Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-03-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-94-1133/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-14
Bylos Nr.
II-94-1133/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02163-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. P.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Egidija Belevičienė
Kategorijos
Nuorašas
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-94-1133/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02163-2021-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4; 21.11.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Jolantai Pranaitienei,dalyvaujant skundą padavusio E. P. atstovei advokatei Egidijai Belevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-24086-2021 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24086-2021 pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodyta, kad E. P. 2021 m. rugsėjo 16 d. apie 13.20 val. Vilniuje, Ukmergės-Geležinio Vilko g., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį „Toyota Yaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) automobilį. Po to E. P. pasišalino iš eismo įvykio. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais E. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus (toliau – KET) 8, 14, 126, 222 ir 226 punktų reikalavimus. Pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį jam paskirta 300 Eur bauda; pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį – 2 000 Eur bauda; pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 50 Eur bauda. Pritaikius ANK 38 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 2 000 Eur bauda.

Šalies argumentai

E. P. pateikė skundą dėl Institucijos nutarimo, kuriame prašo pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl nuobaudos. Pritaikyti ANK ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę nei 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda bei paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui.

Skunde nurodo, kad pripažįsta padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Neginčija, kad sukėlė eismo įvykį, padarė turtinę žalą bei išsigandęs pasišalino iš eismo įvykio. Nurodo, kad pažeidimų metu buvo blaivus, automobilio nevairavo chuliganiškai (neatlikinėjo jokių pavojingų manevrų, nevažiavo šoniniu slydimu ir pan.). Neturėdamas teisės vairuoti, prie automobilio vairo sėdo ne iš piktavališkų paskatų ar visuomenės negerbimo, bet dėl susiklosčiusios situacijos. Eismo įvykį sukėlė šviesiu paros metu, esant geram matomumui ir sausai kelio dangai, geru, kelių eismo juostų keliu, be to, nėra duomenų, kad tuo metu vyko intensyvus eismas, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Nurodo, kad jo padaryti nusižengimai turi būti vertinami kaip KET pažeidimai ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.

Nesutinka su Institucijos paskirta 2 000 Eur bauda. Šiuo metu nedirba, tačiau ieško darbo. Gyvena su jį išlaikančiais tėvais. Neturi pajamų, todėl neturi galimybės per trumpą laiką sumokėti tokio dydžio baudos. Mano, kad 2 000 Eurų bauda atsižvelgiant į jo jauną amžių bei sunkią finansinę padėtį yra akivaizdžiai neproporcinga ir neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Nurodo, kad neabejoja, jog šiuo atveju įvertinus administracinių nusižengimų pobūdį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje), paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 426 straipsnio 2 dalyje (b. l. 2-6).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundo netenkinti ir palikti Institucijos priimtą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės tai daryti, sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. E. P. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda, nes jis savo veiksmais padarė grubų KET pažeidimą. Institucijos nuomone, tenkinti skundą nėra pagrindo. E. P. žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo gali kilti neigiamos pasekmės, turėjo būti ypatingai suinteresuotas nevairuoti automobilio neturėdamas teisės tai daryti, bet taip nesielgė. Nurodo, kad neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes kilę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Institucijos nuomone, šioje byloje negali būti taikomas ANK 34 straipsnio 6 dalis, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinanti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, bet ne asmens, įvykdžiusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. E. P. žinojo, kad už jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą skiriama administracinė nuobauda bei privalomai taikomas specialiosios teisės atėmimas, dėl to turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes ir tai, kad gailisi, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nutarimo. E. P. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai, taip pat nėra pagrindas keisti administracinę nuobaudą. Institucija E. P. teiginius, kad jis neturėdamas teisės vairuoti, vairavo ne iš piktavališkumo ar visuomenės negerbimo, o dėl susiklosčiusios situacijos, vertina kritiškai, nes nustatyta, jog E. P. 2021 m. liepos 26 d. baustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės (ANK 424 straipsnio 4 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas E. P. nedalyvavo. Jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atstovės advokatės teigimu jautė Covid-19 simptomus, turi temperatūros. Sutiko, kad byla būtų išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokatė Egidija Belevičienė nurodė, kad savo atstovaujamojo E. P. skundą palaiko visa apimtimi bei prašo jį tenkinti. Nurodė, kad palaiko skunde nurodytas aplinkybes bei tai, kad E. P. paskirtos baudos sumokėti neturi galimybės, nes nedirba, gyvena pas tėvus, kurie jį išlaiko. Prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti jam mažesnę nei sankcijoje nustatytą baudą. Prašė paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui. Nurodė, kad apie situaciją, dėl kurios reikėjo vairuoti, E. P. parašė rašytiniame paaiškinime. Jai atrodo, kad jam gal reikėjo savo merginą pristatyti į gydymo įstaigą.

E. P. 2021 m. spalio 13 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. pietų metu vairavo tėvui priklausantį automobilį „Opel Zafira“(v. n. (duomenys neskelbtini) Vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau jam iškilo būtinybė vairuoti. Būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), tėvui nieko nesakęs, nusprendė pasiskolinti jo automobilį, nes žinojo, kur laikomi automobilio užvedimo rakteliai. Pasiėmęs raktelius išvažiavo link Ukmergės g., kur buvo jo mergina, kurią paėmė ir turėjo nuvežti link miesto centro. Nusileidęs nuo Šeškinės kalno, Geležinio Vilko g. sankryžoje, įvažiavo į priekyje važiuojantį automobilį, tačiau automobilio modelio neįsidėmėjo. Pastebėjo, kad tai „City bee“ priklausantis automobilis, kurį vairavo moteris. Moteris pasiūlė jam užpildyti įvykio vietos deklaraciją, nes ginčo dėl kaltės nebuvo. Išsigando, kad neturi vairuotojo teisių, todėl nusprendė pasišalinti iš įvykio vietos. Sėdo į automobilį ir nuvažiavo namo. Merginą paleido pakelyje, nes nebegalėjo toliau jos vežti. Grįždamas namo, telefonu tėvui pranešė apie įvykusį įvykį. Kai tėvui papasakojo apie įvykusią situaciją, tėvas nusprendė, kad reikia kviesti policiją ir viską papasakoti apie įvykusį eismo įvykį. Tačiau jis buvo tiek išsigandęs dėl vairavimo neturint tam teisės, tad pabėgo iš namų. Keletą valandų buvo parke, esančiame netoli Linkmenų g. Grįžus namo, tėvas pranešė, kad iškvietė policiją, kuri apžiūrėjo automobilį. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 18).

Eismo įvykio fiksavimo 2021 m. rugsėjo 16 d. protokole Nr. 07-21-9567120 ir papildomuose duomenyse apie eismo įvyki nurodytos eismo įvykio aplinkybės, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. vyriausias patrulis D. K. dirbo kartu su vyriausiu patruliu E. A.. Apie 13.20 val. gavo pranešimą apie apgadintą automobilį „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Ukmergės g. — Geležinio Vilko g. Atvykę į vietą rado minėtą automobilį ir jo vairuotoją J. J., kuri paaiškino, kad važiavo Ukmergės g. ir sustojo prie Geležinio Vilko sankryžos. Pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas buvo neblaivus. Jai pasakius, kad kvies policiją, atsitrenkusio automobilio vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykio protokole nubraižyta įvykio vietos schema (b. l. 11-12).

Žemesnės instancijos teismas

J. J. 2021 m. rugsėjo 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. apie 13.15 val. ji vairavo juodos spalvos automobilį „Toyota Yaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Važiavo nuo Šeškinės kalno žemyn link Geležinio Vilko g. Važiavimo sąlygos buvo geros. Sustojo Geležinio Vilko g. sankryžoje laukti žalios šviesoforo signalo. Užsidegus žaliai šviesai pajudėjo iš vietos, po to pristabdė, nes priešais susiformavo stovinčių automobilių eilė. Tada pajuto pakankamai stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Įjungė avarines šviesas, išlipo iš automobilio. Pamatė, kad į jos automobilį atsitrenkė juodos spalvos „Opel“ automobilis, kurio priekiniai valstybiniai numeriai liko įstrigę jos automobilyje. Išlipęs vairuotojas siūlė iš karto tartis, pasitraukti nuo kelio. Pamatė keleivio vietoje merginą, kuri atrodė pakankamai apsvaigusi, todėl jai kilo įtarimų ir dėl „Opel“ vairuotojo blaivumo. „Opel“ automobilio vairuotojas neneigė esąs girtas, todėl ji atsisakė tartis ir paskambino pagalbos numeriu. Kol laukė policijos, „Opel“ automobilio vairuotojas vaikščiojo ir prašė neįduoti jo policijai, kad palauktų jo draugo, siūlė pinigus, patraukti automobilius nuo kelio. Kol telefonu kalbėjo su „City bee“, „Opel“ automobilio vairuotojas nieko nesakęs nuvažiavo. Ji spėjo nufotografuoti nuvažiuojantį automobilį. Tada dar kartą paskambino pagalbos telefonu pranešti apie girto vairuotojo pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Policijos pareigūnui parodžius „Opel“ automobilio savininko sūnaus nuotrauką, atpažino asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos bei buvo neblaivus (b. l. 13).

Iš viešosios įstaigos (toliau – VĮ) „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. P. (b. l. 14).

Žemesnės instancijos teismas

A. P. 2021 m. rugsėjo 23 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. jam nežinant sūnus (E. P.) paėmė jam priklausantį automobilį „Opel Zefira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir padarė autoįvykį. Labai gailisi dėl įvykusio. Automobilio eksploatuoti negali, nes ant automobilio nėra priekinio valstybinio numerio bei sudaužytas visas automobilio priekis (b. l. 17).

Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Automega LT“ 2021 m. spalio 12 d. PVM sąskaitos-faktūros matyti, jog už automobilio „Toyota Yaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) remontą paskaičiuota suma — 1 715,28 Eur (b. l. 20).

Skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, byloje esančią rašytinę medžiagą, išklausęs pareiškėjo atstovės argumentus, konstatuoja, jog E. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį. Taip pat konstatuoja, jog nuobauda pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį E. P. individualizuota tinkamai, ją švelninti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo.

Skunde ginčijamas tik baudos, paskirtos pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį dydis, kitos nuobaudos neginčijamos, todėl teismas pasisakys tik keliamu klausimu.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau — BBND). Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.

Byloje nustatyta, kad E. P. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, sukėlė eismo įvykį, suvokė tai, tačiau iš įvykio vietos pasišalino. Nėra ginčijama ir padaryta žala – 1 715,28 Eur, kurios dydis viršija 15 BBND (750 Eur).

E. P. prašo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę nei 2 000 Eur baudą. Nurodė, kad turi būti atsižvelgta į jo asmenybę, kad jis: pripažįsta padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; neturi pajamų, ieško darbo ir gyvena pas tėvus, kurie jį išlaiko. Jo nuomone, taip pat privalu atsižvelgti į tai, kad jis vairavo transporto priemonę ne iš piktavališkumo ar visuomenės negerbimo, o dėl susiklosčiusios situacijos (rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad reikėjo nuvežti merginą link miesto centro). Nurodė, kad vairavo ne chuliganiškai, eismo įvykį sukėlė šviesiu paros metu, esant geram matomumui ir sausai kelio dangai, geru, kelių juostų keliu ir nebuvo jokių duomenų, kad eismas tuo metu buvo intensyvus. Nurodė, kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nes būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą.

Kaip įtvirtinta ANK 34 straipsnio 6 dalyje, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje,arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta. Iš skundžiamo institucijos nutarimo matyti, kad institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skiriant E. P. nuobaudą pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę. E. P. padarė kelis KET pažeidimus, vairavo dienos metu, viena iš pagrindinių gatvių, kur eismas dienos metu visad būna intensyvus (tai matyti ir iš J. J. rašytinių paaiškinimų, kur nurodyta, kad buvo susiformavusi automobilių eilė), eismo sąlygos buvo geras (ne slidu, ne tamsu ir pan.). Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad prieš porą mėnesių — 2021 m. liepos 26 d. buvo baustas už vairavimą automobilio būnant neblaiviam (nustatytas 0,85 promilių girtumas); baudos mokėjimas išdėstytas dalimis. Yra baustas ir už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, Šios aplinkybės neigiamai apibūdina pareiškėją ir rodo, kad tai ne pirmas jo šiurkštus KET pažeidimas. O aplinkybės, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju vairavo blaivus, kad nebuvo sužaloti žmonės eismo įvykio metu, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nėra aplinkybės, kurios būtų pagrindas skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Kaip minėta, E. P. prieš du mėnesius iki nagrinėjamo įvykio buvo baustas už vieną šiurkščiausių KETR pažeidimų, tai žinodamas, sąmoningai sėdu už vairo, ignoruodamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir ne savo iniciatyva, o tėvo, buvo pranešta policijai, kad būtent jis vairavo automobilį. Tai, kad šiuo metu E. P. nedirba ir yra išlaikomas tėvų, taip pat neduoda pagrindo švelninti nuobaudą. E. P. jauno amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jis būtų nedarbingas, ar negalėtų dirbti. Sušvelninus administracinę nuobaudą, atsižvelgiant tik į E. P. turtinę padėtį, nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, būtų sukuriama ydinga situacija, kai asmuo tyčia padaręs įstatymų uždraustą veiką sulauktų švelnesnės atsakomybės nei kiti tokį patį pažeidimą padarę, tačiau geresnėje finansinėje situacijoje esantys asmenys. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad E. P. paskirta administracinė nuobauda – sankcijoje numatyta minimali bauda yra neproporcinga jo padarytam nusižengimui ir KET pažeidimams. Šiame kontekste teismas taip pat pastebi, jog įstatymų leidėjas ANK numato specialią ir atskirą procedūrą, kurios metu bauda gali būti išdėstyta dalimis arba bauda (nagrinėjamu atveju esant asmens rašytiniam prašymui institucijai) gali būti pakeista į viešuosius darbus.

Be to, nėra pagrindo konstatuoti ir, kad dėl susiklosčiusios situacijos E. P. neturėjo kitos išeities, kaip tik vairuoti automobilį. Kaip nustatyta ANK 16 straipsnio 1 dalyje, asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Kokio pavojaus analizuojamu atveju siekė išvengti E. P., kad jam buvo būtina sėstis už automobilio vairo, pareiškėjas skunde nenurodė. Iš jo rašytinio paaiškino matyti, kad jam reikėjo merginą nuvežti link miesto, o kai pasišalino iš įvykio vietos, ją tiesiog išlaipino, nes nuvežti nebegalėjo. Be to, iš rašytinio paaiškinimo matyti, kad mergina buvo ne su juo, o jis merginą važiavo paimti iš Ukmergės gatvės (b. l. 18). Taigi, jokios būtinojo reikalingumo situacijos teismas neįžvelgia. Taip pat ši situacija nesudaro pagrindo ir skirti švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl būtinumo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta minimali ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

E. P. skunde prašo išdėstyti paskirtą galutinę 2 000 Eur baudą 2 (dvejų) metų laikotarpiui. ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. E. P. į bylos nagrinėjimą institucijoje neatvyko ir nepateikė prašymo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą, tad institucija neturėjo pagrindo, priimdama nutarimą, išdėstyti baudos mokėjimą. Todėl po nutarimo priėmimo, pažeidėjas turi arba per 40 kalendorinių dienų sumokėti jam paskirtą baudą arba kreiptis į mokesčių administratorių dėl baudos išdėstymo dalimis. Kita vertus, teismas, vadovaudamasis protingumo principu, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu E. P. nedirba ir neturi pajamą, nekeisdamas institucijos nutarimo, priima sprendimą iš dalies patenkinti prašymą ir paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 1 metams 8 mėnesiams, mokant kiekvieną mėnesį po 100 Eur baudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24086-2021 ir E. P. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24086-2021 paskirtos 2 000 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant E. P. mokėti kas mėnesį po 100 (vieną šimtą) Eur.

E. P. išaiškinti, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė