- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- AN2-164-348/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00018-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Pažeidėjas
- A. U.
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 3 d. nutarties A. U. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. U. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos N. Z. 2024 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 85 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 14 d. 19.22 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, važiuodamas per šviesoforu reguliuojamą sankryžą, sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę į (duomenys neskelbtini) nedavė kelio priešpriešais sankryža tiesiai važiuojančiam automobiliui, dėl ko su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti automobiliai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9; 101; 157; 158 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu A. U. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui prašydamas panaikinti Institucijos priimtą Nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, motyvuojant tuo, jog Institucijos skundžiamu Nutarimu neteisingai nustatytas eismo įvykio kilimo kaltininkas. Tačiau Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas, konstatuojant, jog byloje esantys duomenys patvirtina A. U. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti bei panaikinti ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. Z. 2024 m. vasario 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo A. U. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjui priartėjus prie sankryžos degė žalias šviesoforo signalas. Nurodo, jog ketino sukti į kairę, prieš stovėję automobiliai taip pat suko į kairę pusę. Įvažiavus į sankryžą, mirktelėjo žalios spalvos šviesoforo signalas, įsitikinus, jog nėra iš priekio atvažiuojančių automobilių, atliko posūkio manevrą, tačiau pajuto stiprų smūgį į jo vairuojamo automobilio dešinę pusę. Nurodo, jog į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė S. P. vairuojama transporto priemonė, kuri lėkė dideliu greičiu priešinga eismo kryptimi bei į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui.
3.2. Skunde nurodoma, jog teismas nevertino to, jog atvykę policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą, netikrino eismo įvykyje dalyvavusių asmenų blaivumo. Pareigūnai paaiškino, jog sankryžoje, kurioje įvyko eismo įvykis nėra vaizdo kamerų, nurodė, jog pareiškėjas yra kaltas dėl eismo įvykio. Tačiau nurodo, jog teismas neįvertino to, jog būtent pareigūnas suklaidino A. U., jog neva nėra vaizdo kamerų, dėl ko jis ir prisipažino kaltu, kadangi manė negalėsiantis įrodyti dėl savo nekaltumo. Be to, pareigūnai neapklausė kartu vykusio sūnaus, kuris yra eismo įvykio tiesioginis liudytojas. Ir tik pareigūnų įtikintas, užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodė, jog dėl eismo įvykio kaltas yra pats pareiškėjas. Vėliau policijos komisariate buvo parodytas iš minėtos sankryžos vaizdo kamerų užfiksuotas vaizdo įrašas ir visiškai įsitikino, jog dėl kilusio eismo įvykio jis yra nekaltas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu vaizdo įrašą matė jau antrąjį kartą ir savo parodymų nepakeitė.
3.3. Toliau nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog ne jo vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į S. P. vairuojamą automobilį. Būtina nustatyti, kurio eismo dalyvių veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu. Turėjo būti įvertinti abiejų eismo dalyvių padaryti pažeidimai. Tinkamai neįvertinti S. P. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, t. y., jog į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui bei viršijus leistiną greitį. Teismas vertino tik A. U. padarytus veiksmus, tačiau visiškai nevertino ir kito eismo dalyvio – S. P. padarytų pažeidimų. S. P. apklausiamas parodė, kad nematė pareiškėjo vairuojamo automobilio, iš to galima daryti išvadą, jog jis tikėjosi „prašokti“ sankryžą didindamas greitį. Teismas netyrė ir nenustatė kokiu greičiu važiavo S. P. vairuojamas automobilis. Yra pagrindo manyti, kad būtent S. P. viršytas greitis nulėmė eismo įvykio kilimą.
3.4. Taip pat nurodoma, jog teismas nevertino automobilių apgadinimų lokalizacijos. Teigia, jog jei pareiškėjas būtų nepraleidęs S. P. vairuojamos transporto priemonės, tai jo vairuojama transporto priemonė būtų atsitrenkusi į jo transporto priemonę ir būtų buvusi apgadinta apelianto vairuojamo automobilio priekinė dalis, o S. P. – šoninė dalis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. skundą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas prašo skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir apelianto skundo netenkinti, kadangi administracinio nusižengimo byloje buvo objektyviai įvertintos padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. apeliacinis skundas netenkintinas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, A. U. nesutinka su administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje padarymu, teigiant, jog dėl eismo įvykio kilimo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje kaltas asmuo yra S. P., kuris į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui bei ženkliai viršijant leistiną greitį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą neturi pagrindo. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė pagrįstus argumentus dėl A. U. kaltės.
6. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinki faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. U. vairuodamas automobilį, važiuodamas per šviesoforu reguliuojamą sankryžą, sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę į (duomenys neskelbtini) nedavė kelio priešpriešais sankryža tiesiai važiuojančiam automobiliui, dėl ko su juo susidūrė.
8. A. U. pateiktu skundu apygardos teismui, iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje padarymo, ir prašoma administracinio nusižengimo teiseną A. U. atžvilgiu nutraukti. Apelianto teigimu, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Institucija netinkamai ištyrė bei įvertino byloje surinktus duomenis ir nepagrįstai pripažino jį kaltu sukėlus eismo įvykį. Pareiškėjo A. U. teigimu, apylinkės teismas neįvertino S. P. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y., jog jis į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui bei ženkliai viršijus leistiną greitį, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Aukštesnysis teismas, susipažinęs tiek su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, tiek su apelianto skundo motyvais, sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Konstatuojama, jog tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, spręsdamas A. U. kaltės klausimą nagrinėjamu atveju teisės taikymo klaidų nepadarė, dėl ko naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį remiantis skunde dėstomais argumentais, nėra jokio teisinio pagrindo.
9. A. U. pateiktame skunde apygardos teismui teigiama, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl visų skundo motyvų ir pagrindų. Visų pirma, nesutinkant su šiuo skundo argumentu pažymėtina, jog skundą nagrinėjantis teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. O visų antra, aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, juos lyginant tarpusavyje, neskiriant išskirtinės įrodomosios reikšmės vieniems ar kitiems byloje surinktiems duomenims.
10. A. U. pateiktame skunde akcentuojama ir tai, jog į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai netikrino asmenų blaivumo. Aukštesnysis teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog vien ta aplinkybė, jog eismo įvykio dalyviams nebuvo tikrinamas blaivumas, nesudaro pagrindo spręsti, jog Institucijos priimtas Nutarimas yra neteisėtas. Iš byloje esančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus specialisto M. J. tarnybinio pranešimo matyti, jog atvykus pranešime nurodytu adresu pasitiko pranešėjas A. U., įvykio vietoje taip pat buvo S. P.. Tarnybiniame pranešime nėra nurodomos jokios aplinkybės, susijusios su galimu vairuotojų neblaivumo. Akivaizdu, jog policijos pareigūnams atvykusiems į įvykio vietą, nekilo įtarimų nei dėl S. P. blaivumo, nei dėl A. U. blaivumo.
11. Iš esmės sutiktina su A. U. apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, jog nagrinėjamu atveju yra būtina atidžiai išanalizuoti kiekvieno iš eismo įvykyje dalyvavusio eismo dalyvio veiksmus, galimus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, lėmusius eismo įvykio kilimą. Teismų praktikoje išaiškinta, jog neretai tik vieno eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga, o kito eismo dalyvių pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas. Teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018).
12. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neįvertino to, jog būtent S. P. vairuojamas automobilis į sankryžą įvažiavo jau užsidegus geltonam šviesoforo signalui, taip pažeidė KET 73 punkto 7 papunktį, kuriame nurodyta, jog geltonas signalas draudžia eismą ir informuoja, kad šviesoforo signalas pasikeis. Tuo pačiu, apelianto teigimu, pažeidė ir KET 165 punkto reikalavimus. Visgi, aukštesnysis teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, sutikti su šiais skundo argumentais neturi jokio pagrindo. Administracinio nusižengimo byloje pateiktas vaizdo kamerų įrašas, kuriame užfiksuotas aptariamas eismo įvykis (duomenys neskelbtini) gatvių šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje. Iš vaizdo įrašo matyti, jog BMW automobilis (A. U. vairuojamas automobilis) atvažiuoja (duomenys neskelbtini) gatve antra eismo juosta. BMW automobiliui dar neprivažiavus „Stop“ linijos vieną kartą sumirksi žalias šviesoforo signalas, įspėdamas apie netrukus pasikeisiantį reguliavimą. Matyti, jog BMW automobilis į sankryžą įvažiuoja antrą kartą mirksint žaliam šviesoforo signalui bei tuoj pat užsidegant geltonam šviesoforo signalui. Atitinkamai iš vaizdo įrašo matyti, jog tuo metu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta atvažiuoja „Opel“ markės automobilis (S. P. vairuojamas automobilis), kuris įvažiuoja į sankryžą taip pat mirksint žaliam šviesoforo signalui bei tuoj pat užsidegant geltonam šviesoforo signalui. Taigi, iš esmės, vaizdo įrašo duomenimis užfiksuota, jog abu eismo dalyviai į sankryžą įvažiuoja mirksint žaliam šviesoforo signalui, tačiau abu automobiliui sankryža kerta jau degant geltonam šviesoforo signalui. Kaip ir teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, abu eismo dalyviai turi teisę užbaigti pradėtą manevrą, Kelių eismo taisyklės jiems tą leidžia. Taigi, esant tokiai situacijai, toliau svarbu vertinti abejų eismo dalyvių tolimesnius veiksmus. Toliau iš vaizdo įrašo matyti, jog BMW automobilis atlikinėja manevrą sukdamas į kairę pusę, o „Opel“ automobilis važiuoja tiesiai. KET 157 punkte numatyta, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi teisiai arba į dešinę. Taigi, akivaizdu, jog A. U. nesilaikė šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo bei sukdamas į kairę pusę, sankryžoje nepraleido tiesiai atvažiuojančio S. P. vairuojamo automobilio, kas ir lėmė eismo įvykio kilimą. Juolab, jog pats A. U. nurodė, jog matė priešpriešais tiesiai atvažiuojantį automobilį, tačiau manė, jog automobilis nevažiuos per sankryžą, dėl ko jis dėmesį sukoncentravo tam, jog tinkamai atliktų sukimo manevrą. Visgi, svarbu įvertinti tai, jog iš vaizdo įrašo gerai matyti, jog važiuojant iš (duomenys neskelbtini) yra kelio ženklas „Duoti kelią“, kuriuo vadovaujantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, todėl A. U., turėjo būti itin atidus sukdamas į kairę pusę ir tik įsitikinęs, jog nėra jokių kliūčių, užbaigti pradėtą atliekamą manevrą. Šioje situacijoje, A. U. privalėjo sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę ir praleisti tiesiai per sankryžą važiavusį S. P. vairuojamą automobilį.
13. Priešingų išvadų neleidžia daryti ir skunde nurodomos aplinkybės dėl automobilių apgadinimo lokalizacijos. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, jog S. P. vairuojamas automobilis atsitrenkė į A. U. vairuojamo automobilio dešinę pusę, tačiau tai nepaneigia A. U. kaltės dėl šio eismo įvykio kilimo. S. P. apklausiamas apylinkės teisme parodė, jog nematė BMW automobilio, sustabdyti savo vairuojamo automobilio nespėjo. Taigi, A. U. sudarius kliūtį kelyje, t. y. atliekant posūkio manevrą, S. P. vairuojamas automobilis atsitrenkė į A. U. vairuojamo automobilio dešinį šoną.
14. Nesutinkama ir su apeliacinio skundo argumentu, jog eismo įvykio kilimui viena iš sąlygų buvo tai, jog S. P. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, nurodančius, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Šiame kontekste pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, jog S. P. išties būtų viršijęs leistiną greitį. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su aptartu vaizdo įrašu konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo spręsti, jog S. P. vairuojamas automobilis išties viršijo leistiną greitį. Pastebėtina, jog abejų automobilių greitis vizualiai atrodo panašus. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog degant geltonam šviesoforo signalui S. P. siekdamas kuo greičiau pravažiuoti sankryžą didino greitį, yra niekuo nepagrįsti apelianto deklaratyvūs samprotavimai. Priešingai, iš vaizdo įrašo matyti, jog S. P. vairuojamas automobilis tiek prieš sankryžą, tiek įvažiuodamas į sankryžą važiuoja tolygiu greičiu. Taigi, nenustačius, jog S. P. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra jokio pagrindo spręsti, jog būtent jo veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Kelių eismo taisyklės transporto priemonių vairuotojams numato pareigą prieš kiekvieną manevrą įsitikinti savo manevro saugumu ir nekelti pavojaus eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog jeigu A. U. sukdamas į kairę pusę, būtų praleidęs tiesiai važiuojantį automobilį, kurį vairavo S. P., eismo įvykis nebūtų kilęs.
15. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su Institucijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje padaryta išvada dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių. Nors skunde nurodoma, jog nebuvo apklaustas kartu su juo važiavęs sūnus, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog A. U. kaltę pažeidus KET 9, 101, 157, 158 punktų reikalavimus bei padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas: tarnybinis pranešimas, vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, eismo įvykio deklaracija, transporto priemonių apžiūros protokolai, apklausos protokolai, paaiškinimai ir kita bylos medžiaga. Byloje nėra jokių neginčytinų objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą, t. y., kad S. P. būtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, lėmusius eismo įvykio kilimą. A. U. teikti paaiškinimai dėl neva S. P. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų vertinami kaip jo subjektyvi nuomonė, siekiu palengvinti savo teisinę padėtį.
16. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo, dėl ko A. U. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartį nepakeistą ir A. U. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.