- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- II-22-990/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Pažeidėjas
- R. B.
- Advokatai
- Rimondas Kuzminas
- Kategorijos
- 7.1Smulki vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas (ANK 108 str.)
- 22.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-22-990/2025
2025 m. kovo 13 d.
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. B., jos atstovui advokatui Rimondui Kuzminui,
Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija) Vilniaus teritorinio skyriaus atstovams R. Č. ir T. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus patarėjos-vyriausiosios darbo inspektorės D. L. 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-690-2024, kuriuo R. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 3 250 eurų dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamu nutarimu nustatytos aplinkybės
1. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus patarėja-vyriausioji darbo inspektorė D. L., nustačiusi, kad R. B., būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorė, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo tarnybos įstatymo (toliau – UTĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, t. y. nesudariusi darbo sutarties nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 15 d. leido S. A. UAB (duomenys neskelbtini) naudai dirbti kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA) teritorinei įstaigai apie S. A. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-690-2024 R. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 3 250 eurų dydžio baudą (bylos lapai 4-6).
II. Skundo argumentai
2. 2024 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. B. skundas, kuriame pareiškėja nurodo administracinio nusižengimo, už kurio padarymą ji nubausta skundžiamu nutarimu, ji nepadarė. S. A. pasinaudojo jos geranoriškumu bei noru padėti. S. A. pasirodė jos įmonėje 2024 m. vasaros pradžioje bei nurodė socialiniame tinkle pastebėjusi darbo pasiūlymą. S. A. atvykusi parodė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą bei nurodė turinti teisę dirbti Lietuvoje. S. A. teigė turinti (duomenys neskelbtini) darbo patirties, norinti pasibandyti, kaip seksis dirbti. Jos klaida buvo, kad leido S. A. tai padaryti. Sudaryti darbo sutarties su S. A. nebuvo galimybės, nes pastaroji nepateikė dokumentų, leidžiančių dirbti Lietuvoje, o ji nekartą šios prašė šių dokumentų. S. A. įmonėje dirbo keturias dienas, nors to ji negali pavadinti pilnaverčiu darbu. Greitai paaiškėjo, kad S. A. reikiamos kvalifikacijos neturi, be to, S. A. nurodė kai kurių produktų negaminsianti (nesimokysianti juos gaminti), nes šiai yra alergija. S. A. jai pasakė, kad norėtų dirbti nesudarant darbo sutarties, t. y. nelegaliai, nes gauna išmokas iš Užimtumo tarnybos. Ji negalėjo patikrinti informacijos, ar S. A. gauna išmokas, bet ji S. A. kategoriškai pasakė, kad nesudarius darbo sutarties ši pas juos dirbti negalės. Ji pakartotinai S. A. paprašė pateikti įdarbinimui reikalingus dokumentus. S. A. pradėjo jai grasinti, kad ji turės problemų, bei reikalauti didelės pinigų sumos. Jai nesutikus S. A. dar kartą pagrasino ir daugiau įmonėje nepasirodė. Ji prašo nutraukti administracinę teiseną arba sumažinti jai skirtą administracinę nuobaudą – baudą (bylos lapas 3).
III. Atsiliepimo į skundą argumentai
3. Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) D. L. pateikė atsiliepimą, kuriame prašoma R. B. skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad S. A. darbų atlikimas laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 15 d. buvo nukreiptas išimtinai tenkinti UAB (duomenys neskelbtini) komercinio pobūdžio tikslus. Tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių nelegalaus darbo požymius. S. A. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, gamino maistą, dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. Tarp S. A. ir UAB (duomenys neskelbtini) susiklostę santykiai turėjo darbo sutarties požymių, nes S. A. darbus vykdė paklusdama įmonės tvarkai, (duomenys neskelbtini) pareigose, tai patvirtino buvusi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja E. B., kuri paaiškino, kad su S. A. kartu dirbo apie 5 dienas (E. B. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, o S. A. – (duomenys neskelbtini) pareigose), dirbo nustatytu darbo laiku – nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., kartu su jomis dirbo įmonės direktorė. S. A. patvirtino, kad ji dirbo kartu su E. B. nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 15 d., nuo 11.00 val. iki 16.00 val., E. B. priimdavo užsakymą ir pasakydavo S. A., ką reikia pagaminti virtuvėje. S. A. nuosekliai ir išsamiai aprašė kavinės virtuvės patalpas, ko nebūtų įmanoma padaryti nedirbant (duomenys neskelbtini) nei vienos dienos. Nors UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas U. G. nurodė, kad S. A. buvo atvykusi į kavinę pokalbiui dėl darbo, bet po pokalbio ir žinių patikrinimo buvo nurodyta, kad ji netinka į užimamas darbo pareigas (U. G. nurodė, kad S. A. nedirbo nei vienos dienos), tačiau skunde nurodyta priešingai - kad S. A. įmonėje dirbo galimai keturias dienas, formaliai atliko tam tikrus darbinius veiksmus. R. B. Valstybinei darbo inspekcijai nepateikė paaiškinimų, o atliekamo tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) direktorės R. B. atsisakymas teikti paaiškinimus Valstybinei darbo inspekcijai, nurodant S. A. darbo aplinkybes kavinėje, dar kartą parodo atmestiną požiūrį į pareigų atlikimą. R. B., būdama atsakingu asmeniu, turinčiu įgaliojimą sudaryti darbo sutartis ir pasirašyti su asmenų įdarbinimu ir darbu susijusius dokumentus, privalėjo įsitikinti, kad (duomenys neskelbtini) pilietė S. A. Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, sudaryti su šia rašytinę darbo sutartį, apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka pranešti SODROS teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo dienos. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyto veiklos vidaus kontrolės mechanizmo. Įmonės direktorės neveikimas parodo atmestiną požiūrį į savo pareigų atlikimą. S. A. darbų atlikimas buvo nukreiptas išimtinai tenkinti UAB (duomenys neskelbtini) komercinio pobūdžio tikslus. Tyrimo metu surinktas pakankamas kiekis duomenų, įrodančių nelegalaus darbo požymius: S. A. realiai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), gamino maistą, dirbo nustatytu laiku (duomenys neskelbtini) pareigose. Konstatuotina, kad S. A. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus SODROS teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo dienos. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, skirdamas R. B. administracinę nuobaudą – baudą, nuosekliai vadovavosi suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus ir ją mažinti ar, tuo labiau, neskirti baudos nėra pagrindo. Administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas už nelegalų darbą ne tik prieštarautų įstatymo dvasiai ir iškreiptų teisinės atsakomybės taikymo principus, nes pažeidimą padariusi R. B. be teisinio pagrindo išvengtų atsakomybės už vieno sunkiausių pažeidimų padarymą, bet ir formuotų ypač ydingą ir pavojingą praktiką, kuri ne tik neturėtų atgrasančio pobūdžio, bet ir skatintų kitus įmonių vadovus, esant panašioms aplinkybėms, pažeisti įstatymus ir tikėtis išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus (bylos lapai 50-54).
IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
4. Teismo posėdžio metu R. B. paaiškino, kad ji yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė ir dirbo kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasaros pradžioje jos vadovaujama įmonė ieškojo (duomenys neskelbtini). Ji parašė darbo skelbimus virėjų grupėse, nurodydama, kad reikalinga virėja. S. A. kreipėsi telefonu, pasakė, kad yra virėja ir nori dirbti. Ji pasikvietė S. A. į kavinę pasikalbėti dėl darbo, nors aišku, kad pabendravus negali žinoti ir nuspręsti, ar žmogus moka, ar nemoka gaminti. Klientai yra įpratę prie jų ruošiamų patiekalų, todėl ji turi pamatyti, ar žmogus moka gaminti. Ji turi patikrinti, kaip žmogus gamina, ar jai tinka pagaminto maisto kokybė - kitaip ji negali įvertinti profesionalumo. S. A. po pokalbio buvo atėjusi 2-3 dienas, bandė gaminti maistą ryte įmonės darbo laiku - vieną dieną bandė daryti cepelinus, kitą dieną – balandėlius, ir ji suprato, kad S. A. nemoka gaminti nei cepelinų, nei balandėlių, taip pat neturi elementaraus suvokimo apie virtuvę - S. A. atėjus ji paprašė, kad ši pagamintų cepelinus, o pastaroji atsakė, kad nemoka gaminti cepelinų, bet išmoks. Ji paaiškino S. A. technologiją, o ši pasakė, kad taip nedarys. S. A. net nenorėjo klausytis, kokius patiekalus ji gamina, sakė, kad gamina kitaip, o ji pasakė, kad jai nesvarbu, kaip ši gamina, jai reikia gaminti taip, kaip jai reikia. Ji suprato, jog S. A. netinkama, taip pat buvo niuansas dėl kalbos - padavėja-barmenė, priimanti užsakymus, sunkiai susišnekėjo. Ji S. A. pasakė, kad pagal tai, kaip ši gamina, S. A. negalės dirbti kartu. S. A. supyko, sakė, kad sugaišo laiką. Ji su S. A. nesitarė dėl darbo sąlygų, nes jai reikia patikrinti, ar asmuo yra tinkamas, ir tik tuomet ji gali susitarti dėl darbo sąlygų. Jos kalbėjosi apie atlyginimą, bet ji nenurodė konkretaus atlyginimo dydžio, nes atlyginimas priklauso nuo žmogaus profesionalumo (ji pasakė, koks gali būti atlyginimas „nuo – iki“). Dėl darbuotojos mokymo ji nebuvo pasirašiusi sutarties. S. A. jai nepateikė dokumentų, t. y. vieną dieną žadėjo, kad dokumentus atneš, o kitą dieną pasakė, kad registruojasi Užimtumo tarnyboje ir gauna išmokas, todėl nori dirbti nelegaliai. Ji nesutiko su S. A. prašymu dirbti nelegaliai. Taip pat ji prašė S. A. pasitikrinti sveikatą ir pateikti pažymą bei leidimą dirbti Lietuvoje (ji žino, kad norint įdarbinti užsienietį dirbti Lietuvoje šis turi pateikti leidimą dirbti Lietuvoje), tačiau S. A. šių dokumentų nepateikė. S. A. turėjo tik (duomenys neskelbtini) pasą. U. G. jos vadovaujamoje įmonėje yra (duomenys neskelbtini) ir įgaliotas bendrauti su personalu, priimti žmones. Jis bendravo su S. A., tačiau ji nežino, apie ką jie bendravo – galbūt apie darbą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. R. B. yra nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
6. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.
7. R. B. nuo (duomenys neskelbtini) (įgaliojimų pradžios data (duomenys neskelbtini)) yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė (bylos lapai 43-44).
8. R. B. nesutinka, kad ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, kadangi S. A. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, o tik pabandė dirbti, t. y. pabandė pagaminti tam tikrus patiekalus.
9. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Apie darbo sutarties sudarymą ir juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki numatytos darbo pradžios.
10. DK 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys - tai asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė.
11. UTĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ar mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki darbo pradžios apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą.
12. UTĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės.
13. R. B. neginčija, kad ieškojo darbuotojo (duomenys neskelbtini)/virėjo pareigoms užimti, o S. A. susisiekus dėl darbo pakvietė pastarąją į pokalbį, aptarė atlyginimo dydį, t. y. nurodė atlyginimo ribas, priklausančias nuo kvalifikacijos. Byloje yra R. B. darbo pasiūlymo skelbimas, kuriame nurodyta, kad dienos pietų kavinėje reikalinga virėja, darbo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), atlyginimas (duomenys neskelbtini) eurų (bylos lapai 39-40). S. A. atvykus į darbo pokalbį R. B. su šia susitarė, kad ji leis S. A. pasibandyti dirbti ir tuo pačiu įvertins, ar S. A. galės dirbti. R. B. neginčija leidusi S. A. 2-3 dienas pasibandyti gaminti bei nurodžiusi šiai cepelinų gaminimo technologiją. Buvusi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja E. B. patvirtino, kad su S. A. dirbo apie 5 dienas (E. B. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, o S. A. (duomenys neskelbtini) pareigose), nustatytu darbo laiku nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kartu su jomis dirbo ir R. B. (bylos lapai 21-22). S. A. 2024 m. liepos 25 d. pateikdama skundą Valstybinei darbo inspekcijai nurodė dirbusi kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), o po 15 dienų darbo ji supratusi, kad jos niekas neįdarbins, nes nebuvo sudaryta darbo sutartis (bylos lapas 7). 2024 m. rugpjūčio 5 d. paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai S. A. nurodė, kad ji su R. susitarė, kad ji pradės dirbti vyrėja nuo liepos 1 d., su R. daugiau apie darbą nekalbėjo, bendravo su U., kuris ją informavo, kad jis sudarys darbo sutartį ir informuos Užimtumo tarnybą, taip pat nurodė, kad ji dirbti turi atvykti darbo dienomis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), sutarė darbo užmokestį - (duomenys neskelbtini) eurų į dieną (bylos lapai17-18). 2024 m. rugpjūčio 13 d. S. A. Valstybinei darbo inspekcijai raštu apibūdino kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), virtuvės išdėstymą (bylos lapas 20) bei 2024 m. rugpjūčio 20 d. patvirtino, kad ji dirbo kartu su E. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nurodė E. pareigas – priimti užsakymus ir pasakyti jai, be to, kartais E. jai padėdavo virtuvėje. Ji su E. dirbo nuo pirmos iki penkioliktos mėnesio dienos (bylos lapas 21). Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad S. A. laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 15 d. dirbo kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose UAB (duomenys neskelbtini) naudai.
14. Nors R. B. nurodo, kad S. A. nedirbo, o pasibandė darbą, tačiau teismas pažymi, kad susitarimą dėl išbandymo reglamentuoja DK 36 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo, tačiau S. A. veiksmų negalima vertinti kaip išbandymo, kadangi, nebuvo sudaryta darbo sutartis, kurioje būtų sulygta dėl išbandymo. R. B. argumentai, kad S. A. tik pasibandė dirbti 2-3 dienas, nepaneigia aplinkybės, jog S. A. atliko veiklą, kuriai atlikti R. B. ieškojo (duomenys neskelbtini), t. y. S. A. ruošė patiekalus – cepelinus, balandėlius. Dėl to susidariusi situacija laikytina ne atranka į darbą ar apmokymais, o darbo teisiniais santykiais, kadangi darbas buvo atliekamas darbdavio naudai.
15. Teismų praktikoje pažymima, kad tokioje situacijoje, kai į pareigas neva pretenduojantis darbuotojas neatlygintinai atlieka realų darbą, nesuderinama su tokių asmenų įstatymuose nustatytų teisių užtikrinimu, nes tokiu atveju nelegaliai dirbusiems asmenims, vykdžiusiems tapačias funkcijas kaip ir darbo sutartis sudariusiems darbuotojams, kilo analogiškos rizikos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir pan., todėl tai tik patvirtina, kad ir aptariamoje byloje figūruojančių asmenų, kaip socialiai silpnesnių teisinių santykių šalių, interesai turi būti ginami darbo teisės normomis (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-48-957/2024).
16. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad R. B. pagrįstai nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
17. R. B., be kita ko, nesutinka su už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą jai skirtos administracinės nuobaudos – baudos dydžiu.
18. Minėta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą darbdaviui – fiziniam asmeniui gali būti skiriama nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų bauda ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų bauda.
19. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
20. Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, spręsdama dėl R. B. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos dydžio atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 2 dalies imperatyvias nuostatas – atsižvelgė į R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu darbo organizavimu, dirbo vienas nelegalus darbuotojas, R. B. nebendradarbiavo su Valstybine darbo inspekcija, paaiškinimų dėl nelegaliai dirbusio asmens neteikė, ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. B. skyrė baudą, kurios dydį nustatė lygų ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintam baudos vidurkiui. Vis dėl to teismas įvertina ir tai, kad R. B. pirmą kartą padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, per paskutinius penkerius metus nebuvo bausta už administracinių nusižengimų, susijusių su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, padarymą, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. B. skiriant administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant mažesnį už ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos administracinės nuobaudos – baudos vidurkį - 2 250 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus patarėjos-vyriausiosios darbo inspektorės D. L. 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-690-2024 pakeisti:
už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. B. skirti 2 250 eurų dydžio baudą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.