Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-20 · Administracinė byla Nr. eI-2716-811/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
eI-2716-811/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Renata Narbutienė, Giedrė Daironė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2716-811/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00936-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 24.7; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,dalyvaujant pareiškėjui J. K. (J. K.),pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Giedrei Daironei,atsakovės atstovui Žilvinui Danilevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi priimtas pareiškėjo skundas, kuriame pareiškėjas prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 2 314,75 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. liepos 17 d. ant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės M. B. E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), kuris stovėjo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kiemo aikštelėje užkrito nulūžusio medžio dalis ir sugadino automobilį: įlenkė galinį automobilio dangtį, išmušė galinį šildomą stiklą, pažeidė stiklo izoliaciją ir apdailą, subraižė ir įlenkė kėbulo dalis (priekinius sparnus, stogą), sulenkė statramsčius, sudaužė galinį bamperį, sulaužė galiniame dangtyje esančius stabdžių žibintus. Pareiškėjo teigimu, dėl įvykio buvo kviesta policija, tačiau jokių pranešimų, procesinių sprendimų, susijusių su įvykiu, jis nėra gavęs. Automobilis įvykio metu nebuvo draustas Kasko draudimu. Teigia, jog žalą padaręs medis augo ne privačioje žemėje, todėl pareiškėjas dėl padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovę, tačiau pastaroji 2018 m. rugsėjo mėn. (diena nenurodyta) raštu Nr. A51- 79255/18 (2.9.3.19-UK2) nurodė neatlikusi jokių neteisėtų veiksmų, todėl nesanti atsakinga už žalą ir atsisakė kompensuoti pareiškėjui automobilio remonto darbus (b. l. 10).

Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkto nuostatomis ir teigia, kad atsakovė yra atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, organizuoja valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, todėl privalėjo užtikrinti, kad šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelės augęs medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Nurodo, kad iš įvykio vietoje darytų fotonuotraukų (b. l. 29-43) matyti, kad medis, kurio lūžusi dalis apgadino automobilį, buvo senas, skilęs, paveiktas drėgmės ir apimtas puvimo proceso, todėl atsakovė privalėjo tokį medį ar bent jau pažeistą jo dalį, pašalinti. Pareiškėjo teigimu, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį patvirtina įvykio vietos fotonuotraukos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia patyręs 2 314,75 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos automobilio remontui, patirtą žalą grindžia UAB „Korpo“ autocentras pateikta 2018 m. rugsėjo 28 d. remonto sąmata Nr. J1310 (toliau – Sąmata; b. l. 5-9). Nurodo, kad po įvykio medis buvo nupjautas. Pareiškėjo teigimu, tokie atsakovo veiksmai patvirtina faktą, kad želdiniais buvo netinkamai rūpinamasi ir tik po įvykusio įvykio buvo imtasi atitinkamų ir reikiamų priemonių šio medžio pašalinimui. Atsakovė rūpinasi ir tvarko teritoriją apie daugiabutį namą, todėl jai yra žinomos visos aplinkybės dėl želdinių būklės.

Teigia, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti jos teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, vykdyti jų būklės stebėseną, tai yra iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkto, 18 straipsnio nuostatos) (toliau – Želdynų įstatymas). Teigia, kad nagrinėjamu atveju, atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl pareiškėjas patyrė turtinę žalą nulūžus medžio šakai. Mano, kad tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir automobiliui padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl reikalavimą priteisti 2 314,75 Eur turtinės žalos atlyginimą laiko pagrįstu.

Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą arba sumažinti atlygintinus nuostolius.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas neįrodė visų privalomų civilinės atsakomybės sąlygų. Nurodo, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, nėra pažeidusi jokių teisės aktų nuostatų. Atsakovės kildinama atsakomybė gali būti vertinama tik viešojo administravimo kontekste. Teigia, kad atsakomybė už teisės aktų netinkamą vykdymą atsirastų, jeigu valdžios institucijų darbuotojai nevykdytų jiems skirtų pareigų, tai yra jeigu būtų praleidę nustatytą terminą ar iš viso nevykdytų želdynų ir želdinių inventorizavimo. Ši pareiga, kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, buvo vykdoma tinkamai.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1- 5 patvirtintų taisyklių 3 punkte įtvirtinta nuostata, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Nurodytas dešimties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Teigia, kad teisės aktuose nenustatyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus, todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovė netinkamai vykdė Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. įtvirtintas pareigas, yra nepagrįsti. Paaiškino, kad medžiai mieste pertvarkomi esant nustatytos formos leidimui. Leidimų išdavimas suponuoja pareigą pateikti prašymą. Pažymi, kad iki įvykio atsakovė nebuvo gavusi prašymo išduoti leidimą nukirsti arba nupjauti medį, augantį Savanorių pr. 40, Vilniuje, todėl leidimas medžio pjovimui išduotas nebuvo.

Nurodo, kad pareiškėjas, įrodinėdamas patirtas 2 314,75 Eur išlaidas, nepateikia jokių įrodymų apie transporto priemonės remonto sąmatoje nurodytų darbų atlikimo faktą, tuo pačiu ir tokių jo patirtų išlaidų realumo.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, todėl atsakomybė netaikytina. Teigia, kad remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis 2018 m. liepos 17 d. vyravo 14-15 m/s vėjas, atsižvelgiant į tai turėtų būti atsižvelgiama į Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio nuostatas, pagal kurias civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure aplinkybės). Nurodo, kad teismų praktikoje yra atvejų, kai nepaisant to, kad teismas nepripažįsta force majeure aplinkybe vėjo dėl jo greičio, tačiau sumažina iš dalies nuostolių dydį.

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad prašomos priteisti sumos UAB „Korpo“ autocentrui nėra sumokėjęs, nes automobilio netaisė. Pavasarį sąvartyne nusipirko galinį stiklą ir bagažinės dangtį, už kuriuos sumokėjo 200 Eur. Stiklą pasikeitė pats, bagažinės dangtį – padedamas draugo. Dangčio nedažė, nes spalva atitiko automobilio spalvą. Tuo pačiu nurodė, kad dokumento, patvirtinančio už įsigytas detales sumokėtos 200 Eur pinigų sumos pateikti negali, nes jo neišsaugojo. Paaiškino, kad visi kiti gedimai nėra pašalinti, įrodymų dėl realios žalos dydžio pateikti negali, žalos realiai nepatyrė, tačiau automobilį reikės remontuoti. Teigia patyręs numatomą žalą, kuri bus patirta.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė iš palaikė pareiškėjo skundą iš esmės jame nurodytais argumentais. Prašė sumažinti prašomą priteisti žalos sumą pareiškėjo už galinį stiklą ir bagažinės dangtį sumokėta 200 Eur suma ir priteisti pareiškėjui 2 194,75 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus. Nurodė, kad vienintelis pareiškėjo patirtos žalos įrodymas yra Sąmata, pareiškėjas negali nurodyti patirtos žalos dydžio, jos realumo. Prašomos priteisti žalos dydis nėra įrodytas. Prašė skundą atmesti arba sumažinti atlygintinus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje kilo dėl turtinės žalos priteisimo.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad 2018 m. liepos 17 d. kiemo aikštelėje, esančioje šalia namo (duomenys neskelbtini), nulūžo medžio dalis, kuri užkrito ir apgadino pareiškėjo automobilį (b. l. 29-41). Pareiškėjas dėl padarytos žalos atlyginimo 2018 m. liepos 18 d. raštu (reg. Nr. A97-17078/18) kreipėsi į atsakovę, tačiau pastaroji 2018 rugpjūčio (diena nenurodyta) raštu Nr. A51-79255/18(2.9.3.19-UK2) pranešė pareiškėjui nesutinkanti kompensuoti automobilio remonto darbų (b. l. 10).

Pareiškėjo automobilis nebuvo apdraustas Kasko draudimu. Žalos dydžiui patvirtini pareiškėjas pateikė Sąmatą, kurioje nurodyta 2 314,75 Eur suma: 528,75 Eur darbo sąnaudos, 11,25 Eur papildomos išlaidos, 917,55 Eur automobilio dažymas, 455,47 Eur įvairios dalys (b. l. 5-9)..

Teisės aktai – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Želdynų įstatymas, CK ir Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintos Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato savivaldybės pareigas prižiūrit ir tvarkant želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, byloje turi būti vertinamas atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) teisėtumas. Šiuo aspektu pirmiausia pastebėtina, kad byloje nėra ginčo, jog medis ant automobilio nuvirto 2018 m. liepos 17 d. bei, kad nulūžęs medis augo ne privačioje, o Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas. Želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia (lot. be kita ko) siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Atitinkamai, Taisyklėse nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (1 punktas). Taisyklėmis vadovaujasi ir savivaldybės, kurioms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (3 ir 44 punktai).

Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), augęs medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti atsakovė. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.

Pareiškėjas teigia, kad medis, nuo kurio atlūžusi dalis apgadino jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, buvo senas, skilęs, paveiktas drėgmės ir apimtas puvimo proceso, todėl akivaizdu, kad atsakovė netinkamai vykdė jam teisės aktuose nustatytas pareigas, nes privalėjo tokį medį ar bent jau pažeistą jo dalį, pašalinti. Be to, nulūžęs medis buvo nupjautas po įvykio (b. l. 31- 32, 34, 37, 39). Atsakovė šių pareiškėjo nurodytų teiginių nepaneigė. Be to, byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ginčo medis buvo visiškai sveikas.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus (toliau - Hidrometeorologijos tarnyba) duomenimis 2018 m. liepos 17 d. vyravo 14-15 m/s vėjas, todėl žala atsirado dėl nenugalimos jėgos. Atsakovė sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu netaikytina. Nagrinėjamu atveju Hidrometeorologijos tarnybos 2019 m. kovo 26 d. pažymoje Nr. (8.42-10)-B8-978 nurodoma, kad 2018 m. liepos 17 d. didžiausias vėjo greitis Vilniaus aviacinės stoties duomenimis buvo 15 m/s, o Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis – 14 m/s. Remiantis viešai prieinama Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtinta Boforto skale, kuri naudojama Lietuvoje, vėjas, kai jo greitis yra 13,9–17,1 m/s, yra beveik audra (stiprumas – 7 balai), tokiu atveju siūbuoja medžiai, eiti prieš vėją sunku. Vėjas, kai jo greitis 17,2–20,7 m/s, yra labai stiprus vėjas (stiprumas – 8 balai), tokiu atveju linguoja dideli medžiai, lūžta plonos šakos. Ir atitinkamai, kai vėjas yra nuo 20,8 iki 24,4 m/s, tai laikoma stipria audra, įvertinama 9 balais. Sausumos sąlygos aprašomos taip: lūžta kai kurios medžių šakos ir kai kurie maži medeliai linguoja, išverčiami statybos/laikinieji ženklai ir užtvaros. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog pagal šią vėjų skalę medžiai lūžta tik esant štormui, kai vėjo greitis 24,5 – 28,4 m/s, įvertinama 10 balų – tuomet lūžta ir išraunami medžiai, nuo stogų nuplėšiamos čerpės, nuo kelių blogai pritvirtintos plytelės (sausumos sąlygos) (vėjo įtakos medžio nuvirtimui aspektu žr. pvz. LVAT 2012-11-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2765-12; LVAT 2013-11-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2084/2013; LVAT 2012-09-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2227/2012).

Įvykio metu vėjo greitis buvo 14-15 m/s. Kaip minėta, esant nurodyto stiprumo vėjui, medžiai nelūžta, todėl vėjo greitis negali būti laikomas vienintele priežastimi, dėl kurios nulūžo medžio dalis. Byloje nėra įrodymų, kad teritorijoje, esančioje šalia namo (duomenys neskelbtini), ar prie aplinkinių namų 2018 m. liepos 17 d. (tiek prieš draudiminį įvykį, tiek po draudiminio įvykio) būtų nulūžę kiti medžiai. Priešingai, iš byloje esančių nuotraukų matyti įvykio vietoje užfiksuota nulūžusi medžio dalis, tačiau aplink augę medžiai neapgadinti, kas rodo, jog vėjas esant šios bylos faktinėms aplinkybėms negali būti vertinamas kaip nenugalima jėga. Papildomai pažymėtina, jog vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-08 nutartį civilinėje byloje L. Š. v. UAB ,,Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003, 2010-10-04 nutartį civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2010). Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga per se (lot. savaime), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Pažymėtina, kad vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10- 26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna vėjai ir audros, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktais numatytas pareigas dėl senų medžių būklės įvertinimo ir, jei reikia, jų pašalinimo, turėtų įvertinti ir šias aplinkybes. Pažymėtina, jog įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes pareiga tenka būtent atsakovei, tačiau šiuo atveju įrodymų, iš kurių būtų galima konstatuoti nenugalimos jėgos faktą, byloje nėra.

Apibendrinat tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių užtikrinti tinkamą ginčo teritorijoje augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūrą, stebėti jų būklę. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamuoju atveju atsakovė neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, todėl atsakovei taikytina viešoji atsakomybė.

Pareiškėjo teigimu, jo patirtų nuostolių dydis - 2 314,75 Eur, kurį jis įrodinėja vieniteliu byloje esančiu dokumentu - Sąmatą. Pažymėtina tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad šioje sąmatoje nurodytos remonto sumos jis nėra sumokėjęs, kadangi automobilio neremontavo. Nurodė išleidęs tik 200 Eur, už kuriuose sąvartyne nusipirkęs galinį stiklą ir bagažinės dangtį, ir stiklą pakeitęs pats, o bagažinės dangtį jam padėjęs pakeisti draugas. Jokių 200 Eur sumokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų nurodė negalintis pateikti, nes jų neišsaugojo.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie transporto priemonės remonto sąmatoje nurodytų darbų atlikimo faktą, tuo pačiu ir tokių jo patirtų išlaidų realumą.

Nagrinėjamuoju atveju jokių kitų prašomų priteisti nuostolių realumą ir jų dydį patvirtinančių įrodymų (pvz., automobilio defektų akto, techninės apžiūros akto, kuriuose būtų užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimo, grynųjų pinigų priėmimo kvitų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjas sumokėjo jo prašomą priteisti žalos dydį, ir pan.) pareiškėjas nepateikė, nors teismo posėdyje keletą kartų teismas atkreipė pareiškėjo ir jo atstovės advokato padėjėjos dėmesį į pareiškėjui tenkančią pareigą įrodyti turtinės žalos dydį. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjo automobilis buvo apgadintas 2018 m. liepos 17 d., tačiau minėta sąmata, kuria pareiškėjas įrodinėja turtinės žalos dydį, išrašyta 2018 m. rugsėjo 28 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams po įvykio.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vien veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015).

Nagrinėjamuoju atveju konstatuota, kad žalos padarymo faktas įrodytas, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y., kad pareiškėjas nėra sumokėjęs UAB „Korpo“ autocentro 2018 m. rugsėjo 28 d. remonto sąmatoje nurodytos 2 314,75 Eur sumos, kad ši sąmata išrašyta praėjus daugiau, nei dvejiems mėnesiams po įvykio, taip pat kad nėra pateikęs kitų aukščiau nurodytų dokumentų, patvirtinančių tiek įvykio metu pareiškėjo patirtų transporto priemonės apgadinimų mąstą, tiek dokumentų, iš kurių būtų matyti pareiškėjo už automobilio remontą sumokėta suma, teismo vertinimu pareiškėjo prašomos priteisti žalos dydis mažintinas, pareiškėjui priteistina 30 procentų pareiškėjo prašomos priteisti žalos dydžio suma – 700 Eur.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad tarp neteisėto atsakovės neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, nes nurodyta žala atsirado būtent Vilniaus miesto savivaldybei nesiėmus priemonių tinkamai užtikrinti augančių želdinių priežiūrą.

Pareiškėjas skunde, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kadangi per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus, todėl jis privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikytinas pagrįstu. Pareiškėjo skundas priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nutartimi, todėl pareiškėjui nuo šios dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

Pareiškėjas prašo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro 300 Eur išlaidų už procesinio dokumento parengimą, 100 Eur – už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1. Oficialios statistikos portale skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2019 m. antrąjį ketvirtį buvo 1 289 EUR Eur.

Pareiškėjas su skundu pateikė su advokate Renata Narbutiene 2018 m. spalio 18 d. atstovavimo sutartį, pagal kurią advokatė buvo įgaliota atstovauti pareiškėją civilinėse bylose (b. l. 11). Pareiškėjo atstovavimo sutartis su advokato padėjėja Giedre Dairone ir advokate Renata Narbutiene, pagal kurią pareiškėjas šioms atstovėms pavedė atstovauti pareiškėją administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo, sudaryta teismo posėdžio dieną - 2019 m. gruodžio 9 d. Teismo posėdis truko 53 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punkto nuostatomis, teismo posėdžio trukmė laikytina 1 valanda. Maksimali suma už vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą būtų 128,90 Eur. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 9 d. pinigų priėmimo kvitais Serija LAT Nr. 1036994 ir serija LAT Nr. 1036995 sumokėjo advokato padėjėjai 200 Eur, todėl pareiškėjo prašoma priteisti suma už advokato padėjėjos atstovavimą teismo posėdyje viršija Rekomendacijų 8 punkte nustatytą maksimalų užmokesčio dydį už vieną atstovavimo teisme valandą, todėl pareiškėjui už advokato padėjėjos atstovavimą teisme negalėtų būti priteista didesnė, nei 128,90 Eur suma.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 13 d. Pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 1036908 sumokėjo advokato padėjėjai 100 Eur, 2019 m. kovo 5 d. Pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 1036919 sumokėjo jai taip pat 100 Eur, tačiau, kaip jau minėta, atstovavimo sutartis su šia advokato padėjėja sudaryta tik 2019 m. gruodžio 9 d. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui minėtuose pinigų priėmimo kvituose nurodytos 200 Eur sumos.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą patenkintas iš dalies, priteisiant pareiškėjui 30 procentų jo prašytos priteisti turtinės žalos sumos. Kitas jo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo patenkintas pilnai, todėl konstatuotina, kad skundas patenkintas 65 procentais. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pareiškėjui priteistini 83,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (128,90 Eur – 35 procentai), susijusių su advokato padėjėjos teisine pagalba atstovaujant pareiškėją teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kodas 188710061, 700 Eur (septyni šimtai eurų) turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 83,79 Eur (aštuoniasdešimt trys eurai 79 centai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė