Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje;

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. Š. 2020 m. rugsėjo 11 d., apie 19 val., pievoje, esančioje už gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. V., pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkto, 24 punkto numatytus draudimus, žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. katinu, jį kankino, o būtent: S. V. koja primynus ir laikant katiną, P. Š. katinui suduodant rankoje turėtu pagaliu ne mažiau 5 smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydamas kraujosruvas kairės pusės pilvo, kaktikaulio, dešinės pusės mentės, kaklo apatinės dalies odoje ir poodiniuose audiniuose, plaučių edemą ir hiperemiją, bei širdies dešinės pusės išsiplėtimą, ir dėl to katinas žuvo.

Kaltinamasis P. Š. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2020 m. rudenį, tikslios datos nepamena, dirbo darže pas sugyventinę, adresu: (duomenys neskelbtini). S. V. su draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18 val. jis ėjo pažiūrėti arklio ir S. V. jam pasakė, kad pievoje guli vos gyvas katinas. Jie priėjo prie katino ir pamatė, kad katinas yra sužalotas. Katinui buvo iš nosies išbėgęs kraujas, o iš burnos išbėgusios putos. Katinas jau nebejudėjo. Jis ranka trenkė katinui, nes katinas buvo sužalotas, ir nepagalvojo, kad ranka galima katiną užmušti. Katinui sudavė vieną ar du smūgius, tikslaus skaičiaus nežino. S. V. tuo metu stovėjo šalia ir nieko nedarė. Kai jis sudavė katinui, atbėgo L. J. ir sudavė jam į nugarą, sakydama „ką tu čia darai, kodėl katiną muši?“. Gavęs per nugarą, jis su S. V. iš tos vietos pasišalino. Katiną mušė ranka, o ne su pagaliu. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Katiną mušė iš gailesčio, kad nebesikankintų.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis P. Š. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo:

Liudytoja L. J. parodė, kad 2020 m. rudenį, tikslios datos nepamena, vakare, bet dar nebuvo tamsu, su Z. J. sėdėjo jos namų terasoje, adresu: (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad maždaug už 50 metrų nuo jos namų, pievoje, S. V. koja priminęs kažką laikė, o P. Š. su pagaliu kažką daužė. Kiek P. Š. sudavė smūgių, ji neskaičiavo, bet tikrai smūgių buvo daug, ne mažiau kaip penki. Jausdama, kad šie vyrai daro kažką negerą, ji nubėgo prie jų. S. V. ir P. Š., pamatę, kad ji atbėga, nuėjo. Pribėgusi ji pamatė, kad pievoje raitosi katinas, kurio kojos trūkčiojo. Katinas dar buvo gyvas, bet nuo žemės jau nebesikėlė. Tada ji pasikvietė P. Š.. Šis atėjo ir ji paklausė „kaip tu galėjai taip padaryti, juk katinas ne tavo“. P. Š. atsakė, kad katinas buvo leisgyvis, todėl jis katiną užmušė. Jai atrodė, kad S. V. ir P. Š. buvo neblaivūs. Dėl tokio elgesio ji sudavė P. Š. į nugarą ir iškvietė policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie dar ieškojo pagalio, kuriuo P. Š. mušė katiną, bet nerado, nes lauke jau buvo tamsu. Ji tikrai matė, kad P. Š. katiną daužė ne ranka, o su pagaliu. Policija katiną pasiėmė, bet šis jau buvo negyvas.

Liudytoja. Z. J. parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėn., tikslios datos nepamena, apie 18 val., buvo svečiuose pas marčią L. J. ir abi sėdėjo terasoje. L. J., pamačiusi, kad P. Š. maždaug 50 metrų atstumu nuo jų kažką pievoje daužo su pagaliu, nubėgo į tą vietą. Ji atbėgo L. J. iš paskos ir pamatė, kad pievoje ant žolės raitosi leisgyvis katinas. Kartu su P. Š. buvo ir S. V.. L. J. klausė P. Š., kodėl šis taip pasielgė. P. Š. atsakė, kad katinas buvo leisgyvis, todėl jam ir sudavė. Pamačius tokį vaizdą, jai pasidarė bloga, todėl ji iš tos vietos pasitraukė. Atbėgdama ji matė kaip P. Š. numetė pagalį, su kuriuo daužė katiną. Grįždama, ji to pagalio ieškojo, bet nerado.

Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 7-20/0402/1PT, nurodyta, kad gyvūnui (katei) nustatyti sužalojimai: kraujosruvos kairės pusės pilvo, kaktikaulio, dešinės pusės mentės, kaklo apatinės dalies odoje ir poodiniuose audiniuose, plaučių edema ir hiperemija bei širdies dešinės pusės išsiplėtimas. Diagnozė: dėl patirtų mechaninių sužalojimų išsivystęs kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Sužalojimai padaryti gyvūnui patyrus smūgius į pilvo, galvos, dešinės priekinės kojos, kaklo sritis. Gyvūnas po atlikto gaišenos patologinio anatominio tyrimo perduotas utilizuoti patvirtintoje utilizavimo įmonėje (b. l. 90).

Specialistas F. K. patvirtino gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 7-20/0402/1PT nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad jis atliko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pavestą užduotį dėl katino nugaišimo priežasties. Atsakydamas į pateiktus klausimus užduotyje, surašė gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktą, kuriame nurodė, kad katino sužalojimai buvo padaryti gyvūnui patyrus smūgius į pilvo, galvos, dešinės priekinės kojos, kaklo sritis. Sužalojimai buvo padaryti gyvūnui esant gyvam, vienu metu ir sužalojimų padarymas atitinka užduotyje nurodytą laiką. Katinas galėjo būti sužalotas dėl jam suduotų smūgių kietu, buku daiktu arba gyvūnas būti atsitrenkęs į kažkokį kietą daiktą, nes kirstinių žaizdų nebuvo. Sužalojimas kaklo srityje galėjo būti padarytas ir ranka. Visa tai sukėlė kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, dėl to gyvūnas nebegalėjo normaliai kvėpuoti ir dėl patirto šoko gyvūnas galėjo nugaišti.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtinį). Matomas mūrinis, trijų aukštų pastatas. Už pastato matoma pieva, ties vakarų kryptimi už 30 metrų matomas žolėje gulintis negyvas katinas, kurio kailis pilkos ir baltos spalvos. Detaliai apžiūrėjus įvykio vietą jokių pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta (b. l. 10-14).

Akistatos tarp liudytojos L. J. ir įtariamojo P. Š. metu L. J. paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 11 d., apie 20.53 val., būdama savo namų terasoje, pamatė per pievą einančius P. Š. ir S. V.. Staiga S. V. kažką primynė koja, o P. Š. užsimojo kelis kartus pagaliu. Kai ji paklausė P. Š., kodėl užmušė katiną, šis atsakė, kad neva katinas buvo raišas, todėl ir užmušė (b. l. 75-77).

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, tarp jų: gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus (4 straipsnio 1 dalies 3 punktas); kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

Iš aptartų įrodymų: liudytojų L. J., Z. J. parodymų, kurie yra nuoseklūs ir jais netikėti nėra pagrindo, specialisto F. K. paaiškinimų, gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto, įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kaltinamasis P. Š. žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino ir dėl to gyvūnas žuvo, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalyje.

BK 41 straipsnyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamasis P. Š. teisiamas pirmą kartą, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina su areštu ar laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – viešieji darbai (kaltinamasis P. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų atlikti viešuosius darbus) (BK 55 straipsnis). Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis) nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 96), nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, nusikaltimu žala nepadaryta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis).

S. V. kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. rugsėjo 11 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), už namo esančioje pievoje, veikdamas kartu su P. Š., pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 3 punkte, 24 punkte numatytus draudimus, žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. katinu, jį kankino, o būtent: S. V. koja primynus ir laikant katiną, o P. Š. katinui suduodant rankoje turėtu pagaliu ne mažiau 5 smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydamas kraujosruvas kairės pusės pilvo, kaktikaulio, dešinės pusės mentės, kaklo apatinės dalies odoje ir poodiniuose audiniuose, plaučių edemą ir hiperemiją, bei širdies dešinės pusės išsiplėtimą, dėl ko katinas buvo suluošintas ir nugaišo. S. V. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 310 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Iš mirties įrašo kopijos matyti, kad kaltinamasis S. V. 2020 m. gruodžio 12 d. mirė (b. l. 171), todėl baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

P. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Kol nuosprendis įsiteisės nuteistajam P. Š. palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

S. V. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.