Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2011-11-16 · Civilinė byla Nr. 2A-2952-467/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-16
Bylos Nr.
2A-2952-467/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-05875-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „DHL Lietuva“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltų ekspedicija“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė draudimo bendrovė ,,ERGO Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Sanara“
Civilinė byla Nr.2A-2952-467/2011Teisminio proceso Nr.2-01-3-05875-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos 60., 121.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės, Algirdo Auruškevičiaus,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „DHL Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,DHL Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltų ekspedicija“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė draudimo bendrovė ,,ERGO Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Sanara“.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „DHL Lietuva“ 2010 m. kovo 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Baltų ekspedicija“ 42587,35 Lt nuostolių, 8,28 procentus palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įst.) ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2008 m. spalio 9 d. ieškovas UAB „DHL Lietuva“ ir DHL Freight Spain (užsakovu) sudarė vežimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo nugabenti krovinį iš Ispanijos į Lietuvą. Šios sutarties vykdymui ieškovas 2008 m. spalio 10 d. sudarė su atsakovu UAB „Baltų ekspedicija“ transporto užsakymo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį minėtu maršrutu. Atsakovas šiam pervežimui pasamdė UAB ,,Sanara“. Trečiojo asmens UAB ,,Sanara“ vairuotojui 2008 m. spalio 16 d. palikus automobilį su kroviniu nesaugomoje degalinės aikštelėje Kozlovo mieste, Lenkijos Respublikoje, dalis krovinio buvo pavogta. Tokiu būdu trečiasis asmuo pasielgė nerūpestingai, jo veiksmai pagal teisės doktriną prilyginami tyčiai. Ispanijos mokesčių administratorius, vadovaudamasis mokestinę prievolę reglamentuojančiais teisės aktais, įpareigojo užsakovą DHL Freight Spain sumokėti 12334,15 Eu importo PVM, muito rinkliavų ir delspinigių. DHL Freight Spain šią prievolę įvykdė ir pagal ieškovo su užsakovu sudaryto transporto užsakymo 9 punktą įgijo teisę reikalauti iš ieškovo atlyginti įvykdytą mokestinę prievolę. Ieškovas minėtą sumą sumokėjo užsakovui DHL Freight Spain, ką patvirtina 2009 m. spalio 16 d. DHL Freight Spain raštas. Ieškovo UAB „DHL Lietuva“ ir atsakovo UAB „Baltų ekspedicija“ sutarties 10 punkte įtvirtinta analogiška nuostata, todėl ieškovas pareikalavo, kad atsakovas jam atlygintų nuostolius, tačiau atsakovas pretenzijas atmetė. Dėl to ieškovas, vadovaudamasis CK 6.257 straipsniu, šią žalą prašė priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Baltų ekspedicija“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, jog ieškovas neįrodė pateiktais dokumentais savo regresinio reikalavimo teisės, nes pažyma nėra pakankamas pagrindas reikalavimo teisei atsirasti, mokėjimai tarp juridinių asmenų turi būti įforminti atitinkamais dokumentais. Byloje keliamas krovinio siuntėjo nuostolių, atsiradusių praradus dalį krovinio atlyginimo klausimas, kuris nėra CMR konvencijos reglamentavimo dalyku. Atsakovas prašė taikyti 1 metų ieškinio senaties terminą, numatytą CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo UADB ,,Ergo Lietuva“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog iš pateikto Barselonos skyriaus preliminaraus atsiskaitymo pranešimo turinio matyti, kad minėtame viešojo administravimo subjekto sprendime nėra jokių duomenų, jog DHL Freight Spain muitai ir mokesčiai buvo skirti už faktinio vežėjo UAB ,,Sanara“ gabento krovinio praradimą, ieškovas neįrodė regresinio reikalavimo pagrindo ir aplinkybių, sprendimas neturi prejudicinės galios. Trečiojo asmens vairuotojas sustojo poilsiui, nes buvo pasibaigęs galimas vairuotojo darbo laiko režimas ir, nesant aplink saugomų aikštelių, jam buvo privalus pagrindas sustoti. Be to vežėjo kaltės forma bylos išsprendimui jokios reikšmės neturi. Ieškovo nurodytas palūkanų procentas Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo įstatyme netaikomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs šalių argumentus bei į bylą pateiktus įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, t.y. neįrodė, jog dėl atsakovo kaltės turėjo prašomų priteisti 42587,35 Lt (12334,15 Eur) nuostolių, nes iš preliminaraus atsiskaitymo pranešimo turinio bei pranešimo adresato (pranešimas adresuotas DHL Global Forwarding Sopain SL) nėra aišku, koks juridinis ar sutartinis santykis sieja minėtą bendrovę su ieškovu ar su užsakovu DHL Freight Spain. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad viešojo administravimo sprendimas dėl muitų ir mokesčių užsakovui DHL Freight Spain buvo skirti už faktinio vežėjo UAB ,,Sanara“ gabento krovinio praradimą. Ieškovas neįrodė, kad jis iš tikrųjų sumokėjo už faktinio vežėjo UAB ,,Sanara“ prarastą krovinį, nes teismui pateiktas mokėjimo kvitas konstatuoja tik faktą, kad 2009 m. birželio 12 d. įmokėta 12334,15 Eur importo mokesčių ir netiesioginių mokesčių iš DHL Global Forwarding Spain SL pusės Ispanijos valstybės iždui. Teismo vertinimu, DHL Freight Spain S.L. direktoriaus raštas be konkretaus adresato nepatvirtina, kad ieškovas užsakovui sumokėjo 12334,15 Eur kaip baudą iš Ispanijos muitinių, nes finansiniai atsiskaitymai turi būti patvirtinti oficialiais finansiniais dokumentais, o ne laisvos rašytinės formos firmos direktoriaus raštais (nuorašais), kurie teismui neturi jokios įrodomosios reikšmės. Ieškovo pateikti kiti įrodymai neįrodo, jog už UAB ,,Sanara“ prarastą krovinį ieškovas turėjo prašomų priteisti nuostolių, o tik patvirtina patį krovinio praradimo faktą. Teismas konstatavo, jog vežėjo atsakomybės, kylančios dėl valstybinių institucijų (mokesčių administratorių) paskirtų piniginių sankcijų (mokestinių prievolių) CMR konvencija nereglamentuoja, todėl atsakovui pagal CMR konvenciją nekyla atsakomybė kompensuoti ieškovo turėtų nuostolių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „DHL Lietuva“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas turėjo taikyti nacionalinę teisę – CK 6.256-6.257 straipsnius. Neteisingai parinkdamas taikytiną teisę (CMR konvenciją) pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad nėra pagrindo reikalavimų tenkinimui. Patirtų nuostolių faktą ieškovas įrodinėjo 2009 m. spalio 16 d. DHL Freight Spain raštu. Šis raštas visiškai atitinka CPK 197 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą rašytinio įrodymo sąvoką. Kokių konkrečiai reikalavimų neatitiko šis raštas, pirmosios instancijos teismas nenurodė, be to nepasiūlė ieškovui pateikti papildomų įrodymų (CPK 177 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nenurodė, koks teisės aktas įtvirtina nuostolius įrodinėti tik finansiniais dokumentais. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, jog atsiskaitymai tarp DHL grupės įmonių yra atliekami pasitelkiant kliringo (tarpuskaitos) operacijas, o ne bankinius piniginių lėšų pervedimus, todėl ieškovas objektyviai negalėjo į bylą pateikti atskirą mokėjimo pavedimą patvirtinančio dokumento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė nuostolių fakto. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (nepagrįstai pripažino reikalavimą neįrodytu, t.y. pažeidė CPK 178 str.), neteisingai parinko taikytiną teisę, nukrypo nuo LAT suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (pažeistas CPK 4 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Baltų ekspedicija“ ir trečiasis asmuo UADB „ERGO Lietuva“ prašo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantas, norėdamas įrodyti, kad sumokėjo DHL Freight Spain, S.L. reikalaujamą priteisti iš atsakovo sumą, turi pateikti įrodymus, jog buvo atliktas mokėjimas – bankinį pavedimą įrodantį dokumentą ar grynųjų pinigų priėmimo kvitą arba įrodymus, kad buvo atliktas įskaitymas. DHL Freight Spain, S.L. rašte teigiama, kad šis asmuo iš ieškovo gavo 12334,15 eurų apmokėjimą. Tokiu būdu šis raštas ir apelianto teiginiai, kad apmokėjimo nebuvo, nes atsiskaitymai tarp DHL grupės įmonių atliekami pasitelkiant kliringo (tarpuskaitos) operacijas, prieštarauja vieni kitiems. CMR konvencija ginčo santykiams taikytina, nes ginčas kilo dėl vežimo metu patirtų papildomų išlaidų kompensavimo (CMR konvencijos 28 str. 1 d.). Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį kompensuojamos išlaidos, susijusios su krovinio vežimu, o ne su žala kroviniui. Apeliantas reikalauja iš atsakovo sumokėti importo PVM, muito mokesčius, delspinigius. Tačiau krovinys buvo vežamas, taikant išorinio tranzito procedūrą. Ši procedūra nesukelia pareigos mokėti muitus, jie yra atidedami. Prievolė juos sumokėti atsiranda tik tuo atveju, kai krovinys neišvežamas iš Bendrijos muitų teritorijos (nepriklausomai nuo priežasties). Nagrinėjamu atveju krovinys buvo prarastas Bendrijos muitų teritorijoje ir krovinio siuntėjui kilo pareiga sumokėti atidėtą muitą. Akivaizdu, kad šis muito mokestis atsirado ne dėl krovinio vežimo, o dėl to, kad krovinys buvo prarastas. Dėl šios priežasties šis muito mokestis negali būti laikomas „muitų rinkliava“ CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkto prasme. Reikalaujamas priteisti PVM taip pat negali būti laikomas „muitų rinkliava“ pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktą, jis taip pat negali būti laikomas ir „kitais su krovinio vežimu susijusiais mokėjimais“, kadangi šis mokėjimas susijęs tik su krovinio praradimu, o ne su jo vežimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „DHL Lietuva“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas ir jame nurodyti argumentai sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti dėl netinkamai taikytų procesinės ir materialinės teisės normų.

Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pagrindinis motyvas, kuriuo remdamasis, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, yra tas, jog teismas padarė išvadą, kad ieškovas UAB „DHL Lietuva“ neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, t.y. pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad viešojo administravimo sprendimas dėl muitų ir mokesčių užsakovui DHL Freight Spain buvo skirtas už faktinio vežėjo UAB ,,Sanara“ gabento krovinio praradimą; ieškovas neįrodė, kad jis iš tikrųjų sumokėjo už faktinio vežėjo UAB ,,Sanara“ prarastą krovinį užsakovui; DHL Freight Spain S.L. direktoriaus raštas nepatvirtina, kad ieškovas užsakovui sumokėjo 12334,15 Eur kaip baudą iš Ispanijos muitinių, nes finansiniai atsiskaitymai turi būti patvirtinti oficialiais finansiniais dokumentais, o ne laisvos rašytinės formos firmos direktoriaus raštais (nuorašais), kurie teismui neturi jokios įrodomosios reikšmės. Ieškovas UAB DHL Lietuva“ apeliaciniame skunde kaip vieną iš argumentų nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktus įrodymus ir pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kadangi ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų pakako įrodyti ieškovo patirtų nuostolių faktą, t.y. kad ieškovas kompensavo užsakovui DHL Freight Spain S.L. jo atliktus mokėjimus pagal mokesčių administratoriaus paskirtą mokestinę sankciją. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-439/2008 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „DHL Lietuva“ patirtais nuostoliais įvardijo dėl faktinio vežėjo kaltės prarasto krovinio dalies ieškovui pagal su užsakovu DHL Freight Spain sudarytą vežimo sutartį kilusią pareigą kompensuoti užsakovui jo atliktus mokėjimus pagal jam (užsakovui) Ispanijos mokesčių administratoriaus paskirtas pinigines sankcijas. Ieškovas sumokėjo užsakovui DHL Freight Spain 12334,15 Eur (42587,35 Lt) ir tokiu būdu faktiškai patyrė nuostolius, kuriuos ieškovui turi kompensuoti kitas vežėjas - atsakovas UAB „Baltų ekspedicija“, ieškovo ir atsakovo sudarytos 2008 m. spalio 10 d. transporto užsakymo sutarties 10 punkto pagrindu. Savo patirtų nuostolių faktą (kad užsakovui kompensavo mokesčių administratoriaus paskirtas mokestines sankcijas) ieškovas įrodinėjo UAB „DHL Lietuva“ ir DHL Freight Spain 2008 m. spalio 9 d. transporto užsakymu, UAB „DHL Lietuva“ ir UAB „Baltų ekspedicija“ 2008 m. spalio 10 d. transporto užsakymu, Sochačevo apskrities policijos komisariato 2008 m. spalio 16 d. pažyma apie vagystę, 2008 m. spalio 20 d. krovinio tikrinimo aktu, Barselonos muitinių provincijos skyriaus 2009 m. gegužės 26 d. preliminariu atsiskaitymo pranešimu, mokėjimo kvitu, DHL Freight Spain, S.L. generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 16 d. raštu. Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus pripažino nepakankamais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateiktų įrodymų visiškai pakanka daryti išvadą, jog ieškovas patyrė ieškinyje nurodomus ir prašomus priteisti iš atsakovo nuostolius.

Iš DHL Freight Spain, S.L. generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 16 d. rašto (b.l. 25-26, t.1) matyti, kad užsakovas DHL Freight Spain, S.L. tvirtina, jog iš ieškovo DHL Lietuva gavo 12334,15 eurų apmokėjimą kaip baudą iš Ispanijos muitinių, kuri yra susijusi su sunkvežimio, paskirto važiuoti į Rusiją, apiplėšimu. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šie faktiniai duomenys gali būti nustatyti ir rašytiniais įrodymais. Pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Teisėjų kolegijos vertinimu, DHL Freight Spain, S.L. generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 16 d. raštas visiškai atitinka CPK reglamentuotą rašytinio įrodymo sąvoką ir, nesant paneigiančių duomenų, patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes, kad ieškovas užsakovui DHL Freight Spain, S.L. sumokėjo 12334,15 eurų kaip kompensaciją už užsakovui Ispanijos mokesčių administratoriaus paskirtą baudą, susijusią su užsakovo į Rusiją siųsto krovinio vagyste. Juo labiau, kad nurodytas aplinkybes papildomai patvirtina ir kiti ieškovo pateikti netiesioginiai įrodymai – UAB „DHL Lietuva“ ir DHL Freight Spain, S.L. 2008 m. spalio 9 d. transporto užsakymas, UAB „DHL Lietuva“ ir UAB „Baltų ekspedicija“ 2008 m. spalio 10 d. transporto užsakymas, Sochačevo apskrities policijos komisariato 2008 m. spalio 16 d. pažyma apie vagystę, 2008 m. spalio 20 d. krovinio tikrinimo aktas (b.l. 5-11, t.1), patvirtinantys, kad iš automobilio (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal užsakovo užsakymą buvo gabenamas krovinys, krovinio dalis buvo pavogta; Barselonos muitinių provincijos skyriaus 2009 m. gegužės 26 d. preliminarus atsiskaitymo pranešimas (b.l. 15-22, t.1), patvirtinantis, kad DHL Global Forwarding Spain SL buvo paskaičiuotas 12334,15 eurų mokestinis įsiskolinimas; mokėjimo kvitas (b.l. 23-24, t.1), patvirtinantis, kad DHL Global Forwarding Spain SL 2009 m. birželio 12 d. Ispanijos iždui sumokėjo 7140,42 eurų importo PVM, 4781,53 eurų muitų rinkliavos ir 412,20 eurų delspinigių (bendrą 12334,15 eurų sumą). Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, jog DHL Freight Spain, S.L. generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 16 d. rašto kartu su kitais ieškovo į bylą pateiktais įrodymais pakanka pagrįstai išvadai, jog ieškovas atlygino 12334,15 Eur nuostolius užsakovui DHL Freight Spain, S.L.. Šios išvados pagrįstumą paneigiančių ar jai prieštaraujančių įrodymų atsakovas ir tretieji asmenys nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis ir pateiktus įrodymus, priėjo klaidingos išvados, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vežėjo atsakomybės, kylančios dėl valstybinių institucijų (mokesčių administratorių) paskirtų piniginių sankcijų (mokestinių prievolių), nereglamentuoja CMR konvencija, todėl atsakovui pagal ją nekyla atsakomybė kompensuoti ieškovo turėtus nuostolius dėl piniginių sankcijų. Tokia vežėjo atsakomybė kyla pagal CMR konvencijos IV skyriaus, reglamentuojančio vežėjo atsakomybę, nuostatas. Šios konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-301/2011, konstatavo, jog CMR konvencijoje nedetalizuota, kas laikytina „kitais su vežimu susijusiais mokėjimais”. Vertintina, kad tai gali būti, pavyzdžiui, išlaidos, susijusios su sugadintų prekių grąžinimu, kai jų nepriima gavėjas; akcizas, kai jis sumokėtas dėl to, kad krovinys buvo pavogtas dar neišgabenus jo iš šalies (pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Lordų Rūmų sprendimas byloje James Bucanan&Co. V Babco Forwarding and Shipping); sumokėtas PVM; sugadintų prekių ekspertizės, utilizavimo išlaidos ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad, sprendžiant klausimą, ar reikalaujamos priteisti sumos laikytinos kitomis su vežimu susijusiomis įmokomis, turi būti nustatomas tiesioginis priežastinis ryšys tarp netinkamo pervežimo įvykdymo ir krovinio siuntėjo ar gavėjo privalomai atliktų išlaidų; jeigu yra tiesioginis priežastinis ryšys, tai laikytina, kad tai įmokos, susijusios su vežimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-296/2008). CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostata dėl pareigos kompensuoti kitus su vežimu susijusius mokėjimus aiškintina kaip nustatanti pareigą kompensuoti ne hipotetines, o realiai patirtas atitinkamas išlaidas, kurias su netinkamu pervežimo įvykdymu sieja tiesioginis priežastinis ryšys. <...> Pagal CMR konvencijos 37 straipsnį vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, laikantis šiame straipsnyje išdėstytų nuostatų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, kaip jau minėta, įrodė, jog sumokėjo užsakovui DHL Freight Spain, S.L. 12334,15 eurų kaip kompensaciją už užsakovui Ispanijos mokesčių administratoriaus paskirtą baudą, susijusią su užsakovo į Rusiją siųsto krovinio vagyste. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios ieškovo išlaidos (nuostoliai) laikytinos CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje numatytais kitais su vežimu susijusiais mokėjimais, todėl ieškovas, atlyginęs užsakovui nuostolius pagal šios konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos (CMR konvencijos 37 str.). Kadangi nagrinėjamu atveju užsakovo siunčiamo krovinio ieškovas pats nevežė, o tam samdė kitą vežėją – atsakovą UAB „Baltų ekspedicija“, realiai atlyginęs siuntėjo patirtus kitus su vežimu susijusius mokėjimus (privalomai atliktus mokėjimus pagal Ispanijos mokesčių administratoriaus paskirtas sankcijas), ieškovas įgijo regreso teisę į atsakovą CMR konvencijos 37 straipsnio pagrindu ir pagal ieškovą su atsakovu siejusios 2008 m. spalio 10 d. transporto užsakymo sutarties 9 punktą. Priešingos pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais bei teisės nuostatomis (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Nustačius, jog yra įstatyme numatyti pagrindai ieškiniui tenkinti, teisėjų kolegija jį tenkina kaip įrodytą ir pagrįstą (CPK 178, 185 str.), t.y. priteisia 42587,35 Lt nuostolių.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 3 straipsnio 4 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteistinos 8,28 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (42587,35 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina pilnai, ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos valstybei (CPK 79, 88, 93, 96 str.) – ieškovui iš atsakovo priteistina 2556 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir apeliacinį skundą (b.l. 30, t.1; b.l. 7, t.2), 3500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti abejose instancijose (b.l. 121-122, t.1; b.l. 5-6, t.2), 1867 Lt vertimo išlaidų (b.l. 129-130, 261-262, t.1), 171,46 Lt išlaidų už viešą paskelbimą (b.l. 269-270, t.1); valstybei iš atsakovo priteistinos 38,60 Lt išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti:

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „DHL Lietuva“ (juridinio asmens kodas 111529758) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltų ekspedicija“ (įmonės kodas 223917750) 42587,35 Lt (keturiasdešimt du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus ir 35 centus) nuostolių, 8,28 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2556 Lt (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio, 3500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) išlaidų už advokato pagalbą, 1867 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis litus) vertimo išlaidų, 171,46 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt vieną litą ir 46 centus) išlaidų už skelbimą spaudoje, valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltų ekspedicija“ priteisti 38,60 Lt (trisdešimt aštuonis litus ir 60 centų) pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėAlgirdas Auruškevičius