Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. prašymą sumažinti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2019 m. sausio 14 d. gautas nuteistojo A. V. prašymas pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 190 straipsnio pataisas, peržiūrėti bylą ir sumažinti paskirtą bausmę. Nurodo, kad buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, už tai, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, t. y. 500 litų ir 750 litų, už tai jam buvo paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad nuo 3 iki 5 MGL padaryta žala užtraukia atsakomybę už kurią skiriama bauda arba areštas (BK 182 straipsnio 3 dalis). Kadangi šiuo metu 1 MGL yra 50 Eur prašo peržiūrėti bylą.

Nuteistasis A. V. bylos nagrinėjime nedalyvavo. Nuteistajam išsiųstas pranešimas, informuojantis apie posėdžio datą ir laiką.

Prokuroras prašo prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

Nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 3 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. 2012 m. rugpjūčio 22 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė A. V. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo. A. V. buvo nuteistas už tai, kad jis 2010 m. gegužės 12 d. neteisėtai įgijo ir laikė A. Z. elektroninę mokėjimo priemonę, disponavo jos duomenimis (BK 214 straipsnis) ir 2010 m. gegužės 12 d. neteisėtai pasinaudojant svetima elektronine mokėjimo priemone apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – 750 litų ir 500 litų (BK 215 straipsnio 1 dalis, BK 182 straipsnio 1 dalis).

2014 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas BK 190 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1481, įsigaliojęs 2015 m. sausio 1 d., kuriame numatyta, jog BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumą. Vadinasi, po BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimų, baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas tada, kai apgaule įgyto turto vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, o pagal BK 182 straipsnio 3 dalį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai apgaule įgyto turto vertė viršija 3 MGL bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau-Vyriausybė) 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 pakeitė Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ ir patvirtino bazinį bausmių ir nuobaudų dydį 50 Eur.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-697/2019). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu A. V. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, dėl apgaulės būdu įgyto svetimo turto, kvalifikavo ne pagal du epizodus atskirai, bet kaip tęstinę nusikalstamą veiką, nes A. V. paėmęs 500 litų paskolą turėjo tikslą paimti ir paėmė kitą 750 litų paskolą ir taip apgaulės būdu įgijo 1 250 litų. Nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2010 metais, galiojo Vyriausybės 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 963 nustatytas MGL, kuris buvo lygus 130 Lt (37,66 Eur), todėl 5 MGL (5 x 37,66) sudarė 188,30 Eur. Atsižvelgiant į lito ir euro oficialų santykį (1:3,4528), nusikalstamos veikos metu pasisavintas turtas sudarė 1 250 litų, t. y. 362,03 Eur, taigi, minėta suma viršijo 5 MGL, todėl įvertinus BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą turto vertės išaiškinimą A. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir šie pakeitimai nesudaro pagrindo keisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu nustatytą nusikalstamų veikų kvalifikavimą ir nuosprendžiu paskirtas bausmes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ str., teismas

nutaria:

A. V. prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas, nuo jos nuorašo įteikimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.