- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- 2A-3015-656/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10161-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- A. R. T., R. T.
- Ieškovas
- V. T.
- Trečiasis asmuo
- Vytenis R
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,
Rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui R. T., trečiasis asmuo Vytenis R. T., dėl santuokinio turto padalijimo ir daikto naudojimosi tvarkos nustatymo bei priešieškinį analogiškų reikalavimų
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka sudaryta 1975-04-17. Šalys santuokos metu, t. y. 1992-12-02 šalys įgijo 4 kambarių butą gyvenamųjų namų statybos kooperatyve Nr.101, esantį (duomenys neskelbtini), (bendras plotas 77.65 kv.m), (gyvenamasis plotas 59.61 kv.m). Teismas šalių santuoką nutraukė, tačiau sutuoktinių turto nepadalijo. Ieškovė po santuokos nutraukimo liko gyventi bute. Pastaruoju metu atsakovas ieškovę ėmė sistemingai terorizuoti, grasinti, kad butą be jos žinios parduos, reikalauja, kad ieškovė daugiau nebesirodytų bute, grasina, jog, jeigu ji pati neišsikraustys iš buto, jos daiktus išmes, pakeis spynas ir jos į butą neįleis, todėl turtas turi būti padalintinas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas sumokėjo už butą pats dar 1969 metais sumokėjo 7406,58 rublių. Asmeninių atsakovo lėšų panaudojimas butui įsigyti sudaro pagrindą nukrypti nuo šalių lygių dalių prezumpcijos principo, tačiau privalu įvertinti ir kitą svarbią aplinkybę - ieškovės sunkią finansinę padėtį. Ieškovės turtinė padėtis yra labai sunki, ieškovė yra pensininkė, ji neturi jokio kito nekilnojamojo turto, neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Tuo tarpu atsakovas turi kito nekilnojamojo turto - žemę bei pastatus, kuriuos gali nuomoti, parduoti.
Ieškovė prašė teismo:
padalinti šalių santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 77.65 kv.m. ir pripažinti ieškovės V. T. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 3000/10000 dalį (t.y. 30 proc.) buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 77,65 kv.m. ir į 3000/10000 (t.y. 30 %) dalį sandėliuko (buto priklausinio) namo rūsyje;
nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 77.65 kv.m. (o kartu su balkonais 83,77 kv. m.) ir sandėliuko (buto priklausinio) namo rūsyje patalpą naudojimosi tvarką, pagal kurią:
šalims paskiriant naudotis bendrai, kiekvienam proporcingai savo daliai bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, patalpas, žymimas indeksais 87-1, 87-2, 87-3, 87-4 (atitinkamai koridorius, tualetas, vonios kambarys, virtuvė);
ieškovei paskirti naudotis izoliuota patalpa, žymima indeksu 87-5, kurios plotas 13,98 kv.m., kuri sudaro 2051/10000 dalį (arba 20,51 proc.) bei rūsio sandėliu;
atsakovui paskiriant naudotis izoliuotas patalpas, žymimas indeksais 87-6, kurios plotas kartu su balkonu sudaro 21,51 kv.m., 87-7, kurios plotas kartu su balkonu sudaro 17,15 kv.m., patalpa žymima indeksu 87-8, kurios plotas 2,41 kv.m., 87-9, kurios plotas 13,09 kv.m., kurią visą bendras plotas kartu su balkonais sudaro 54,16 kv. m. (be balkono 48,04 kv. m.) ir kurios sudaro 7948/10000 dalį (arba 79,48 proc.) visą buto izoliuotą patalpą dalies.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad patikslintas ieškinys pažeidžia atsakovo teisėtus interesus, nes iki santuokos su ieškove sudarymo atsakovas jau buvo savo asmeniniais pinigais įgijęs didžiąja dali buto ir šią aplinkybę patvirtina byloje esanti 1994-11-07 Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos Nr. 101 pažyma, kurioje pažymėta, kad atsakovas iki santuokos yra apmokėjęs 63,25 proc. buto vertės. Atsakovui priklausanti buto dalis susideda iš 48,59 kv.m (atsakovo asmeninė nuosavybė) ir 14,53 kv.m (atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės dalis) sumos; tai sudaro 63,12 kv.m. (buto 8129/10000 dalis). Ieškovės reikalavimas dėl 3000/10000 dalies buto priteisimo neturi jokio teisinio pagrindo ir yra atmestinas. Ieškovė nepagrįstai teigia apie sunkią savo turtinę padėtį. Iš tiesų ieškovė nutyli, kad po santuokos nutraukimo bute liko gyventi atsakovas ir atsakovo bei ieškovės pilnametis sūnus, o ieškovė nuo 1999 m. išvyko dirbti į Vokietiją, o nuo 2002 m. ieškovė kartą per metus atvyksta į butą ne ilgesniam kaip dviejų ar trijų savaičių laikotarpiui, Lietuvoje faktiškai negyvena; vadinasi, ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje.
Ieškovė naudojasi: gyv. kambariu (87-5),- 13,98 kv.m ir puse bendro naudojimosi patalpų (koridorius -87-1,- 5,89 kv.m.; tualetas -87-2,- 0,98 kv.m.; vonia -87-3,- 2,04 kv.m.; virtuvė - 87-4,- 6.72 kv.m.; viso- 15,63 kv.m.), t.y. 7,815 kv.m. Taigi ieškovė naudojasi 21.795 kv.m. arba 28,068 % bendrojo buto ploto.
Atsakovas naudojasi: gyv. kamb. (87-6).- 18,46 kv.m.; gyv. kamb. (87-7),- 14.08 kv.m.; gyv. kamb. (87-9),- 13,09 kv.m.; sandėliuku (87-8),- 2,41 kv.m.; viso - 48,04 kv.m. ir puse bendro naudojimosi patalpų, t.y. 7,815 kv.m. Taigi atsakovas naudojasi 55,855 kv.m. arba 71.932 % bendrojo buto ploto.
Bendrieji komunaliniai mokesčiai už Butą mokami pagal kas mėnesį pateikiamus Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos Nr. 101 Mokestinius reikalavimus.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė teismui priešieškinį kuriuo teismo prašo:
pripažinti atsakovo, A. R. T., bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 8129/10000 dalis 77.65 kv.m buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
nustatyti 77.65 kv.m buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokią naudojimo tvarką:
18,46 kv.m gyvenamuoju kambariu, buto plane pažymėtu indeksu Nr. 87-6;
2,41 kv.m sandėliuku, buto plane pažymėtą indeksu Nr. 87-8;
Ieškovė V. T. turi teisę asmeniškai naudotis 13,98 kv.m. gyvenamuoju kambariu, buto plane pažymėtu indeksu Nr. 87-5.
Ieškovė ir atsakovas turi teisę bendrai naudotis patalpomis, buto plane pažymėtomis indeksais Nr. 87-1, 87-2, 87-3, 87-4, taip pat ir buto rūsio sandėliu.
Priteisti atsakovui iš ieškovės, kaip kompensaciją už ieškovės naudojamą atsakovo turtą, 94.44 Lt dydžio kas mėnesį mokėtinas periodines išmokas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkintino iš dalies. Teismas nurodė, kad šalių santuoka sudaryta 1975-04-17, o atsakovas iki 1975-05-01 sumokėjo 4684,84 rub. pajų gyvenamojo namo statybos kooperatyvui, todėl atsakovas įrodė, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 63,25 proc. ginčo buto. Kadangi po santuokos sudarymo, t. y. už 1975 m. balandžio ir kovo mėnesius buvo sumokėti 50,56 rub. (0,68 proc. buto vertės), darytina išvada, kad atsakovas yra apmokėjęs 62,57 proc. buto vertės. Po santuokos sudarymo šalys, kaip sutuoktiniai, bendrai įgijo 37,43 proc. buto dalį arba 29,06 kv. m ginčo buto. Pagal tai kiek kiekviena šalis asmeninėmis ar bendromis lėšomis prisidėjo prie kooperatinio buto įsigijimo, butas dalintinas sekančiai: ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso 1871/10000 dalis buto, o atsakovui – 8129/10000 dalis buto. Ieškovė neįrodė, kad jai gali būti priteistina 3000/10000 ginčo buto dalis, todėl šioje ieškinio dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovė neįrodė, kad ji dar prieš sudarant santuoką gyvenusi kartu su atsakovu ir todėl prisidėjusi įsigyjant būstą. Tuo metu galioję įstatymai nebuvo nustatę sugyventinių instituto. Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog dėl blogos turtinės padėties teismas jai turėtų skirti didesnę dalį buto. Teismo vertinimu vien ta aplinkybė, kad asmuo pragyvena iš senatvės pensijos nėra reikšminga darant išvadas, kad asmens turtinė padėtis yra bloga.
Teismas tenkino priešieškinį dalyje dėl santuokinio turto padalijimo, tačiau atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti atsakovui iš ieškovės kompensaciją už ieškovės naudojamą atsakovo turtą, 94,44 Lt kas mėnesį mokėtinomis išmokomis. Už naudojimąsi turtu šalys gali susitarti sudarydami panaudos ar nuomos sutartis. Įstatymai nenumato, kad už naudojimąsi tam tikra turto dalimi asmuo privalo mokėti kitam asmeniui kompensaciją.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė naudojasi: gyv. kambariu (87-5),- 13,98 kv.m ir puse bendro naudojimosi patalpų (koridorius -87-1,- 5,89 kv.m.; tualetas -87-2,- 0,98 kv.m.; vonia -87-3,- 2,04 kv.m.; virtuvė - 87-4,- 6.72 kv.m.; viso- 15,63 kv.m.), t.y. 7,815 kv.m. ginčo buto. Atsakovas naudojasi: gyv. kamb. (87-6).- 18,46 kv.m.; gyv. kamb. (87-7),- 14.08 kv.m.; gyv. kamb. (87-9),- 13,09 kv.m.; sandėliuku (87-8),- 2,41 kv.m.; viso - 48,04 kv.m. ir puse bendro naudojimosi patalpų, t.y. 7,815 kv.m. Iš viso atsakovas naudojasi 55,855 kv.m. arba 71.932 % bendrojo buto ploto. Dėl naudojimosi tvarkos šalių nuomonės sutampa, jų naudojimosi butu tvarka jau yra nusistovėjusi ilgą laiko tarpą, todėl teismas naudojimosi tvarką nustatė tokią, kaip šalys ir susitarė ir ieškinio bei priešieškinio reikalavimus šioje dalyje tenkino pilnai.
Atsakovo paskaičiavimu jis yra permokėjęs 2561,72 Lt sumą. Kadangi šioje byloje atsakovas turėjo mokėti 1408,83 Lt žyminį mokestį, būtų protinga jam grąžintino žyminio mokesčio dalį, sudarančią 1408,83 Lt, įskaičiuoti kaip žyminį mokestį, mokėtiną šioje byloje, o likusi permokėta 1152,89 Lt žyminio mokesčio dalis jam grąžintina.
Kadangi priešieškinys patenkintas didesne apimtimi lyginant su ieškiniu, atsakovui, atitinkamai priteista dalis bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad atsakovas turėjo 2000 Lt, 750 Lt (b. l. 86) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei sumokėjo 1408,83 Lt žyminį mokestį. Teismas nusprendė, kad viso ieškovė turėtų atlyginti atsakovui 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu nusprendė padalinti šalių santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1097-0001-5012:0027, kurio bendras plotas 77.65 kv. m.
Pripažinti ieškovės V. T. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1871/10000 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti atsakovo A. R. T. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 8129/10000 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką sekančiai:
Atsakovas A. R. T., turi teisę asmeniškai naudotis:
18,46 kv. m gyvenamuoju kambariu, buto plane pažymėtu indeksu Nr. 87-6;
14,08 kv. m gyvenamuoju kambariu, buto plane pažymėtu indeksu Nr. 87-7,
13,09 kv. m gyvenamuoju kambariu, buto plane pažymėtu indeksu Nr. 87-9,
2,41 kv. m sandėliuku, buto plane pažymėtą indeksu Nr. 87-8;
Ieškovė V. T. turi teisę asmeniškai naudotis 13,98 kv. m gyvenamuoju kambariu, buto plane pažymėtu indeksu Nr. 87-5.
Ieškovė ir atsakovas turi teisę bendrai naudotis patalpomis, buto plane pažymėtomis indeksais Nr. 87-1, 87-2, 87-3, 87-4, taip pat ir buto rūsio sandėliu.
Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Grąžinti atsakovui permokėtą 1152,89 Lt žyminio mokesčio dalį.
Priteisti atsakovui iš ieškovės 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas A. R. T. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti atsakovui iš ieškovės, kaip kompensaciją už ieškovės naudojamą atsakovo turtą, 94.44 Lt dydžio kas mėnesį mokėtinas periodines išmokas.
1. Ieškovei naudojimuisi paskirtas buto plotas 7,265 kv.m. viršija ieškovės bendrajai dalinei nuosavybei priteistiną buto dalį, todėl ieškovės turėtų kompensuoti atsakovui šią ploto dalį mokėdama nuompiginius. Kadangi vidutinė tokio tipo butų vieno kvadratinio metro nuomos kaina yra apie 13 Lt/mėn., tai ieškovė turėtų mokėti ieškovui 94,44 Lt kompensaciją per mėnesį.
2. Pirmos instancijos teismo argumentas, kad atsakovas turi galimybę susitarti su ieškove dėl dalies buto nuomos yra nepagrįstas. Šalių santykiai blogi. Ieškovė nepagrįstai bandė prisiteisti didesnę buto dalį.
3. Nuosavybė neliečiama ir už paimamą nuosavybę turi būti teisingai atlyginta. CK 4.90 str. 2 d. nustato, kad pagal atsidalijančio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra, priešingu atveju atsidalijantis bendraturtis gauna kompensaciją pinigais. Ieškovei be pagrindo paskyrus 7,265 kv.m. dalį, atsakovas patiria prašomos priteisti kompensacijos dydžio nuostolius. Jei ieškovei nebūtų leista naudotis 7,265 kv.m. plotu, kuris viršija jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ji negalėtų įgyvendinti savo teisės viena valdyti 13,98 kv.m. kambarį. Atsakovas galėtų naudotis šio kambario dalimi. Dėl to atsakovei suteikta teisė naudotis visu kambariu (servituto analogija). Kaip analogija taikytina CK 4.129 str. norma, kurioje nustatyta viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui. Atsakovas palieka teismui galimybę spręsti savo nuožiūra kokią kompensaciją ieškovui kaip viešpataujančio daikto savininkui priteisti - vienkartinę ar periodinę.
Atsiliepimas
Ieškovė pašė apeliacinį skundą atmesti ir atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1.Pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į bendraturčių dalis, bet ir susiklosčiusius faktinius naudojimosi santykius, racionalumo principą. Nustatyta tvarka nepažeidžia šalių interesų.
2.Teismų praktikoje pripažįstama, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Būtina vadovautis adekvatumo bendrosios nuosavybės teisėje, racionalumo (protingumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo principais.
3.Nepagrįstas atsakovo reikalavimas mokėti kasmėnesinę kompensaciją. Byloje kilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos bendrąja daline nuosavybe, bendroji dalinė nuosavybė nesikeičia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kompensacija priteisiama tik tais atvejais, kai atidalijama bendroji dalinė nuosavybė. Ne visada yra realios galimybės paskirti naudotis turtą natūra, kad tenkanti naudotis natūra turto dalis atitiktų idealią nuosavybės teisės dalį. Bendroji dalinė nuosavybė nesibaigia.
4.Ieškovei skirta naudotis patalpa neviršija jos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovui skirtos naudotis patalpos nežymiai skiriasi nuo jam paskirtos turto dalies, be to, papildomai tik jam paskirta naudotis viena iš pagalbinių patalpų – sandėliukas. Atsakovui paskirti naudotis trys didesnieji kambariai, kurių du yra su balkonais. Atsakovo kaltinimai dėl nuosavybės neliečiamumo principo yra nepagrįsti. Priteisus kompensaciją ieškovui, nepagrįstai būtų suteiktas prioritetas atsakovo interesams.
5.Atsakovo reikalaujamos priteisti kompensacijos mokėtinos neribotą laiką. Tai pažeistų
CK 1.5 str. įtvirtintus principus, būtų iškreipta bendraturčių interesų pusiausvyra. Prašoma priteisti kompensacija iš esmės prilygsta nuompinigių reikalavimams. Ginant vieno bendraturčio interesus būtų pažeisti kito bendraturčio interesai.
6.Įstatymai nenumato, kad už naudojimąsi tam tikra bendrai valdomo turto dalimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis privalo mokėti kitam bendrosios dalinės nuosavybės dalyviui kompensaciją, skaičiuojamą kasmėnesiniais nuompinigiais. Nuomos mokesčio mokėjimas negali būti naudojimosi butu tvarkos nustatymo bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovas neįrodė jo reikalaujamų priteisti nuompinigių dydžio.
7.Atsakovas nesumokėjo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti kompensaciją, todėl šis reikalavimas paliktinas nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių nėra ginčo dėl susiklosčiusios faktinės naudojimosi butu tvarkos bei šalių pateiktų naudojamų dalių paskaičiavimo aritmetinio teisingumo.
Atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindus, apeliacinėje instancijoje būtina išspręsti teisės klausimą, ar yra pagrindas priteisti vienam iš bendraturčių piniginę kompensaciją iš kito bendraturčio, kuriam paskirta naudotis didesnė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalis negu jo turima idealioji dalis bendroje nuosavybėje, bei nustatyti kompensacijos sumą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys ginčo bute santuokoje gyveno nuo 1975 metų iki 2000 metų. Po santuokos nutraukimo 2000-06-01 ieškovė liko toliau gyventi bute ir pagal šalių sudarytą žodinį susitarimą faktiškai naudojosi dviem kambariais (pažymėti indeksais 87-5 ir 87-9) bei sandėlio patalpa (indeksas 87-8). Pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgdamas į faktinio naudojimąsi priteisė ieškovei naudotis kambarį pažymėtą indeksu 87-5. Vadovaujantis naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijais ieškovei skirti naudotis kitą patalpą nėra pagrindo. Ieškovei skirtas atskiras kambarys, į kurį patenkama iš bendro naudojimo patalpos pažymėtos indeksu 87-1 (bendro naudojimo koridoriaus). Toks naudojimosi tvarkos nustatymas geriausiai atitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, nes užkertamas kelias ateityje kilti kitiems ginčams dėl ieškovės galimybės patekti į jai paskirtą gyvenamąją patalpą. Ieškovei paskirtas kambarys pažymėtas indeksu 87-5 kartu su ieškovei paskirtomis bendro naudojimo patalpomis, buto plane pažymėtomis indeksais Nr. 87-1, 87-2, 87-3, 87-4, taip pat ir buto rūsio sandėliu 7,265 kv.m. viršija ieškovės bendrajai dalinei nuosavybei priteistina buto dalį. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad ieškovei skirta naudotis patalpa (kambarys pažymėtas indeksu 87-5) neviršija jos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, yra nepagrįstas, nes pirmos instancijos teismas pagrįstai į ieškovei paskirto naudotis buto ploto dalį įtraukė ir pusę bendro naudojimo patalpų plane pažymėtų indeksais Nr. 87-1, 87-2, 87-3, 87-4 ploto. Ieškovė naudodamasi jai paskirtu kambariu objektyviai neturi galimybės tai padaryti nesinaudodama bendru koridoriumi, tualetu, vonia ir virtuve. Apeliacinio skundo argumentas, kad naudojimuisi paskirtas buto plotas 7,265 kv.m. viršija ieškovės bendrajai dalinei nuosavybei priteistiną buto dalį, yra pagrįstas.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatyta naudojimosi tvarka iš dalies neatitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijaus. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios naudojimosi bendrąja daline nuosavybe nustatymo tvarką, tiesiogiai nenustato bendraturčio pareigos, kuriam paskirta naudotis turto dalis viršija idealiąją dalį turte, mokėti kompensaciją kitiems bendraturčiams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu nepripažinimas iš esmės prieštarautų konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui (LR Konstitucijos 23 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės (2009 m. gruodžio 9 d.) apžvalgoje išaiškino, kad tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis, (pavyzdžiui, jei name nėra patalpų, atitinkančių bendraturčių dalis bendrosios nuosavybės teisėje) ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis namo dalys, nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pavyzdžiui, 2004 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-572/2004 išaiškino, kad, paskyrus šalims ne vienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad palieka teismui galimybę spręsti savo nuožiūra kokią kompensaciją ieškovui kaip viešpataujančio daikto savininkui priteisti - vienkartinę ar periodinę. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė prašomos kompensacijos sumos dydžio pagrįstumo. Atsakovas rėmėsi tik skelbimuose internete siūlomomis butų nuomos kainomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skelbimai apie pageidaujamą nuomos mokestį nėra objektyvus įrodymas, kurio pagrindu galima skaičiuoti kompensacijos už naudojimąsi turtu dydį. Nustatant būsto dalies rinkos vertę arba mėnesio nuomos kainą reikalingos specialios žinios nekilnojamojo turto vertinimo srityje. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo spręstas klausimas dėl ekspertizės paskyrimo nekilnojamojo turto vertės nustatymui taip pat nėra duomenų, kokia ginčo buto vidutinė rinkos vertė buvo bylos nagrinėjimo metu, nustatyta pagal Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis. Apeliacinės instancijos teisme pripažinus atsakovo teisę į kompensaciją, nėra galimybės surinkti kompensacijos dydį pagrindžiančius įrodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismui surinkus įrodymus apie ginčo buto rinkos vertę ir apeliacinėje instancijoje priteisus kompensaciją, būtų pažeista ieškovės teisė apeliacine tvarka skųsti teismo sprendimą.
Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas bei neatskleista bylos esmė ginčo dalyje dėl kompensacijos priteisimo ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą galima išspręsti tik po to, kai bus išspręstas kompensacijos dydžio ir būdo klausimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti atsakovui iš ieškovės, kaip kompensaciją už ieškovės naudojamą atsakovo turtą, 94,44 Lt dydžio kas mėnesį mokėtinas periodines išmokas, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.