Tauragės apylinkės teismo nutartis

2021-09-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-1734-761/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-29
Bylos Nr.
2YT-1734-761/2021
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00198-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Osvaldas Briedis
Pareiškėjas
V. A.
Suinteresuotas asmuo
S. N., L. Z., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1734-761/2021Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00198-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 3.1.10.7; 3.4.5.19 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 29 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis,sekretoriaujant Virginijai Makarienei,dalyvaujant pareiškėjai V. A.,suinteresuotiems asmenims S. N., L. Z.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys S. N., L. Z., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. A. prašo atnaujinti terminą mamos S. G. palikimui priimti. Pareiškime nurodė, kad ji, suinteresuoti asmenys S. N. ir L. Z. yra seserys. Daugiau brolių ar seserų nėra. Paaiškino, kad joms buvo žinoma, kad jų mama S. G. dar būdama gyva savo valią dėl turto išreiškė jį padovanodama bei testamentu. Mama mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo išduotas notarinis liudijimas, kuris patvirtina, kad testamentu paliktą turtą priėmė D. N.. Kadangi yra pirmos eilės paveldėtojos, buvo įsitikinusios, kad mamai priklausęs turtas yra išdovanotas ir paliktas testamentu, ir sutikdamos su tokia mamos valia, į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Praėjusių metų rudenį, tvarkydama mamos paliktus asmeninius daiktus, rado 1998 m. lapkričio 30 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. 87-4601, kuriuo atkurta nuosavybė į mamos S. G. tėvų E. P.-S. ir P. S. išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad apie atstatytą nuosavybę į minėtą žemės sklypą mama niekam nebuvo sakiusi.

Vadovaudamasi išdėstytu mano, terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties t. y. kartu su seserimis buvo įsitikinusios, kad mamos valia dėl jai priklausiusio turto jau buvo išreikšta.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. G. palikimą perėjimą valstybei. Teismui nustačius svarbias termino praleidimo aplinkybes, neprieštarauja pareiškimo tenkinimui. Prašo bylą Nagrinėti NŽT atstovui nedalyvaujant (b. l. 28-30).

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad mama būdama gyva savo turtą išdalino vaikams, anūkams dovanojimų sandorių pagrindu bei sudarė testamentą. Po to sužinojo, kad mamos nuosavybėje dar yra likęs miškas, kurio niekas nepaveldėjo. Nurodė, kad termino praleidimo laikotarpį įtakojo pareiškime išdėstytos aplinkybės, taip pat Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino sukelti ribojimai.

Suinteresuoti asmenys S. N. ir L. Z. teismo posėdžio metu su pareiškimo reikalavimu sutiko, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, šie veiksmai turėjo būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja V. A., suinteresuoti asmenys S. N. ir L. Z. yra seserys, jų mama – S. G. (b. l. 15-20). S. G. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 12).

Šilalės rajono notarų biuro (duomenys neskelbtini). notarės liudijime nurodyta, kad S. G. palikimas paveldimas pagal įstatymą ir testamentą. Palikimą priėmė testamentinė įpėdinė D. N., kuriai yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į testamentu jai paliktą turtą. Pažymėta, kad testamentinė įpėdinė taip pat yra ir antros eilės testamentinė įpėdinė, kuriai paveldėjimo teisės liudijimas į turtą, nepaskirtą testamentu, dar nėra išduotas, o aukštesnės eilės įpėdiniai palikimo nėra priėmę (b. l. 10).

2021 m. liepos 17 d. notarės rašte dėl dokumentų ir informacijos pateikimo nurodoma, kad Šilalės rajono notarų biure yra vedama S. G. paveldėjimo byla. Pareiškimą dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytas terminais pateikė tik testamentinė įpėdinė D. N., kuriai 2018 m. balandžio 23 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į jai testamentu paliktą turtą. Į kitą mirusiosios vardu likusį turtą paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (b. l. 54).

Iš 1998 m. lapkričio 30 d. Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo sprendimo Nr. 87-4601 matyti, kad S. G. atžvilgiu buvo atkurta nuosavybės teisė į Tauragės apskrities Šilalės rajono Žadeikių seniūnijoje Girininkų kaime esantį nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, turtą grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkais (b. l. 5).

Iš nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. G., (duomenys neskelbtini) d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 87-4601 nuosavybės teise priklauso 1/4 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). (b. l. 6-7).

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja negalėjo įgyvendinti teisės priimti palikimą, atsiradusį po mamos mirties, kadangi dėl mamos prieš mirtį atliktų veiksmų t. y. jai nuosavybės teise priklausiusio turto perleidimo kitiems asmenims sudarant dovanojimo sandorius bei sudarius testamentą, ji klaidingai manė, kad po mamos mirties paveldimo turto pagal įstatymą tiesiog nėra.

Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės neabejotinai įtakojo tai, kad ji negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjos S. G. mirties, būtų paveldėję kiti byloje dalyvauti suinteresuotais asmenimis neįtraukti asmenys, byloje nėra.

Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, teismas priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, pripažįsta svarbiomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsnis).

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po S. G. mirties, priimti atnaujintinas ir nustatytinas trijų mėnesių terminas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurias sudaro 5,68 Eur suma, priteistinos iš pareiškėjos V. A. valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti terminą V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą, atsiradusį po mamos S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties ir nustatyti 3 mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Priteisti iš pareiškėjos V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 5,68 Eur (penkis eurus 68 ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytą sumą sumokėti pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“ banke, įmokos kodas – 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėjas Osvaldas Briedis