Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-13 · Administracinė byla Nr. I-1954-596/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-13
Bylos Nr.
I-1954-596/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00218-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
A. R. T.
Atsakovas
savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1954-596/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00218-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. T. skundą ir patikslintą skundą atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ dėl sprendimo ir rašto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 3R-564 (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 2018 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. SP-2018-10-05599 (toliau – Raštas); 3) įpareigoti SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą dydį skaičiuoti, remiantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-105-833/2011 (toliau – Teismo sprendimas) nurodyta buto adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), naudojimosi tvarka. Nurodo, kad atsakovė rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą dydį jam nustatė formaliai, remdamasi tik Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis (ne visais), neatsižvelgdama į jame įregistruoto turto – Buto, juridinį faktą, tai yra nustatytą naudojimosi tvarką, kuri buvo nustatyta Teismo sprendimu (b. l. 11, 13).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi šiais argumentais: 1) pareiškėjas, prašydamas panaikinti Komisijos Sprendimą, skunde nenurodo teisinio pagrindo, apsiribodamas nuoroda į Teismo sprendimu nustatytą buto naudojimosi tvarką, jo skundas teisės taikymo atžvilgiu yra neapibrėžtas ir nepagrįstas objektyviais kriterijais, todėl naikinti Komisijos Sprendimo nėra pagrindo; 2) pareiškėjo teiginiai, kad atsakovė formaliai nustatė rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo dydį, yra nepagrįsti, nes rinkliavos dydis buvo paskaičiuotas, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Rinkliavos nuostatai), pagal kurių 7.5 papunktį, rinkliavos mokėtoju laikomas fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą; kadangi Rinkliavos nuostatai įpareigoja atsakovę rinkliavą skaičiuoti pagal nekilnojamojo turto duomenis, skaičiuoti rinkliavą pareiškėjo pageidaujamu būdu atsakovė neturi teisinio pagrindo; 3) pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę rinkliavos dydį skaičiuoti pagal Teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką yra nepagrįstas, nes turto naudojimosi tvarkos bendraturčiams nustatymas nepakeičia nekilnojamojo turto duomenų (atsakovė, paskaičiuodama rinkliavos dydį, naudojasi NTR duomenimis), t. y. nekilnojamojo turto nuosavybės teisės, todėl tai neturi įtakos rinkliavos dydžiui; pagal NTR duomenis, Buto bendras plotas sudaro 77,65 kv. m, pareiškėjui pripažinta bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 8129/10000 dalį Buto, kas sudaro 63,12 kv. m, todėl pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, dėl ko atsakovė teisėtai ir pagrįstai pagal šiuos duomenis apskaičiavo pareiškėjui rinkliavos dydį ir išsiuntė pranešimą ją sumokėti. Atsakovė, pagrįsdama savo argumentus, nurodo ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką (b. l. 22–24).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Rašto, kuriuo ji atsisakė perskaičiuoti pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą dydį pagal Teismo sprendimu nustatytą naudojimosi butu tvarką, ir Komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl atsakovės Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą, byloje nėra.

Remiantis administracinėje byloje ir Komisijos byloje Nr. AG-473/07-2018 (toliau – Komisijos byla) pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pagal NTR centrinio duomenų banko duomenis Butas bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruotas dviem savininkams – 1871/10000 dalis Buto įregistruota V. T. ir 8129/10000 dalys – pareiškėjui (b. l. 4). Pagal šį išrašą, nuosavybės teisės minėtiems asmenims yra įregistruotos, be kita ko, 2011 m. rugsėjo 12 d. apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-105-833/2011 ir 2012 m. sausio 20 d. apygardos teismo nutarties Nr. 2A-3015-656/2011 pagrindu. Duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ patvirtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-105-833/2011, be kita ko, nusprendė padalinti Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 77,65 kv. m, ir pripažinti V. T. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1871/10000 dalį šio Buto bei A. R. T. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 8129/10000 dalį šio Buto. Šiuo Teismo sprendimu taip pat buvo nustatyta minėto buto naudojimosi tvarka. A. R. T. buvo nustatytas asmeninis naudojimasis šiomis patalpomis: 18,46 kv. m gyvenamuoju kambariu, Buto plane pažymėtu indeksu Nr. 87-6; 14,08 kv. m gyvenamuoju kambariu, Buto plane pažymėtu indeksu Nr. 87-7; 13,09 kv. m gyvenamuoju kambariu, Buto plane pažymėtu indeksu Nr. 87-9 ir 2,41 kv. m sandėliuku, Buto plane pažymėtu indeksu Nr. 87-8; V. T. buvo nustatytas asmeninis naudojimasis 13,98 kv. m gyvenamuoju kambariu, Buto plane pažymėtu indeksu Nr. 87-5; A. R. T. ir V. T. nustatyta teisė bendrai naudotis patalpomis, Buto plane pažymėtomis indeksais Nr. 87-1, 87-2, 87-3, 87-4, taip pat ir Buto rūsio sandėliu.

Atsakovė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimu Nr. 10210534 už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. paskaičiavo pareiškėjui mokėtiną 23 Eur rinkliavos dydį už Buto plotą, sudarantį 63,12 kv. m (bendras rinkliavos dydis 23,80 Eur, pastovioji dalis iš šios sumos sudaro 7,58 Eur, kintamoji – 16,22 Eur) (Komisijos byla, b. l. 13).

Pareiškėjas 2018 m. spalio 22 d. pateikė atsakovei prašymą, kuriame nurodė, kad Teismo sprendimu buvo padalintas santuokoje įgytas Butas ir nustatyta naudojimosi juo tvarka: pareiškėjui priskirta naudotis patalpomis, kurių plotas sudaro 55,855 kv. m, o V. T. – patalpomis, kurių plotas 21,795 kv. m. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašė, kad būtų atitinkamai skaičiuojamas rinkliavos dydis (b. l. 5). Į pareiškėjo prašymą atsakovė atsakė 2018 m. lapkričio 15 d. Raštu (b. l. 6), kuriame nurodė, kad rinkliavos dydis pareiškėjui yra paskaičiuotas, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1450 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurių 22 punktas nustato, kad apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras. Atsakovė pareiškėjui paaiškino, kad apskaičiuojant rinkliavos dydį už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo vadovautasi NTR duomenimis, pagal kuriuos Teismo sprendimu pareiškėjui pripažinta bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 8129/10000 dalis Buto, kas sudaro 63,12 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nurodė, kad rinkliava už mokėjimo pranešimuose Nr. 10210534 ir Nr. 10207081 nurodytą objektą, esantį (duomenys neskelbtini), yra paskaičiuota teisingai, vadovaujantis NTR duomenimis ir teisės aktų nuostatomis.

Nesutikdamas su Raštu, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, prašydamas Raštą panaikinti ir įpareigoti atsakovę perskaičiuoti rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo dydį, atsižvelgiant į Teismo sprendimą (Komisijos byla, b. l. 1). Komisija 2018 m. gruodžio 19 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus atmetė, pripažinusi, jog atsakovė tinkamai taikė Rinkliavos nuostatų 22 punktą ir pagrįstai vadovavosi NTR duomenimis, skaičiuodama pareiškėjui rinkliavos dydį už komunalinių atliekų tvarkymą (Komisijos byla, b. l. 32–34).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Aiškinant paminėtas konstitucines nuostatas, pažymėtina, kad savivaldybės, priimdamos taisykles, reglamentuojančias rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo santykius, yra saistomos įstatymų, t. y. nagrinėjamu atveju komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) nuostatų, principų, inter alia įstatyme nustatytų rinkliavos objekto, rinkliavos mokėtojų (subjektų), taip pat kitų kriterijų, įtvirtintų įstatymuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba, be kita ko, turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o 12 straipsnis – kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį, jos mokėjimo tvarką, rinkliavos lengvatas, rinkliavos grąžinimo atvejus, taip pat delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus. Vyriausybė, vadovaudamasi Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 3 dalimi, 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 redakcija) patvirtino Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles, kuriose įtvirtinti bendrieji vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo reikalavimai, kuriais savivaldybės vadovaujasi tvirtindamos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžius.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtinti Rinkliavos nuostatai (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) nustato vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir rinkliava) apskaičiavimo ir administravimo principus, rinkliavos mokėtojus, rinkliavos mokėjimo, lengvatų teikimo ir permokų grąžinimo tvarką.

Rinkliavos nuostatų 3 punkte įtvirtinta, kad rinkliava nustatoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės (toliau ? savivaldybė) komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kuriam savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas, o 6 punkte – kad rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą vykdo savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“. Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktyje pateikiama rinkliavos mokėtojo sąvoka: juo laikomas fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Rinkliavos apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Rinkliavos nuostatų IV skyriuje. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (20 punktas); pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (21 punktas); apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (22 punktas); rinkliava mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą (24 punktas). Rinkliavos nuostatų 34 ir 35 punktuose nustatyta, kad pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą, o kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą.

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reguliavimą bei į tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 8129/10000 dalys Buto, kas sudaro 63,12 kv. m, konstatuotina, jog atsakovė neturi teisinio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą ne pagal pareiškėjo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto dalį, įregistruotą NTR, o pagal Teismo sprendimu, priimtu 2011 m. rugsėjo 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-105-833/2011, nustatytą Buto naudojimosi tvarką. Teismas sprendžia, kad atsakovė tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, nustatė ir įvertino aktualias faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl ginčijamas atsakovės Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo atmestinas. Pareiškėjo ginčijamas Komisijos Sprendimas yra priimtas visapusiškai įvertinus pareiškėjo skundo argumentus, motyvuotas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atmetus pareiškėjo reikalavimus dėl atsakovės Rašto ir Komisijos Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę skaičiuoti pareiškėjui rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą pagal Teismo sprendimu nustatytą Buto naudojimosi tvarką, pagal kurią pareiškėjui nustatytas tiek asmeninis naudojimasis atitinkamomis patalpomis, tiek ir bendras naudojimasis atitinkamomis patalpomis su kita buto bendrasavininke.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. T. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė