Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-1338-794/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22097-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

2017 m. gruodžio 19 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės, Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. O. ieškinį atsakovei 236-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei 236-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau – ir Bendrija), prašydama atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą, pripažinti neįvykusiu ir neteisėtu 2015 m. rugsėjo 29 d. Bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir sprendimą organizuoti pakartotinį susirinkimą, pripažinti negaliojančiais 2015 m. spalio 14 d. Bendrijos narių pakartotinio susirinkimo nutarimus, priteisti ieškovei iš atsakovės 1.000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buto savininkė ir 236-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos narė. Nurodė, jog Bendrijos pirmininkė, pažeisdama Bendrijos įstatuose bei įstatyme nustatytą tvarką, pranešė, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. šaukia Bendrijos narių visuotinį susirinkimą. Ieškovės teigimu, pranešimai apie susirinkimą buvo išsiųsti paštu ne visiems Bendrijos nariams, be to, raštu nebuvo pateikti nutarimų projektai. Nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkime dalyvavusiems Bendrijos nariams buvo pranešta, kad susirinkimas neįvyko. Ieškovės teigimu, kadangi susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti Bendrijos valdymo organų rinkimo ir bendro naudojimo objektų metinio ir ilgalaikio plano tvirtinimo klausimus, apie visuotinį susirinkimą turėjo būti pranešta visiems butų savininkams, o Bendrijos nariai turėjo būti informuojami pasirašytinai supažindinant su susirinkimo sušaukimo data, vieta ir darbotvarke. Ieškinyje nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkime nebuvo renkamas susirinkimo pirmininkas, sekretorius, paskelbta darbotvarkė, nebuvo rašomas susirinkimo protokolas, kuriame būtų nutarta šaukti pakartotinį susirinkimą. Ieškovės teigimu, skelbtas 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkimas negali būti laikomas įvykusiu, nes buvo pažeista susirinkimo sušaukimo ir pravedimo tvarka, šis susirinkimas nesukūrė prielaidų šaukti pakartotinį susirinkimą, todėl 2015 m. spalio 14 d. visuotinis narių susirinkimas nelaikytinas pakartotiniu ir jame priimti nutarimai pripažinti negaliojančiais. Taip pat pažymėjo, jog 2015 m. spalio 14 d. susirinkime priimti nutarimai laikytini neteisėtais dar ir dėl to, kad susirinkime nebuvo kvorumo, o susirinkime priimti nutarimai bei protokolas prieštarauja Bendrovės įstatams bei įstatymams. Nurodė, jog naujai išrinkta Bendrijos pirmininkė ir valdyba neapgynė ieškovės interesų, susijusių su bendrijos veikla (ieškovė buvo apkaltinta, jog Bendrijai nesumoka mokesčių, pirmininkė atsisakė pasirašyti ieškovės pateiktą deklaraciją apie statybos užbaigimą ir nepagrįstai reikalavo, kad ieškovė atlaisvintų rūsį, taip pat nereagavo į ieškovės prašymus, nepriėmė korespondencijos), ir tokiu būdu pažeisdama ieškovės teisėtus interesus, sukėlė jai nepatogumų, bejėgiškumą, pažeminimą ir skriaudą, todėl ieškovei priteistina 1.000,00 EUR dydžio neturtinė žala. Atsakovė 236-oji daugiabučių namų savininkų bendrija su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, taip pat taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 108 nekilnojamojo turto vienetai, o 2015 m. rugsėjo – spalio mėnesį Bendrijoje buvo 66 nariai (patikslintame Bendrijos narių sąraše nurodė 68 narius). Pažymėjo, jog Bendrijos nariai apie 2015 m. rugsėjo 29 d. įvyksiantį bendrijos narių susirinkimą bei apie galimai įvyksiantį 2015 m. spalio 14 d. pakartotinį susirinkimą buvo informuojami keliais būdais, t. y. 2015 m. rugsėjo 11 d. pakabinant skelbimą su priedais (įstatų projektu, bendro naudojimo objektų priežiūros metinio ir ilgalaikio plano projektais) Bendrijos skelbimų lentoje. Supažindinant bendrijos narius su skelbimu apie organizuojamo susirinkimo datą, vietą ir dienotvarke pasirašytinai. Tiems, kurie atsisakė pasirašyti supažindinimo su informacija apie organizuojamą susirinkimą lape, arba, su kuriais apskritai nepavyko susisiekti, buvo išsiųsti registruoti pranešimai apie organizuojamą susirinkimą. Nurodė, jog Bendrijos įstatų projektas bei bendro naudojimo objektų priežiūros metinio ir ilgalaikio plano projektai buvo pakabinti bendrijos skelbimų lentoje, todėl Bendrijos nariai ir gyvenamojo namo patalpų savininkai su jais galėjo susipažinti. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju visi daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai neturėjo būti informuojami apie ginčo susirinkimą, nes jame buvo svarstytas klausimas dėl bendro naudojimo objektų metinio ir ilgalaikio plano tvirtinimas yra susijęs su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, o įstatymas numato pareigą įtraukti pastato butų ir patalpų savininkus tik į priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, svarstymą. Nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkime, į kurį atvyko 13 Bendrijos narių, susirinkimo pirmininkas ir sekretorė išrinkti nebuvo, o susirinkimo protokolą surašė pati Bendrijos pirmininkė Eugenija E. B.. Atsakovės vertinimu, net ir pripažinus, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkimas nebuvo vedamas įstatymo nustatyta tvarka, toks susirinkimo vedimo tvarkos pažeidimas laikytinas formaliu ir nežymiu, nesukėlusiu jokių neigiamų pasekmių nei Bendrijos nariams, nei ieškovei. Nurodė, jog apie pakartotinį susirinkimą Bendrijos nariams buvo pranešta raštu, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl 2015 m. spalio 14 d. susirinkimas laikytinas pakartotiniu, o jame priimti sprendimai išreiškė daugumos susirinkimo dalyvių valią ir yra teisėti. Atsakovės teigimu, 2015 m. spalio 14 d. susirinkime dalyvavo 37 bendrijos nariai iš 66 (vėliau jų sumažėjo iki 30), todėl susirinkimas turėjo kvorumą, o atskiri sprendimai priimti susirinkimo dalyvių balsų dauguma. Pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tuo tarpu įstatymas nenumato neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtai priimtų juridinių asmenų sprendimų, atlyginimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas konstatavo, kad apie susirinkimą turėjo būti pranešta tik Bendrijos nariams, bet ne visiems gyvenamajame name esančių patalpų savininkams. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkimui neįvykus, pakartotinis susirinkimas buvo sušauktas ir vyko 2015 m. spalio 14 d., taigi pirmąjį ir pakartotinį narių susirinkimą skyrė 15 dienų laikotarpis, todėl nagrinėjamu atveju buvo laikytasi teisės aktuose nustatyto ne trumpesnio kaip dviejų savaičių laikotarpio, kuriam suėjus gali būti sušaukiamas pakartotinis narių susirinkimas. Taip pat pažymėjo, jog įstatyme nėra draudimo iš anksto nustatyti ir bendrijos nariams pranešti pakartotinio susirinkimo datą tuo atveju, jei pirmasis susirinkimas neįvyktų. Teismo vertinimu, šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne tai, ar Bendrijos nariams apie pakartotinį susirinkimą buvo pranešta iš naujo, bet ar jie faktiškai žinojo (galėjo žinoti) apie pakartotinio narių susirinkimo vietą ir laiką, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos pranešimo formos, t. y. pranešimo raštu.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus nusprendė, jog nėra galimybės konstatuoti tikslų 2015 m. rugsėjo – spalio mėnesį Bendrijai priklausiusių narių skaičių. Tačiau pažymėjo, kad nors byloje esantys įrodymai nėra pakankami, kad būtų galima nustatyti tikslų ginčijamo susirinkimo metu Bendrijai priklausiusių narių skaičių, tai nereiškia, kad 2015 m. spalio 14 d. visuotiniame susirinkime priimtų sprendimų teisėtumas apskritai negali būti vertinamas kvorumo aspektu. Bylos duomenimis nustatė, kad pakartotiniame susirinkime dalyvavo 37 Bendrijos nariai, tuo tarpu tiek Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – Bendrijų įstatymas), tiek Bendrijos įstatuose įtvirtinta nuostata, kad pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Šiuo atveju, net ir remiantis ieškovės pateiktu Bendrijos narių sąrašu, pagal kurį Bendrijai priklausė 96 nariai, 2015 m. spalio 14 d. įvykęs susirinkimas būtų pripažintas teisėtu, nes būtų turėjęs Bendrijų įstatymo ir įstatų reikalaujamą kvorumą (96/4 = 24 nariai). Nepriklausomai nuo kai kurių procedūrinių pažeidimų, susijusių su informavimu, tiek pats 2015 m. spalio 14 d. visuotinis narių susirinkimas, tiek jame priimti sprendimai laikytini teisėtais kvorumo aspektu. Taip pat teismas nurodė, kad ginčijamais 2015 m. spalio 14 d. susirinkime priimtais sprendimais buvo sprendžiama dėl Bendrijos metinės ataskaitos, namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo metinio plano ir namo priežiūros ilgalaikio plano tvirtinimo, naujų įstatų ir valdymo organų rinkimo, tačiau susirinkimas nesprendė dėl ieškovės Bendrijai mokėtinų mokesčių, ieškovei priklausančio rūsio atlaisvinimo ar jos atlikto remonto, todėl konstatuotina, kad tarp ieškovės nurodomų teisės pažeidimų ir 2015 m. spalio 14 d. visuotiniame narių susirinkime priimtų sprendimų nėra priežastinio ryšio.Kadangi ieškovės reikalavimai dėl Bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais buvo atmesti, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat buvo atmestas. Teismas ieškovės nurodytas termino praleidimo priežastis nepripažintino svarbiomis, todėl ieškinio senaties termino neatnaujintino ir nurodė, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pažeidus pareigą informuoti Bendrijos narius, pažeidžiama konstitucinė teisė žinoti apie jiems itin svarbių klausimų svarstymą ir pasirinkimo galimybę dalyvauti tokių klausimų svarstyme. Teismas nepagrįstai padarė išadą, kad negalima nustatyti tikslaus ginčijamų susirinkimų Bendrijai priklausančių narių skaičiaus. Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo pareigą dėl tikrojo narių skaičiaus neteisėtai perkėlė ieškovei, nors objektyvius duomenis atsikertant turėjo pateikti atsakovė. Ieškovės teigimu, jei būtų pranešta kitiems septyniems Bendrijos nariams, kuriems nebuvo pranešta apie susirinkimą, kvorumo būtų neužtekę, kad būtų priimami sprendimai. Teismas nurodydamas, kad susirinkimo metu svarstomas pirmai darbotvarkės klausimas nebuvo susijęs su pastato naudojimo, priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo priemonėmis netinkamai aiškino ir taikė 20002-07-01 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.12.05:2010 ,,Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nuostatas, savo sprendime nurodė, kad nebuvo nustatyta, jog Bendrija svarstė Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytus klausimus. Teismas rėmėsi negaliojančia teisės norma, o sprendimo priėmimo metu galiojo minėtas reglamentas, kuris nustatė, kas sudaro privalomųjų reikalavimų visumą. Atsisakydamas atnaujinti ieškinio senaties terminą, teismas nenustatė, kada ieškovė vėliausiai sužinojo apie ginčijamus sprendimus, nors ieškovė pateikė duomenis apie pakartotinį kreipimąsi į savivaldybę, kad ji įpareigotų atsakovę pateikti protokolus. Darytina išvada, kad svarbiausia priežastis dėl ko ieškovė praleido terminą yra atsakovės valdymo organų savo įsipareigojimų nevykdymas. Be to, prieš operaciją, ieškovei keletą mėnesių buvo atliekami diagnostiniai tyrimai, taikytas gydymas.Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, nebuvo pilnai atskleista bylos esmė. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė nėra viešąjį interesą ginantis asmuo ar kitų Bendrijos narių įgaliotas asmuo, kad reikštų nepasitenkinimą jų vardu dėl negautos informacijos apie šaukiamą susirinkimą. Pati apeliantė buvo informuota apie susirinkimus ir juose dalyvavo. Nariai, kurie apie susirinkimą nebuvo informuoti, patys pretenzijų nereiškė. Teismas padarė teisingą išvadą dėl galimybės nustatyti Bendrijos narių tikslų skaičių. Nuo pat Bendrijos įsteigimo dienos, Bendrijos narių sąraše buvo klaidos. Atsakovė sutinka, kad Bendrijos narių sąrašas su trūkumais, tačiau ieškovė nepagrįstai visus patalpų savininkus vertina kaip Bendrijos narius. Atsakovė pateikė visus turimus duomenis, kurie padėtų nustatyti Bendrijos narių skaičių. Apeliantė nepagrįstai skaičiuoja, kad septyni nariai, kuriems nebuvo pranešta, būtų atvykę į susirinkimą. Be to, nenustatyta, ar jie žinojo apie rengiamą susirinkimą, ir ar jie būtų dalyvavę. Visuotiniame susirinkime nebuvo sprendžiami klausimai, apie kurių sprendimų turėtų būti informuoti ir patalpų savininkai nesantys Bendrijos nariais. Tai matyti iš tvirtintų planų turinio.Įstatymas nedraudžia vienu pranešimu pranešti apie pirmąjį ir pakartotinį susirinkimą. Tokia praktika nusistovėjusi ir Bendrijoje. Dėl pažeidimų kalta ir apeliantė, nes vengia bendradarbiauti.Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus, jog susirinkimų protokolai buvo iškabinti viešai. Apeliantė su ginčijamo susirikimo protokolu buvo supažindinta 2015 m. gruodžio 18 d. Operacija buvo atlikta tik kitų metų kovo mėnesį, be to, tuo laikotarpiu ieškovė dalyvavo kituose teismo posėdžiuose ir operacija jai to netrukdė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad 236-oji daugiabučio namo savininkų bendrija įregistruota 1994 m. birželio 16 d. Bendrijos įstatai buvo pakeisti 2000 m. gegužės 26 d. (įregistruoti – 2000 m. liepos 1 d.), bei 2015 m. spalio 14 d. (įregistruoti – 2015 m. lapkričio 9 d.). Daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) iš viso yra 108 butai. Apeliantė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ir Bendrijos narė. 2015 m. rugsėjo 29 d. vyko Bendrijos narių susirinkimas, susirinkimo protokole nurodoma, kad susirinkime dalyvavo 13 Bendrijos narių, susirinkimo pirmininkas ir sekretorė neišrinkti, taip pat konstatuota, kad nėra kvorumo ir susirinkimas įvykti negali. Susirinkimo dalyvių sąraše pasirašė 13 dalyvių. 2016 m. spalio 14 d. įvyko pakartotinis visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, kuriame dalyvavo 37 Bendrijos nariai, o nuo 20.23 val. – liko 30 dalyvių. Dalis Bendrijos narių savo balsavimo teisę 2015 m. spalio 3 d. Balsavimo teisės perleidimo sutartimis buvo perleidę advokatei S. K.. Susirinkimo metu buvo svarstyta ir nuspręsta šiais klausimais: patvirtinta Bendrijos pirmininkės metinė ataskaita už 2014 m. (balsavo „už“ – 29); patvirtintas namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo metinis planas, įtraukiant į jį J. O. (ieškovės) pasiūlymą įrengti išorinių lauko durų uždarymo sulėtintojo alkūnę (balsavo „už“ – 27); patvirtintas namo priežiūros ilgalaikis planas, įtraukiant į jį J. O. (ieškovės) pasiūlymą įrengti kiekvieno aukšto laiptinėje elektros lemputes, įsijungiančias nuo judesio (balsavo „už“ – 25); patvirtinti naujos redakcijos įstatai (balsavo „už“ – 26); Bendrijos pirmininke naujai kadencijai išrinkta Eugenija E. B. (balsavo „už“ – 25); išrinkta Bendrijos valdyba, kurią sudaro Eugenija E. B. (kaip Bendrijos pirmininkė), S. L. (balsavo „už“ – 25), G. C. (balsavo „už“ – 26).Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susirinkimo tvarkos pažeidimas – netinkamas pranešimas 5 Bendrijos nariams, vertintinas kaip formalus pažeidimas, neturėjęs įtakos skundžiamų nutarimų priėmimui. Apeliantė įsitikinusi, jog susirinkimo nutarimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, nes pažeidus pareigą Bendrijos narius bei savininkus informuoti raštu, pažeidžiama konstitucinė teisė žinoti apie jiems itin svarbių klausimų svarstymą ir pasirinkimo galimybę dalyvauti tokių klausimų svarstyme ar ne. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Bendrijos nariai, jei jiems apie susirinkimą buvo paskelbta ne raštu, o paskelbiant skelbimą laiptinėje, skelbimų lentoje, dėl to būtų pateikę skundus dėl savo teisės pažeidimo, kad jie apie įvyksiantį susirinkimą nežinojo ir dėl to susirinkime nedalyvavo. Todėl spręsti, kad susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimas, jei jis ir buvo, turėjo įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui, nėra pagrindo. Nėra pagrindo ir išvadai, jog neinformuoti asmenys būtų dalyvavę ir balsavę svarstant 2-4 darbotvarkės klausimus. Pažymėtina, kad civilinio proceso dispozityviškumas neleidžia asmenims ginti kitų asmenų teises ar saugomus interesus be atitinkamo įgaliojimo, o asmens, kuris kreipėsi, teisės ginamos tiek, kiek jos pažeistos (CPK 2, 5 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis). Atmestinas apeliantės teiginys, kad 2015 m. spalio 14 d. susirinkimo metu buvo priimami ir Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyti sprendimai (dėl bendrų pastato savininkų interesų tenkinimo, dėl pastato atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kreditų sutarčių sąlygų), todėl apie visuotinį susirinkimą turėjo būti pranešama raštu visiems to pastato, kuriame įsteigta Bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams. Iš skelbime nurodytos darbotvarkės ir susirinkimo protokolo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. vyko pirmasis Bendrijos narių įvyko susirinkimas vyko, kuris paskelbtas neįvykusiu. 2015 m. spalio 14 d. vyko pakartotinis namo Bendrijos narių susirinkimas, kuriame buvo svarstoma Bendrijos pirmininkės metinės ataskaitos už 2014 metus ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinio ir ilgalaikio plano tvirtinimas, Bendrijos įstatų naujos redakcijos tvirtinimas, Bendrijos pirmininko rinkimai, Bendrijos valdybos narių rinkimai. Apeliantės teigimu, būtent namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinio ir ilgalaikio plano tvirtinimas susijęs su bendraisiais namo gyventojų interesų tenkinimais, todėl apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams. Pažymėtina, kad 2015 m. spalio 14 d. vykusio susirinkimo metu nebuvo aptartas ar patvirtintas investicinis projektas, nebuvo sprendžiami klausimai dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui skirtinų lėšų kaupimo ar skolinimosi ir kreditų sutarčių sąlygų. Taip pat apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi negaliojančiu teisės aktu, kadangi teismas nurodydamas Bendrijų įstatymo konkretų straipsnį nurodo ir redakciją, kuria vadovavosi, o šiuo konkrečiu klausimu vadovavosi Bendrijų įstatymų 12 straipsnio redakcija, galiojusia nuo 1995 m. kovo 8 d., kuri buvo aktuali ir sprendimo priėmimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo faktinio pagrindo pripažinti, kad apie visuotinį susirinkimą turėjo būti pranešama raštu visiems to pastato, kuriame įsteigta Bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą dėl tikrojo Bendrijos narių skaičiaus ieškovei. Kartu nurodė, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nebuvo galima nustatyti tikslaus Bendrijos narių skaičiaus, kadangi tai yra atsakovės pareiga tinkamai vesti Bendrijos narių žurnalą ir pateikti jį teismui. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog iš pateiktų duomenų apskritai neįmanoma nustatyti konkretaus Bendrijos savininkų sąrašo, kadangi visi daugiabučio namo savininkai negali būti laikomi Bendrijos nariais (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 nutarimas), o narių registravimo knygoje grafoje apie įstojimo į Bendriją datą nenurodomi jokie duomenys, taip pat byloje Nebuvo pateikti šių asmenų prašymai įstoti į Bendriją. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas nekonstatavo, jog tik ieškovė neįrodė, jog jos pateiktas Bendrijos narių sąrašas nėra pagrįstas. Šiuo atveju, teismas laikė, jog nei ieškovė, nei atsakovė nesugebėjo tinkamais įrodymais pagrįsti, jog jų pateikti Bendrijos narių sąrašai 2015 m. rugsėjo – spalio mėnesių laikotarpiu yra pagrįsti. Apeliantė klaidingai interpretuoja, jog atsakovė turi įrodyti, kad neegzistuoja ieškovės nurodytos aplinkybės, t. y. ieškovės pateikiamos aplinkybės neturi prezumpcinės reikšmės, jog būtų laikomos tikromis, kol atsakovė ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigia. Tokios pareigos nesukelia ir tai, jog atsakovė įpareigota tinkamai ir teisės aktų nustatyta tvarka vesti Bendrijos narių žurnalą, kadangi Bendrijos valdymo organų veiklos ir pareigų vykdymo tinkamumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, nėra konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimo taisykles. Apeliantė taip pat kvestionuoja ir tai, ar pirmosios instancijos teismas nenustatęs tikslaus Bendrijos narių skaičiaus, neturėjo teisės spręsti, ar Bendrijos narių susirinkimo metu 2015 m. spalio 14 d. buvo kvorumas. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus negalėjo nustatyti tikslaus Bendrijos narių skaičiaus, tačiau įvertino, ar net tuo atveju, jei būtų laikoma, jog narių yra tiek, kiek nurodė pati ieškovė – 96 Bendrijos nariai, kvorumas vis tiek būtų, kadangi susirinkime dalyvavo 37 Bendrijos nariai, kas atitinka Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, jog pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Be to, byloje nekilo ginčo, kad Bendrijos narių buvo daugiau nei 96, kadangi atsakovė kaip tik siekė įrodyti tai, jog ne visi namo gyventojai/ patalpų savininkai priklauso Bendrijai, t. y., kad jų yra mažiau – 69 nariai. Kaip minėta, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, kurių pagrindu įsitikino apie susirinkimo kvorumo egzistavimo faktą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, logiškai pagrįsta, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog 2015 m. spalio 14 d. vykusios surinkimo metu buvo kvorumas (CPK 185 straipsnis). Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl praleisto ieškinio senaties termino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog diena, kada ieškovė sužinojo apie savo galimai pažeistas teises yra 2015 m. gruodžio 8 d., kadangi byloje yra 2015 m. lapkričio 30 d. ieškovės kreipimasis raštu į VĮ Registrų centras su prašymu pateikti registre saugomų Bendrijos dokumentų kopijas, taip pat yra ir įrodymas, jog VĮ Registrų centras ieškovei išdavė 2015 m. gruodžio 8 d. ginčijamo 2015 m. spalio 14 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą su jo priedais. Šias aplinkybes apeliantė pati patvirtino teismo posėdžio metu. Byloje esanti medžiaga taip pat patvirtina, kad ieškovė dalyvavo ginčijamuose susirinkimuose, juose pasisakė bei balsavo. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi ir pakartotiniu kreipimusi į VĮ Registrų centras 2016 m. gegužės 4 d., kadangi byloje esanti medžiaga patvirtina, kad protokolus ieškovė buvo gavusi jau 2015 m. gruodžio 8 d. Toks aiškinimas, jog kiekvieną kartą ieškovei naujai besikreipiant dėl protokolų pateikimo, ieškovei būtų atnaujinamas senaties terminas, yra ydingas bei prieštarauja teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinio senaties termino pabaiga yra 2016 m. kovo 8 d. CK 1.121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog apeliantei 2016 m. kovo mėnesį atlikta plastinė operacija nėra pripažįstama svarbia priežastimi dėl ko buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Apeliantė teigia, jog jai buvo atlikta ne tik akių vokų pakėlimo operacija, bet ir pašalintas darinys ant kairės akies apatinio voko briaunos, dėl ko keletą mėnesių prieš operaciją jis buvo atliekami įvairūs diagnostiniai tyrimai, taikytas gydymas. Pirma pažymėtina tai, kad civilinėje byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kokie ir kada diagnostiniai tyrimai buvo atlikti apeliantei. Antra, net jei ir minėti tyrimai buvo atlikti, byloje nėra įrodymų, jog apeliantė dėl to būtų buvusi tokios būklės, dėl ko negalėjo pateikti teismui ieškinio. Ieškovei operacija atlikta buvo tik 2016 m. kovo mėnesį, taigi ieškovė turėjo beveik tris mėnesius ieškiniui pateikti. Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės teismas sprendžia, jog atsisakydamas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, atsižvelgė į atsakovės interesus ir taip užtikrino civilinių teisinių santykių stabilumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios bei procesinės teisės normas. Todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą atsakovė 236-ajai daugiabučių namų savininkų bendrija įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismui pateikti dokumentai (sąskaitą už teisines paslaugas, vietinio mokėjimo nurodymas) įrodo, kad atsakovė 236-ajai daugiabučių namų savininkų bendrija apeliacinės instancijos teisme patyrė 500,00 EUR atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Patirtos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl atsakovei 236-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai iš ieškovės J. O. priteistinos 500,00 EUR dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei 236-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai iš ieškovės J. O. 500,00 EUR (penki šimtai eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.