Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Violetos Petkevičienės ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos dalis nutrauktina.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010–2013 metais, taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. pakeitimai, kuriais remiantis buvo perskaičiuojamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime taip pat konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 ir iki 2013-12-31 neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo pagrįstas ir teisėtas. Pensijos gavėjų konstitucines teises pažeidė paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, taikant iki 2012-08-31 galiojusias Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad ginčams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, todėl suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per trejų metų terminą. Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo, 2013-11-07 nutartyje (a. b. Nr. A444-2232/2013) konstatavo, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-04-17 sprendimu (a. b. Nr. I-2121-764/2013) iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-10 sprendimo dalį bei įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjui K. S. 24 648,44 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Nurodytu sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas tiek, kiek jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2012-08-31 taikant Konstitucijai prieštaraujančias Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas. Kita skundo dalis, kuria buvo prašoma priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30 taikytų Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų, buvo atmesta. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 101 str. 2 p. nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Atsižvelgus į tai, kad dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, šioje dalyje byla nutrauktina.

Skundas teismui dėl 2012–2013 metais neišmokėtos pensijos dalies priteisimo turėjo būti paduotas iki 2015 metų vasario mėnesio. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014-04-01, todėl nepraleido trejų metų termino reikalavimui dėl 2012-12-01–2013-12-31 neišmokėtos pensijos dalies priteisimo paduoti.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2014-03-05 pažyma Nr. 11DP(P)-1353 (b. l. 22–23) tvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (2012-12-01–2013-12-31) pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, t. y. Konstitucijai prieštaraujančios Laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatos pareiškėjo atžvilgiu netaikytos. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo ribojama taikant tik Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurios pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią 2012-12-01–2013-12-31, todėl ji atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-03-13 sprendimą Nr. 1D-2090(11), kuriuo atsisakyta išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui paskirtos pensijos ribojimas buvo teisėtas, Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą sprendimą nėra, todėl ši pareiškėjo skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta.

Pažymėtina, kad nuo 2014 metų pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nėra perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovus toliau mokėti pareiškėjui paskirtą 558,71 eurų (1 929,13 Lt) pensiją negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30 taikytų Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų, nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.