- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2-637-466/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- A. C.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ dėl sutarties sąlygų modifikavimo ir/ar atskirų sutarties sąlygų panaikinimo ir prevencinio uždraudimo atlikti veiksmus arba juos nutraukti, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – V. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. C. patikslintu ieškiniu (2020 m. vasario 14 d.) prašo panaikinti konkrečias sutarties dalių nuostatas, t. y. sutarties 7 dalies, kad „už laiku neapmokėtas sąskaitas vyriausybės nustatyta tvarka vartotojui skaičiuojami delspinigiai“, ir kad „įskaitant ir delspinigius bei apmoka išjungimo ir įjungimo išlaidas“; įpareigoti atsakovę laikytis sutarties 15 punkto nuostatų, ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 143 punkto nuostatų, ir pripažinti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vartojimo sutartimi, bei įpareigoti atsakovę atnaujinti (galimai) nutrauktą su ieškovu sudarytą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su buitiniu vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovas nurodė, kad 2019 m. lapkričio 26 d. gavo registruotą laišką su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ 2019 m. lapkričio 21 d. raštu dėl sutarties nutraukimo Nr. 2019/3455, kuriuo ieškovas buvo informuotas, kad su juo sudaryta sutartis bus nutraukta nuo 2019 m. gruodžio 21 d. ir, kad nutraukus sutartį, objekte gali būti nutrauktas elektros energijos tiekimas, ir kad ieškovui reikia skubiai pateikti atsakovei teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios draustų dabartiniam naujam savininkui nutraukti tiekimą, kad atsakovė sutarties nenutrauktų, ir kad ieškovas neliktų be elektros energijos. Ieškovas pažymėjo, kad 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 99 punktas (toliau – Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės) numato tik sutarties nutraukimą. Be to, ieškovas tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl elektros energijos tiekimo nutraukimas yra neteisėtas, nes nutrauktas ne pagal sutarties sąlygas ir ne pagal taisykles, kurios yra privalomos ir atsakovei.
Ieškovas taip pat nurodė, kad 2005 m. spalio 3 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini), 7 dalis turi būti panaikinta kaip nesąžininga, nes prieštarauja bendriesiems sutarčių sąžiningumo reikalavimams, ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ieškovo, kaip vartotojo nenaudai. Be to, ne vyriausybė, o įstatymai nustato delspinigių dydį ir skaičiavimo tvarką vartojimo sutartyse.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Ignitis“ su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, jog su ieškovu 2005 m. spalio 3 d. sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta nuo 2020 m. vasario 6 d. ir laikina sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovui butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė iki (duomenys neskelbtini), o po to naujasis buto savininkas trečiasis asmuo V. G. 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė prašymą sudaryti naują elektros tiekimo sutartį dėl elektros energijos jam tiekimo ir atitinkamai prašymą nutraukti sutartį dėl energijos tiekimo buvusiam savininkui. Kol vyksta teisminiai ginčai, su ieškovu galėtų būti sudaryta tik laikina elektros energijos tiekimo sutartis. Ieškovo reikalavimai laikytis sutarties 15 punkto nuostatų ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 143 punkto nuostatų atmestini, nes sutartis yra nutraukta ir ieškovas nenurodė, kokius konkrečius veiksmus turi atlikti atsakovė pagal taisyklių 143 punktą.
Šalies argumentai
Atsakovė taip pat nurodė, kad neginčijo ir neginčija, jog su ieškovu sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, ginčo dėl to tarpių šalių nėra. Nors ieškovas patikslintu ieškiniu prašo panaikinti konkrečias sutarties dalių nuostatas, t. y. 7 dalies, tačiau su ieškovu sudaryta sutartis yra nutraukta ir negaliojanti, todėl šis ieškovo reikalavimas net nenagrinėtinas. Be to, buitiniams vartotojams delspinigiai už laiku neapmokėtas sąskaitas nėra skaičiuojami. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė per visą sutarties galiojimą yra paskaičiavusi jam bet kokius delspinigius.
Atsiliepimas
Šalys pateikė paruošiamuosius dokumentus, kuriuose laikosi ieškinyje ir atsiliepime į jį išdėstytų pozicijų.
Dublike ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutarė paskirti nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę. Ieškovas minėto buto statybai ir įrengimui investavo 276 137 Lt (79 975 Eur) savo lėšų. Buto vertė nuo 2005 m. žymiai padidėjo, todėl ieškovas, realizavus butą varžytinėse reikšmingai per maža kaina ne tik prarado virš 250 000,00 Eur rinkos vertės turtą, bet dar liko skolingas bankui 61 685,22 Eur negrąžinto kredito. Jo teigimu, elektros energijos tiekimas jam neturėjo būti stabdomas, nes jis teisėtas buto valdytojas ir gali būti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi. Pagal ieškovą, atsakovė atliko eilę savivaliavimo veiksmų padarant ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, kuriuos turi įvertinti teisėsaugos institucijos.
Atsakovė triplike nurodė, kad ji teisėtai, remdamasi naujojo turto savininko V. G. prašymu bei vadovaudamasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 48, 99 ir 143 punktais nutraukė su ieškovu elektros energijos tiekimo sutartį ir, atitinkamai elektros energijos tiekimą į objektą. Nėra jokio pagrindo panaikinti nutrauktos sutarties ieškovo nurodytas nuostatas ir įpareigoti atsakovę atlikti kokius nors veiksmus. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas nuo 2020 m. gegužės mėn. nemoka už suvartotą elektros energiją, už ką atsakingas būtent ieškovas. Prašo ieškinį atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo A. C. prašymas atidėti civilinės bylos Nr. e2-637-466/2021, rašytinį nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėtas ieškovo 2020 m. gruodžio 30 d. atskirasis skundas. Šiuo atveju teigtina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Pažymėtina, kad ieškovo 2020 m. gruodžio 30 d. atskirasis skundas yra dėl 2020 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo 2020 m. gruodžio 22 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, kadangi nutartis yra neskundžiama. Teismas pažymėjo, kad nors rezoliucinėje nutarties dalyje teismas nurodė, kad nutartis dalyje dėl atsisakymo sustabdyti bylą per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, tačiau teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą konstatavo, jog bylos nesustabdymas neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui, todėl tokia nutartis negali būti apeliacijos objektu, o teismas klaidingai nurodė apskundimo tvarką. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teigtina, jog ieškovo 2020 m. gruodžio 30 d. atskirojo skundo išnagrinėjimas neturės įtakos galutiniam teismo procesiniam sprendimui, todėl prašymas netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, ieškovui A. C. iki (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) minėto buto savininku pagal (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytynių aktą, tapo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. G. (duomenys nustatyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patenkino ieškovo (šioje byloje trečiojo asmens) V. G. ieškinį ir iškeldino atsakovus A. C. ir J. C. iš buto, adresu (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi atmetė atsakovo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo A. C. ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (dabar atsakovė UAB „Ignitis“) 2005 m. spalio 3 d. buvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis su buitiniu vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini), dėl elektros energijos tiekimo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), (dabar (duomenys neskelbtini)). 2019 m. lapkričio 26 d. ieškovas gavo atsakovės 2019 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 2019/3455, kuriuo atsakovė informavo ieškovą apie tai, kad naujasis savininkas (trečiasis asmuo) V. G. 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo su juo bei elektros energijos atjungimo, kadangi jis yra naujas buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ir minėtame bute negyvena. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta 2005 m. spalio 3 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), bus nutraukta nuo 2019 m. gruodžio 21 d. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad nutrauktus sutartį, objekte gali būti nutrauktas elektros energijos tiekimas.
2019 m. gruodžio 9 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę UAB „Ignitis“ su prašymu nenutraukti 2005 m. spalio 3 d. elektros energijos tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nenutraukti elektros energijos tiekimo, taip pat nesudaryti su nauju buto savininku sutarties dėl elektros energijos tiekimo. Atsakovė siųstose pranešimuose nurodė, kad nenutrauks elektros energijos tiekimo, jeigu ieškovas pateiks teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau ieškovas minėtos nutarties per nustatytą terminą atsakovei nepateikė. 2020 m. vasario 6 d. atsakovė UAB „Ignitis“ ir trečiasis asmuo V. G. sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 11 d. elektros energijos tiekimas į butą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas. 2020 m. vasario 19 d. elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Kaip jau buvo minėta, ieškovas pareikštu ieškiniu prašo: 1) panaikinti konkrečias sutarties dalių nuostatas, t. y. sutarties 7 dalies, kad „už laiku neapmokėtas sąskaitas vyriausybės nustatyta tvarka vartotojui skaičiuojami delspinigiai“, ir kad „įskaitant ir delspinigius bei apmoka išjungimo ir įjungimo išlaidas“; 2) įpareigoti atsakovę laikytis sutarties 15 punkto nuostatų, ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 143 punkto nuostatų; 3) pripažinti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vartojimo sutartimi; 4) įpareigoti atsakovę atnaujinti (galimai) nutrauktą su ieškovu sudarytą paslaugų teikimo elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su buitiniu vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl pripažinimo vartojimo sutartimi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.
Pagal CK 6.228¹ straipsnio 2 dalį, vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Tuo tarpu verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą (CK 6.228¹ straipsnio 3 dalis).
Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai).
Šiuo atveju teigtina, kad nėra pagrindo papildomai pripažinti ieškovo A. C. ir atsakovės UAB „Ignitis“ sudarytą 2005 m. spalio 3 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su buitiniu vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini), vartojimo sutartimi, kadangi dėl savo esminių požymių (sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens (vartotojo) ieškovo A. C. ir verslininko (juridinio asmens) atsakovės UAB „Ignitis“, kuri parduoda prekes (CK 6.228¹ straipsnio 4 dalis); ieškovas (vartotojas) A. C. prekes (elektros energiją) pirko savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti), sudaryta sutartis laikoma vartojimo sutartimi. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neginčijo ir neginčija, jog su ieškovu sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atmestinas kaip perteklinis ieškovo reikalavimas dėl sutarties pripažinimo vartojimo sutartimi.
Dėl įpareigojimo atnaujinti sutartį.
Pagal CK 6.383 straipsnio 2 dalį, energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai. Kai tiesiami nauji energijos tiekimo tinklai, sudaromoms išankstinėms energijos pirkimo – pardavimo sutartims šios dalies reikalavimai netaikomi. Teisės aktų nustatytais atvejais energijos pirkimo – pardavimo sutartis su abonentu gali būti sudaroma ir tuo atveju, kai nėra tiesioginės šių energijos išteklių apskaitos tarp energijos tiekėjo ir abonento.
Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 19 punktu (redakcija galiojusi nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.), vartotojas prašymą sudaryti sutartį tiekėjui ir operatoriui pateikia raštu, telefonu, elektroninių ryšių priemonėmis (saugaus elektroninio parašo, elektroninės bankininkystės sistemos ar kitų technologijų pagalba), jei galima tinkamai identifikuoti sutartį sudarantį asmenį. Vartotojas, pasirašydamas sutartį, patvirtina, kad objektas, į kurį pagal sutartį tiekiama elektros energija, priklauso jam nuosavybės ar kita teisėto valdymo teise ir jis turi teisę sudaryti sutartį. Asmuo, pageidaujantis sudaryti sutartį, tiekėjo prašymu pateikia nuosavybės ar kitas teisėto valdymo teises į objektą patvirtinančius dokumentus. Tuo atveju, kai šalių susitarimu elektros energijos pirkimo – pardavimo ir (ar) persiuntimo paslaugos sutartis sudaroma kartu su elektros įrenginių prijungimo paslaugos sutartimi, šalys turi teisę susitarti, jog elektros energijos pirkimo – pardavimo ir (ar) persiuntimo paslaugos sutartis įsigalioja nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo ir elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo momento.
Remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 20 punktu (redakcija galiojusi nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.), taisyklių 17 punkte nurodytas sutartis operatoriai ar tiekėjai gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais (nebuitinių vartotojų atveju – esant rašytiniam trišaliam operatoriaus ar tiekėjo, savininko ir nuomininko susitarimui, nustatančiam, kad už tinkamą prievolių pagal sutartį vykdymą atsako nuomininkas ir savininkas). Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Sutartys su nuomininkais sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai esant raštiškam savininko sutikimui, operatorius ir nuomininkas susitaria pratęsti sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą sutartį.
Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 48 punktą (redakcija galiojusi nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.), savininkas, perleidęs objektą, kuriame vartojama elektros energija, kito asmens nuosavybėn per 5 kalendorines dienas nuo objekto nuosavybės teisės perleidimo privalo nutraukti sudarytą sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir visiškai atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, jos persiuntimo, kitas su tuo susijusias paslaugas ir reaktyviąją elektros energiją ir informuoti apie sutarties nutraukimą naująjį objekto savininką. Naujasis objekto savininkas privalo per 5 kalendorines dienas nuo buvusio savininko pranešimo gavimo, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo objekto nuosavybės teisės įgijimo, kreiptis į tiekėją ir (ar) operatorių dėl naujų elektros energijos pirkimo – pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo sutarčių sudarymo.
Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 99 punktą (redakcija galiojusi nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.), tuo atveju, jei perleidęs objektą asmuo vengia ar dėl kitų priežasčių nenutraukia su tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytų sutarčių, perleidusio objektą asmens ir tiekėjo ir (ar) operatoriaus sudarytos sutartys gali būti nutrauktos naujojo savininko prašymu.
Kaip jau buvo minėta, apie 2005 m. spalio 3 d. sudarytos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimą ieškovas buvo informuotas 2019 m. lapkričio 26 d. (minėtą aplinkybę patvirtino ir pats ieškovas savo ieškinyje). Pranešime ieškovui buvo pranešta, kad sutartis bus nutraukta nuo 2019 m. gruodžio 21 d., kadangi naujasis savininkas (trečiasis asmuo) V. G. 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo su juo bei elektros energijos atjungimo, kadangi jis yra naujas buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ir minėtame bute negyvena. Taigi, šiuo atveju matyti, kad ieškovas buvo tinkamai įspėtas apie sutarties nutraukimą. Nors atsakovė nurodė, kad sutartis bus nutraukta nuo 2019 m. gruodžio 21 d., tačiau sutartis faktiškai buvo nutraukta nuo 2020 m. vasario 6 d., kadangi atsakovė suteikė papildomą terminą ieškovui pateikti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei tuomet, kai buvo sudaryta nauja sutartis su nauju buto savininku. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nesilaikė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 48 punkte nustatytos tvarkos, todėl atsakovė pagrįstai vadovavosi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 99 punktu, nutraukdama ieškovo ir atsakovės sutartį, todėl teigtina, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė 2005 m. spalio 3 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su buitiniu vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas taip pat laiko nepagrįstu ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę atnaujinti (galimai) nutrauktą su ieškovu sudarytą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su buitiniu vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) nėra buto teisėtas savininkas, taip pat ieškovas nėra buto nuomininkas, o pagal civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl atsakovo A. C. ir J. C. iškeldinimo iš buto, adresu (duomenys neskelbtini)), esančius duomenis matyti, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas antstolio (duomenys neskelbtini), t. y. A. C. ir J. C. (duomenys neskelbtini) buvo iškeldinti iš buto, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju teigtina, jog nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo atnaujinti nutraukta 2005 m. spalio 3 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su buitiniu vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, o ieškovas nėra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ar nuomininkas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo atnaujinti sutartį atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl įpareigojimo laikytis sutarties ir taisyklių nuostatų.
Ieškovas pareikštu ieškiniu taip pat prašė įpareigoti atsakovę laikytis sutarties 15 punkto nuostatų, ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 143 punkto nuostatų.
Pagal 2005 m. spalio 3 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini), 15 punktą, vartotojui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, visuomeninis tiekėjas, vadovaudamasis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, gali nutraukti jam elektros tiekimą.
Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 143 punktu (redakcija galiojusi nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.), operatorius ir (ar) tiekėjas turi teisę nenutraukti ar neapriboti elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo, vartotojo ar tiekėjo prašymu, jei toks elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimas ar apribojimas pažeistų trečiųjų asmenų, turinčių teisę naudoti objektą, interesus arba, jeigu operatoriaus ir (ar) tiekėjo turimais duomenimis dėl objekto, į kurį vartotojas prašo nutraukti elektros energijos persiuntimą ir (ar) tiekimą, nuosavybės, valdymo ir (ar) disponavimo vyksta ginčai.
Ieškovo teigimu, jis tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl elektros energijos tiekimo nutraukimas yra neteisėtas, nes nutrauktas ne pagal sutarties sąlygas ir ne pagal taisykles, kurios yra privalomos ir atsakovei. Teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 141.4 punktą (redakcija galiojusi nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.), operatorius ir (ar) tiekėjas, su vartotoju sudaręs elektros energijos pirkimo – pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutartį, be Taisyklių 133 punkte nurodytų atvejų turi teisę nutraukti ir (ar) apriboti elektros energijos persiuntimą ir (ar) tiekimą, kai tiekėjas nutraukia su vartotoju sudarytą sutartį arba sustabdo su vartotoju sudarytos sutarties vykdymą ir ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis nurodė operatoriui nutraukti elektros energijos persiuntimą vartotojui bei tinkamai informavo vartotoją apie sutarties vykdymo sustabdymo pasekmes. Su vartotoju sudarytos sutarties vykdymo sustabdymo tvarką ir atvejus nustato teisės aktai. Šia teise tiekėjas privalo naudotis protingai ir sąžiningai.
Remiantis Standartinių elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43, 16.1 punktu (redakcija galiojusi nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), elektros energijos tiekimas vartotojui gali būti apribotas ir (ar) nutrauktas, kai tiekėjas nutraukia su vartotoju sudarytą sutartį arba sustabdo su vartotoju sudarytos sutarties vykdymą ir tinkamai informavo vartotoją apie sutarties vykdymo sustabdymo pasekmes. Su vartotoju sudarytos sutarties vykdymo sustabdymo tvarką ir atvejus nustato teisės aktai.
Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, teismas pripažino, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė 2005 m. spalio 3 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su buitiniu vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas apie sutarties nutraukimą buvo informuotas 2019 m. lapkričio 26 d., sutartis faktiškai nutraukta 2020 m. vasario 6 d., o energijos tiekimas nutrauktas 2020 m. vasario 11 d. Apie tai, kad sutartis bus nutraukta 2020 m. vasario mėn., bei apie tai, kad gali būti nutrauktas energijos tiekimas, ieškovas buvo informuotas ne tik 2019 m. lapkričio 21 d. pranešimu, tačiau ir vėliau atsakovės siųstais elektroniniais laiškais. Pažymėtina, jog, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė vadovavosi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, nutraukdama energijos tiekimą, kurios griežtai reglamentuoja elektros energijos sutarties bei elektros energijos nutraukimo tvarką, bei yra privalomos atsakovei. Be to, teismas pritaria atsakovės pozicijai, jog pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 143 punktą, atsakovė turi teisę, bet ne pareigą nenutraukti ar neapriboti elektros energijos nenutraukti ar neapriboti elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo. Teismo vertinimu, atsakovė, spręsdama elektros energijos tiekimo nutraukimą, teisingai ir išsamiai įvertino visus jai pateiktus rašytinius įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes bei vadovavosi naujo šeimininko prašymu. Be to, vien tai, kad atsakovė ieškovo atžvilgiu priėmė nepalankų sprendimą, t. y. nutraukti elektros energijos tiekimą, nereiškia, jog atsakovė nesilaikė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl įpareigojimo laikytis sutarties ir taisyklių nuostatų.
Dėl konkrečios sutarties dalies nuostatų panaikinimo.
Ieškovas, be kita ko, pareikštu ieškiniu taip pat prašo panaikinti konkrečias sutarties dalių nuostatas, t. y. sutarties 7 dalies, kad „už laiku neapmokėtas sąskaitas vyriausybės nustatyta tvarka vartotojui skaičiuojami delspinigiai“, ir kad „įskaitant ir delspinigius bei apmoka išjungimo ir įjungimo išlaidas“. Ieškovo įsitikinimu, minėtos sutarties dalys prieštarauja bendriesiems sutarčių sąžiningumo reikalavimams, ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ieškovo, kaip vartotojo nenaudai. Be to, ne vyriausybė, o įstatymai nustato delspinigių dydį ir skaičiavimo tvarką vartojimo sutartyse. Teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka ir laiko ją nepagrįsta.
Nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų apibrėžtį reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Nagrinėjamu atveju teigtina, jog ieškovo nurodomos sutarties sąlygos nėra nesąžiningos, ir nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ieškovo, kaip vartotojo nenaudai. Pažymėtina, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius (1 straipsnis). Nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Taigi, šiuo atveju matyti, kad ieškovui galėtų būti skaičiuojami 0,02 procento dydžio delspinigiai, jeigu ieškovas vėluotų apmokėti sąskaitas. Be to, atsakovė nurodė, kad buitiniams vartotojams delspinigiai nėra skaičiuojami. Teismo įsitikinimu, toks įstatymu nustatytas delspinigių dydis nėra neproporcingas, yra pagrįstas ir skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Taip pat pažymėtina, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 145 punktas nustato, jog vartotojui pašalinus trūkumus, nurodytus taisyklių 141 punkte, arba visiškai apmokėjus šiame punkte nurodytas skolas, netesybas (delspinigius) bei apmokėjus išjungimo ir įjungimo išlaidas, elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas jam atnaujinamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo pranešimo operatoriui gavimo. Taigi, ir šiuo atveju matyti, jog ieškovo ginčijama sutarties dalis yra įtvirtinta poįstatyminiu aktu ir laikoma pagrįsta bei teisinga. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teigtina, kad ieškovo reikalavimas dėl konkrečios sutarties dalies nuostatų panaikinimo yra nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį, todėl ieškinys atmestinas.
Papildomai pažymėtina, kad kiti ieškovo nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo A. C. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.