- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-29
- Bylos Nr.
- 2A-1407-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03402-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė (pran.)
- Atsakovas
- Š. P.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Trečiasis asmuo
- M. J.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Š. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Š. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo (trečiasis asmuo M. J., išvadą duodanti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iš Š. P. 4107,05 Lt skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 63,92 Lt materialines palūkanas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio butas (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui Š. P.. Tarp šalių individuali rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta, todėl pagal suformuotą teismų praktiką tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Mokesčiai už suvartotą šilumos energiją skaičiuojami remiantis pastato įvadinio šilumos skaitiklio parodymais (pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4), mokesčiai už karštą vandenį iki 2012-02-01 skaičiuojami pagal atsakovo bute įrengto vandens skaitiklio parodymus, o nuo 2012-02-01 pagal karšto vandens normatyvą. Karšto vandens skaitiklis yra ne atskaitomasis, o paskirstomasis apskaitos prietaisas, todėl jam nėra taikomas teisinės metrologijos reikalavimas. Per laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2011-05-31 atsakovas liko skolingas 4107,05 Lt, iš jų 1066,47 Lt už šilumą ir 3040,58 Lt už karštą vandenį. Karšto vandens skaitiklis tikrintas 2007-05-23, užfiksuojant suvartoto vandens rodmenys 251 kub. m, 2011-02-22 – 428 kub. m, 2012-01-05 – 512 kub. m. Patikrinimo aktus pasirašė atsakovas arba nuomininkas. Atsakovas nuo 2007-05-23 iki 2011-02-22 nė karto nepranešė apie suvartoto karšto vandens kiekį, todėl už suvartotus 177 kub. m vandens ir buvo išrašyta sąskaita 3040,58 Lt sumai. Iki ieškinio pareiškimo atsakovas neginčijo karšto vandens skaitiklio tinkamumo apskaitai, nereiškė pretenzijų dėl apskaičiuotų mokesčių ir pateiktų sąskaitų. Ginčydamas skaitiklio tinkamumą atsakovas iš esmės siekia, jog karšto vandens suvartojimas būtų perskaičiuotas pagal suvartojimo normas ir nereikėtų mokėti už realiai suvartotą kiekį užfiksuotą skaitiklio parodymais (t. I, b. l. 151-157, 202-205).
Šalies argumentai
Š. P. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad butą įsigijo 2006-12-22 ir jo neeksploatavo iki 2010 m. vasario mėn. Nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2011-02-22 su pertraukomis butu naudojosi nuomininkai. Todėl reikalavimas sumokėti už per vienerius metus sunaudotą 177 kub. m vandens kiekį yra nelogiškas, kadangi tokio kiekio vandens du nuomininkai išnaudoti negalėjo. Apie karšto vandens skaitiklio bute buvimą sužinojo tik 2011 m. vasario mėn., gavęs iš ieškovo pranešimą apie papildomą mokestį už karštą vandenį. Skaitiklis yra 1998 m. gamybos, metrologiškai nepatikrintas ir yra netinkamas eksploatacijai. Ieškovas iki šiol nesutvarkė šildymo bei karšto vandens apskaitos, todėl negali šilumos apskaitai naudoti metrologiškai nepatikrintų skaitiklių (įskaitant nuotolinio valdymo „Rubisafe“ sistemas) duomenis. Tokie netikslūs duomenys pažeidžia vartotojų teises, nes nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį priskiria ir išdalina sumokėti buitiniams karšto vandens ir šilumos vartotojams, tuo sistemingai pažeidinėdamas vartotojų teises. Ieškovas neteisėtai, neturėdamas gyventojų sutikimo, vartoja namo bendro naudojimo elektrą, t. y. ieškovo valdomas šilumos punktas, kuriuo tiekiama šiluma ir karštas vanduo į namo butus, yra neteisėtai prijungtas prie namo bendro naudojimo elektros tinklų ir nėra įrengta atskira apskaita. Tokiu būdu ieškovas praturtėja be pagrindo, nes už elektrą moka visi namo gyventojai, o ne šilumos tiekėjas (t. I, b. l. 177-184, t. II, b. l. 2-3).
Išvadą duodanti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išvadoje paaiškino, kad iš pateiktų duomenų negali nustatyti, ar karšto vandens skaitiklis atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl pateikė bendrus paaiškinimus dėl apmokėjimo už karštą vandenį (t. II, b. l. 47-50).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-25 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo Š. P. ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 4107,05 Lt skolą už šildymą ir karštą vandenį, 63,92 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4167,97 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-15) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 130,90 Lt bylinėjimosi išlaidas. Padarė išvadą, jog tarp UAB „Vilniaus energija“ ir Š. P. yra sudaryta neterminuota energijos pirkimo pardavimo sutartis standartinėmis sąlygomis, kadangi atsakovo įrenginiai yra prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, atsakovo gyvenamosioms patalpoms tiekiama šiluma ir karštas vanduo, kurio suvartojimas apskaičiuojamas karšto vandens apskaitos skaitikliu. Pastato, kuriame yra atsakovo butas, įvadinis šilumos skaitiklis yra tinkamas naudoti, todėl ieškovas teisėtai paskirsto šiuo įvadiniu apskaitos prietaisu pateiktą, išmatuotą ir suvartotą šilumos energijos kiekį. Nuotolinis duomenų nuskaitymas iki 2012-07-30, tame tarpe ir ieškinio laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2011-05-31, nebuvo vykdomas. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai pastate suvartotos šilumos energijos kiekį namo šilumos vartotojams skirsto pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Atsakovas apie jo bute įrengtą karšto vandens skaitiklį sužinojo anksčiau nei 2011 m. vasario mėn., kadangi butą įsigijo 2006-12-22, 2007-05-23 pasirašė skaitiklio rodmenų patikrinimo aktą, ieškovui teiktose sąskaitose visada buvo nurodomas karšto vandens skaitiklio numeris ir jo rodmenys. Atsakovas neįrodė, jog ieškovas neturėjo pagrindo suvartotą karšto vandens kiekį skaičiuoti pagal skaitiklio parodymus. Karšto vandens skaitiklis yra ne atsiskaitomasis, o paskirstomasis apskaitos prietaisas ir jam nėra taikomas teisinės metrologijos reikalavimas. Taip pat neįrodyta, kad skaitiklis priklauso ieškovui nuosavybės teise, ar kad šis skaitiklis yra sugedęs, netinkamas naudojimui ar kad jis netiksliai matuoja suvartoto vandens kiekį. Karšto vandens skaitiklio patikrinimų metu nenustatyta jokių skaitiklio netvarkingumo požymių. Atsakovo atstovės iniciatyva pateiktas 2012-03-12 Metrologinės ekspertizės aktas Nr. 233, kuriuo atlikta karšto vandens skaitiklio ekspertizė, nėra išsamus, informatyvus, neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, nėra aprašyta kaip buvo atliekama vandens skaitiklio ekspertizė, kokiais aktais bei metodikomis vadovavosi ekspertas, ekspertizę atlikęs metrologas nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintą ekspertų sąrašą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Š. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-25 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti; taip pat prašo prijungti naujus įrodymus. Paaiškino, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis kvalifikuota pagal CK 6.383 str. 1 d., tačiau nesivadovauta CK 6.383 str. 4 d. bei CK 6.188 str. ir kitais CK straipsniais, nustatančiais vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus. Šilumos energijos tiekimo sutartis priskiriama viešųjų ir vartojimo sutarčių rūšims, todėl turėjo būti analizuojama atsižvelgiant į šių sutarčių rūšių ypatumus bei atsižvelgta į tai, kad tarp šalių rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Atmetant atsakovo argumentus dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo sąlygų, turėjo būti atlikta jų aiškumo ir suprantamumo vertinimas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį bei atsižvelgiant į vidutiniškai gerai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus vartotojo suvokimo standartą. Taigi sprendimu nesilaikoma kasacinio teismo suformuotos praktikos, kurioje vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas ir yra svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-18 nutartis Nr. 3K-3-475/2001; 2008-10-28 Nr. 3K-3-536/2008). Nesiaiškintos aplinkybės dėl ginčo laikotarpiu naudotos metrologiškai neįteisintos šilumos punkto nuotolinio valdymo sistemos „RubiSafe“ teisėtumo ir bei į bylą taip pat neįtrauktas šią sistemą pastate prižiūrintis asmuo. Kadangi neišsiaiškinta ar šilumos tiekimo apskaitos sistema buvo teisėta, todėl nenustatyta ir ar atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso duomenys, esantys pagrindu mokesčiui už suvartotą šilumą apskaičiuoti, buvo tikslūs. Tai, jog šilumos punkto valdymo sistema ginčo laikotarpiu buvo naudojama neteisėtai patvirtina prašomi prijungti įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-19 sprendimas Nr. I-1692-365/2012 ir Valstybinės metrologijos tarnybos 2013-07-24 raštas. Taip pat atsakovo bute esantis (buvęs) karšto vandens skaitiklis yra atsiskaitomasis ir jam taikomas teisinės metrologijos reikalavimas, ką patvirtina Metrologijos įstatymo bei Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006-12-01 įsakymu Nr. V-178 patvirtintas teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašas ir laiko intervalus tarp patikrų. Kad skaitiklis yra atsiskaitomasis patvirtina ir Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d., Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 1.3 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-25 nutartis Nr. A444-1178/2010. Neištirta kam iš tikrųjų atsakovo bute esantis karšto vandens skaitiklis priklauso, ar jam privaloma patikra bei kas ją privalo atlikti, ar skaitiklis nėra sugedęs, tinkamas naudotis ir ar jis tiksliai matuoja suvartoto vandens kiekį. Tam turėjo būti paskirta ekspertizė, tačiau nors buvo išsakytos abejonės dėl karšto vandens skaitiklio rodmenų patikimumo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad apeliacinis skundas grindžiamas tik prielaidomis ir pamąstymais, nenurodant kokios konkrečiai šilumos energijos pirkimo-pardavimo sąlygos pažeidžia apelianto, kaip vartotojo, interesus. Apelianto argumentai, kad jis nežinojo, jog yra karšto vandens skaitiklis ir reikia deklaruoti jo duomenis, prieštarauja, ne tik pateiktiems įrodymams (2007-05-23 karšto vandens skaitiklio patikrinimo aktas, sąskaitos už šilumos energiją), bet ir vidutinio vartotojo sąvokai. Pastato įvadinis šilumos skaitiklis yra metrologiškai patikrintas ir yra tinkamas naudoti, todėl ieškovas teisėtai paskirsto šiuo prietaisu pateiktą, išmatuotą ir suvartotą šilumos energiją. Iki 2012-07-30 įvadinio apskaitos prietaiso rodmenys buvo įrašomi rankiniu būdu, todėl ginčo laikotarpiu (2010-04-01 – 2011-05-31) duomenų perdavimas nuotoliniu būdu nebuvo vykdomas. Bute buvęs karšto vandens skaitiklis priklausė atsakovui, kadangi skaitiklio aptarnavimo mokestis apeliantui nebuvo skaičiuojamas. Apelianto sutikimas naudoti bute esančio karšto vandens skaitiklio duomenis apskaitai yra išreikštas jo veiksmais, tame tarpe ir jo parašu 2007-05-27 skaitiklio patikrinimo akte. Apeliantas suinteresuotas, kad karšto vandens apskaitai nebūtų naudojami skaitiklio parodymai, nes tuo atveju, laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2012-01-05, karšto vandens suvartojimas būtų perskaičiuotas pagal karšto vandens suvartojimo normas ir jam nereiktų mokėti už realiai suvartotą kiekį, kuris yra didesnis nei numatyta normose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta.
Apelianto pagrindiniai argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų yra tie, kad pirmosios instancijos teismas neaiškino susiklosčiusių santykių tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo pastarojo teisių gynimo prasme, neišsiaiškino, ar ginčo laikotarpiu nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo būdu buvo perduodami duomenis atlikus metrologinę patikrą, nepagrįstai įvertino bute buvusio apskaitos prietaiso būklę.
Pagal Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d. jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, iki bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d.). Atsakovas butą (duomenys neskelbtini) Vilniuje nuosavybės teise įsigijo 2006-12-28. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad buto šildymas yra centrinis iš centralizuotų sistemų, vandentiekis komunalinis (t. I, b. l. 5-6). 2011-05-16 duomenimis atsakovas gyvenamosios vietos nebuvo deklaravęs (t. I, b. l. 7). Sutarties dėl buto šildymo ir karšto vandens tiekimo nusipirkęs butą nesudarė, 2007-05-23 pasirašė aktą, kuriame nurodyta, kad patikrinus bute skaitiklį sutarta mokesčius skaičiuoti pagal skaitiklio parodymus, plomba skaitiklyje tvarkinga, skaitiklio rodmenys 251 m³ (t. I, b. l. 37). Taigi faktiškai atsakovas susitarė, kad jo butui tiekiamas karštas vanduo bus apskaitomas pagal skaitiklio parodymus, kuris yra įrengtas jo bute. Aplinkybė, kad nuo 2007 m. atsakovas negyveno bute ir butu niekas nesinaudojo, nėra įrodyta. AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 2011-10-28 pateikta informacija tvirtina, kad 2008-07-11 už šilumą mokėjo L. P.. Ši aplinkybė patvirtina, kad butu galėjo naudotis kiti asmenys ne tik nuo 2010 metų, tačiau ir ankstesniu periodu. Atsakovo iniciatyva atlikta jo buto skaitiklio patikra rodo, kad skaitiklis netinkamas eksploatacijai dėl rodmenų paklaidų, viršijančių leistinas paklaidos ribas. Šio akto 10 p. nurodoma, kad vandens skaitiklio rodmenų maksimali paklaida yra normos ribose, o minimali ir tarpinė paklaidos yra minusinė, t. y. skaitiklis rodo mažiau, nei buvo faktiškai sunaudota (t. II, b. l. 65-66). Todėl laikyti, kad skaitiklio parodymai buvo atsakovo nenaudai, nėra pagrindo teigti. 2011-02-22 karšto vandens skaitiklių patikrinimo aktas tvirtina, kad skaitiklis plombuotas, tvarkingas, jo rodmenys 428 m³. 2007-05-23 atsakovui susitarus, kad karšto vandens tiekimas bus apskaitomas bute įrengtu skaitikliu ir nustačius, kad skaitiklio parodymai galėjo būti su paklaida atsakovo naudai, nėra pagrindo teigti, kad nuo 2007-05-23 iki 2011-02-22 bute buvo sunaudota mažiau karšto vandens nei 177 m³. Atsakovas per visą laikotarpį nedeklaravo skaitiklio parodymų ir nemokėjo mokesčio už karštą vandenį, nesiekė sudaryti sutarties dėl atsiskaitymo už karštą vandenį kitokiu būdu, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad jo teisės, kaip vartotojo, pareikalavus apmokėti sąskaitą už karštą vandenį pagal skaitiklio parodymus yra pažeistos. 2007-12-28 įsigydamas butą ieškovas su pardavėju turėjo galimybę išsiaiškinti ankstesnes šilumos tiekimo į butą sąlygas.
Patikros sertifikatas (t. I, b. l. 164) tvirtina, kad 2010-11-21 patiektai šilumos energijai apskaičiuoti buvo naudojamas šilumos skaitiklis, patikros sertifikatas galiojo iki 2012-11-21. Šilumos skaitiklio rodmenys buvo apskaitomi apskaitos prietaisų rodmenų žiniaraštyje (t. I, b. l. 161), t. y. nebuvo nuskaitomi nuotoliniu būdu. Todėl atsakovo argumentai, kad teismo sprendimas nepagrįstas, nes teismas nesiėmė priemonių aiškintis, ar buvo naudojama šilumos tiekimo sistema „RubiSafe“ buvo teisėta priemonė, nepagrįsti. 2012-10-01 patikros sertifikatas (t. I, b. l. 165) tvirtina, kad šilumos tiekimo apskaitos sistema name Subačiaus g. 47 pradėta naudoti 2012 m. spalio mėn. (t. I, b. l. 165, 167), taigi vėlesniu laikotarpiu, nei ieškovas prašė priteisti skolą už suvartotą šilumos energiją.
Kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nelemia sprendimo esmės, todėl neanalizuojami. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės pagrįstas ir naikinti jį pagrindo nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-25 sprendimą palikti nepakeistą.