- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-23
- Bylos Nr.
- 1A-202-929/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53238-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė, Ugnius Trumpulis
- Civilinis ieškovas
- L. K.
- Nuteistasis
- T. R.
- Advokatai
- Arūnas Alekna
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Renaldos Kučinskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. R. buvo kaltinama tuo, kad ji 2019 m. gruodžio mėn. 14 d., apie 1.00 val., naktiniame klube “M.”, (duomenys neskelbtini), sugriebė L. K. už rankos, sugriebusi tempė po naktinio klubo “M.” šokių aikštelę, pargriovė ant grindų. Tokiais veiksmais sukėlė L. K. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl dešinės plaštakos III piršto nago lūžio su nago guolio žaizda, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos dešiniame kelyje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė prašo: 1) priimti ir apeliacinėje instancijoje teisminio tyrimo metu išnagrinėti pakeistą kaltinimą; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti T. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, paskiriant jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Bausmės laikotarpiu įpareigoti nuteistąją: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą; 3) iš T. R. nukentėjusiosios naudai priteisti atlyginti turtinę ir 300 eurų neturtinę.
2.1. Prokurorė pažymi, kad išteisintoji buvo supykusi ant nukentėjusiosios, reiškė nepasitenkinimą dėl jos bendravimo su V. M. Tai, kad nukentėjusiąją reikėjo stumti, tempti, akivaizdžiai rodo, kad ji nesutiko paklusti išteisintosios reikalavimui. Be to, tai, kad L. K. nesutiko eiti, patvirtino ir liudytojais apklausti K. J., V. D.. T. R. nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmą intensyvumas rodo ir tai, kad ji šiuos veiksmus atliko kryptingai, siekdama savo užsibrėžto tikslo prieš nukentėjusiosios valią. Specialisto išvada Nr. (-) patvirtina, kad L. K. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji ir liudytojai patvirtino, kad išteisintosios veiksmai truko tam tikrą laiką ir buvo pakankamai intensyvūs. Be to, išteisintoji tą vakarą elgėsi agresyviai ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojos K. J. atžvilgiu, tempdama ir ją.
2.2. Prokurorė nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog T. R. stumdydama, stipriai suėmusi už rankos ir tempdama nukentėjusiąją, sąmoningai ją sužalojo. Išteisintosios nurodomas jos veiksmų motyvas – noras pasikalbėti su L. K., yra vertinamas kaip gynybinė pozicija, siekis pateisinti savo nusikalstamus veiksmus. Vertinant subjektyvųjį nusikalstamos veikos elementą, svarbu yra tai, kad T. R. kurį laiką tęsė nukentėjusiosios persekiojimą naudodamasi nuotolinėmis ryšio priemonėmis, grasindama smurtu. Nors šie veiksmai buvo po veikos įvykdymo, jie rodo, kad ji veikė kryptingai L. K. atžvilgiu. Dėl šios priežasties teismas net sugriežtino jai paskirtos kardomosios priemonės sąlygas. Prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 256 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad visos aptartos aplinkybės suponuoja būtinybę T. R. keisti kaltinimą, inkriminuojant jai BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Šį kaltinimą pagrindžia byloje esantys duomenys: nusikalstama veika įvykdyta viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, konflikto priežastis menkavertė, kaltinamosios veiksmai, pasireiškę smurto naudojimu nukentėjusiojo asmens atžvilgiu, laikytini įžūliais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką.
2.3. Vilniaus apygardos teismui 2021 m. kovo 4 d. prokurorė pateikė patikslintą prašymą dėl kaltinimo keitimo. Prokurorė prašo pakeisti kaltinimą, pakeičiant faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, ir jį išdėstyti taip: 2019 m. gruodžio mėn. 14 d., apie 1.00 val., būdama viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, kas pasireiškė tuo, kad naktiniame klube ,,M.”, (duomenys neskelbtini), stebint pašaliniams asmenims, dėl menkavertės priežasties – norėdama nusivesti į kitą vietą pasikalbėti L. K., stūmė nukentėjusiąją, kuriai nugriuvus, pati užgriuvo ant jos. Po to, sugriebusi už rankos, tempė bei stūmė nukentėjusiąją, dėl ko L. K. atsitrenkė į laiptų turėklus. Tokiais veiksmais sukėlė L. K. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl dešinės plaštakos III piršto nago lūžio su nago guolio žaizda, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos dešiniame kelyje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimo su poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, tai yra T. R. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
I. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu ištirti įrodymai
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausta išteisintoji T. R., kuri parodė, kad iki įvykio L. K. nepažinojo. Ji priėjo prie L. K. ir pakvietė ją pasikalbėti į viršų, nes šokių aikštelėje garsiai grojo muzika. Tikslo ją sumušti neturėjo. Ji jos netempė, tik paėmė už rankos, nes ji nesutiko eiti su ja pasikalbėti. Link laiptų nukentėjusiojo ėjo pati, ji jos už rankos nelaikė, L. laikėsi už tvorelės (turėklų). Vienu momentu L. atsisuko į ją ir jos abi nukrito, tačiau tai buvo netyčia, galimai ji pati (?) ar nukentėjusioji už kažko užkliuvo. Kai šokių aikštelėje ji priėjo prie L., ji buvo atsisukusi nugara į ją, ji parodė nukentėjusiajai, kad ji eitų į priekį ir lengvai abiem rankomis ją iš nugaros stumtelėjo, tačiau tai nebuvo tyčinis pastūmimas, dėl to ji negalėjo nukristi. Po to abi atsikėlė ir nuėjo link laiptų, L. laikėsi už turėklų, tarp jų jokio fizinio kontakto nebuvo, viskas ir baigėsi ant laiptų, ji nuėjo į viršų pas savo draugus ir L. nebematė. Tuo metu L. jai rodė kažkokį susirašinėjimą su V.. Ji su L. norėjo pasikalbėti dėl V., nes jis buvo jos geriausias draugas. Jis jai pasakė, kad L. yra jo draugė ir, kad jie yra susipykę. V. jos neprašė kalbėtis su L., ji pati norėjo išsiaiškinti, kodėl jie susipyko. G. L. ne taip suprato situaciją, nes pagalvojo, kad ji yra V. mergina. Po to, kai prie laiptų išsiskyrė, L. dar bandė jos ieškoti klube, ji jai rodė žinutes su V., kažką norėjo išsiaiškinti, o ji (T. R.) jai pasakė, kad pati su juo išsiaiškins. Tą vakarą kelis kartus ji ir jos draugai apsaugos darbuotojų prašė L. išvesti iš klubo, kadangi ji kabinėjosi ne tik prie jos, bet ir prie jos draugų, kai su ji (T. R.) su V. kalbėjosi tualete. L. gal valandą pralaukė prie tualeto. Išėjus iš vakarėlio L. lauke ieškojo liudytojo V., ji jos paklausė, kodėl ji namo nevažiuoja, o ši jai atsakė, kad ne jos reikalas ir negražiai ją pavadino. L. irgi buvo išgėrusi, ji ne kartą krito šokių aikštelėje ir lauke, šūkavo per visą gatvę, elgėsi neadekvačiai. Klube buvo daug žmonių, šokių aikštelėje apie 50, rūkykloje ir visur aplinkui buvo irgi daug žmonių, tačiau jei jie būtų matę, kad kažkas rimto vyksta, tikrai būtų priėję, tačiau klube jai niekas pretenzijų nereiškė. K. L. nagas būtų lūžęs, ji nematė. Po įvykio L. klube buvo iki ryto, šoko šokių aikštelėje.
4. Nukentėjusioji L. K. parodė, kad jai šokant klube prie jos iš nugaros priėjo T. R. ir atkreipė jos dėmesį, ji atsisuko, o ši jai agresyviu tonu liepė ateiti čia. Ji pasakė, kad niekur neis. T. T. paėmė ją už rankos, kvietė eiti į viršų, į tualetą pasikalbėti. Ji jos nepažinojo, todėl išsigando. Eiti ji nesutiko, spyriojosi. T. jai suėmė už riešo ir dviem rankomis, smarkiais trūkčiojančiais judesiais, link savęs traukė, ji negalėjo pasipriešinti. Vienu metu stipriau patempė, po ko ji (L. K.) atsidūrė priekyje jos, ji ją stūmė iš nugaros einant per aikštelę. Be to, ji kažkuriuo metu neapskaičiavo jėgų ir pastūmė ją per smarkiai, todėl ji krito ant žemės, T. tuo pačiu ant jos. Jos atsikėlė, ji toliau ją tempė, jos buvo jau prie turėklų ir ji įsikabino į juos, kad ji jos netemptų į viršų. Šalia buvo jos draugė, ji T. klausė, kodėl ji taip daro? T. irgi buvo su drauge. Šalia tų laiptų būdelėje sėdėjo kažkoks vaikinukas, ji paprašė jo, kad šis jai padėtų, jis ją pasisodino ant kėdės. T. prisikabino prie jos draugės ir ją tempė į viršų pasikalbėti, tada ji ėjo iš paskos joms. Kai jau buvo prie laiptų, T. jai pasakė, kad V. yra jos vaikinas, kad jie draugauja jau 3 metus. V. ilgą laiką jai (L. K.) rodė dėmesį, o T., kaip pavydi mergina, su ja norėjo pasikalbėti. Paskui atėjo V., tada T. nusivedė jį kalbėtis į tualetą, o ji liko su T. drauge, kuri sakė, kad gal T. kiek persistengė. Ji tik atėjusi į klubą buvo išgėrusi kokteilį ir tada stikliuką prie staliuko, apsvaigusi nesijautė. Rankos piršto nagas lūžti galėjo, kai T. ją sugriebė už rankos ir smarkiai pastūmė į save, o ji bandė išsilaisvinti. Kad lūžo nagas, ji iš karto nesuprato dėl streso, tik būdama viršuje tai pamatė. Kraujosruva ant kojos galėjo atsirasti, kai ji buvo įsikibusi į turėklus. Jai pakilus į viršų, draugai įpylė stikliuką ir ji įmerkė į jį nagą. Vakaras toliau tęsėsi, po to, ji dar šoko klube, jautė nago skausmą, bet norėjo viską pamiršti, būti su pažįstamais. Be to, T. nuo jos jau buvo atstojusi, o šalia buvo jos draugai K. J. ir V. D.. T. po įvykio jos ieškojo per visus tinklus, visomis ryšio priemonėmis, skambinėjo iš skirtingų telefono numerių, grasino. Gal pusę metų vyko terorizavimas, ne kartą buvo pažeista kardomoji priemonė, yra pateikti įrodymai, ji kreipėsi ne dėl smurto, o tada, kai sulaukė grasinimų. Į T. žinutes ji neatsakinėjo, tik el. paštu atsakė gražiai, bandė atsiriboti ir manė, kad ji atstos nuo jos. T. skambino jos tėvams ir grasino, grasino susisiekti su jos mokymo įstaiga.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestinas
5. Šioje byloje T. R. buvo kaltinama tuo, kad naktiniame klube “M.” sugriebė L. K. už rankos, tempė po naktinio klubo šokių aikštelę, pargriovė ant grindų, ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl dešinės plaštakos III piršto nago lūžio su nago guolio žaizda, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos dešiniame kelyje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad T. R. veiksmuose nenustatyta tyčinė kaltė, kuri yra būtina, kvalifikuojant jos veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktu, ją išteisino. Apeliaciniame skunde prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą ir kvalifikuoti T. R. veiką pagal 284 straipsnį. Kaip matyti iš prokurorės apeliacinio skundo, jame nors ir nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad T. R. neturėjo tyčios sužaloti L. K., tačiau jos išteisinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nėra ginčijamas. Apeliaciniame skunde prašoma išteisintosios veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. BPK 320 straipsnyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Atsižvelgdamas į šį teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, tai yra vertina, ar T. R. veikoje yra BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.
6. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, apklausiama tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje T. R. pripažino, kad klube priėjo prie L. K. ir pakvietė ją pasikalbėti į viršų, nes šokių aikštelėje garsiai grojo muzika. Norėjo išsiaiškinti, kodėl ji susipyko su jos draugu V. M.. Ji nukentėjusiosios netempė, tik paėmė ją už rankos, nes ji nesutiko eiti su ja pasikalbėti, tikslo jos sumušti neturėjo. Iš nugaros L. K. stumtelėjo, galimai L. ar ji už kažko užsikabino ir jos nukrito. Po to abi atsikėlė ir nuėjo link laiptų, L. laikėsi už turėklų, tarp jų jokio fizinio kontakto nebuvo, viskas ir baigėsi ant laiptų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme T. R. visgi nurodė, kad lipant laiptais ji laikė L. už rankos, nes ji nenorėjo eiti į viršų (t. 2, b. l. 40-42; 135-138). Nukentėjusioji L. K. apklausų metu nuosekliai nurodė, kad jai šokant iš nugaros priėjo T. R. ir agresyviu tonu liepė ateiti čia. Suėmė už riešo ir abejomis rankomis ir smarkiais trūkčiojančiais judesiais taukė link savęs, ji negalėjo pasipriešinti. Kažkuriuo metu neapskaičiavo jėgų ir pastūmė ją per smarkiai, todėl ji krito ant žemės, o T. R. ant jos. Jos atsikėlė, ji toliau ją tempė, jos buvo jau prie turėklų ir ji įsikabino į juos, kad netemptų į viršų (t. 2, b. l. 42-43; 138-141). Taigi byloje yra neginčijamai nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 14 d. klube ,,M.” kilusio konflikto iniciatorė buvo būtent T. R., kuri siekė pasikalbėti su L. K. nuošalesnėje naktinio klubo vietoje. Aplinkybę, kad išteisintoji T. R. nukentėjusiąją iš šokių aikštelės į antrąjį aukštą tempė per prievartą ir abi merginos parkrito ant grindų, patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų K. J., V. D. ir V. M. parodymai. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja K. J. parodė, kad šokių aikštelėje ji šoko su L. ir V. D., kai iš niekur nieko mergina pradėjo traukti L., užgriuvo ant jos, ji L. padėjo atsistoti. Mergina vėl tempė L. link laiptų, į viršų, sakė nori pasikalbėti. L. laikėsi už turėklų. Tuomet mergina pradėjo tempti ją (liudytoją) už rankų. T. V. kažką jai pasakė ir ji ją paleido. Mergina dingo (t. 2, b. l. 44-45). L. V. D. taip pat patvirtino, kad T. R. tempė L. už rankų, L. priešinosi, krito, o T. krito ant jos. Kai atsistojo, T. toliau L. tempė, L. slėpėsi, tada T. pradėjo tempti jo merginą (t. 2, b. l. 45-46). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. M. taip pat patvirtino, kad šokių aikštelėje, šokant su L., atėjo T. R. ir sugriebusi L. už rankos nusivedė ją pasikalbėti prie rūkomojo (t. 2, b. l. 108-109).
7. Priešingai nei nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, pirmiau paminėti išteisintosios, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai patvirtina, kad T. R. šokių aikštelėje sugriebė ir tempė L. K. už rankos bei stūmė ją, norėdama pasikalbėti apie V. M., o ne sukelti jai fizinį skausmą ar sutrikdyti sveikatą. Išteisintoji nurodė, kad nors stumtelėjo L. K. iš nugaros, taip paragindama ją eiti, tačiau dėl to ji negalėjo nukristi, greičiausiai ji ar L. K. už kažko užkliuvo. Pati nukentėjusioji, apibūdindama šį įvykio epizodą, nurodė, kad kažkuriuo metu išteisintoji neapskaičiavo jėgų ir pastūmė ją per smarkiai, todėl ji krito ant grindų, o T. R. ant jos. Byloje apklausti liudytojai taip pat nenurodė, kad T. R. būtų tyčia pastūmusi nukentėjusiąją. Iš to seka, kad, net ir tuo atveju, jeigu nukentėjusiosios kritimą sąlygojo T. R. veiksmai, tai buvo neapskaičiuotų jos veiksmų pasekmė, ką patvirtino ir nukentėjusioji. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad T. R. pati nugriuvo kartu su nukentėjusiąja, užgriūdama ant jos, o tai leidžia spręsti, jog ji nesitikėjo ir nesiekė, kad L. K. griūtų ir patirtų sužalojimus. Iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad merginoms atsistojus, T. R. toliau ragino nukentėjusiąją eiti į viršų, o ši nenorėjo ir įsikibo į turėklą. Paaiškindama patirtų sužalojimų aplinkybes L. K. nurodė, kad rankos III piršto nagas jai galėjo lūžti tada, kai T. R. ją sugriebė už rankos ir smarkiai pastūmė į save, o ji bandė išsilaisvinti. Tik po kurio laiko pastebėjo nulūžusį nagą, taigi, tiksliai negali įvardinti, kada jis lūžo. Kraujosruvos ant kojų galėjo atsirasti, kai ji buvo įsikibusi į turėklus, kad pasipriešintų T. R.. Visgi, kaip minėta, nukentėjusioji eidama link laiptų buvo pargriuvusi, todėl neatmestina, jog minėti sužalojimai kojų srityje galėjo atsirasti ir jai griūnant. Šie L. K. parodymai leidžia daryti išvadą, kad T. R. veiksmai tiesiogiai nebuvo nukreipti sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokią išvadą sustiprina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai apie tai, kad išteisintoji laiptais tempė ne tik nukentėjusiąją, bet ir jos draugę K. J., galiausiai pasikalbėti į tualetą nusivedė asmenį dėl kurio ir kilo konfliktas - V. M..
8. Pažymėtina, kad fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Esant netiesioginei tyčiai asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numano, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-177-626/2014). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, prokurorė apeliaciniame skunde neprašo T. R. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl teisėjų kolegija, saistoma paduoto apeliacinio skundo ribų, nevertina, ar L. K. nustatytus sužalojimus išteisintoji galėjo padaryti veikdama netiesiogine tyčia. N. T. R. veiksmai naktiniame klube tampant ir stumdant nukentėjusiąją, kuri išreiškė aiškų nesutikimą eiti su ja pasikalbėti, galėtų būti pripažįstami įžūliu elgesiu, tačiau kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 284 straipsnį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, būtina nustatyti ne tik šiame straipsnyje nurodytus alternatyvius veikos požymius, bet ir padarinius – konstatuoti, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis.
8.1. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-250-942/2016 ir kt.). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad konfliktas tarp T. R. ir L. K. įvyko naktiniame klube ,,M.”, tai yra viešoje vietoje. Visgi iš bylos medžiagos matyti, kad dėl šio incidento klubo ,,M.” veikla nesustojo, klubo lankytojai toliau linksminosi. Pati nukentėjusioji pripažino, kad po konflikto su T. R. taip pat liko klube ir toliau su draugais šoko, padaryti sužalojimai linksmintis jai nesutrukdė, grėsmės savo sveikatai nejautė, namo išvažiavo tik paryčiais. Į įvykio vietą nebuvo iškviestos specialiosios tarnybos ar naktinio klubo apsaugos darbuotojai. L. K. į policiją su pareiškimu kreipėsi tik po poros dienų. Paminėtina ir tai, kad liudytoja K. B. nurodė, kad viršuje T. R. ir V. M. kalbantis tualete, pati L. K. lindo prie jų, ėmė už rankų, įžeidinėjo išteisintąją, tai yra pavadino ją „karve“. Iš išteisintosios T. R. apeliacinės instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad įvykio metu klube, tai yra šokių aikštelėje, rūkykloje ir visur aplinkui buvo daug žmonių, tačiau jai niekas jokių pretenzijų nereiškė. Iš viso to seka, kad dėl T. R. ir L. K. konflikto pavojus aplinkiniams nebuvo kilęs, jokie pašaliniai žmonės, išskyrus jų pačių draugus, į jį nebuvo įtraukti, kiti lankytojai nebuvo įžeisti ar pažeminti, naktinio klubo veikla nebuvo sutrikdyta. Pažymėtina, jog prokurorės apeliaciniame skunde pažymima tik tai, kad nusikalstama veika įvykdyta viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, konflikto priežastis menkavertė, išteisintosios veiksmai laikytini įžūliais, tačiau nenurodytos jokios aplinkybes, kuriuos leistų daryti išvadą, kad dėl T. R. veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Tuo tarpu skundo argumentai, kad T. R. elgėsi agresyviai ne tik prieš L. K., bet tempė ir K. J. bei akcentuojami vėlesni išteisintosios veiksmai pasekiojant nukentėjusiąją, nagrinėjant apeliacinį skundą teisinės reikšmės neturi, nes šios faktinės aplinkybės prokurorės pakeistame kaltinime T. R. nėra inkriminuotos.
9. Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius BK 284 straipsnyje numatytų būtinųjų viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymių – pavojingų padarinių - priimti naujo apkaltinamojo nuosprendžio ir pripažinti išteisintąją T. R. kalta pagal BK 284 straipsnį nėra pagrindo, todėl prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl proceso išlaidų
10. Baudžiamojoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. kovo 25 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad iš išteisintosios T. R. priteistinos 185,94 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro gynėjo advokato Arūno Aleknos darbo užmokestis.
11. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje turi dalyvauti gynėjas. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant BPK 106 straipsnio nuostatas ir sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinėje instancijoje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundą (skundus) byla buvo nagrinėjama ir koks yra apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatas. Šiuo atveju byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal prokurorės apeliacinį skundą, išteisintoji T. R. nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagrindas panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį nenustatytas, prokurorės apeliacinis skundas atmestas. Be to, pagal BPK 106 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos gali būti išieškomos tik iš pripažinto kaltu asmens. Atsižvelgiant į tai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš išteisintosios T. R. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Renaldos Kučinskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio atmesti.
Nepriteisti iš T. R. 185,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.