Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1387-1133/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-26
Bylos Nr.
1-1387-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20110-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
V. Š.
Civilinis ieškovas
R. A.
Advokatai
Asta Martišienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1387-1133/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20110-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Boženai Voišvilienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajam V. Š.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. A. ir jo atstovei advokatei Astai Martišienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, pirmininkas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. pažeidė viešąją tvarką. O būtent jis 2020-05-20 apie 19 val. Vilniuje, viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) esančio sporto aikštyno, kitų žmonių, įskaitant nepilnamečius, akivaizdoje, kas nesustabdė nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, kilus ginčui dėl menkavertės priežasties, o būtent dėl to kas, kada ir kaip gali naudotis žalia veja, esančia prie sporto aikštyno, tyčia, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, užpuolė R. A. ir sudavė jam 1 kartą kumščiu į galvą, o po to tyčia spyrė jam kelis kartus į kojas, dėl ko pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodine kraujosruva galvoje už kairės ausies kaušelio ir poodine kraujosruva dešinės blauzdos priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, nes žmonės, matę įvykį, buvo šokiruoti jo veiksmų, todėl nutraukti sporto aikštyne vykę sporto užsiėmimai ir apie įvykį pranešta policijai,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis V. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo R. A. konfliktai vyksta nuo pastarojo atsikraustymo ir apsigyvenimo gretimame žemės sklype šalia jo sklypo. Įvykio dieną grįžo namo ir pastebėjo, kad vėl jų įrengtose aikštelėse, o tiksliau, prie aikštelės esančioje žaliojoje zonoje, kur jie pasėjo žolę ir gavę leidimus už savo lėšas sutvarkė apleistą teritoriją — vėl žaidžia futbolą, nes 2020 m. (duomenys neskelbtini) gyventojų asociacijoje įsikūrė R. A. vadovaujama asociacija ir jie pradėjo naudotis jų sutvarkyta aplinka ir ją niokoti. Nuėjęs pradėjo filmuoti ir pagal nufilmuotą medžiagą matosi, kad paklausė vaiko, kas leido jiems ten žaisti. Iš toliau priėjo ponas R. A. ir ištraukęs telefoną pradėjo mosikuoti jam prieš veidą. Pradėjo jį (kaltinamąjį) savo kūnu stumdyti, kišti „padnoškes“, spardyti. Vaizdo įraše užfiksuota, kad jis prašo R. A. nesispardyti. Išsigando, kad jį (kaltinamąjį) pargriaus, nes tai ne pirmas kartas kai R. A. jį pargriauna ir žalojama. Smūgiavo į galvą dėl įtampos, gal nesusilaikė, nes eina ir daro tą „gerbuvį“ (toliau – aplinką) dešimt metų, organizuoja šventes 10 metų visiems gyventojams ir, kai ateina žmogus ir nieko negerbia, niokoja, tai negerai. Ta įtampa susidariusi nuo 2015 m. R. A. negerbia kaimyno, net jų kitų kaimynų — jis ir fekalą pylė ir savo vaismedžius ir krūmus sodino. Labai daug yra informacijos, kiek yra pažeistos jo (kaltinamojo) teisės. Sporto aikštynas yra valstybinė žemė, bet visi leidimai gauti (duomenys neskelbtini) bendruomenės asociacijos. (duomenys neskelbtini) bendruomenės asociacija tą valstybinės žemės sklypą gavo pateikusį prašymus, gavo visus leidimus ir joje įrengė visas tas aikšteles. Jo nuomone, ta teritorija buvo skirta (duomenys neskelbtini) bendruomenės asociacijai. Jie niekada niekam nieko nedraudė, visi iki šiol eina ir žaidžia. Tačiau futbolui yra numatyta kita vieta. Pabrėžė, kad vaikams nekėlė jokio pavojaus, nei jų, nei vaikų daiktų nelietė, ištraukė tik vieną „vartų“ kuolą. Nebuvo būtinybės R. A. agresyviai su juo elgtis – artėti prie jo, stumti, kišti „padnoškes“, griauti, o jis tiesiog taip padarė ir tada jis (kaltinamasis) trenkė. Po smūgio nukentėjusiajam iškrito telefonas iš rankų, tačiau pats nukentėjusysis nebuvo parkritęs, ir po smūgio iš karto puolė ant jo (kaltinamojo), pargriovė, jie grūmėsi kelias sekundes, gal tuo metu ir įspyrė į kojas, po to nukentėjusysis prispaudė jį koja, jam buvo sunku kvėpuoti, jis prašė paleisti jį, sakė, kad negali kvėpuoti, tačiau nukentėjusysis nekreipė dėmesio. Visa tai matė vaikai. Prašo atsižvelgti ir į nukentėjusiojo elgesį. Jam gaila, kad viskas taip įvyko ir ypatingai gaila, kad įvykį matė vaikai.

Nesutiko su civilini ieškiniu. Jį nustebino, kad telefono ekrano keitimas kainuoja 100 Eur, nes jis gavo atsakymą, kad ekrano keitimas kainuoja 60 Eur. Be to, neužfiksuota, kad jo telefonas apdaužytas įvykio metu, nes jo aparatas nukrito ant žolės, todėl jo telefono aparatas galėjo būti sudaužytas ir vėliau. Nesutiko ir su neturtinės žalos dydžiu, nurodė, jog asmeniui negalint dirbti pirmas tris dienas, už šias dienas apmoka Sodra. Tai ne pirmas kartas, kai yra padaryta sąmata maksimali kiek jis gali. Jis padirbinėja dokumentus. Nesutinka ir su argumentais, dėl patirtų išgyvenimų, nes šis asmuo prie savo vaikų smurtavo prieš jį (kaltinamąjį) ir ne vieną kartą. Jis vyresnį savo sūnų moko tyčiotis iš jo (kaltinamojo) šeimos ir tai nuolat vyksta. Konflikto metu nebebuvo (duomenys neskelbtini) seniūnaičiu.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, prokurorui ir kaltinamajam neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be V. Š. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Nukentėjusiojo R. A. 2020-05-20 pareiškimas ir parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad nuo 2020 metų kovo mėnesio jis yra „(duomenys neskelbtini) gyventojų“ asociacijos vadovas. Kaimynas V. Š. yra „(duomenys neskelbtini) benduormenės“ asociacijos vadovas. (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli gyvenamųjų namų, valstybinėje žemėje (šalia (duomenys neskelbtini)) yra poilsio zona, ten įrengtos vaikų žaidimo aikštelė, sporto zonos t. y. teniso kortai, krepšinio aikštelė ir ten visi kaimynai su savo vaikais iš (duomenys neskelbtini) (kvartalo) renkasi ir leidžia laisvalaikius. Minėtoje poilsio zonoje jis įrengė laikinus futbolo vartus ir pranešė socialiniame tinklapyje „Facebook“, grupėje (duomenys neskelbtini) bendruomenė, kad norintys gali ateiti žaisti futbolą. 2020-05-20 vakare apie 18 val., tačiau tiksliai laiko nepamena, jis minėtoje poilsio zonoje, ant žolės, įrengė laikinus dvejus futbolo vartus, jie buvo padaryti iš dviejų medinių kuolų ir izoliacinės stop juostos, kartu su juo buvo jo vaikai K. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), U. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. P. (gim. (duomenys neskelbtini) (A. jo sugyventinės dukra)). Po to dar atėjo kaimyno L. S. vaikai I. ir V., o taip pat buvo dar vienas berniukas, kurio tėvų nepažįsta, apie 8 metų amžiaus, lyg vardu M., tačiau nėra tikras. Visi minėti vaikai žaidė futbolą, o jis buvo netoli, stovėjo ir kažką skaitė savo telefone. Kažkur apie 19 valandą, tačiau tiksliai laiko nepamena, atėjęs V. Š. filmavo vaikus ir kažką jiems aiškino. Jis priėjo prie V. Š. ir vaikų ir taip pat pradėjo filmuoti savo mobiliuoju telefonu Samsung A70. Jam befilmuojant V. nugriovė vartus. Ką jis tuo metu sakė, jis nepamena. Tada jis bandė šį savo kūnu atskirti nuo vaikų ir nustumti toliau, tuo momentu rankoje laikė savo mobiliojo ryšio telefoną ir filmavo (filmuota medžiaga pridėta prie bylos). Tada V. Š. išjungė savo telefoną, užpuolė jį ir kumščiu trenkė jam į galvą, spyrė kelis kartus į kojas (tiksliai kiek kartų, neatsiima), užpuldamas jį, šis išmušė iš rankų jo mobilaus ryšio telefoną, kuris išskrido aukštai į orą ir nukritęs ant žemės, sudužo. Tuo metu vaikai pradėjo šaukti, klykti. Jam pavyko jį sugriebti ir prispausti prie žemės. Prie jų priėjo jam nepažįstamas žmogus, vyras iki 40 metų, požymių neatsimena, jis šio paprašė iškviesti policiją, šis tą ir padarė. Jis laikė V. Š. ant žemės kol atvažiavo policija. Tada atėjo jo kaimynai, L. S., A. U., R. M. ir jis paprašė, kad sūnus paskambintu (duomenys neskelbtini) seniūnaičiui S. S.. Šis atėjo kartu su M. B.. Kas dar atėjo jis neatsimena. Atvažiavusiems pareigūnams paaiškino visą situaciją. Jis, L. ir V. Š. parašė pareiškimus ir visi išsiskirstė. Tą pati vakarą bandė skambinti į gydymo įstaigas, tačiau jam pavyko tik kitą dieną prisiskambinti ir užsirašyti vizitui pas gydytoją, gegužės 22 dienai Centro poliklinikoje. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas pridėtas prie bylos. Jau ne pirmas kartas kai V. Š. jį užpuola. V. Š. ne pirmą grasina vaikams ir konfliktuoja su kaimynais, tai įrodantys dokumentai pridėti prie bylos (t. 1, b. l. 2, 177-179; t. 2, b. l. 93-94).

Liudytojo L. S. 2020-05-20 pareiškimu ir parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo šeima. Šalia gyvena kaimynai. Jis ir kai kurie jo kaimynai priklauso seniau įkurtai bendrijai pavadinimu „(duomenys neskelbtini) bendrija“. Minėta bendrija rengdavo renginius, visi kaimynai susiburdavo valstybinėje žemėje netoli jų namų, poilsiui, pramogoms. Taip pat ten šalia įrengta vaikų žaidimo aikštelė ir teniso kortai. Bendrijos nariai daug metų tvarko minėtą aikštelę ir poilsio zoną. V. Š. buvo minėtos bendrijos pirmininkas ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnaitis, vėliau buvo perrinktas naujas bendrijos pirmininkas (kas tiksliai šiuo metu nežino) ir naujas seniūnaitis S. S.. V. Š. dėl to buvo labai nepatenkintas, nes skambino jam ir kitiems kaimynams ir kaltino visus aplinkinius, kad nesąžiningai pralaimėjo rinkimus ir pan. Taip pat jau apie 9 metus V. Š. yra įkūręs (duomenys neskelbtini) bendruomenės asociaciją, kur jis yra vienintelis vadovas, dalininkas. V. teigia, jog minėta poilsio zona, vaikų žaidimo aikštelė ir teniso kortai yra jo žemė ir vaikams ne vieną kartą sakė, kad daugiau neleis vaikams žaisti futbolo ant žolės. 2020-05-20 vakare jis buvo savo namuose, jo vaikai dukra I. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir sūnus V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) apie 18 val. išėjo į lauką pažaisti futbolo. Jis žinojo, kad jie eina žaisti futbolo su kitais vaikais poilsio zonoje. Buvo sutarta, kad vaikus prižiūrės kaimynas R. A., kadangi kiekvieną arba kas antrą savaitės trečiadienį vaikai žaidžia futbolą. Vėliau kažkur apie 18.40 val., namo atbėgo išsigandusi ir verkianti jo dukra ir papasakojo jam, kad ji su savo broliu ir kitais vaikais žaidė futbolą, kai atbėgęs kaimynas V. užpuolė kaimyną R., ištraukė futbolo vartus (vartai buvo padaryti iš specialių medinių pagalių ir stop juostos). Ji paminėjo, kad kaimynai R. su V. pradėjo muštis. Jis tada iškart atsisėdo ant savo dviračio ir greitai nuvažiavo (apie 1 min. važiavo) pas juos. Atvažiavęs pamatė, kad R. sulaikęs V. ir laiko šį prispaudęs prie žemės, dar buvo R. vaikai tačiau jų vardų neatsimena ir dar buvo kaimynė I. B., kuri žaidė teniso kortuose, daugiau nieko nebuvo. Jis pradėjo jų klausti kas čia vyksta, tada atėjo jo sūnus ir kaimynas A. U., dar atėjo seniūnaitis S. S., kuris paskambino pareigūnams, kas dar skambino pareigūnams jis nežino, pats neskambino. Po to atėjo kaimynas R. M.. Po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, jis, R. ir V. parašė pareiškimus ir jis kartu su savo sūnumi grįžo namo. Kiek jam yra žinoma minėta aikštelė nėra filmuojama, kas dar be R. filmavo jis nežino, gali būti, kad V. pats filmavo. Dar nori paminėti, kad V. dažnai veja žaidžiančius vaikus iš poilsio zonos, kuri yra įrengta valstybinėje žemėje (t. 1, b. l. 3, 32-34).

Liudytojo T. Š. 2020-05-20 pareiškimu ir parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis 2020-05-20 vakare, tačiau tiksliai laiko nepamena išvažiavo pasivažinėti dviračiu, važiuodamas pro (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, šalia įrengtų teniso kortų pamatė, kad prie teniso kortų ant žolės stovi arti vienas kito du suaugę vyrai, filmuoja vienas kitą, šalia buvo vaikai, kiek vaikų buvo neatsimena. Atkreipęs į juos dėmesį pagalvojo, kad vyrai lygtais konfliktuoja, tačiau jokių veiksmų nebuvo, pagalvojo, kad daugiau nieko nevyks ir nusisuko, toliau važiavo gatve. Tik nusisukęs išgirdo, kad vienas iš vaikų rėkia tėti, jis iškart atsisuko ir pamatė, kad tie patys vyrai yra susikibę vienas su kitu, jis pasidėjo dviratį ir pribėgo prie jų, tie vyrai jau buvo ant žemės. Vienas vyras gulėjo, o kitas vyras (vaiko tėvas) laikė minėtą vyrą prispaudęs prie žemės. Jis pasakė jiems baigti, tačiau tas vyras (tėtis) sakė nelįsti, o kviesti policiją. Jis iškart ištraukė savo mobiliojo ryšio telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Vyras, kuris gulėjo ant žemės visą laiką sakė jį paleisti, o tas kuris laikė (vaikų tėtis), sakė jam nesimuistyti, nes jis yra sulaikytas. Kas, kam ar kiek sudavė (iki paguldant ant žemės), jis nematė, nes kaip tik tuo momentu buvo nusisukęs. Prie jo vaikai elgėsi ramiai, niekas neverkė, tik vaikas, kurio tėvas laikė kitą vyrą, buvo labiau susijaudinęs, atrodė išsigandęs. Tada pradėjo rinktis tų vyrų kaimynai, kurių jis nepažįsta. Visi kaimynai kurie susirinko buvo nusiteikę prieš tą pilietį, kurį laikė tas tėtis prie žemės, kai tik prieidavo, sakydavo „Ai ir vėl tas Š“. Po kažkiek laiko jau atvažiavo pareigūnai, jis jų sulaukė, pasitiko ir tada išvažiavo. Kaip suprato konfliktas vyko dėl to, kad minėtas vyras, kuris neva buvo sulaikytas, visada trukdo vaikams žaisti ir išvaro nuo minėtos žolės ir konfliktuoja su visais kaimynais (t. 1, b. l. 4, 60-62).

Liudytojo A. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Netoli jo namų yra vaikų žaidimo aikštelė, poilsio zona, kur renkasi vaikai ir suaugusieji pažaisti futbolo, krepšinio, šalia yra teniso kortai. 2020-05-20 vakare jis buvo namuose, jo vaikai J. ((duomenys neskelbtini) m.) ir M.-E. ((duomenys neskelbtini) m.) žaidė futbolą su kitais vaikais ir kaimynu R., tačiau vaikai kažkuriuo momentu grįžo namo ir buvo namuose. Po kažkiek laiko, tačiau tiksliai kada neatsimena, pas juos į namus atbėgo kaimyno L. S. sūnus V., dar bėgdamas šaukė jo vardą ir rėkė, kad „V. užpuolė R., V. užpuolė R., padėk!“. Jis iškart atsistojo ir greitai su V. bėgo pas kitus vaikus ir R. (kur jie žaidė futbolą). Bėgdamas V. jam pasakė, kad V. atėjo, traukė kuolus iš kurių buvo padaryti futbolo vartai, stumdėsi, žodžiu, kad užpuolė R.. Atbėgęs pamatė, kad R. laikė prispaudęs prie žemės V., o V. muisteisi, spardėsi kojomis, rėkė. Jis priėjęs pasakė, kad apsiramintų jie, V. pradėjo rėkti ant jo ir užgaulioti. Viskas vyko prie vaikų. Toliau atbėgo kiti kaimynai, kas tiksliai jis neatsimena, visų nepažįsta. Žino tik L. S., nes jų vaikai lanko tą pačią mokyklą. Vėliau atvažiavo pareigūnai ir pradėjo aiškintis, jis išėjo namo. Jo vaikai nematė konflikto tarp R. ir V., nes jie jau buvo grįžę namo. Ankščiau iš kaimynų vaikų yra girdėjęs, kad V. ne kartą siūlė jiems diržo tik už tai, kad jie žaidė miškelyje prie žaidimo aikštelės (t. 1, b. l. 36-38).

Liudytojo S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis yra (duomenys neskelbtini) gyvenvietės seniūnaitis. Gyvena (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnaitijoje gyvenantį V. Š. apibūdino, kaip neprognozuojamo, agresyvaus ir įžūlaus elgesio žmogų. Nurodė, kad V. Š. dažnai lenda į svetimas gyvenamas valdas, kabinėjasi prie žmonių, net gadina svetimą turtą, jį patį yra užsipuolęs, grasino R. M. vaikams. Dar daug panašių įvykių nėra užfiksuota. 2020-05-20 apie 19.15 val. iš R. A. telefono paskambinęs jo sūnus pranešė, kad V. Š. užpuolė jo tėvą R. A. prie teniso kortų. Jis iškart atsisėdėjo į automobilį ir atvažiavo. Jam atvažiavus į vietą, pamatė, kad R. laiko prispaudęs prie žemės V. Š., šalia stovėjo vaikai, rinkosi suaugusieji, tačiau kas tiksliai neatsimena, tikrai žino, kad buvo kaimynas L. ir G., taip pat atvyko M. B., kadangi pats šiam paskambino. Jis buvo su vaikais, kalbėjo su jais ir ramino juos, nes vaikai buvo labai išsigandę, kai kas verkė. Vaikai pasakojo, kad V. Š. trenkė R. A., sulaužė futbolo vartus, t. y. ištraukė medinius kuolus. Jie laukė policijos pareigūnų, kai jie atvažiavo, pareigūnai pradėjo aiškintis, o jis dar kažkiek pabuvęs, nuvažiavo namo. Dar nori pridurti, kad toks V. Š. elgesys jau peržengė bet kokias toleruotinas ribas ir tapo pavojingu (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojams, bendruomenėje tvyro nesveika įtampa, pastovus kažkokie konfliktai ir nereikalingas policijos kvietimas (t. 1, b. l. 40-42).

Liudytojo R. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Visi (duomenys neskelbtini) gyvenvietės kaimynai ir bendruomenės nariai sutaria gana gerai, tačiau yra vienas pilietis V. Š., kuris nuolatos konfliktuoja su daugeliu bendruomenės gyventojų, kaimynų. Jis dažniausiai konfliktuoja dėl poilsio zonos, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės ir krepšinio aikštelės ir pan. Labai dažnai gąsdina vaikus, kurie nieko blogo nedaro tik žaidžia lauke. 2018 metais tačiau tiksliai kada neatsimena, grasino jo vaikams, sakė kad primuš diržu juos. Jo vaikai labai išsigando, todėl jie kreipėsi į policiją ir V. Š. gavo įspėjimą. 2020-05-20 vakare jis kartu su savo sūnumi A. ((duomenys neskelbtini) metų) išėjo pasivaikščioti ir eidami pamatė, kad ant žolės guli V. Š., jį laiko R. A., o šalia daug žmonių ir vaikų, tačiau tiksliai neatsimena kas, žino, kad buvo kaimynas L., A.. Jis priėjo paklausė kas atsitiko, kaimynai atsakė, kad vaikai žaidė futbolą, o V. Š. užsipuolė vaikus, o R. priėjus prie jo, V. Š. jam sudavė, o pastarasis paguldė Š. ant žemės. Buvo iškviesti pareigūnai. Nenustebo, dėl V. Š. tokio elgesio, nes pastarasis linkęs į agresiją. Dažniausiai užsipuola vaikus ir moteris, t. y. silpnesnius už save (t. 1, b. l. 44-46).

Liudytojos I. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Ji pažįsta V. Š., jis buvo „(duomenys neskelbtini) bendrijos“ valdybos pirmininkas ir (duomenys neskelbtini) seniūnaitis. V. labai daug įdėjo pastangų ir darbo, kad būtų sutvarkyta aplinka, teritorija, poilsio zonos, sporto zonos (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Apie konfliktus tarp kaimynų ji nieko nežino, nes pati asmeniškai su niekuo nekonfliktuoja. 2020-05-20 vakare ji kartu su savo kolege I. S. atvyko į teniso aikštelę žaisti teniso. Šalia aikštelės yra pieva ir joms atvykus, minėtoje pievoje vaikai žaidė futbolą, su jais buvo kaimynas R. A.. Kiek buvo vaikų tiksliai neatsimena, gali būti nuo trijų iki šešių vaikų, kas tokie nežino, nes nepažįsta. Vėliau jai pasakė, kad tarp vaikų buvo R. A. vaikai. Ji su kolege žaidė tenisą. Kažkokiu momentu jos su kolegė pamatė, kad du vyrai guli ant žemės šalia aikštelės, R. A. laikė prispaudęs prie žemės V. Š.. Ji iškart priėjo arčiau ir pasakė, kad vyrai baigtų taip elgtis ir aiškintis santykius smurtaudami. R. A. pasakė kad iškvietė policiją ir lauks pareigūnų, o V. Š. tiesiog gulėjo ir prašė R. A., kad paleistų jį. Vaikai tuo metu stovėjo, žiūrėjo. Pradėjo rinktis kiti kaimynai. Iš kaimynų dar atėjo L. S., S. S. ir kitų nepažįsta. Kas iškvietė pareigūnus ji nežino. Ji vienu momentu ištraukė savo mobilaus ryšio telefoną ir porą sekundžių nufilmavo, kaip R. A. laikė V. Š.. Kas dar filmavo ji nematė, nežino. Kai atvažiavo pareigūnai, R. A. V. paleido, o pareigūnai pradėjo juos apklausinėti, tada ji jau išvažiavo namo. Dar nori pridurti, kad R. A. netinkamai elgėsi ne tik šito konflikto metu, o dar kitais atvejais, kas liečia visuomeninio bendro turto naudojimą, pvz. pats nusprendžia, kaip ir kada galima naudotis bendru turtu, aikštelėmis. Jis nesilaiko bendro naudojimo taisyklių, pieva kur vaikai žaidžia futbolą, yra pakankamai pavojinga vieta, nes yra prie pat kelio ir neaptverta, o tokių taisyklių nesilaikymas, gali baigtis nelaime ir po to vėl ieškos kaltų, kad leido žaisti ar netinkamai įrengė futbolo aikštelę. R. A. buvo perspėtas, kad reikia taisyklių paisyti, tačiau jis jų niekada nesilaiko. Daugiau neturi ko pridurti (t. 1, b. l. 48-50).

Liudytojos G. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. 2020-05-20 vakare, tačiau tiksliai laiko nepamena, ji išėjo pasivaikščioti su savo šuniuku. Eidama šalia sporto aikštelės pamatė, kad ant žolės guli kaimynas V. Š., o jį laiko R. A., šalia stovėjo kiti kaimynai, kas tiksliai neatsimena, o taip pat buvo vaikai. Jai priėjus arčiau pasižiūrėti, vaikai pradėjo pasakoti, kad V. Š. juos užpuolė, kaip tik tuo momentu atvažiavo policija. Kai atvažiavo policija, ji iškart išėjo. Yra girdėjusi, kad V. Š. konfliktuoja su kaimynais, tačiau smulkmenų nežino, kadangi pati su niekuo nekonfliktuoja. Daugiau neturi ko pridurti (t. 1, b. l. 53-54).

Liudytojo M. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis yra Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys. Jam būnat savo namuose (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, jam paskambino S. S. ir paaiškino, kad V. Š. užsipuolė žaidžiančius vaikus ir bendrijos narį R. A.. Šis pasiūlė nuvažiuoti kartu, jis sutiko. Kartu su S. S. atvykęs į konflikto vietą pamatė būrį žmonių, tai jų (duomenys neskelbtini) gyventojai, kurių nepažįsta, dar buvo keletas vaikų. V. Š. gulėjo ant žemės, o jį prilaikė R. A.. Girdėjo, kad ten buvę vaikai ne kartą sakė, kad V. Š. sulaužė vartus ir užpuolė R. A.. Buvo iškviesta policija, jie stovėjo laukė. Atvykus pareigūnams R. A., V. Š. rašė pareiškimus, dar kažkas iš tėvų parašė. R. A. sakė, kad jį užpuolė Š., o V. Š. aiškino, kad čia jo nuosavybė (turėjo omenyje vietą, kur vaikai žaidė futbolą). Šis V. Š. agresijos ir svetimo turto gadinimo atvejis nėra vienintelis. V. Š. dažnai užsipuola bendrijos gyventojus, vadina juos necenzūriniais žodžiais. V. Š. žmones baugina, grasina skundais, rėkia ant jų, dažnai įsibrauna į svetimas valdas, gadina turtą. Žmonės jaučiasi nesaugūs, bijo dėl vaikų. Vyresnio amžiaus gyventojai dažnai nedrįsta net pasiskųsti ar informuoti sodininkų bendriją apie tokius V. Š. veiksmus (t. 1, b. l. 56-58).

Liudytojo M. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis su kolege vyriausiąja patrule R. K. 2020-05-20 buvo įvykio vietoje, kur pamatė, kad vienas vyras guli ant žemės, kitas vyras jį laiko prispaudęs, o aplinkui stovi kiti žmonės (kiek jų buvo neatsimena). Jiems priėjus arčiau į juos kreipėsi R. A., kuris paaiškino, kad tarp jo ir kaimyno V. Š. (kurį R. A. laikė prispaudęs prie žemės) kilo žodinis konfliktas dėl vaikų žaidžiančių (duomenys neskelbtini) bendruomenei priklausančioje teritorijoje, dėl ko jie susimušė. R. A. teigė, kad V. Š. gąsdina vaikus ir veja juos iš teritorijos. V. Š. jiems paaiškino, kad atėjo išprašyti vaikų, o R. A. pradėjo su juo konfliktuoti ir jį pulti. Abu vyrai kalbėjo vienas ant kito, t. y. R. A. sakė, kad tai V. Š. pradėjo konfliktą, o V. Š. sakė, kad R. A.. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, jog konfliktas dėl minėtos situacijos tęsiasi ne pirmus metus. Abu vyrai greitosios medicinos pagalbos atsisakė, jokių akivaizdžių sumušimo žymių ant jų nesimatė, jie tik pageidavo parašyti pareiškimą, ką ir padarė. Taip pat pareiškimą parašė jų kaimynas L. S., kuris turėjo pretenzijų V. Š., nes jis išgąsdino jo mažametę dukrą. Iš minėtų trijų asmenų buvo priimti pareiškimai, kurie buvo perduoti operatyvaus valdymo skyriui (t. 1, b. l. 65-67).

Liudytojos R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad ji su vyriausiuoju patruliu M. L. buvo įvykio vietoje, kur pamatė, kad ant žemės guli vyras, o kitas vyrukas jį laiko, aplinkui stovėjo vaikai ir kiti suaugusieji. Jiems priėjus vyras, kaip vėliau paaiškėjo R. A., iškart pasitraukė nuo kito vyro vardu V. Š. ir paaiškino jiems, kad vaikai žaidė futbolą, jis juos prižiūrėjo, o atėjęs V. Š. pradėjo konfliktuoti, išgąsdino vaikus, bandė išvaryti ir taip jau ne pirmą kartą. V. Š. paaiškino, kad pamatęs, kad vaikai žaidžia ant bendruomenei priklausančios žemės, o jis yra bendruomenės pirmininkas ir pats savo lėšomis sutvarkė minėtą žemę, todėl nenori, kad ne bendruomenės narių vaikai žaistų minėtoje pievoje, todėl norėjo juos išvaryti, kad R. A. užpuolė. Vaikai sakė, kad labai išsigando, kad kiti vaikai apsiverkė ir pabėgo namo. Susirinkusieji suaugę žmonės aiškino, kad tai ne pirmas toks konfliktas tarp kaimynų ir V. Š.. Minėtiems vyrams buvo pasiūlyta iškviesti greitąją medicinos pagalba, tačiau jie atsisakė. Ant jų sumušimo požymių nesimatė. Tačiau R. A. parodė patinimą už ausies, sakė kad jam skauda. Minėti vyrai parašė pareiškimus, o taip pat pareiškimą parašė jų kaimynas L. S., kuris turėjo pretenzijų V. Š., nes jis išgąsdino jo dukrą. Priėmę pareiškimus, pasakė visiems skirstytis, kai visi išsiskirstė, jie išvažiavo. Daugiau neturi ko pridurti (t. 1, b. l. 69-71).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio dieną, apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra lauko teniso kortai, šalia esanti teritorija apželdinta žole, yra nedidelis miškelis, kuriame yra įrengta vaikų žaidimo aikštelė, už teniso kortų taip pat matosi įrengta vaikų žaidimo aikštelė. Įvykio vieta yra šalia važiuojamosios dalies. Šalia daug individualių gyvenamųjų namų. Šalia teniso kortų, ar vaikų žaidimo aikštelių nėra jokių ženklų, įspėjančių, jog patenkama į privačią valdą (t. 1, b. l. 72-75).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kaltinime nurodyto konflikto metu dalyvavo ir įvykį matė R. A. vaikai K. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), U. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. P. (gim. (duomenys neskelbtini), R. A. sugyventinės duktė), liudytojo L. S. veikai I. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), o taip pat apie (duomenys neskelbtini) m. berniukas M., kurio tapatybė nenustatyta (t. 1, b. l. 63).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. birželio mėnesio rašte Nr. A51- /20(2.14.2.12E-ŽEM) nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018-11-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (įsakymas su žemės sklypo planu pridėtas) yra patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo yra suprojektuotas 5 134 kv. m ploto kitos paskirties bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypas. Šiuo metu sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tai yra valstybinė žemė, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsniu, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (t. 1, b. l. 77-78)

R. A. medicininių dokumentų apžiūra, kurios metu apžiūrėtos 2020-06-22 dokumento skaitmeninės kopijos dėl paciento R. A. ambulatorinio apsilankymo 2020-05-22 sveikatos priežiūros įstaigoje, Centro poliklinikoje. Apžiūros metu dalyvavo specialistas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R., kurio pateiktoje išvadoje nurodyta, kad R. A. nustatytos dvi poodinės kraujosruvos: galvoje už kairės ausies kaušelio; dešinės blauzdos priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti medicinos dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2020-05-20 ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 21-22).

V. Š. medicininių dokumentų apžiūra, kurios metu apžiūrėta paciento V. Š. 2020-05-21 Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos neurologo konsultacija. Apžiūroje dalyvavo specialistas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R., kurio pateikto išvadoje nurodyta, kad V. Š. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. Medicinos dokumentuose esantis teiginys „nežymus sumušimas kairėje parietaliai“ (momens srityje) nepakankamas šios srities sužalojimo patvirtinimui (t. 2, b. l. 63-64).

Iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui ir jo garso įrašo pavadinimu „2020_05_20_19-17-42_25.00, 37061442839“ ir jo apžiūros matyti, kad bendrajam pagalbos centrui skambinta 2020-07-03 iš telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Garso įraše girdimas operatoriaus balsas, žymimas Nr. 1 ir pranešėjo balsas, žymimas Nr. 2. Girdisi triukšmas, žodžiai „Baikit čia...“; „Apsiraminkit“. Nr.1 „112 klausom“; Nr. 2 „Sveiki čia vyrai mušasi...eee.. Vaikai koks čia adresas?“; Pašalinis balsas „(duomenys neskelbtini) gatvė, aikštelė“; Nr. 2 „(duomenys neskelbtini) gatvė, aikštelė kur yra teniso...“; Nr. 1 „(duomenys neskelbtini) gatvė, teniso aikštelė. Ten galit daugiau kažkaip patikslint nes nu ilga ta gatve... (duomenys neskelbtini)“; Nr. 2 „(duomenys neskelbtini), nu pamatysit yra vienintelė teniso aikštelė, prie pat, prie pat kelio stovi“; Nr. 1 „Prie pat kelio, nu gerai, o orientuotis daugiau kur? link ...eee?“; Nr. 2 „Čia, žiūrėkit, yra ten policijos komisariatas, ten arčiau, tai atvažiuojant, kai namai prasideda. Nu matysit, mašina šalia kelio, vaikai ir aš būsiu su žalia striuke prie kelio.“; Nr. 1 „M ten greitoji reikalinga kažkam tai, ar ne?. Nr. 2 „Nu berods, kad ne, čia susimušė, sako užpuolimas, kviesti policiją, prašo iškviesti vyras policiją.“; Nr. 1 „Tvarkoj, gerai laukit tada, būkit prie kelio.“; Nr. 2 „Gerai“; Nr. 1 „Gerai, kad pasitiktumėt.“; Nr. 2 „Gerai.“; Nr. 1 Mhm prašom“; Nr. 2 „Gerai, iki“ (t. 1, b. l. 79-80, 83-84).

Iš nukentėjusiojo R. A. pateikto vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, kad įrašas yra 1 min. 16 sek. trukmės. Vaizdo įrašo pradžioje matosi vyras t. y. V. Š., kuris atėjęs sako vaikams ir jį filmuojančiam vyrui, jog jie turi pasiimti vartus ir išeiti, kadangi jie neturi teisės ten būti. Fone girdisi vaikų juokas, vėliau vienas iš vaikų pasako, kad jie iškvies policiją. V. Š. pakartoja „Taip, iškviesim policiją“. V. Š. klausia filmuojančio vyro „Ko tu spardai? Vyras atsako „Nelįsk prie mūsų daiktų, nelįsk prie vaikų ir mūsų daiktų“. V. Š. sako „Dar kartą sakau eiti iš šitos aikštelės, mes čia sėjom žolę, sodinom ir prašom išeit, kitu atveju iškviesiu policiją“. Sakydamas šiuos žodžius V. Š. dešine ranka stumdo filmuojantį vyrą. Filmuojantis vyras pakartoja „Nelįsk prie vaikų. V. Š. kelis kartus paklausia „Policiją iškviest?“ Po to pasako „Gerai, supratau, kviečiam policiją“ ir nuleidęs galvą žiūri į telefoną, o po to smūgiuoja dešine ranka filmuojančiam vyrui, po ko matosi jog telefonas nukrenta ant žemės, girdisi vaikų rėkimas, vienas iš vaikų šaukia „Baikit!“ 1 min. 16 sek. vaizdo įrašas nutrūksta (t. 1, b. l. 96-98).

Iš kaltinamojo V. Š. pateiktų vaizdo ir jų apžiūros protokolo matyti, kad:

1) Vaizdo įrašo pavadinimu "7 priedas Vaizdo iraso 1 dalis" trukmė 1 minutė. Atidarius vaizdo įrašą, matoma, kad vaizdas filmuojamas lauke, matoma, žalia žolė, kurioje 6 vaikai ir vienas suaugęs vyras (R. A.) žaidžia futbolą. Žmogus, kuris filmuoja (V. Š.) eina link minėtos žaidimo zonos ir priėjęs prie vieno berniuko kuris stovėjo prie „futbolo vartų“ klausia jo „Kas Jums leido žaisti šitoje vietoje?“. Vaikas atsako, kad jie žaidžia, po to buvo užduotas tas pats klausimas „Kas Jums leido žaisti šitoje vietoje?“. Tuo metu pribėga kitas berniukas ir klausia, ką jis čia daro ir ar jie davė jam leidimą filmuoti. Tuo metu V. Š. vėl užduoda tą patį klausimą „Kas Jums leido žaisti šitoje vietoje?“. Po to prie jo prieina kiti vaikai, o vienas vaikas išeina. Berniukas kuris prieina arčiausiai pasako „Nekalbėk, jisai čia nori mus išvaryti“, o V. Š. sako „pe pe pe pe“. Berniukas dar kartą klausia, kas davė leidimą filmuoti, o V. Š. vėl klausia, kas davė leidimą čia žaisti. Berniukas klausia „Kas neleido?“. V. Š. vėl sako „O kas leido?“. Tą patį klausimą ir atsakymą kartoja du kartus. Po to berniukas klausia „Kur mūsų šašlykinė pradingo?“. Tuo tarpu kiti vaikai prieina arčiau, o R. A. eina po truputi link V. Š. ir rankoje laikydamas telefoną žiūrį į jį. Berniukas klausia, kur pradingo vartai. V. Š. vėl klausia kas jiems leido čia žaisti, o berniukas vėl klausia, kas paėmė jų daiktus. Tuo metu R. A., įjungęs telefoną ir laikydamas jį taip, tarsi filmuotų, prieina arčiau ir sustoja. Vėl kartojasi tie patys klausimai. V. Š. sako, kad „Viskas tvarkoj. Aš tik paklausiau, kas čia leido jiems žaisti“. Matosi, kad V. Š. ir R. A. prieina dar arčiau vienas prie kito ir filmuoja vienas kitą. Vaikai pradeda juoktis, sako, kad kažkokį filmą filmuoja. Vaizdo įrašas pasibaigia;

2) vaizdo įrašo, pavadinimu „8 priedas Vaizdo iraso 2 dalis“, trukmė 46 sekundės. Atidarius vaizdo įrašą, matosi, kad vaizdas filmuojamas toliau. Matosi R. A., kuris stovi labai arti V. Š. (V. Š. filmuoja). V. Š. sako „Taip, iškviesime tuoj policiją“. R. A. sako „Nestumdyk manęs“. V. Š. atsako „Aš tavęs nestumdau... Prašau pasitraukti... Ko tu spardai, ko tu spardai??“, R. A. sako „Nelįsk prie mūsų daiktų“, o V. Š. sako „Dar kartą sakau eiti iš šitos aikštelės“. V. Š. ir R. A. labai arti vienas kito, R. A. sako nelįsti prie vaikų, o V. Š. klausia, ar kviesti policiją, taip kartoja po du kartus. Vaizdo įrašas pasibaigia;

3) vaizdo įrašo pavadinimu „10 priedas Liudytojos I. B. padarytas vaizdo irasas“ trukmė 26 sekundės. Atidarius vaizdo įrašą, matosi, kad žmogus, kuris filmuoja yra aikštelėje (galimai teniso kortai), prieina prie pat vartų ir sustoja, o tiesiai už vartų, matosi, kad ant žemės (žolės) guli V. Š., o jį prie žemės prispaudęs laiko R. A.. Šalia stovi liudytojas T. Š. apsirengęs žalia striuke ir šalia kitas vyras (galimai liudytojas A. U.). Vienas iš vyrų sako „Jisai „debilas“ yra, kam tu R....“. R. A. sako, kad yra iškviesta policija, o V. Š. sako , kad lauks policijos, tuo tarpu R. A. atsako jam, kad gulėtų ramiai ir lauktų. Žmogus, kuris filmuoja (liudytoja I. B.) klausia „Kas čia vyksta? Chebra baikite“. Tada kažką kalba vyrai, o vienas iš vaikų garsiai pasako „Trenkė jisai tėčiui į veidą“, kažkuris iš vyrų atsako „Ar rimtai?“. Vaikai visi vienu metu kažką kalba ir vaizdo įrašas pasibaigia (t.1, b. l. 132-133).

Iš nukentėjusiojo R. A. telefono apžiūros ir fotokopijų matyti, kad 2020-06-05 apžiūrėtas R. A. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A70“. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Smasung A70“. Telefono IMEI 1 - (duomenys neskelbtini); IMEI 2- (duomenys neskelbtini). Telefono ekranas sudužęs, matosi įskilimai. Telefonas veikiantis. Kitų pažeidimų nenustatyta (t. 1, b. l. 99-102).

Iš kaltinamojo V. Š. marškinių apžiūros ir fotonuotraukų matyti, kad 2020-06-17 apžiūrėti marškinių pateiktų V. Š. 2020-06-17 savanoriško daiktų pateikimo metu apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra baltai-mėlynos spalvos marškiniai ilgomis rankovėmis. Ant marškinių yra etikete su užrašu „DeFacto“, „M“, „MODERN FIT“. Priekyje prie užsegimo juostelės marškiniai įplėšti (t. 1, 136-139).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Taigi, šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat apima svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą (išskyrus BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikas). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Taip pat turi būti nustatyti padariniai, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis V. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog nurodytą dieną iš tiesų buvo kaltinime nurodytoje viešoje vietoje, kuri yra laisvai prieinama žmonėms, joje lankosi (duomenys neskelbtini) gyventojai, šalia yra įrengtos sporto ir vaikų žaidimo aikštelės. Taip pat patvirtino, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad bendro naudojimo zonoje, kuri apsodinta žole, šalia kelio ir automobilių stovėjimo aikštelės, futbolui žaisti neskirtoje vietoje žaidė futbolą mažamečiai vaikai. Pripažino, kad žodinio konflikto metu smūgiavo nukentėjusiajam į galvą, po ko nukentėjusysis jį pargriovė ir grumiantis, bandant nuo savęs nustumti nukentėjusįjį, gali būti, kad spyrė į kojas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, laiko nustatyta, kad V. Š., būdamas viešoje vietoje, kitų žmonių ir mažamečių vaikų akivaizdoje, savo įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad jis konflikto metu panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį dėl menkavertės priežasties, neišlaikęs įsišaknijusios įtampos tarp jo ir nukentėjusiojo (abu patvirtino, kad įvairūs konfliktai tarp abiejų tęsiasi nuo tada, kai nukentėjusysis įsigijo greta V. Š. esantį sklypą) ir dėl dažno vaikų futbolo žaidimo vietoje, kuri, pasak kaltinamojo, tam nėra skirta ir yra nesaugi, nes yra greta kelio. Taip pat laiko įrodytu, kad dėl V. Š. elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Byloje nėra ginčo, kad įvykis įvyko viešoje vietoje, tik teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, V. Š. parodymus, tikslina kaltinimo aplinkybę, kad kilo ginčas dėl naudojimosi sporto aikštynu, nurodant, kad kilo ginčas dėl naudojimosi žalia veja, esančia prie sporto aikštyno. Teismo nuomone, tai neturi esminės reikšmės gynybai, nes šią aplinkybę, duodamas parodymus, patikslino pats V. Š..

Vaizdo medžiaga patvirtina, kad buvo žaidžiamas futbolas bendrojo naudojimo zonoje, ant vejos, kuri yra prie lauko teniso kortų, prie pat kelio, teritorija neaptverta, t. y. vietoje, kuri gali kelti abejonių dėl kitų asmenų turto (automobilių) ar žaidžiančių vaikų saugumo. Tačiau, vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad esamoje situacijoje ginčui, ar kaltinime nurodyta vieta yra tinkama vaikams žaisti futbolą, A. Š. spręsti pasirinko netinkamą būdą. Šiuo atveju teismas neanalizuos kaltinamojo veiksmų, nukreiptų į vaikus (priėjęs kreipėsi ne į nukentėjusįjį, t. y. suaugusį asmenį, kuris buvo su vaikais, o filmuodamas mažamečius vaikus, nuolat jų griežtu tonu klausinėjo kas jiems leido ten žaisti, galimai norėdamas juos įbauginti), nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas. Taip pat nenagrinės sporto aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo teisėtumo klausimo, nevertins prieš teisiamąjį posėdį nukentėjusiojo atstovės pateiktų dokumentų, rodančių, kad teisme sprendžiamas klausimas dėl minėtų aikštelių įrengimo teisėtumo, galimai nelegalios statybos padarinių pašalinimo, nes galutinis sprendimas civilinėje byloje nėra priimtas ir tai taip pat nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. O tai, kad dėl naudojimosi bendromis gyvenvietės erdvėmis kyla nuolatiniai konfliktai (kas, ko, kur, kaip ir kada gali bei negali), ginčo byloje nėra. Taip pat nėra ginčo, kad pirmas konfliktą pradėjo būtent kaltinamas asmuo, šią aplinkybę patvirtina ir vaizdo medžiaga bei nukentėjusiojo parodymai.

Aplinkybę, kad kaltinamasis yra linkęs konfliktuoti žmogus, patvirtino liudytojai apklausti teisiamojo posėdžio metu ir duomenys apie V. Š. administracinius nusižengimus, kurie liudija konfliktų su kaimynais faktą. Taigi, dalis gyventojų apibūdina kaltinamąjį, kaip itin konfliktišką žmogų, nepaisantį kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, nuolat keliantį konfliktus. Kita vertus, dalis gyventojų, apibūdina nukentėjusįjį, kaip linkusį nepaisyti nusistovėjusios naudojimosi tvarkos gyvenvietės bendrojo naudojimo zonomis, sporto aikštelėmis, nevertinančio sutvarkytos aplinkos gyvenvietėje.

Visgi, nagrinėjamu atveju netinkamą ginčo sprendimo būdą, o būtent smurtą pasirinko ne nukentėjusysis, o V. Š.. Tai patvirtino jis pats, apgailestaudamas, kad mažamečiai vaikai matė, kaip jis neišlaikęs sudavė nukentėjusiajam į galvą, o vėliau matė jo ir nukentėjusiojo grumtynes ant žemės, kurių metu galimai įspyrė nukentėjusiajam į koją. Kad pirmas smūgis buvo iš kaltinamojo pusės patvirtina vaizdo medžiaga. Nukentėjusiojo sužalojimo faktą patvirtina R. A. medicininių dokumentų apžiūra ir išvada, kad R. A. nustatytos dvi poodinės kraujosruvos: galvoje už kairės ausies kaušelio; dešinės blauzdos priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje; sužalojimai galėjo būti padaryti medicinos dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2020-05-20 ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 21-22).

Teismas pirmiau nurodytus kaltinamojo veiksmus laiko įžūliais. Teismų praktikoje įžūliu elgesiu paprastai laikomas smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Šioje byloje kaltinamasis V. Š. viešoje vietoje, konflikto metu panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį matant mažamečiams, taip pat į įvykio vietą susirinko daugiau liudytojų, išgirdę vaikų riksmus, atvyko vaikų tėvai, iškviesta policija. Smurtas, kaip nustatyta pirmiau, panaudotas dėl menkavertės priežasties, pasirinkus netinkamą konflikto sprendimo būdą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, pirmiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą ir išvadai, kad šiuo atveju kilo BK 284 straipsnyje nustatyti padariniai, tiek visuomenės rimties, tiek ir tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas, suniokotas svetimas turtas ir pan. Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, jog dėl kaltinamojo panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį buvo sutrikdytas poilsis liudytojų, buvusių šalia įvykio vietos (nutrauktas lauko teniso žaidimas, pasivažinėjimas dviračiu), taip pat sutrikdytas poilsis mažamečių vaikų tėvų ir kitų asmenų, atvykusių į įvykio vietą, išgąsdinti mažamečiai, žaidę įvykio vietoje futbolą. Aptartas V. Š. elgesys rodo, kad kaltinamasis bendrais bruožais turėjo ir galėjo numatyti, kad savo elgesiu demonstruoja nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, aplinkiniams ir aplinkai bei, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, kas ir įvyko. Todėl, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti ir tai, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.

Taip pat teismo nuomone, aptartos aplinkybės taip pat leidžia konstatuoti V. Š. veikus tiesiogine tyčia.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad remiantis pirmiau aptartais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamasis V. Š. savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Bausmės skyrimo motyvai

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Nors prokuroras prašė remtis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalimis, t. y. įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio. Tačiau teismas pažymi, kad bausmė turi būti teisinga. ). Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-6/2013, 2K-391/2013 ir kt.)

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas sutinka su prokuroro nuomone, kad nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. V. Š. iš esmės gailėjosi tik, kad įvykį matė mažamečiai vaikai, tačiau jis viso proceso metu iš dalies pateisino savo veiksmus, motyvuodamas sutvarkytos aplinkos saugojimu, vardan visų gyvenvietės gyventojų interesų. Tai, kad nėra pagrindo pripažinti V. Š. išsakytą gailestį nuoširdžiu, pasisakė ir Vilniaus apygardos teismas 2021-02-15 nutartyje, kuria atmestas V. Š. skundas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties atsisakyti patvirtinti prokuroro nutarimą atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą. Teisme šios aplinkybės nepakito. Teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo 2021-02-15 nutartyje išdėstytiems argumentams ir išvadai, jog V. Š. prisipažinimo ir išreikšto gailesčio, neatsietai nuo to, koks buvo V. Š. elgesys ir pozicija viso ikiteisminio tyrimo metu, negalima vertinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Š. prisipažino tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga (tarp jos ir vaizdo įrašu, kuriame matomas suduodamas smūgis), t. y. kai jam pačiam tapo aišku, kad teisėsaugos institucijos surinko pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų. O iki tol V. Š. ne tik nerodė jokio gailesčio dėl savo veiksmų, bet nukentėjusiuoju iš esmės laikė save, o ne R. A.. Ši pozicija liko nepakitusi ir teisme, nes, kaip minėta, gailėjosi V. Š. tik, kad įvykis įvyko mažamečių akivaizdoje, tuo tarpu dėl nukentėjusiojo sužalojimo, gailesčio neišreiškė, vis pabrėždamas jo nuomone netinkamą nukentėjusiojo elgesį ir savo indėlį į teritorijos tvarkymą. Pažymėtina, jog norint pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kaltininkas turi ne tik prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailėtis. Nesant pagrindo pripažinti V. Š. gailestį nuoširdžiu, nėra pagrindo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

V. Š. prašė atsižvelgti ir į nukentėjusiojo elgesį, kuris, jo nuomone, yra taip pat pavojingas ir neteisėtas. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta galimybė atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti nukentėjusiojo provokuojantį ir rizikingą elgesį, turėjusį įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau teismo nuomone, nagrinėjamu atveju tam nėra pagrindo, nes konflikto iniciatorius buvo pats kaltinamasis, o tokio pobūdžio konfliktai tarp jo ir nukentėjusiojo taip pat jam nėra staigmena, nes jie vyksta tarp jų dažnai.

Tačiau į nukentėjusiojo elgesį, teismo nuomone, yra pagrindas atsižvelgti skiriant bausmę ir sprendžiant civilinio ieškinio klausimą. Iš vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusysis, taip pat dėl nuolat tarp jų besikartojančių konfliktų, pasirinko ne ramiai aiškintis situaciją, bet demonstratyviai priartėjęs prie kaltinamojo jį taip pat vis pastumdavo, mojavo telefonu prieš kaltinamojo veidą, kartodamas pasikartojančią frazę, nepatraukė telefono nuo veido, net kaltinamajam ketinant galimai skambinti policijai ir šiek tiek atsitraukiant, taip tik aštrinant situaciją. Nukentėjusysis teigė, kad savo kūnu siekė apsaugoti vaikus nuo kaltininko, tačiau vaizdo įrašas aplinkybės, dėl galimos grėsmės vaikams (galimo fizinio smurto prieš juos), nepavirtina (vaikai drąsiai eina prie juos filmuojančio kaltinamojo, jis negrasina jiems fiziniu poveikiu, susidorojimu ar pan.).

Taigi, teismas, skirdamas V. Š. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra sunkinančių. Jis vedęs, dirba, augina vieną nepilnametį vaiką, praeityje nėra teistas. Byloje yra pakankamai nemažai V. Š. teigiamai charakterizuojančių duomenų (dalis kaimynų, bendruomenės narių, atitinkamų institucijų atstovų įtariamojo veiklą ir jo asmenybę vertina išskirtinai teigiamai), tačiau yra ir duomenų, kurie kaltinamojo asmenybę charakterizuoja priešingai (didžioji dalis liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu). Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus (t. 2, b. 1. 145-159) patvirtina, kad su kaimynais V. Š. konfliktuoja ne pirmą kartą, tai yra nutikę ir anksčiau, dėl ko kaltinamasis yra baustas administracine tvarka. V. Š. ne pirmą kartą traukiamas teisinėn atsakomybėn dėl konflikto su R. A. – prieš šį įvykį V. Š. 2018-12-18 nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018-05-24, 19.02 val., per tvoros tarpą ranka pasiekė kaimyno R. A. privačiame sklype palei tvorą supiltą mulčo krūvą, penkis kartus išjos pasiėmęs mulčo metė jį ant sklype pasėtos vejos, tuo savo veiksmais apgadino kaimyno gyvenamojo namo aplinką. 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu nubaustas už tai, kad grasino nepilnamečiams panaudoti prieš juos smurtą, taip juos išgąsdindamas ir pažeisdamas vaikų teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 13 ir 20 straipsnyje. Taip pat baustas ir dėl prieš kitus kaimynus padarytų administracinių nusižengimų. Apibendrinant galima teigti, kad iš byloje esančių duomenų V. Š. nėra vienareikšmiškai tik teigiamai, ar neigiamai vertintina asmenybė, pastarasis anksčiau ne kartą yra konfliktavęs su aplinkiniais gyventojais ir su nukentėjusiuoju. V. Š. negydytas psichikos sveikatos įstaigose, nėra duomenų, kad turėtų priklausomybės ligų. Be to, kaip minėta pirmiau, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į nukentėjusiojo elgesį konflikto metu, kurio taip pat nevertino išimtinai teigiamai, o priešingai, kaip aštrinantį konfliktą (11 psl.).

Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo V. Š. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys yra besikartojantis, tai nėra atsitiktinio pobūdžio veika. Atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančius duomenis, nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą, šiek tiek didesnę nei minimali bauda, numatyta už nesunkius nusikaltimus (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 500 MGL).

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina trečdaliu.

Kaltinamajam V. Š. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jos nėra pagrindo skirti ir šioje proceso stadijoje.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Nukentėjusysis R. A. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš V. Š. 100 Eur turtinei ir 1 409,95 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nukentėjusysis žalos padarymo faktą kildina iš neteisėtų kaltinamojo veiksmų.

Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkinamas visiškai.

Ieškinio dalyje dėl turtinės žalos nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung A70“ ekrano keitimo. Pasak nukentėjusiojo, po kaltinamojo suduoto smūgio jam iš rankų iškrito telefonas ir jam nukritus įskilo telefono ekranas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnis).

V. Š. nuomone, telefono ekranas įvykio metu negalėjo sudužti. Tačiau teismas atmeta šiuos jo argumentus kaip nepagrįstus. Nukentėjusysis paaiškino, kad telefonas po smūgio į galvą iškrito iš jo rankų ir nukrito ne į žolę, o ant grunto, šalia esančios lauko teniso aikštelės, telefoną apžiūrai pateikė praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio 2020 m. birželio 5 d. R. A. pateiktas vaizdo įrašas patvirtina R. A. nurodytą aplinkybę, kad po smūgio telefonas iškrito jam iš rankos, iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad po to vaizdo įrašas nutrūksta. Todėl teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad nukentėjusiojo telefono ekranas galėjo sudužti būtent įvykio metu. O 100 Eur patirtą žalą įrodo nukentėjusiojo pateikti UAB „A“ Elektroninės įrangos 2021-01-20 priėmimo kvitas remontui ir 2021-01-20 UAB „A“ 2021-01-20 sąskaita faktūra Nr. SF 2049, kasos pajamų orderis 304180890, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis bendrovei už telefono ekrano pakeitimą sumokėjo 100 Eur (t. 3, b. l. 13-15). Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad turtinė žala yra įrodyta, ji atsirado dėl neteisėtų A. Š. veiksmų, todėl iš jo ir priteistina nukentėjusiajam R. A..

Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkinamas iš dalies

Neturtinę žalą nukentėjusysis R. A. vertina 1 409,95 Eur:

500 Eur įvertino padarytą tyčinį sveikatos sutrikdymą, smūgį į galvą, t. y. smūgį į gyvybei svarbią kūno dalį, kurios sužalojimas gali sukelti sunkias pasekmes. Nurodo, kad dėl suduoto smūgio buvo liekamieji reiškiniai, nes kelias dienas skaudėjo galvą ir dešinę koją. Dėl patiriamo skausmo buvo sunku susikaupti ir dirbti, turėjo gerti vaistus nuo skausmo.

500 Eur vertina savo psichologinę traumą ir vaikų dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nes užpuolimas įvyko jo nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Vaikai, matę įvykį, labai išsigando. Jis labai išgyvena, kad vaikai, matė jų tėvo užpuolimą, labai išsigando. Nurodo, jog nėra tikras, ar vaizdo įrašai nebus panaudoti prieš jo vaikus. Vaikai po užpuolimo nesijaučia saugūs, nes gyvena greta šalia kaltinamojo. Vaikai iki šiol baiminasi eiti į poilsio erdvę, kurioje įvyko įvykis. Nurodo, kad užpuolimas ir sužalojimai jam bei vaikams sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pilnaverčio gyvenimo netekimą, kas turės įtaką jų tolesniam gyvenimui.

409,95 Eur vertina savo sugaištą laiką, nes nedirbo tris dienas (136,65 Eur x 3). Nurodė, kad jis iki įvykio ir po jo dirba trijose darbovietėse, todėl yra itin užimtas asmuo. Dėl patirtų sužalojimų jis kelias dienas patyrė įvairių rūpesčių, dėl kurių negalėjo dirbti savo tiesioginio darbo, nes jis turėjo atvykti į policiją, į gydymo įstaigą, į telefonų remonto dirbtuves, turėjo susitikti su advokate. Tam sugaišo mažiausiai 24 darbo laiko valandas. Skaičiuojant, kad jis per metus gavo 34 572,64 Eur darbo užmokesčio pajamų (priedai Nr. 2, 3, 4), o 253 metais buvo 253 darbo dienos, tai jo vienos dienos darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 136,65 Eur, todėl darbo užmokestis per tris dienas sudaro (409,95 Eur) (t. 3, b. l. 4-15). Teisme patikslino, kad neprašo negautų pajamų, o taip įvertina savo sugaištą laisvą laiką (kelionės į prokuratūrą, pas atstovę, į medicinos įstaigas).

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė 2020 m. gegužės 20 d. R. A. nustatytos dvi poodinės kraujosruvos: galvoje už kairės ausies kaušelio; dešinės blauzdos priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje (t. 2, b. l. 21-22). Duomenų, kad jis būtų buvęs nedarbingas dėl šių sužalojimų – nėra. Sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika.

Teismas sutinka su nukentėjusiojo argumentais, kad jis išgyvena dėl įvykio pasekmių savo mažamečiams vaikams (psichologinių pasekmių), kad patyrė nepatogumus gaišdamas laiką vykstant pas advokatę, į apklausas, kad pergyveno dėl smūgio į galvą, kaip gyvybiškai svarbią kūno dalį. Tačiau taip pat atsižvelgia, kad nėra pateikta duomenų apie liekamuosius reiškinius dėl įvykio, į tai, kad sveikata buvo nežymiai sužalota ir tai netrukdė jam tęsti darbą, gyventi pilnaverčio gyvenimo, neribojo bendravimo ir pan. Taip pat teismas atsižvelgia teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, kur priteisiamos daug mažesnės sumos, esant sunkesniems sužalojimams, ar kai smurto metu buvo suduota daug daugiau smūgių (bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19-511/2020; 2K-538-788/2015). Taip pat teismas atsižvelgia ir nukentėjusiojo pirmiau aptartus veiksmus konflikto metu, kurie aštrino konflikto eigą (žr. 11 psl.; telefono nuolatinį laikymą prie kaltinamojo veido, kaltinamojo daugkartinį stumtelėjimą, nors tam pagrindo iš esmės nebuvo).

Įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo klausimui išspręsti, teismas sprendžia, jog prašoma 1 409,95 Eur neturtinė žala yra per didelė, neatitinka teisingumo ir protingumo bei proporcingumo kriterijų, kilusių padarinių bei teismų praktikos, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo ieškinyje prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 700 Eur. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Prašymas priteisti procesines palūkanas tenkinamas iš dalies

Nukentėjusysis R. A. pareikštu ieškiniu taip pat prašė priteisti jam 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kaltinamasis, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamas nuosprendis, kuriuo jam priteista atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą, neturi prievolės (turi tik moralinę) mokėti nukentėjusiajam žalos atlyginimo. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas prašymą priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos tenkina iš dalies, jų mokėjimo terminą skaičiuojant ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Kiti klausimai

Atsižvelgiant į nustatytą neturtinės ir turtinės žalos dydį, tolesnis laikinas nuosavybės teisių ribojimas į nekilnojamąjį turtą yra neproporcingas, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas.

5 kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais (R. A. pateiktas vaizdo įrašas; garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro; V. Š. apklausos metu pateiktas priedas su 10 vnt. failų (2 vnt.); kompaktinis diskas, pateiktas A. Š. su prašymu Nr. AP-21664), po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu, iki 47 MGL (2 350 Eur).

Nukentėjusiojo R. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš V. Š. priteisti 700 (septynis šimtus) Eur neturtinei žalai ir 100 (vieną šimtą) Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 800 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti V. Š. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro M. Zupkausko 2021-02-04 nutarimu skirtą laikiną V. Š. nuosavybės teisės apribojimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), u. n. (duomenys neskelbtini), taikomą nuo 2021-02-04 iki 2021-08-04.

5 kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais (R. A. pateiktas vaizdo įrašas; garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro; V. Š. apklausos metu pateiktas priedas su 10 vnt. failų (2 vnt.); kompaktinis diskas, pateiktas A. Š. su prašymu Nr. AP-21664) po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti V. Š., kad:

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 2 mėnesių laikotarpį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“ (banko kodas 72900), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. 1-1387-1133/2021).

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

6. Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė