Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2020 m. vasario 7 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirba, spec. vidurinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 1.00 val. kartu su amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, neturinčiu D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atėjo į D. tėvo D. Ž. butą, esantį Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), ir mušė nukentėjusįjį, o būtent: ginčo metu D. Ž. sudavė smūgius kumščiu nukentėjusiajam D. Ž. į veidą, o V. M. laikė buto duris, neleisdamas nukentėjusiajam išeiti iš buto ir taip išvengti D. Ž. smūgių. Po to, D. Ž. išbėgus iš buto, V. M. koridoriuje kartu su D. Ž. smūgiavo kumščiais nukentėjusiajam į galvą, sugriebęs ranka nukentėjusįjį už sprando pargriovė jį ant žemės bei spyrė nukentėjusiajam į kairį šoną, taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą ir dėl mažiausiai 2 trauminių poveikių padarytų muštinių žaizdų pakaušio ir dešinio antakio srityse nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. Ž. sveikatą.

Kaltinamasis V. M. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino, parodė, kad įvykio vakarą buvo pas savo žmonos draugus svečiuose. Einant į tualetą išgirdo triukšmą. Pažino iš balso, kad D. Ž. su kažkuo konfliktuoja, nuėjo pažiūrėti ir rado D. Ž. susikabinusį, besistumdantį su savo tėvu D. Ž.. Paklausė, kas čia vyksta, bet niekas nieko neatsakė. Kai stumdėsi D. su sūnumi, jie stovėjo koridoriuje prie D. durų susikabinę. Durys buvo atviros, jie buvo koridoriuje, t. y. išėję iš kambario. Kai atėjo, buvo stumdymasis, tampymasis tarp jų, D. bandė pargriauti D. D. apkaltino sūnų, kad neatidavė kažkokių daiktų, o D. norėjo kažką pasiimti iš tėvo. Norėjo iš D. išvaduoti vaiką, kad jis nebūtų tampomas, kad nebūtų prieš jį smurtaujama, dėl to bandė tarp jų į vidurį įsiterpti ir juos išskirti. Juos abu stūmė rankomis į šonus ir D. tada puolė jį patį, iš pradžių stūmė, paskui trenkė, tada pats trenkė nukentėjusiajam atgal. Iš pradžių nukentėjusysis trenkė kumščiu jam į nosį ir iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tada jis sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, o nukentėjusysis jam trenkė į akį. Iki tol buvo sveikas. D. pataikė gal į petį, vėliau į veidą vieną kartą. Trenkė D. atgal 2–3 smūgius, vėliau pargriovė jį, kad vaikas atsitrauktų. Kai vaikas atsitraukė, paleido D., tada D. užsidarė savo kambaryje, pradėjo rėkti pro durų tarpą iškišęs peilį ir grasinti. Pats prieš tai nebandė pas D. į jo kambarį patekti. D. pasibeldė ir paprašė, kad tėvas atiduotų daiktus. D. tada pradėjo rėkti, kad pasitrauktų nuo durų, kad nupjaus pirštus. D. durys jau 4 metai yra sulankstytos, išlaužytos ir jam pro durų plyšius gerai sekėsi peilį kaišioti. Nuo tada, kai D. beldėsi ir prašė atiduoti daiktus, iki policijos atvykimo praėjo gal 2–3 minutės, o nuo tada, kai pamatė juos besistumdančius, iki policijos atvykimo praėjo gal 5 minutės. Labai greitai baigėsi konfliktas. Kai nukentėjusysis pradėjo mojuoti peiliu, atsitraukė ir tada atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jį kartu su D. rado prie durų ir abu sulaikė. D. neturėjo galimybės pasišalinti iš įvykio vietos. D. smūgius sudavė tik rankomis, jam nespyrė. Kai D. laikė, D. atsitraukė, nebuvo kažkokių smūgių, labiau buvo stumdymasis. Viskas vyko koridoriuje prie D. durų, besistumdydami gal po 2–3 metrus judėjo į visas puses, t. y. kai susikabinę stumdėsi, sudavė vienas kitam smūgius, keletą metrų pasistūmėjo. Negalėjo D. padaryti tokių sužalojimų, kurie jam yra nustatyti. Antakis jam jau buvo sužalotas, ir pakaušio negalėjo praskelti kumščiu, kad reikėtų žaizdą siūti. Kai nukentėjusysis užsidarė kambaryje, nebematė, kaip jis kraujavo. Metalinio daikto tikrai nematė, vienintelis metalinis daiktas buvo peilis D. rankose. Durų nelaužė, vaikas beldėsi, tik patampė, jo rankose taip pat nematė jokio metalinio daikto. Iki įvykio tą dieną D. nematė. Apklausi liudytojai pasakojo ne apie tos dienos įvykius. Tą dieną, kai vyko konfliktas, turėjo apie 10 litrų alaus, 4 asmenys buvo. Tame bendrabutyje lankosi į mėnesį 1–2 kartus. Ten lankėsi įvykio dieną ir dieną prieš įvykį, nes vyko į laidotuves. D. daug nepasakojo apie įvykį, sakė, kad nuėjo pasiimti kažkokių daiktų, tėvas pradėjo iš jo reikalauti pinigų alkoholiui, vaikas neturėjo, nedavė ir nuo to prasidėjo konfliktas. Prieš savo vaiką D. anksčiau smurtaudavo. Nesuprato, kad D. tą vakarą buvo girtas, neatrodė taip, ir nebuvo laiko tai įvertinti, nes viskas labai greitai įvyko. Savo veiksmais siekė apginti vaiką nuo nukentėjusiojo, kuris naudojo fizinį smurtą prieš jį. Po to dar pasiliko, kad sūnus pasiimtų iš tėvo kažkokius daiktus ir būtų išėję. Kai atvyko policijos pareigūnai, niekas nekalbėjo apie alų, ar, kad jį pavogė D. D. gal ir galėjo taip sakyti. Vėliau pareigūnai pastebėjo, kad jam pačiam yra mėlynė po kaire akimi. Aiškino policijai, kad įvyko konfliktas ir kad į jį įsikišo norėdamas apginti vaiką. Nežino, ar durys buvo taip pat atlaužtos iki įvykio ir po jo, jos laužomos ir tampomos jau 4 metai. Negalėjo vaiko vieno palikti, kai tėvas mosikavosi peiliu, neaišku, kas galėjo vėl nutikti. Sutiktų atlikti viešuosius darbus, jeigu būtų pripažintas kaltu.

Nukentėjusysis D. Ž. teismo posėdyje parodė, kad jie abu atėjo naktį, pabeldė jam į duris, sūnus buvo užsidėjęs kaukę ant veido, pradėjo kambaryje smaugti, daužyti, jį nustūmęs ištrūko, bet Miliauskas neleido jam išeiti iš kambario, tada nustūmęs ir jį išbėgo basomis kojomis, nes jau gulėjo. Būtų bėgęs į lauką, bet užsidarė bendrojo naudojimo virtuvėje, galvodamas, kad jie neįeis, bet jie nustūmė jį, įėjo į virtuvę, pradėjo jį daužyti, ištrūko, bandė vėl bėgti į namus, bet bendrojo naudojimo koridoriuje dar apdaužė, įbėgo į kambarį, tada jie pradėjo jo duris laužti, o jis pradėjo per langą rėkti, kaimynas išgirdo, per akutę pamatė, kad laužia jo duris, iškvietė policiją, atvažiavo policija ir juos išvežė.

Atsakydamas į teisėjos klausimus, nukentėjusysis parodė, kad įvykis buvo 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 00–01 val. nakties kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), vėliau bendrojo naudojimo virtuvėje, po to bendrojo naudojimo koridoriuje. Viskas prasidėjo nuo to, kad pabeldė jam į duris, išgirdo Miliausko ir sūnaus balsą, pradarė duris, sūnus jį nustūmė ir jie įėjo į vidų. Niekas nieko nesakė, dėl ko viskas vyksta. Kai Miliauskas jį koridoriuje pradėjo spardyti, pasakė: „klaupkis prieš mane ant kelių“. Kambaryje smurtavo sūnus, prašė jo baigti, bet sūnui nerūpėjo, o Miliauskas sakė „duok“. Mano, kad jie abu buvo neblaivūs. Kai iš virtuvės bėgo atgal į kambarį, Miliauskas įspyrė jam į šoną ir sakė klauptis ant kelių. Kambaryje 2–3 smūgiai buvo suduoti nuo sūnaus, Miliauskas tuo metu stovėjo prie durų, kad jis neišeitų. Sūnų nustūmė ir išbėgo, koridoriuje nebuvo daugiau žmonių, nes buvo naktis. Nubėgo į virtuvę, virtuvėje nesmurtavo, vėliau kai bėgo iš virtuvės vėl į kambarį, Miliauskas tada smurtavo. Virtuvėje juos nustūmė ir bėgo vėl į kambarį, kad užsirakintų. Kai bėgo į virtuvę, jį smaugė, bet sūnų nustūmė, paskui iš virtuvės kai bėgo į kambarį, suklupo, tada jie mane jį apspardė. Virtuvėje nesmurtavo, o koridoriuje Miliauskas smurtavo su sūnumi, sūnus mažiau, o kambaryje smurtavo sūnus, koridoriuje į šoną buvo du smūgiai kojomis spirti, kai parklupo. Kai įbėgo iš koridoriaus į kambarį, užsirakino duris ir pradėjo rėkti per langą „policija“, jie pradėjo laužti duris, kaimynas išgirdo, pamatė per akutę, kad laužia duris, ir iškvietė policiją. Vėliau kaimynas papasakojo, kad girdėjo, kai pradėjo rėkti, pamatė, kad duris laužia, ir iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, sūnus su Miliausku buvo įvykio vietoje. Policija nufotografavo duris, o jį išsivežė apklausti, po to dar kartą atvažiavę fotografavo duris. Neatsimena, kada prieš įvykį paskutinį kartą sūnų matė, retai jį mato, jis ateidavo, bet blaivus, permiegodavo pas jį į mėnesį kartą. Manau, kad įvykio metu jie buvo neblaivūs. Miliauską pažįsta, jis nėra aršus, ir sūnus nėra aršus, su Miliauskiene jau seniai išsiskyrę ir jokių konfliktų neturi. Ji ateina pas jį, kartais pernakvoja, nes ji jo vaiko motina. Kai Miliauskienė nakvojo, atėjo Miliauskas, uždėjo batus ir ją išsivedė. Su sūnumi buvo normalūs santykiai, kažkada buvo atėjęs su draugu, apdaužė, bet nieko tokio nebuvo. Tą naktį jam buvo nustatytas 0,60 prom., o vėliau – 0,58 prom. girtumas. Kairys šonas buvo mėlynas ir galva buvo praskelta, norėjo siūti, bet atsisakė ir išsivažiavo į policiją. Tuo momentu jautė skausmą. Kai buvo namuose ir laužė duris, turėjo peilį, tačiau jo nepanaudojo prieš asmenis, tik pagąsdino. Durys dar nesutvarkytos, atlaužta apačia, nebeužsidaro normaliai, ir durų viršus atlaužtas. Iki tol spyna nelabai užsirakindavo, bet užsidarydavo normaliai, nebuvo tokių tarpų. 200 Eur už duris prašo, bet nori, kad sutvarkytų duris, kad būtų taip, kaip buvo, nesvarbu, kiek tai kainuos. Meistrai sako, kad jeigu dėti šarvuotas duris – 200 Eur kainuos, bet tegu deda tokias, kokios buvo. Dabar nežino, kiek jos vertos, anksčiau buvo vertos gal 100 Lt. Su Vidmantu ginčai vyko, bet nieko svarbaus. Neregistruotas Užimtumo tarnyboje, turiu pažįstamą, kuris gyvena sodyboje, paprašo padėti atlikti darbus.

Atsakydamas į prokurorės klausimus, nukentėjusysis parodė, kad Miliauskienė anksčiau iki įvykio dažnai ateidavo pas jį, dėl vaiko kalbėdavo, ateidavo ir pas Eridaną, o jie tame pačiame aukšte gyvena. Miliauskas jam nesakė, kad yra problema, jog Miliauskienė ateina pas jį. Kai Miliauskienė pas jį miegojo, Miliauskas jai užmovė batus ir išsivedė ją. Miliauskienė pas jį miegojo, nes būdavo išgėrusi. Miliauskas niekada nekėlė konflikto dėl to, kad Miliauskienė miegojo pas jį. Kai bėgo iš savo kambario, neatsimena, ką šaukė, bet rėkė „padėkite“. Virtuvėje nebuvo įjungta šviesa, koridoriuje buvo šviesa įjungta, virtuvėje už drabužių paėmę tampė. Kai bėgo į virtuvę per koridorių, Miliauskas jį sustabdė, o sūnus iš nugaros užpuolė. Po įvykio buvo prakirsta galva ir šonas mėlynas. Galva buvo praskelta to įvykio metu, po šito įvykio gydytojai siūlė vieną ar dvi siūles padaryti. Prieš pat įvykį nebuvo praskelta galva, kažkada seniai buvo praskelta. Pas jį elektros nėra, klausėsi radijo, o kai buvo vidurnaktis, pradėjo snausti, po to atėjo sūnus su Miliausku, sūnus nebuvo atėjęs tą vakarą iki įsibrovimo.

Atsakydamas į advokato klausimus, nukentėjusysis parodė, kad žaizda galvoje atsirado, kai buvo koridoriuje pargriuvęs, jie jį trenkė į sieną, su galva į kampą koridoriuje trenkėsi. Pargriuvo, nes jie jį pervertė, kai jis bėgo, gal koją pakišo ir parvertė, jie buvo jam iš nugaros, nežino, kuris jį pargriovė. Kai spyrė jam į šoną, trenkė galvą į sieną ir prasikirto. Nežino, kuris jį pargriovė. Kai buvo parklupęs, jam M. spyrė iš kojos į šoną. Neatsimena, ar antakis buvo sužeistas. Kai klūpėjo, M. spyrė jam į šoną iš kojos. Kai nuvažiavo į ligoninę, jį apžiūrėjo gydytojai, netikrino šonkaulių lūžių, atsisakė galvą siūti, apie šoną gal nesakė, išvažiavo pareiškimo rašyti. Pats jokio smurto nenaudojo, tik gindamasis su Miliausku buvo susikabinęs, į nosį jam trenkė koridoriuje. Trenkė, kai norėjo bėgti į kambarį, prieš spyrį ir prieš prasikertant galvą. Kambaryje prieš jį smurtavo sūnus, M. nevartojo smurto kambaryje, prieš tai tampė jį, susikabinę buvo, sudavė smūgį gindamasis į nosį, neatsimena, kada prieš tai buvo gavęs smūgį nuo M. Po smūgio M. į nosį įbėgo į kambarį ir juos išvežė policija. Prieš jo smūgį buvo spyris jam į šoną, tada susikibo, po to įbėgo į kambarį, jie pradėjo laužti duris. Nebeatsimena, kas po ko vyko, nes seniai viskas buvo. Jo niekas neklausė, ar buvo sudavęs į nosį, todėl nesakė. M. bėgo kraujas iš nosies, į akį nesudavė jam, į veido sritį sudavė. Sūnus ateina pas jį, duoda jam pavalgyti, kokį eurą duoda, mama išlaiko jį, išlaikymo nemoka, nes neturi iš ko mokėti, dirba nelegaliai 1–3 kartus per savaitę. Nežino, dėl ko įvyko konfliktas. Kiek žino, M. nustatinėja jo sūnų prieš jį. Su nervais turi problemų, bet vaistų nevartoja. Įvykio metu nebuvo vaistų prigėręs, neturi iš ko pirkti vaistų. Medicinos ekspertai po įvykio jo nematė, nes pas juos nenuėjo.

Atsakydamas į papildomus teisėjos klausimus, nukentėjusysis parodė, kad nepamena tiksliai prieš jį atliktų veiksmų eiliškumo, kai bėgo iš virtuvės, jie jį parvertė ir sudavė smūgį, ištrūko iš jų ir bėgo į kambarį, užsirakino ir pradėjo laužti duris. Nežino, kuris laužė duris. Gali būti, kad painioja aplinkybių dėl smurto panaudojimo eiliškumą.

Liudytoja E. B. teismo posėdyje parodė, kad nežino, kas vyko naktį iš 2019 m. rugpjūčio 27 d. į (duomenys neskelbtini). Vakare buvo atėjęs M., atsinešė alaus 2 butelius, visi išgėrinėjo ir po to jis išėjo. Kai jo jau nebebuvo, dar ėjo pirkti alkoholio, kuris parduodamas iki 20 val., dar išgėrė ir ėjo miegoti. Buvo namuose 4 aukšte 81 bute, buvo R. T. ir R. P. M. nesakė, kur žada keliauti. Jis gėrė kartu, o po to išėjo vienas. D. Ž. ir D. Ž. tą dieną nematė. Nuo jos buto iki Ž. buto yra pertvara, atstumas gal kokie 5 metrai. Triukšmo tą naktį negirdėjo. Kitą dieną niekas nieko nesakė. Kai alų gėrė su Miliausku, jis nesakė, kad turi problemų dėl D. Ž. Tą vakarą daugiau niekas nebuvo atėjęs. Kai atėjo M., jis buvo sveikas, nebuvo jokių mėlynių, nebuvo piktas, jokių sužalojimų nebuvo.

Liudytojas R. T. teismo posėdyje parodė, kad apie nakties iš 2019 m. rugpjūčio 27 d. į 2019 m. rugpjūčio 28 d. konfliktą nieko nežino. Vidmantas buvo atėjęs vakare į (duomenys neskelbtini), išgėrė alkoholio ir jis vienas išėjo gal apie 20 val. vakaro. Nežino, kas buvo toliau. Kartu buvo draugė E. B. ir kaimynas Romualdas. Kai išėjo Vidmantas, nuėjo dar nusipirkti alaus, ir sėdėjo toliau trise, vėliau, gal apie 22 val., nuėjo miegoti. Triukšmo negirdėjo. Tą vakarą D. nematė. D. Ž. tą vakarą taip pat nematė. Niekas nieko nepasakojo apie smurtavimą. Vidmantas tą vakarą išgerti alaus buvo atėjęs geros nuotaikos, nebuvo piktas, buvo sveikas, ant veido nieko nesimatė, nebuvo mėlynių ar kraujo.

Liudytojas R. P. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. vakarą buvo pas kaimynę E. B. 81 bute ir gėrė alų. Kartu buvo T. ir B.. Nusipirko alaus ir bendravo. Būnant pas Eridaną po kiek laiko buvo atėjęs Vidmantas. Nežino, kada tiksliai vakare jis atėjo ar išėjo. Išsiskirstė gal apie 9 val. vakaro. Išėjo į savo kambariuką, o jie pasiliko namie. Triukšmo negirdėjo, nieko apie įvykį nežino. Nematė D. tą vakarą. Kai atėjo išgerti alaus, M. buvo sveikas, kraujosruvų ir kraujo pėdsakų nebuvo.

Liudytojas J. P. (policijos pareigūnas) teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodė teisingas aplinkybes, ką asmenys pasakojo, tą ir surašė į tarnybinį pranešimą. Iš pranešimo suprato, kad laužiasi į butą. Ten yra dvi laiptinės ir per vidurį durys. Nebepasakys, kokį tiksliai vaizdą pamatė, kai įėjo į laiptinę, bet pradarę tas duris, pamatė jaunuolį ir kitą asmenį, kažkuris iš jų laužėsi į butą. Lyg jaunuolis buvo su tuo metaliniu daiktu ir laužėsi, o kitas stovėjo, bet tiksliai nebepamena, kuris ką darė. Neatsimena, koks tas metalinis daiktas buvo. Duris atidaręs asmuo buvo kruvinas, o ar jaunuolis ir vyriškis koridoriuje buvo sužaloti, neprisimena. Tiesiogiai bendravo su nukentėjusiuoju ir su sulaikytais asmenimis. Patėvis ir jaunuolis buvo pristatyti į komisariatą. Buvo surašytas laikino sulaikymo protokolas. Sulaikytieji kažką kalbėjo, bet neprisimena ką. Sulaikė asmenis dėl to, kad laužėsi į butą, o tada pats pranešėjas išėjo ir pasakė, kad jį sumušė. Kai žmogus kreipiasi, surašo pareiškimą. Tuo momentu nukentėjusysis sakė, kad rašys pareiškimą, kad neatleis. Klausė sulaikytųjų, ar jie mušė, bet dabar nebeatsimena, ką jie atsakė. Sulaikytieji neminėjo, kad nukentėjusysis smurtavo prieš juos. Neatsimena, ar buvo kaltinamasis buvo sužalotas ar buvo mėlynės ant jo veido. Pristatant į komisariatą asmenis buvo naudojami antrankiai, tačiau mėlynių sulaikytiems asmenims neįstatė, nereikėjo prieš juos jėgos naudoti, nes buvo abu ramūs, patys nuėjo į tarnybinį automobilį. Tikrai neatsimena, kuris laikė rankose metalinį daiktą. Nepamena, ar paėmė tą metalinį daiktą, gal kolega paėmė, nes jis nepaėmė, tokį daiktą turėtų paimti. Įsodinant į automobilį padarė asmenų apžiūrą. Jeigu būtų rastas draudžiamas metalinis daiktas, turėtų surašyti protokolą, pridėti prie tarnybinio. Pristatant į komisariatą sulaikytus asmenis, jie prisistatė, pasakė vardus ir pavardes, vyriškis pasakė gimimo metus, jaunuolis irgi. Nepamena, kiek metų jaunuoliui buvo. Viskas vyko prie tų durų, kurios nufotografuotos, kraujo dėmės buvo kambaryje prie stalo, kur sėdėjo vyriškis. Nukentėjusysis sakė, kad prie stalo privarvėjo kraujo, nes ten sėdėjo, bet viskas vyko koridoriuje. Neatsimena, ar nukentėjusysis įvardino, kas jį mušė. Koridoriuje matė tą vaizdą, užfiksuotą nuotraukose, tai buvo truputį toliau link virtuvės, šone to buto, į kurį buvo laužtasi. Į tą bendrabutį tenką važiuoti į savaitę po kelis kartus, kai dirba, nes ten toks bendrabutis, o pas nukentėjusįjį kažkada dėl triukšmo reikėjo važiuoti.

Liudytojas D. D. teismo posėdyje parodė, kad vakare išgirdo triukšmą, bet nekreipė dėmesio, nes pas D. nuolat vyksta konfliktai, tačiau tą kartą per ilgai užsitęsė. Girdėjo kaip D. klykė: „kaimynai, iškvieskit policiją“. Pažiūrėjo per durų akutę, pamatė du žmones iš nugaros ir iškvietė policiją. Tie asmenys su durimis kažką darė, gal baladojosi, o D. klykė kambaryje. Pas jį tokios durys, kad labai gerai viskas girdisi. Kai pareigūnai prisistatė, tada D. atidarė duris. Asmenys prie D. durų buvo vyrai, vienas su kapišonu. Prieš tai D. nematė. Po įvykio kitą dieną bendravo su Ž., bet jis buvo išgėręs. Į policiją skambino du kartus, antrą kartą skambino, kai pradėjo dar labiau klykti, pasakė, kad paskubėtų. D. minėjo kaimynų vardus ir prašė jų iškviesti policiją. Įvykio metu duris iš apačios atlaužė, atlenkė truputį. Pas D. laikas nuo laiko būna sumušimai. Jam būdinga kviesti pagalbą ir žviegti. Jis „prigeria“, pasijaučia „ereliu“ ir žviegia ant žmonių, net ant sugėrovų, inicijuoja muštynes. Anksčiau nėra kvietęs dėl jo policijos. Triukšmą girdėdavo, bet ne taip ilgai, todėl šį kartą iškvietė policiją, nes viskas labai užsitęsė. Iš viso apie pusvalandį tęsėsi triukšmas. Nusprendė, kad mušasi, nes koridoriuje girdėjo „pasitasymą“, o paskui D. rėkė, kad jį užmuš, kad kviesti policiją. Iš pradžių pagalvojo, kad konfliktas vyksta tarp D. ir jo sūnaus. Neseniai ir jį patį D. smaugė. Buvo užėjęs pas nukentėjusįjį išgėręs, kažką pasakė ir iš nugaros užsmaugė, nesuprato už ką. Kaimynė pamatė pro praviras duris ir iškvietė policiją. D. yra konfliktiškas žmogus.

Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo kaip liudytojas apklaustas nepilnametis D. Ž., prieš tai jam išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodus, parodė, kad žaidė su draugais Senvagės mokyklos kieme futbolą. Kai apie 16–17 val. išėjo žaisti futbolo, patėvis dar buvo namuose. Kur patėvis žadėjo eiti tą dieną, nežinojo. Kad patėvis yra pas kaimyną, žinojo, nes jam taip sakė draugas, kuris matė jo patėvį, kai buvo į namus grįžęs atsigerti. Draugo, kuris jam taip sakė, vardą jau užmiršo. Vėliau nuėjo pas tėtį D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), pasiimti savo modemo ir telefono. Tai buvo vakare. Ėjo pas tėtį vienas. Kai nuėjo pas tėtį, jis paprašė, kad pabūtų ir pasikalbėtų su juo. Pakalbėjo, kaip sekasi, ir tiek. Ant stalo buvo kažkokie vaistai padėti. Tėtis vartoja vaistus. Vėliau tėtis pradėjo rėkauti. Dėl ko pradėjo rėkti, nežino. Pradėjo jį raminti. Vėliau pasakė, kad eina ir atidarė duris. Tada tėtis čiupo jam už kairės rankos, jie užkliuvo už staktos ir abu sugriuvo. Patėvis V. sėdėjo pas kaimynę ir išgirdo triukšmą. Kai V. išgirdo triukšmą, atbėgo jam padėti. Mano, kad kai jie su tėčiu griuvo, patėvis išgirdo triukšmą ir atėjo, t. y. galvoja, kad patėvis atėjo pas tėvą, nes išgirdo triukšmą. Nežino, iš kurios pusės V. atėjo ir kaip patėvis buvo tada apsirengęs. Kai atėjo V., jie jau buvo sugriuvę. Patėvis lyg klausė „kas čia vyksta“. Patėvis jį išlaisvino iš tėvo rankos, bet nemoka išaiškinti, kaip patėvis išlaisvino jam tą ranką. Patėvis paėmė tėvo ranką, nutraukė ir tada jis išbėgo. Po įvykio iš karto išbėgo namo. Patėvis juos išskyrė ir tada tėvas puolė V. Kai patėvis jį išlaisvino, tada tėvas puolė V. ir „įstatė jam fanarą“. Nematė, kaip tėvas puolė patėvį. Nežino, ar tėtis su patėviu vėliau susigrūmė. Kitą dieną ar po kelių dienų pamatė Vidmanto „fanarą“. Kai pamatė patėvį su „fanaru“, apie tai nekalbėjo, su juo nelabai bendrauja. Kai V. grižo namo, jis jo nieko neklausė. Po įvykio su tėvu nebebendrauja ir nebuvo susitikę pasikalbėti. Kaip tėvas sutaria su patėviu, nežino. Pas tėvą durys sulankstytos jau buvo prieš 3–4 metus, nes buvo įvairių konfliktų ir jos jau seniai tokios, tai ne jų darbas (2 t., b. l. 18–21). Šie liudytojo parodymai buvo perskaityti teismo posėdyje.

2019 m. rugpjūčio 28 d. D. Ž. protokole-pareiškime nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 01 val. nakties pas jį atėjo sūnus D. Ž. ir V. M., kurie prieš jį smurtavo (1 t., b. l. 9–12).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Ant buto durų varčios iš koridoriaus pusės 1,70 metro aukštyje buvo išryškintas vienas rankos pėdsakas, vokas Nr. 1. Bendrame 4 aukšto koridoriuje šalia buto durų Nr. 95 ir 77 rastos ant grindų rausvos panašios į kraują dėmės, pavyzdys paimtas į voką Nr. 2 (1 t., b. l. 13–28).

Iš specialisto išvados Nr. 50-(752)-IS1-667 matyti, kad vienas rankos delno pėdsakas, rastas įvykio vietoje ir nukopijuotas daktiloplokštelėje, yra paliktas V. M. kairės rankos delnu (1 t., b. l. 38–43).

Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. 01.17 val. D. Ž. pranešė, jog apie 01 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jį sumušė sūnus D. Ž. ir jo patėvis (1 t., b. l. 44).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1084/2019 (05) matyti, kad pagal medicinos dokumentų duomenis VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninėje D. Ž. nustatytas 0,58 prom. girtumas, muštinės žaizdos pakaušio srityje ir dešinio antakio srityje, tačiau žaizdų siuvimo atsisakė, todėl uždėti tvarsčiai ir išleistas. Specialistas nustatė, kad D. Ž. nustatytos muštinės žaizdos pakaušio srityje ir dešinio antakio srityje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai suduodant kumščiu, įspiriant ar panašiai, mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Mažai tikėtina, kad D. Ž. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti jam griūnant, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu D. Ž. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų D. Ž. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 59).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 82,05 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiajam D. Ž. dėl patirtų sužalojimų suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina (1 t., b. l. 63–65).

Nukentėjusysis D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 200 Eur žalą, padarytą dėl jam priklausančio turto apgadinimo (1 t., b. l. 98).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad policijos ekipažas „P1705“ į įvykio vietą atvyko 2019 m. rugpjūčio 28 d. 01.22 val., V. M. nustatytas 2,19 prom. girtumas, o D. Ž. – 1,40 prom. girtumas (1 t., b. l. 101–105).

Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) Alytaus skyriaus pateiktų garso įrašų ir jų apžiūros protokolo matyti, kad pateikti du garso įrašai, daryti 2019 m. rugpjūčio 28 d. 01.13 val. ir 01.19 val. Pirmame garso įraše girdisi kaip kalba operatorė, o antrame įraše – operatorius ir galimai vyriškas balsas, kuris visą pokalbį kalba ramiai, fone triukšmo nesigirdi:

BPC: 112.

Vyriškas balsas: Laba vakara. Skubiai reikia Panevėžio policijos.

Vyriškas balsas: Panevėžio policijos. Jo.

Vyriškas balsas: Jo skubiai.

Vyriškas balsas: Ummm.... (duomenys neskelbtini).

Vyriškas balsas: Čia jo. Bendrabutis. Čia žinomas.

Vyriškas balsas: Aš nežinau. 78 tai čia priešais. Nežinau.

Vyriškas balsas: Tai priešais čionai, nežinau, po koridorių laksto, mušasi, ką aš žinau.

Vyriškas balsas: Nu koridoriuje.

Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini).

Vyriškas balsas: Čia nieko nėra.

Vyriškas balsas: Kaimynai, ten girdžiu, ar vaikai ten tėvą mušą. Nesuprantu aš ten. Nežinau. Pasirėkauja. Girdžiu rėkia policija.

BPC: Aha. Bet jie laiptinėje. O nežinot iš kurio jie buto, tie gyventojai?

Vyriškas balsas: Nežinau. Mano (duomenys neskelbtini) o jie čia priešais.

Vyriškas balsas: D. D.

Vyriškas balsas: Nežinau nieko. Skubiai tik nusiųskit.

Vyriškas balsas: Ne, ne, ne, nepilnamečių nėr.

BPC: Supratau. Gerai.

Vyriškas balsas: Nežinau kas ten dedasi. Girdžiu rėkia policija visi.

BPC: Aha. Supratau. Gerai, ačiū kad pranešėt. Informuoju policijos pareigūnus.

Vyriškas balsas: A... tai išsiuntėt policiją į (duomenys neskelbtini)?

Vyriškas balsas: Čia laužias kažkas pas jį, jis ten per langą rėkia (neaiškiai kalba) šaukias.

Vyriškas balsas: Nu šiuo metu va laužias. Nežinau kažkokie du pas jį, ką aš žinau. Aš tai bijau išeit.

BPC: Uhum...

Vyriškas alsas: Laužia duris jam ten, dieve mano (neaiškiai kalba).

BPC: Nu tai supratau. Policija informuota.

Vyriškas balsas: Nu tai gerai.

BPC: Nu tai supratau, jei kažkas ten keičiasi tada skambinkit.

Vyriškas balsas: Per akutę pažiūrėjau ten, ten laužias kažkas (neaiškiai)

BPC: Nu supratau, ponas. Per minutę policija gi negali atvykt.

BPC: Policija vyksta.

Vyriškas balsas: Gerai, gerai.

BPC: Prašau (1 t., b. l. 108–112).

Vyriausiasis patrulis 2019 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuvykę pagal iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini) laiptinėje konfliktuoja kaimynai (tėvas su sūnumi), 4 aukšte prie 94 buto pastebėjo vyriškį ir jaunuolį, kurie metaliniu daiktu laužėsi į 94 buto duris. Pradėjus su jais bendrauti jie paaiškino, kad bute esantis vyriškis pavogė jų alų. 94 buto duris atidarė visas kruvinu veidu ir kūnu D. Ž., kuriam nustatytas 0,60 prom. girtumas ir kuris paaiškino, kad jam būnant namuose į buto duris pabeldė sūnus D. Ž. ir jo patėvis V. M. D. Ž. atidarius buto duris, ant veido užsidėjęs juodą kaukę į vidų įsiveržė jo sūnus D. Ž., kuris jį ištempė į koridorių ir kartu su savo patėviu pradėjo mušti. D. Ž. ištrūko ir nubėgo į bendrojo naudojimo virtuvę, bet ten atėję D. Ž. ir V. M. vėl pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis. D. Ž. vėl ištrūko, nubėgo į savo butą ir užsirakino, tada D. Ž. ir V. M. pradėjo laužti duris (1 t., b. l. 146).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje surinkti įrodymai (nukentėjusiojo parodymai, įtariamojo laikino sulaikymo protokolas, 2019 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinis pranešimas ir kt.) patvirtina ir pats kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje neneigia, kad jis naktį iš 2019 m. rugpjūčio 27 d. į 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) ir bendrojo naudojimo koridoriuje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį (sudavė jam kelis smūgius ir pargriovė jį ant žemės), tačiau kaltinamasis įrodinėja, jog taip pasielgė gindamas nepilnametį D. Ž. nuo D. Ž., nes jie stumdėsi, ir save patį, nes nukentėjusysis po to, kai jis įsikišo į D. Ž. ir D. Ž. konfliktą, jam sudavė. Kadangi, kaltinamojo teigimu, jo prieš nukentėjusįjį atlikti veiksmai buvo nepilnamečio ir savo paties gynyba nuo nukentėjusiojo puolimo, byloje spręstina, ar V. M. veiksmai buvo atlikti esant būtinosios ginties situacijai, nes asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagrindiniai įrodymai byloje yra kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, BPC skambučių tyrinys, specialistų išvados ir Policijos registruojamų įvykių registro išrašai. Visų pirma teismas vertina kaip nepatikimus, nenuoseklius, prieštaringus ir prieštaraujančius kitiems įrodymams nepilnamečio liudytojo D. Ž., buvusio įvykio vietoje, parodymus ir jais nesivadovauja. Nukentėjusiojo teigimu, pats liudytojas D. Ž., kuris yra jo sūnus, kartu su kaltinamuoju smurtavo prieš jį, tačiau dėl savo amžiaus jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, todėl ikiteisminis tyrimas dėl jo buvo nutrauktas (1 t., b. l. 148–150). Tyrėjos apklaustas nepilnametis liudytojas teigė, kad iš tėvo išsilaisvino pats ir po to kitame koridoriaus gale sutiko kaltinamąjį, tada tėvas prie jų priėjo ir susimušė su kaltinamuoju (1 t., b. l. 178–181), tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nepilnametis jau teigė, kad kaltinamasis atėjo tuo metu, kai jis su tėvu prie jo buto durų buvo sugriuvę, ir išlaisvino jį iš tėvo rankos, nežino, ar tėvas su patėviu po to susigrūmė, nes pabėgo (2 t., b. l. 18–21). Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos ir ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas D. Ž. nuosekliai tvirtino, kad jis pabėgo iš įvykio vietos ir daugiau nieko nematė, tačiau tai paneigia nukentėjusiojo, liudytojų J. P., D. D. (matė kaip du asmenys laužė nukentėjusiojo duris ir kvietė policiją, kuri atvykusi būtent D. Ž. ir kaltinamąjį sulaikė), paties kaltinamojo parodymai ir kiti objektyvūs bylos duomenys, kad D. Ž. buvo sulaikytas įvykio vietoje atvykusių policijos pareigūnų, jam nustatytas neblaivumas, jis pristatytas į komisariatą ir po to perduotas mamai (1 t., b. l. 146–147).

Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis buvo pas draugus ir išgirdo triukšmą bendrojo naudojimo koridoriuje, kuriame pamatė prie nukentėjusiojo buto durų žodžiu konfliktuojančius D. Ž. ir D. Ž., po to tėvas su sūnumi pradėjo tarpusavyje stumdytis ir jis įsikišo į jų konfliktą, sudavė D. galimai tris smūgius (nežino, kiek tiksliai smūgių sudavė) į galvos sritį, o jam nenusiraminus pargriovė jį ant žemės ir laikė prispaudęs, po to jį paleido ir jis užsirakino, nukentėjusiajam nespyrė, jo nevijo per koridorių, durų nelaužė, bute nebuvo, visas konfliktas vyko prie nukentėjusiojo buto durų (2 t., b. l. 51–54, 59–61). Teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad siekdamas išskirti nukentėjusįjį su sūnumi juos abu stūmė rankomis į šonus ir D. tada puolė jį patį, iš pradžių stūmė, paskui trenkė, tada pats trenkė nukentėjusiajam atgal. Iš pradžių nukentėjusysis trenkė kumščiu jam į nosį ir iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tada jis sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, o nukentėjusysis jam trenkė į akį. D. pataikė gal į petį, vėliau į veidą vieną kartą. Trenkė D. atgal 2–3 smūgius, vėliau pargriovė jį, kad vaikas atsitrauktų.

Visi liudytojai, su kuriais kaltinamasis teigia iki pat įvykio tame bendrabučio aukšte, kur gyvena ir nukentėjusysis, vartojęs alkoholį, t. y. E. B., R. T. ir R. P., tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 130–133, 137–139, 143–145), tiek ir teisme nurodė, kad tikslios datos nepamena, bet galėjo būti 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaiga, buvo atėjęs V. M. ir kartu su jais vartojo alkoholį, bet jis išėjo apie 20 val., o policija į įvykio vietą kviesta jau po 01 val. nakties. Nors kaltinamasis, teismo posėdyje duodamas parodymus jau po šių liudytojų apklausos, teigė, kad jis su tais pačiais asmenimis išgėrinėjo du vakarus iš eilės ir jie visi pasakojo ne apie tą vakarą, kurį vyko konfliktas su nukentėjusiuoju, o apie viena diena anksčiau vykusius įvykius, kai jis iš tikrųjų iš jų išėjo anksčiau, teismas tokią kaltinamojo poziciją vertina kritiškai, nes nė vienas iš liudytojų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepasakojo, kad V. M. su jais būtų vartojęs alkoholį du vakarus iš eilės, visi pasakojo apie vieną jo atėjimą, nurodė panašų laiką, kada kaltinamasis iš jų išėjo, t. y. likus kelioms valandoms iki vidurnakčio. Taigi kaltinamojo versija, kaip jis atsirado įvykio vietoje, t. y. kad jis būdamas kartu su liudytojais (išėjęs iš jų į koridorių) išgirdo triukšmą ir pamatė konfliktuojantį nukentėjusįjį su sūnumi, atmetama kaip prieštaraujanti nuosekliems visų liudytojų, su kuriais 2019 m. rugpjūčio 27 d. vakare kaltinamasis vartojo alkoholį, parodymams.

Pažymėtina, kad kaltinamojo versija dėl gynybos prieštarauja ne tik nukentėjusiojo parodymams, bet ir tam, kad po to, kai nukentėjusysis užsirakino savo bute, buvo laužiamos jo buto durys (tai patvirtina BPC įrašo turinys, nes policiją kvietęs D. D. pirmą kartą skambindamas nurodė, kad laksto po koridorių, mušasi, o antro skambučio metu tvirtino, kad laužia kaimyno (nukentėjusiojo) duris, tarnybinis pranešimas, liudytojų J. P. ir D. D., nukentėjusiojo parodymai, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota durų būklė). Jeigu kaltinamojo veiksmai būtų tik gynyba nuo nukentėjusiojo, nebūtų buvę jokios priežasties jam užsirakinus bute, laužti jo buto duris. Be to, kaltinamojo nurodyta įvykių seka nepaaiškina, kaip ant nukentėjusiojo buto durų varčios iš koridoriaus pusės 1,70 metro aukštyje atsirado vienas jo rankos delno pėdsakas, kuris paliktas V. M. kairės rankos delnu. To paaiškinti kaltinamasis teismo posėdyje negalėjo. Liudytojas D. D. patvirtino, kad kvietė policiją, nes triukšmas per ilgai užsitęsė, o kaltinamasis teigia, jog konfliktas baigėsi labai greitai, nes policija atvyko gal po 5 minučių nuo jo pradžios. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad į BPC D. D. pirmą kartą skambino 01.13 val., o policijos ekipažas į įvykio vietą atvyko 01.22 val., t. y. praėjus beveik 9 min. nuo iškvietimo, tačiau pagal liudytojo D. D. paaiškinimus, triukšmas jau buvo užsitęsęs ir būtent dėl to jis skambino policijai.

Nukentėjusysis nuosekliai visų apklausų metu pasakojo, kad pas jį į namus įvykio naktį po vidurnakčio atėjo sūnus ir kaltinamasis, kurie abu prieš jį naudojo smurtą (iš pradžių buvo smurtaujama kambaryje, o vėliau ir bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose), kai įbėgęs iš bendrojo naudojimo patalpų jis užsirakino bute, jie pradėjo laužti buto duris. Dėl šių esminių įvykio aplinkybių nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir nekito viso proceso metu, dalį jų patvirtina kiti surinkti įrodymai (liudytojų D. D., J. P. parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas). Dėl smurto naudojimo aplinkybių (detalių) nukentėjusysis nėra visiškai nuoseklus, tačiau tai savaime nereiškia, kad nukentėjusiojo parodymai yra nepatikimi, kad nėra pagrindo jais tikėti, nes esantys prieštaravimai nėra esminiai, jie nulemti situacijos ir nukentėjusiojo būsenos, kai prieš jį buvo smurtaujama, o teismo posėdyje – ir nuo įvykių praėjusio laiko (praėjo keli mėnesiai). Pirmą kartą nukentėjusysis buvo apklaustas tą pačią naktį po įvykio (iki 3 val. nakties). Šioje apklausoje nukentėjusysis nurodė, kad kambaryje prieš jį smurtavo sūnus, suduodamas ne mažiau kaip 3 smūgius į veidą, o V. M. saugojo duris, po to ir kaltinamasis sudavė 1 smūgį kumščių į veidą, tada jau bendrojo naudojimo koridoriuje kaltinamasis ir sūnus sudavė ne mažiau kaip po vieną smūgį į galvą, V. M. pargriovė ant grindų ir gulinčiam spyrė vieną kartą į kairį šoną, vėliau bendrojo naudojimo virtuvėje jautė ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, iš ten pabėgo į savo butą ir užsirakino (1 t., b. l. 79–82).

2019 m. rugsėjo 13 d. apklausos metu nukentėjusysis patikslino parodymus, nurodydamas, kad kai V. M. jį parvertė ant žemės, spyrė jam 2–3 kartus į kairį šoną ir ten buvo didelė mėlynė ir ant kairės rankos virš alkūnės vidinėje pusėje, jautė didelį skausmą dešiniame antakyje, dešiniame pakaušyje, kairėje rankoje ir kairiame šone. Namuose tris smūgius jam sudavė D., o V. M. jo neišleido, laikė duris užrėmęs, nustūmęs jį išbėgo į bendrojo naudojimo koridorių, kur prie virtuvės jį pasivijo sūnus su kaltinamuoju, tada V. M. paėmė jį už kaklo ir bandė smaugti, kažkaip pargriovė ant žemės, griūdamas trenkė galvą į sieną ir pajuto didelį skausmą dešiniame pakaušyje. Tada V. M. kojomis spyrė į kairį šoną. Ištrūkęs nubėgo namo ir užsirakino. Tada sūnus su kaltinamuoju laužė jo buto duris (1 t., b. l. 85–89). Teismo posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kur ir koks smurtas buvo naudojamas prieš jį įvykio metu, patvirtino, kad kambaryje prieš jį smurtavo tik sūnus, o kaltinamasis tuo metu buvo prie durų, jog jis neišeitų, kad bendrojo naudojimo virtuvėje prieš jį smurtaujama nebuvo (jį ten tik tampė už rūbų), smurtauta buvo tik kambaryje, o vėliau bendrojo naudojimo koridoriuje (ten jis buvo apdaužytas, pargriautas, spirta kojomis į šoną, susitrenkė galvą), kad pats gindamasis sudavė V. M. koridoriuje, tačiau taip pat nurodė, kad tiksliai nebeatsimena, kas po ko vyko, nes seniai viskas buvo, todėl dėl veiksmų eiliškumo gali ir klysti.

Ne tik nukentėjusysis tik teisme nurodė, kad jis gindamasis sudavė smūgius kaltinamajam (kaltinamąjį uždarant į laikino sulaikymo patalpas buvo užfiksuota jo akies kraujosruva (2 t., b. l. 39), nors prieš įvykį su juo buvę liudytojai teigė, kad jis iš jų išėjo sveikas), bet ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nurodęs, kad prieš jį smurtavo nukentėjusysis, jis tik buvo nurodęs, kad gynė nepilnametį nuo nukentėjusiojo. Iš karto po įvykio nukentėjusysis bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais, jiems nurodė smurto prieš jį panaudojimo aplinkybes, po apžiūros ligoninėje tą pačią naktį jis buvo apklaustas, niekur nėra užfiksuota, kad nukentėjusysis būtų elgęsis, bendravęs neadekvačiai. Pažymėtina, kad kaltinamasis buvo pats girčiausias iš įvykio vietoje buvusių asmenų (nustatytas 2,19 prom. girtumas), o nukentėjusysis – blaiviausias (atvykę policijos pareigūnai nustatė 0,6 prom. girtumą, o ligoninėje nustatytas 0,58 prom. girtumas). Dėl visų šių aplinkybių netikėti nukentėjusiojo šioje byloje duotais parodymais, kad prieš jį buvo smurtaujama, nėra pagrindo.

Atsižvelgus į tai, kad apie kambaryje V. M. suduotą smūgį nukentėjusysis nurodė, tik pirmoje apklausoje, tačiau antroje apklausoje to nenurodė (visose apklausose nuosekliai nurodė, kad jis laikė duris), ir teismo posėdyje patvirtino, kad V. M. kambaryje nesmurtavo, aplinkybė, kad V. M. kambaryje sudavė nukentėjusiajam smūgį kumščiu į veidą šalintina iš kaltinimo. Be to, dėl analogiškų priežasčių iš kaltinimo šalintina ir aplinkybė, kad prieš jį buvo smurtaujama ir bendrojo naudojimo virtuvėje, nes to jis nenurodė antroje apklausoje (nurodė tik pirmoje apklausoje), smurtą virtuvėje neigė ir teismo posėdyje, nurodydamas, kad ten jis buvo tik tampomas už rūbų. Tačiau apie V. M. smurtą bendrojo naudojimo koridoriuje nukentėjusiojo parodymai yra pakankamai nuoseklūs viso proceso metu, t. y. kad jis buvo apdaužytas ir pargriautas koridoriuje, kad jam V. M. spyrė iš kojos į šoną, tiek antroje apklausoje, tiek teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad būtent koridoriuje jam buvo sužalotas pakaušis, kad koridoriuje daugiau smurtavo nebe sūnus, o V. M.. Smurto koridoriuje faktą patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos dėmės, panašios į kraujo dėmes, kurios užfiksuotos prie 76, 77, 95, 96 ir 97 butų (nukentėjusiojo butas yra 94), liudytojo D. D. parodymai ir jo skambučio į BPC turinys, kad po koridorių laksto, mušasi.

Nepriklausomai nuo to, kad dalį smurtinio pobūdžio veiksmų prieš nukentėjusįjį atliko ne pats kaltinamasis, o asmuo, kuris dėl savo amžiaus negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, V. M. yra nusikaltimo vykdytojas, kuris suprantamas kaip asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti (BK 24 straipsnio 3 dalis). Aptarta smurto naudojimo situacija akivaizdžiai rodo, kad V. M. ne tik pats smurtavo prieš nukentėjusįjį, bet ir pritarė nesulaukusio BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmens prieš nukentėjusįjį naudojamam smurtui, taigi jis atsako už pasekmes, kurios būtent dėl jų panaudoto smurto kilo nukentėjusiajam. D. Ž. iš karto po įvykio buvo apžiūrėtas gydytojų ligoninėje, jam nustatyti sužalojimai – muštinės žaizdos pakaušio ir dešinio antakio srityse. Specialisto išvada patvirtino, kad tokie sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, nukentėjusiajam galėjo būti sukeltas fizinis skausmas, kurį jis visų apklausų metu patvirtino jautęs.

Nėra abejonių, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai D. Ž. buvo padaryti būtent tiriamo įvykio metu ir dėl to kaltinamasis pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusiojo sveikata buvo nežymiai sutrikdyta ir jam sukeltas fizinis skausmas. Taigi nors kaltinimas atitinkamai siaurintinas, tam tikras neįrodytas aplinkybes iš jo pašalinant, tai nekeičia V. M. veiksmų vertinimo kaip nusikalstamų ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Nustatytos smurto panaudojimo aplinkybės (pradėjo smurtauti nukentėjusiojo namuose, po to iš kambario pabėgusį nukentėjusįjį buvo vejamasi bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose ir toliau prieš jį smurtaujama, o kai jis įbėgo atgal į butą, buvo laužiamos jo buto durys) patvirtina, kad smurtaujama buvo tiesiogine tyčia. Padarytas nesunkus nusikaltimas, veika baigta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgęs į visas nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, panaudoto smurto intensyvumą, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, įvertinęs kaltininko asmenybę (po nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka už tai, kad neblaivus pasirodė viešoje vietoje (2 t., b. l. ), neteistas (2 t., b. l. 22), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo ir darbdavio buvo charakterizuojamas teigiamai, tačiau šiuo metu nebedirba (2 t., b. l. 25, 29–31)), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė, kurią nuteistasis teismo posėdyje nurodė sutinkantis atlikti, jeigu būtų pripažintas kaltu. Šios bausmės trukmė gali būti nuo 1 mėnesio iki 1 metų, atsižvelgiant į jau minėtas tiek nusikalstamą veiką, tiek ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kaltinamajam parenkama nedaug vidurkį viršijanti viešųjų darbų bausmės trukmė – viešieji darbai 7 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. 01.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 15.51 val. (2 paros) (2 t., b. l. 37–38, 40–41), 1 laikino sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms, taigi laikytina, kad V. M. yra atlikęs 12 viešųjų darbų valandų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 62–64) – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 82,05 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiajam D. Ž. dėl patirtų sužalojimų suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina (1 t., b. l. 63–65), pateikė šias išlaidas pagrindžiančią asmens ambulatorinio gydymo statistinę lentelę (1 t., b. l. 68–69). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais (suteiktų paslaugų įkainiais). Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo tiesioginiais tyčiniais veiksmais, Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš V. M. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 82,05 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam D. Ž. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusysis D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 200 Eur žalą, padarytą dėl jam priklausančio turto apgadinimo (1 t., b. l. 98). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad tai turtinė žala, padaryta jam dėl durų apgadinimo, nes nors iki įvykio durys buvo šiek tiek apgadintos (apspardytos ir palankstytos, bet nebuvo tokių tarpų, kokie yra dabar), tačiau gerai užsidarydavo, o po įvykio jos yra visiškai sugadintos (atlaužta apačia), nebeužsidaro normaliai, pro duris matosi koridorius. Durys iki šiol nesutvarkytos, bet meistrai, į kuriuos kreipėsi, sakė, kad jeigu dėti šarvuotas duris, tai kainuos 200 Eur, anksčiau jos buvo vertos 100 Lt.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Aplinkybė, kad kaltinamasis su D. Ž. laužė nukentėjusiojo buto duris, aptarta jau anksčiau, ją patvirtina byloje surinkti įrodymai (BPC įrašo turinys, tarnybinis pranešimas, liudytojų J. P. ir D. D., nukentėjusiojo parodymai). Liudytojas D. D., kuris yra D. Ž. kaimynas, gyvenantis priešais jį, pats pro savo durų akutę matė, kaip įvykio metu duris iš apačios laužė ir atlenkė. Šio liudytojo parodymai sutampa su nukentėjusiojo paaiškinimais, kad jo buto durys ir iki įvykio nebuvo labai geros būklės, tačiau po įvykio jos buvo dar labiau apgadintos, t. y. atlenkta jų apačia. Objektyvi durų būklė, įskaitant jų atlenkimus, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose (nuotraukose). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad durų apačia yra atlaužta, tai atitinka nukentėjusiojo ir liudytojo D. D. parodymus, kad jos buvo laužtos, atlenkiant jų apačią. Taigi nėra abejonių, kad turtas (nukentėjusiojo buto durys) įvykio metu buvo apgadintas, t. y. durų būklė dar labiau pablogėjo, negu buvo iki įvykio. Pažymėtina, kad durų apgadinimas nėra būtinoji kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kurią būtų būtina nurodyti kaltinime. Tačiau iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad durų apgadinimas susijęs su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, t. y. iš karto po to, kai prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas smurtas kambaryje, o vėliau ir bendrojo naudojimo patalpose, siekiant ir toliau smurtauti prieš į butą įbėgusį ir jame užsirakinusį nukentėjusįjį, iki pat atvykstant policijai buvo laužiamos jo buto durys. Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju galima spręsti dėl nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, pasireiškusios durų apgadinimu, priteisimo.

Spręsdamas dėl žalos dydžio teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodė pats nukentėjusysis, durys dar nėra sutvarkytos, todėl konkretaus dydžio išlaidų nukentėjusysis dar nėra patyręs, tačiau tai savaime neužkerta kelio atlyginti jam padarytą žalą. Žala neabejotinai buvo padaryta, nes, kaip jau minėta, nors iki įvykio durys buvo šiek tiek apgadintos, po įvykio jos yra dar labiau apgadintos (atlaužta apačia), dėl to jas reikia remontuoti ar keisti. Šis apgadinimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo atliktais neteisėtais veiksmais siekiant tęsti smurtavimą prieš nukentėjusįjį. Pats nukentėjusysis teismo posėdyje pripažino, kad prašoma priteisti suma (200 Eur) reikalinga, jeigu būtų dedamos šarvo durys, o jo durys skardinės ir anksčiau buvo vertos 100 Lt, t. y. 28,96 Eur. Taigi teismas sprendžia, kad pagrįstas padarytos turtinės žalos dydis yra būtent 28,96 Eur. Tai nėra didelė, neproporcinga padarytiems apgadinimams suma, atitinka protingumo kriterijus, todėl jos priteisimas nereikš, kad nukentėjusysis nepagrįstai praturtėtų kaltinamojo sąskaita. Kadangi nukentėjusiajam padaryta žala nesiekia vertės, nustatytos BK 190 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu papildomai nebuvo inkriminuotas BK 187 straipsnyje numatytos veikos padarymas. Tačiau tai nėra kliūtis priteisti nukentėjusiojo turto sugadinimu jam padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo V. M. valstybei išieškotinos 26,60 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sunaikintini (1 t., b. l. 29–31).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, 1 sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, kad V. M. yra atlikęs 12 viešųjų darbų valandų bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. M. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 82,05 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 5 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. M. nukentėjusiojo D. Ž. naudai priteisti 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 96 ct) turtinei žalai atlyginti. Kitą nukentėjusiojo D. Ž. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš V. M. 26,60 Eur (dvidešimt šešis eurus 60 ct) valstybei proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti 2019 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą kontaktinį (biologinį) ėminį nuo rausvos dėmės, panašios į kraują, rastos koridoriuje ant grindų, kuris 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimu perduotas saugoti (kvitas BBB Nr. 0005810).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.