Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą (2023 m. gruodžio 15 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 42 parų arešto bausme; pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą (2023 m. gruodžio 23 d. veika), numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 42 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 30 parų arešto bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio pradėjimo ją vykdyti dienos.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Ieškovės UAB „K.“ ieškinys tenkintas ir priteista iš D. G. 356,60 eurų turtinės žalos atlyginimo ieškovės UAB „K.“ naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo D. G. kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. G. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkiančių aplinkybių nebuvimą. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.

9. D. G. padarė du analogiškus baudžiamuosius nusižengimus – nedidelės vertės svetimo turto (parfumuoto ir tualetinio vandens) vagystes iš parduotuvių. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde aiškina, kad tikslo vogti svetimą turtą eidamas į parduotuvę neturėjo, teisėjų kolegija šiuo apelianto teiginiu netiki, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis pripažino visas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, paaiškino, kad niekur nedirbo ir pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis buvo vagystės. Visada vogė po du buteliukus tualetinio vandens, kuriuos įsidėdavo į kišenes. Būtent toks vagysčių įvykdymo braižas užfiksuotas ir vaizdo įrašuose. Vaizdo įrašai patvirtina, kad praėjus kelioms sekundėms nuo užėjimo į parduotuvę nuteistasis nuo lentynos paimdavo buteliuką ir įsidėdavo į kišenę. Šios aplinkybės ir tai, kad D. G. eilę kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, patvirtina, kad vagysčių iš parduotuvių vykdymas yra jo pragyvenimo šaltinis ir būtent šio tikslo vedimas jis ir šioje byloje nagrinėjamų vagysčių metu ėjo į parduotuves. Baudžiamojoje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esantys duomenys patvirtina, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo D. G. atžvilgiu priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai dėl svetimo turto vagysčių, taip pat dar yra ir jo atžvilgiu teisme nagrinėjamų bylų. Be to, jis ne kartą baustas ir administracine tvarka už nedideles svetimo turto vagystes, paskirtų baudų nemoka. Šie duomenys rodo, kad dabartinės nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtos jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinės nusikalstamos veikos yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

10. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. G. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes – areštus, kurių dydžiai didesni ne šios rūšies bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, o atsižvelgus į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas subendrintą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, galutinė D. G. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Šiuo atveju simbolinės, apelianto pageidavimus tenkinančios bausmės (baudos) paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Juolab, kad iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis nemoka jam už administracinius nusižengimus paskirtų baudų.

11. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl rašymo apsirikimo klaidos

12. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kadangi nuteistasis D. G. padarė du baudžiamuosius nusižengimus, įvertinus už atskirus baudžiamuosius nusižengimus paskirtas bausmes ir galutinės subendrintos bausmės dydį, akivaizdu, jog teismas D. G. už atskirus baudžiamuosius nusižengimus paskirtas bausmes bendrino jas iš dalies sudėdamas, t. y., vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis. Tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis. Tai yra aiškus rašymo apsirikimas, kadangi BK 64 straipsnio nuostatos reglamentuoja galutinės subendrintos bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Todėl ši klaida ištaisytina.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

13. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 21 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad išlaidas už D. G. teiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 143,75 eurų. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis savo vardu registruoto turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, nemoka jam paskirtų baudų, iš jo priteisti civiliniai ieškiniai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo D. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 22 d. nuosprendžio

rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies sudedant vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, o ne BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo D. G. netenkinti.