Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2017 m. vasario 8 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Dėl minimalaus ploto kamerose

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 12–20) pateiktų duomenų, kurių pareiškėjas iš esmės neginčija, matyti, kad jis į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2016 m. birželio 13 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas 7,31 m², 1 asmuo kameroje), kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 328 (plotas 7,57 m² (1 asmuo kameroje), dar kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 136 (plotas 7,94 m2 (1 asmuo kameroje), kurioje buvo iki 2016 m. birželio 16 d. (1 asmuo kameroje), 2016 m. birželio 17–22 d. (2 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 136 (1 asmuo kameroje), kurioje buvo 2016 m. birželio 24 d.–liepos 18 d. (2 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 200 (plotas 7,56 m² (2 asmenys kameroje), kurioje buvo iki 2016 m. liepos 25 d. (2 asmenys kameroje), 2016 m. liepos 26 d. buvo išvežtas į Marijampolės areštinę, 2016 m. rugpjūčio 2 d. buvo parvežtas iš Marijampolės areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 124 (plotas 7,31 m² (1 asmuo kameroje), kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 135 (plotas 8,02 m² (1 asmuo kameroje), kurioje buvo 2016 m. rugpjūčio 4–7 d. (2 asmenys kameroje), 2016 m. rugpjūčio 8–11 d. (1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 147 (plotas 7,94 m² (2 asmenys kameroje), kurioje buvo iki 2016 m. rugpjūčio 21 d. (2 asmenys kameroje), 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo išvežtas į Marijampolės areštinę, 2016 m. rugpjūčio 29 d. buvo parvežtas iš Marijampolės areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas 7,45 m² (1 asmuo kameroje), kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 183 (plotas 7,94 m² (2 asmenys kameroje), kurioje buvo iki 2016 m. rugsėjo 13 d. (2 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 127 (plotas 7,94 m² (2 asmenys kameroje), kurioje buvo iki 2016 m. spalio 13 d. (2 asmenys kameroje), kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 143 (plotas 7,94 m² (1 asmuo kameroje), kurioje buvo 2016 m. spalio 15 d.–lapkričio 11 d. (2 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 297 (plotas 8,08 m² (1 asmuo kameroje), kurioje buvo 2016 m. lapkričio 13 d.–2017 m. sausio 18 d. (2 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 252 (plotas 42,33 m² (7 asmenys kameroje), kurioje buvo 2017 m. sausio 20–26 d. (9 asmenys kameroje), 2017 m. sausio 27 d. (8 asmenys kameroje), 2017 m. sausio 28 d.–vasario 2 d. (9 asmenys kameroje), 2017 m. vasario 3–6 d. (10 asmenų kameroje), 2017 m. vasario 7 d. (11 asmenų kameroje), 2017 m. vasario 8 d. buvo išvežtas į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąjį sektorių.

Iš šių duomenų matyti, kad 2016 m. liepos 19–25 d., t. y. 7 dienas iš eilės, tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) buvo mažesnis, nei nustatytas teisės aktuose minimalus plotas. Likusiomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad didžiąją dalį laiko jis kamerose buvo kalinamas vienas. Be to, 2016 m. liepos 26 d.–rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugpjūčio 22–28 d. pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo, nes buvo išvežtas į kitas įstaigas, o 2017 m. vasario 8 d. jį išvežė į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąjį sektorių.

Nors pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2017 m. vasario 8 d., tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad jis 2016 m. birželio 7–12 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K. Kaip nurodo atsakovės atstovas, pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2016 m. birželio 13 d., ir tai užfiksuota kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 23–24). Taigi, ginčo laikotarpiu laikytinas laikotarpis nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2018 m. vasario 8 d.

Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).

Dėl sanitarinio mazgo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą.

Taigi, toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 136 su kitu nuteistuoju 2016 m. birželio 17–22 d., 2016 m. birželio 24 d.–liepos 18 d., kameroje Nr. 200 su kitu nuteistuoju 2016 m. liepos 19–25 d., kameroje Nr. 135 su kitu nuteistuoju 2016 m. rugpjūčio 4–7 d., kameroje Nr. 147 su kitu nuteistuoju 2016 m. rugpjūčio 12–21 d., kameroje Nr. 183 su kitu nuteistuoju 2016 m. rugpjūčio 30 d.–rugsėjo 13 d., kameroje Nr. 127 su kitu nuteistuoju 2016 m. rugsėjo 14 d.–spalio 13 d., kameroje Nr. 143 su kitu nuteistuoju 2016 m. spalio 15 d.–lapkričio 11 d., kameroje Nr. 297 su kitu nuteistuoju 2016 m. lapkričio 13 d.–2017 m. sausio 18 d., iš viso 192 dienas, laikytinas pareiškėjo laikymo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumą nevykdymu.

Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. pranešimo Nr. 24-7312 „Dėl M. D. skundo“ (b. l. 61–62) matyti, kad kameroje Nr. 252, kurioje pareiškėjas buvo laikomas su kitais nuteistaisiais 2017 m. sausio 19 d.–vasario 7 d., sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Taigi, šiuo laikotrapiu pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo užtikrintas.

Dėl kitų sąlygų kamerose

Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 111, 114, 124, 127, 135, 136, 143, 147, 183, 200, 252, 297, 328.

Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai (b. l. 25–60), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai.

Per 2016 m. rugsėjo 8–26 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 328, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. birželio 14 d., Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų nenustatyta.

Per 2016 m. gegužės 3–12 d., liepos 5–8 d., rugpjūčio 12–22 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 124, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. rugpjūčio 2 d., Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų nenustatyta.

Kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, patikrinimai nebuvo atlikti.

Byloje yra Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. tarnybinis pranešimas Nr. 24-7326 „Apie M. D. prašymus ar skundus dėl laikymo sąlygų“ (b. l. 22), iš kurio matyti, kad pareiškėjas skundų ar prašymų Lukiškių TI-K dėl laikymo sąlygų 2016 m. birželio 7 d.–2017 m. vasario 8 d. nepateikė.

Iš atsakovės atstovo paaiškinimų ir pateiktų patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Kadangi pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, jo argumentai dėl nepakankamos temperatūros, drėgmės, apšvietimo, ventiliacijos, tarakonų, nevalytų langų kamerose atmestini kaip nepagrįsti.

Iš anksčiau nurodytų duomenų matyti, kad didžiąją laiko dalį Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas kameroje dviese su kitu nuteistuoju, tam tikromis dienomis būdavo laikomas vienas arba išvežtas į kitas įstaigas ir tik 2017 m. sausio 19 d.–vasario 7 d. buvo laikomas su 7–11 asmenų kameroje. Pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato, kiek kamerose turi būti kėdžių. Pareiškėjas patvirtino, kad kamerose buvo dvi kėdės, taigi, laikytina, kad Lukiškių TI-K laikėsi Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė nusiprausti po šiltu (karštu) vandeniu, nes dažnai jo nebūdavo. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalį, ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti dušu. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše po šiltu vandeniu. Teismas neabejoja, kad teisė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę pareiškėjui buvo užtikrinta, o tai, kad galimai duše nebuvo šilto vandens, vertintina kritiškai, nes pareiškėjas dėl to Lukiškių TI-K direktoriui nesiskundė, o šiuo metu to nėra galimybės patikrinti.

Dėl maitinimo

Pareiškėjas teigia, kad maistas Lukiškių TI-K neskanus, mažos energetinės vertės, jo kiekio neužtenka.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis, taip pat valgiaraščiais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V- 138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Pažymėjo, kad valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Taip pat nurodė, kad visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos, o atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę.

Teismui nėra pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K užtikrino pareiškėjui maitinimą tokį, koks yra nustatytas teisės aktais.

Dėl žalos dydžio

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 7 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124, tai yra 3,6 kv. m vienam asmeniui, o 192 dienas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas privatumas.

Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, neilgą laikymo perpildytose kamerose trukmę (7 dienas iš eilės), nedidelį ploto vienam asmeniui jose trūkumą (apie 0,1 m²), į tai, kad didžiąją laiko dalį ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K minimalus plotas asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus, o tam tikrais laikotarpiais kameroje buvo laikomas vienas arba buvo išvežtas į kitas įstaigas, taip pat įvertina, kad privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas 192 dienas.

Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes ir buvo pakankamai intensyvūs. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 10 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1541-624/2016, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, kurie buvo trumpalaikiai (7 d.), tai, kad pareiškėjo privatumo pažeidimas truko beveik visą kalinimo laiką (192 dienas) jam būnat Lukiškių TI-K, mano, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins priteisiama 768 Eur suma.

Dėl įpareigojimo Lukiškių TI-K atlikti tam tikrus veiksmus

Pareiškėjas skunde prašo įpareigoti atsakovę nedelsiant nutraukti kankinamą ir žeminantį elgesį, perkelti į gyvenamąją patalpą, kurioje priklausytų ne mažiau kaip 4 kv. m ploto, atskaičius tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, taip pat pagerinti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimus visas kitas sąlygas, aprašytas skunde.

Tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi šiuo ir kitais įstatymais, tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais (Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnis). Taigi, užtikrinti tinkamas suimtųjų laikymo sąlygas yra Lukiškių TI-K diskrecijos teisė.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, t. y. bylas dėl valstybinio, savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir t. t. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnis. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų rūšių: atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą, patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą, patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu, patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis).

ABTĮ 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, nes tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimas yra Lukiškių TI-K diskrecijos teisė, todėl ši pareiškėjo skundo dalis nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – Tvarka), 6 ir 7 punktus bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informacinį pranešimą Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vienai rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijai parengti nustatytinas 0,06 Eur mokestis. Atsižvelgęs į tai, atsakovės atstovas prašo iš pareiškėjo priteisti 2,52 Eur realiai patirtų išlaidų už A4 formato lapų kopijų, susijusių su bylos nagrinėjimu, parengimą.

Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas.

Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra nustatyta ABTĮ 67 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, jei įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi sprendimas priimtas iš esmės pareiškėjo naudai, todėl jis įgyja teisę į proceso išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi pareiškėjas skunde nenurodė, kas sudaro jo galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl šis prašymas sprendimu nesprendžiamas, o bus išspręstas, pareiškėjui pateikus prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ABTĮ nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. D. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 768 (septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis) eurus neturtinei žalai atlyginti.

Bylos dalį, kurioje prašo įpareigoti atsakovę nedelsiant nutraukti kankinamą ir žeminantį elgesį, perkelti į gyvenamąją patalpą, kurioje priklausytų ne mažiau kaip 4 kv. m ploto, atskaičius tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, taip pat pagerinti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimus visas kitas sąlygas, aprašytas skunde, nutraukti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.