Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

2021-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-26-1095/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-18
Bylos Nr.
T-26-1095/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41017-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Neringa Girnytė (pirm.)
Nuteistasis
S. B.
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Prokuroras
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra
Kategorijos
Byla Nr. T-26-1095/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41017-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16; 2.5.19 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 18 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant J. Ž.,dalyvaujant prokurorui G. K.,nuteistajam S. B.,nedalyvaujant antstoliui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. B. teikimą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme nuteistajam S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Saulius B. P. miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2018 m. sausio 9 d., nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 90 MGL, t. y. 3389,40 Eur, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. B. skirta 60 MGL dydžio, t. y. 2259,60 Eur bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, todėl likusi nesumokėta bauda yra 56 MGL (2108,96 Eur). Teismo nuosprendyje nurodyta paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taigi savanoriškai bauda galėjo būti sumokėta iki 2019 m. sausio 9 d. 2019 m. sausio 21 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio nesumokėtos baudos išieškojimo.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolis A. B. pateikė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams teikimą dėl paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme, kuriame nurodė, kad skolininkas niekur nedirba, turto neturi, jo sąskaitos areštuotos, tačiau piniginių lėšų jose nėra. Buvo paskelbta skolininko paieška, jį radus jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į antstolio kontorą, tačiau jis neatvyko, susisiekus telefonu skolininkas nurodė, kad nesiruošia atvykti į antstolio kontorą ir nesiruošia mokėti baudos, pasiūlius skolininkui atlikti viešuosius darbus jis nurodė, kad neketina niekur dirbti. Bauda neišieškota ir, antstolio teigimu, nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, o iš vykdomosios bylos medžiagos ir skolininko elgesio matyti, kad jis neketina mokėti baudos, nenori atlikti viešųjų darbų, su antstoliu nekontaktuoja, t. y. vengia mokėti baudą.

Nuteistasis teismo posėdyje paaiškino, kad apie paskirtą baudą žinojo, tik nežinojo, kiek paskirta tos baudos. Nepamena kada, bet iš antstolių kontoros jam skambino tik vieną kartą kažkokia moteris, kuri jam liepė atvykti į kontorą, tačiau jis nenuvyko. Su niekuo daugiau nekontaktavo ir nuo darbo neatsisakinėjo, nesakė, kad nesiruošia atvykti į antstolio kontorą ir mokėti baudos. Šaukimo atvykti į antstolių kontorą nėra gavęs, 2020 m. birželio 3 d. šaukime pasirašė ne jis, kas už jį pasirašė, nežino, o gal ir pats galėjo tokį šaukimą priimti, tiksliai nepamena. Baudą žada mokėti tada, kai įsidarbins. Jeigu ne virusas, jau būtų seniai dirbęs, nes dar iki karantino susirado darbą, susijusį su laidais, tik negalėjo pradėti dirbti, nes negalėjo pasiimti sveikatos pažymėjimo. Kai vienu metu buvo pradėjęs dirbti, kažkoks antstolis iš jo nuskaičiavo visą atlyginimą, nuo tada nusprendė, kad nebedirbs, nes neturės, kaip išgyventi. Nuo 2017 m., kai jam buvo paskirta bauda, dirbo tik pavienius darbus pas žmones, kurie paprašydavo padėti. Turto neturi jokio, gyvena pas draugę ir pragyvena iš pavienių darbų. Šiuo metu žada įsidarbinti ir tada eis bandyti tartis su antstoliais, nes turi ir daugiau įsiskolinimų pas antstolius, tik nežino, kokios tai sumos. Viešųjų darbų atlikti nenori, nes turi sveikatos problemų su koja, tačiau ten, kur žada įsidarbinti, bus sėdimas darbas ir galės jį dirbti.

Šalies argumentai

Prokuroras teismo posėdyje prašė teikimą atmesti, nes nuteistasis deklaruoja, kad ieškos darbo ir sumokės baudą. Sauliui briedžiui buvo nevisiškai žinoma apie baudos vykdymo sąlygas. Antstolio prašyme nurodytos vienokios aplinkybės, pats nuteistasis nurodo kitokias. Aplinkybės nepatvirtina, kad asmuo visiškai piktybiškai vengtų mokėti jam paskirtą baudą. Esant tokioms aplinkybėms, antstolio teikimas neturėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Iki 2019 m. liepos 6 d. galiojusioje BK 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu, tačiau BK 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2019 m. liepos 6 d., nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Toks BK 47 straipsnio 8 dalies pakeitimas, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, nes numatytas baudos pakeitimas į švelnesnę bausmę, nei buvo anksčiau, turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

Nagrinėjamu atveju antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas S. B. paskirtą baudą pakeisti laisvės apribojimo bausme. Baudos pakeitimo laisvės apribojimu aspektu akcentuotina, kad tam būtina sąlyga – nustatymas, kad nuteistasis vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti.

Pažymėtina, kad S. B. iš pradžių buvo nustatytas 1 metų terminas savanoriškai sumokėti baudą, o antstolis priverstinai baudą iš S. B. bando išieškoti dar beveik 2 metus, tačiau per daugiau nei 3 metus, praėjusius nuo teismo nuosprendžio, kuriuo jam skirta bauda, įsiteisėjimo, nė dalis baudos nebuvo sumokėta nei savanoriškai, nei antstoliui pavyko išieškoti priverstinai. Per visą baudos priverstinio išieškojimo laiką S. B. legaliai niekur nedirbo (b. l. 5), kaip nustatė antstolis, jis turto neturi, jo sąskaitos areštuotos, tačiau piniginių lėšų jose nėra. Esant tokiai situacijai, nėra galimybės baudą išieškoti priverstinai.

Nuteistojo teismo posėdyje pateikti paaiškinimai ir nurodytos baudos nesumokėjimo priežastys, teismo vertinimu, nepagrindžia, kad egzistuoja objektyvios neišgalėjimo sumokėti baudą priežastys, o priešingai, patvirtina antstolio poziciją, jog nuteistasis vengia mokėti baudą. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad nors yra darbingo amžiaus, byloje nėra jokių duomenų, jog S. B. kokiais nors savo aktyviais veiksmais būtų ėmęsis priemonių siekdamas bent šiek tiek pagerinti savo turtinę padėtį, t. y. kad būtų ieškojęsis darbo savarankiškai, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar pan. Duomenų, kad jis dirbti negalėtų dėl sveikatos būklės, nėra. S. B. argumentai apie darbo susiradimą ir ketinimą legaliai dirbti yra tik deklaratyvūs ir net prieštarauja jo paties teismo posėdyje nurodytoms kitoms aplinkybėms, kad kai vienu metu buvo pradėjęs dirbti, kažkoks antstolis iš jo nuskaičiavo visą atlyginimą, nuo tada nusprendė, kad nebedirbs, nes neturės, kaip išgyventi. S. B. prisipažino dirbantis tik pavienius darbus pas žmones, kurie paprašo padėti. Tai akivaizdžiai rodo, kad S. B. nėra linkęs dirbti legaliai, nes tokiu atveju iš jo gaunamo darbo užmokesčio yra daromos išskaitos turimoms skoloms apmokėti, o jeigu gauna pajamų, kurios nėra apskaitytos, iš jų baudos nė kiek nemoka ir nėra galimybės išieškoti priverstinai. Be to, net jeigu nuteistasis ir pradėtų dirbti, jo galimybės sumokėti ar antstoliui priverstinai išieškoti baudą yra abejotinos, nes jis turi ne tik šį vieną pradelstą įsiskolinimą (vykdomosios bylos l. 8–9).

S. B. teismo posėdyje paaiškino bylos aplinkybėms prieštaraujančias aplinkybes, kad nežinojo apie baudos dydį, nors jis dalyvavo teismo nuosprendžio, kuriuo jam buvo skirta bauda, paskelbime, taigi jam tikrai visą laiką buvo žinoma tiek apie skirtą baudos bausmę, tiek apie jos savanoriško sumokėjimo terminą. Paskelbus S. B. paiešką ir jį radus policija jam įteikė šaukimą nuvykti į antstolio kontorą (vykdomosios bylos 42–43), tačiau teismo posėdyje jis išreiškė dvejones, ar tai jis pasirašė 2020 m. birželio 3 d. šaukime, aiškino, kad šaukimo atvykti į antstolių kontorą nėra gavęs, į antstolio kontorą tikrai nevyko, tik telefonu bendravo su antstolio kontoros darbuotoja. Tai reiškia, kad S. B. visiškai nesidomėjo baudos išieškojimu, nebendradarbiavo su antstoliu, pas jį net ir kviečiamas nenuvyko. Toks atsainus nuteistojo požiūris į baudos sumokėjimą ir elgesys leidžia konstatuoti, kad nuteistasis jau ilgą laiką nededa iš esmės jokių pastangų, jog bauda būtų sumokėta, ir vengia ją sumokėti (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-24-581/2019).

Kaltinamasis S. B. vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, yra pagrindas S. B. skirtą baudą pakeisti griežtesne laisvės apribojimo bausme, vieną baudos MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis). Taigi likusi nesumokėta 56 MGL (2108,96 Eur) bauda keistina į 56 dienas laisvės apribojimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

Antstolio A. B. teikimą tenkinti.

Pakeisti nuteistajam S. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtą ir nesumokėtą 56 MGL (2108,96 Eur) baudos bausmę į 56 dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jam visą šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė