- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- A6.-106-1072/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00089-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Venckienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. J.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini)., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas, jog ši bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti bei turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tokiu būdu K. J. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) teises.
K. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, teismo posėdžiai kelis kartus buvo atidėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymais, į paskutinį teismo posėdį asmuo nurodė, jog atvyks, tačiau jam neatvykus nuspręsta administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
VMI savo pareiškime teismui nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, patraukti K. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam sankcijos vidurkį atitinkančią baudą – 2 200 Eur (t. 1, b. l. 2-6). 2022 m. vasario 24 d. gautas VMI papildomas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodant jog jie palaiko savo poziciją (t. 2, b. l. 67-70).
VMI pareiškime nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota juridinių asmenų registre 2017 m. gruodžio 6 d., adresu (duomenys neskelbtini), įmonės pagrindinė veikla – nekilnojamo turto agentūra. Bendrijos apskaitą nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) 2021 m. spalio 22 d. duomenimis, Bendrijoje darbuotojų nėra. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas biudžetui 2022 m. sausio 25 d. buvo 40452,21 Eur, iš kurių 3945,43 Eur sudarė Pelno mokestis, 25462,16 Eur sudarė pridėtinės vertės mokestis, 7,44 Eur sudarė vykdomieji dokumentai, 11037,18 Eur sudarė mokestinių paskolų sutartys. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. birželio 16 d., išieškojimas vykdomas nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. (b. l. 2-6). Siekdama patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teises aktuose ir kitose srityse nustatytų pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, vykdymą, VMI prie FM 2021 m. spalio 6 d. – 2021 m. spalio 29 d. atliko Bendrijos operatyvu patikrinimą, (toliau - OP) už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teises aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-12-628/2019, 3K-3-130/2011, Nr. 3K-7-266/2006).
Tačiau K. J., būdamas Bendrijos vadovu, žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. kad ši neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi nepriemoką, Lietuvos Respublikos biudžetui, neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymu grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad Bendrija turėjo pakankamai lėšų tam, kad atsiskaityti su biudžetu, tačiau, K. J. nesilaikė imperatyviu CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, atsiskaitymo pirmenybę teikė žemesnės eilės Bendrijos kreditoriams, dėl ko Bendrijos mokestinė nepriemoka užaugo ir iki šio pareiškimo surašymo dienos nėra padengta, todėl akivaizdu, kad savo veiksmais K. J. pažeidė kreditorės VM prie FM interesus (t. 1, b. l. 2-4).
Bendrija nepateikė operatyviam patikrinimui: 1.Debitorių ir kreditorių sąrašų, nurodant atsiskaitymų terminus ir sumas, detalią pirkėjų ir tiekėjų apyvartą per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.. 2. Kasos knygos išrašo ir kasos dokumentų, atlyginimų mokėjimo žiniaraščių nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.; 3.Visų banko sąskaitų išrašų - nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., 4. Informacijos apie lėšas pas atskaitingus asmenis (avansinės apyskaitas ir išlaidų dokumentus) - nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.. 5. Tarpusavio skolų užskaitymo aktų per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., informacijos apie gautas ir suteiktas paskolas. 6. Preliminaraus balanso 2021 m. rugsėjo 1 d. 7. Užpildytos įmonės turto anketos. Todėl nebuvo galima patikrinti Bendrijos mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.. Bendrijai 2021 m. spalio 29 d. išsiųstas dar vienas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.222Mr) FR0706-1272. Bendrijai pateikus dokumentus, nurodytus mokesčių administratoriaus nurodyme, gali būti inicijuotas kitas (t. 1, b. l. 29-32).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja – atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja – atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja – atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja – atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) yra laikomas administraciniu nusižengimu, už kurio padarymą baudžiami juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys (ANK 120 straipsnis). ANK 120 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų nustatymo
Nurodyti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. K. J., būdamas šios bendrovės vadovu ir žinodamas apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė kreditoriaus VMI teises, kadangi turimas pajamas panaudojo atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad K. J. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą įmonės vadovui gali būti skiriama bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Kiekvienu atveju skiriama nuobauda teisės pažeidėjui sukelia neigiamas pasekmes, apie kurias asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. K. J. anksčiau neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau padaryti nusižengimai nėra susiję su kreditorių teisių pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, K. J. skirtina minimali – 1400 Eur bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
K. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-106-1072/2021.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.