Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-04-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-385-716/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-27
Bylos Nr.
II-385-716/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00370-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Mindaugas Striaukas (pirm.)
Pažeidėjas
R. I.
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-385-716/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00370-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Evelinai Verbickaitei,dalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos įgaliotai atstovei R. G.,administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Institucija) vyriausioji specialistė R. G. 2023 m. kovo 2 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-2843-2023 (toliau ir – nutarimas), kuriuo R. I. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta 40 eurų bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. kovo 28 d. gautas R. I. (toliau ir –pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2023 m. kovo 2 d. priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad 2022 m. spalio 5 d. pareiškėjas buvo sustojęs prie jam, nuosavybės teise, priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), tam, kad susikrautų senus baldus. Tai yra matoma ir pateiktoje nuotraukoje, pagal kurią ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Privažiuoti, pasikrauti ar išsikrauti sunkius daiktus prie laiptinės ir sandėliuko kitos galimybės nėra, kaip tik šiuo takeliu arba turi užvažiuoti žalia veja. Institucija, nesiaiškindama aplinkybių, pagal minėtą nuotrauką 2022 m. gruodžio 28 d. surašė protokolą, traktuodama, kad nuotraukoje matoma takelio danga yra šaligatvis. Jokio pareigūno nebuvo šalia, tik priėjęs buvo kažkoks pilietis, kuris nepatenkintas nurodinėjo, ką pareiškėjui reikia daryti. Paprašytas nešūkauti, o geriau padėti, minėtas pilietis pasišalino. Buvo išėję ir kiti kaimynai, kurie gyvena tame name, ir bandė paaiškinti tam piliečiui, kad jie taip pat čia gyvena ir visi visą laiką privažiuoja, kai reikia kažką sunkaus pasikrauti ar išsikrauti. Skunde cituojama įstatyme numatyta šaligatvio sąvoka, Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 413 punktas ir teigiama, kad pareiškėjas su Institucijos priimtu nutarimu nesutinka. 2023 m. vasario 28 d. pareiškėjas surašė atsakymą į Institucijos surašytą protokolą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, be to dalyvavo žodiniame administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, buvo išsakęs savo pastebėjimus ir nupasakojęs situaciją, tačiau Institucijos atstovas surašė nutarimą nesiremdamas jokiais įstatymais ar dokumentais, bet sutiko, kad kitos galimybės privažiuoti nėra. Institucijos atstovas leido suprasti, kad tiesiog turi nubausti, nes negali panaikinti protokolo. Automobilis nebuvo ten parkuojamas, o buvo pastatytas kelioms minutėms pakrauti sunkių daiktų.

Atsiliepimas

Institucija, pateikusi atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo R. I. skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti galioti Institucijos 2023 m. kovo 2 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad R. I. administracinis nusižengimas įrodytas byloje surinkta medžiaga. R. I. priklausantis automobilis stovėjo ant šaligatvio, tuo jis pažeidė KET reikalavimus. Nenustačiusi nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, Institucijos vyriausioji specialistė priėmė nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – 40 eurų baudą. Administracinio nusižengimo teisena R. I. atžvilgiu buvo pradėta pagal Vilniaus miesto savivaldybėje gautą pranešimą, kuris pateiktas mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“. Mobilioji programėlė „Tvarkau Vilnių“ buvo sukurta siekiant suteikti galimybę Vilniaus miesto gyventojams operatyviai informuoti Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojus apie problemas, esančias mieste. Informaciją apie problemas gali pateikti vartotojai, kurie yra užsiregistravę www.vilnius.lt tinklalapyje, bet kuriuo paros metu ir nesvarbu, kur jie yra. Pranešimus taip pat galima pateikti ir naudojantis telefone esančia ta pačia programėle. Mobilioji programėlė „Tvarkau Vilnių“ identifikuoja pranešančiojo lokaciją ir leidžia pridėti nuotraukas prie pastebėtos problemos, kuri netrukus adresuojama tiesiogiai už ją atsakingiems specialistams. Taip buvo padaryta ir šiuo atveju. Liudytojas, identifikavęs save (nurodęs vardą, pavardę, asmens kodą, savo kontaktus), pranešė apie pastebėtą automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paliktas stovėti ant šaligatvio, šalia įėjimo į daugiabučio namo laiptinę, buvo nurodyta nusižengimo užfiksavimo vieta, laikas ir data, todėl Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas, ištyręs pateiktus įrodymus, nustatęs minėto automobilio savininką (valdytoją), surašė jam administracinio nusižengimo protokolą už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Byloje esančioje nuotraukoje akivaizdžiai matyti, kad automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi užvažiavęs ant šaligatvio, esančio ties (duomenys neskelbtini) namu. Šis šaligatvis yra aiškiai skirtas pėstiesiems, kuriems reikia patekti prie laiptinės, pasiekti kitą namą, patekti į vaikų žaidimų aikštelę ir pan. Šis takas akivaizdžiai nėra skirtas ir pritaikytas automobilių eismui (stovėjimui).

Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jo automobilis galėjo stovėti toje vietoje, kurioje užfiksuotas nusižengimas, taip pat, kad ginčijamoje vietoje nėra kelio ženklų draudžiančių stovėti automobiliams. Kelio ženklo, draudžiančio statyti automobilius šioje vietoje, nebuvimas, nepaverčia šios vietos transporto priemonių stovėjimo aikštele. Draudimą stovėti tam tikrose vietose įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir daugybė KET nuostatų. Vieta, kurioje stovėjo pareiškėjo automobilis, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos, atlieka šaligatvio funkciją, t. y. ja vaikšto žmonės, ir eismo dalyviai privalo laikytis galiojančių KET nuostatų. Vien tai, kad, kaip pareiškėjas nurodė skunde, jis buvo trumpam sustojęs išsikrauti baldų, nešalina jo atsakomybės ir pareigos laikytis KET, ir nėra pagrindo vertinti, jog vieta, kurioje stovėjo automobilis, nėra šaligatvis. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas R. I. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. Įvertinus visas bylos aplinkybes Institucija mano, kad R. I. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Skundžiamu nutarimu R. I. pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis, 2022 m. spalio 5 d. 17.51 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodytiems kelio ženklams.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sustojo ir stovėjo vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, arba sustojo ir stovėjo nesilaikydamas kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, arba pažeidė važiavimo gyvenamosiose zonose ir kiemuose tvarką. Ši įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administracinio nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, ar KET reikalavimai buvo pažeisti, o jei pažeisti – kokie.

KET 150.5 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Skundu pareiškėjas R. I. neginčija, kad buvo trumpam sustojęs prie buto su rūsiu pasikrauti sunkių daiktų, kadangi kitos galimybės, kaip privažiuoti prie laiptinės ir sandėliuko nėra, nebent reiktų važiuoti žalia veja.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 2 straipsnio 67 punktą šaligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais.

Tiek pateikdamas teismui skundą, tiek tyrimo metu pateikdamas rašytinius paaiškinimus (b. l. 30) R. I. teigė, kad šalia minėto takelio jokio kelio nėra, todėl negalima traktuoti takelio kaip šaligatvio, be to jokių ženklų draudžiančių važiuoti minėtu takeliu nėra.

Apklaustas teisme R. I. nurodė, kad tą dieną važiavo sutvarkyti baldus bute, kurį paveldėjo po (duomenys neskelbtini) mirties. Jis privažiavo prisikrauti ir išsikrauti daiktų ant takelio, kuris ėjo prie namo laiptinės. Šio takelio jis nelaiko šaligatviu, nors juo naudojasi pėstieji. Esant poreikiui namo gyventojai ant takelio užvažiuoja, kai reikia pasikrauti kokius nors daiktus. Kito būdo arčiau privažiuoti ir išsikrauti didesnių gabaritų daiktus – nėra. Jis po to bandė aiškintis dėl leidimų savivaldybėje ir atsakymo negavo. Visą laiką gyventojai važiuodavo, kai reikia ką nors atsivežti, išsivežti. Jis nesijaučia nusižengęs, pažeidimo neįžvelgia. Nėra tvarkos, kad savivaldybė išduotų leidimą, kad būtų galima privažiuoti prie savo namo laiptinės. Toje vietoje statyti automobilį, stovėti yra negerai. Esant poreikiui galima sustoti pasikrauti, išsikrauti daiktus. Ten draudžiančių ženklų nėra. Iš namo galo yra padarytas užvažiavimas. Teoriškai, toje vietoje būtų galima statyti automobilį, nes jokių ženklų nėra. Statyti automobilio negalima ant šaligatvio, žalios vejos, pėsčiųjų perėjos, o ta vieta yra vidinis namo kiemas. Jo manymu, jis turi teisę pasikrauti ir išsikrauti daiktus ir sustoti toje vietoje. Namo gyventojų sutarimu jie toje vietoje automobilių nestatydavo, tačiau visi kaimynai sutinka, kad toje vietoje galima privažiuoti ir sustoti, kai reikia ką nors pasikrauti. Tai yra namo gyventojų eksploatuojamas kiemas, kuriuo jie rūpinasi. Jam žinoma, kad kažkiek žemės priklauso namui. Automobilio ant žalios vejos negalima laikyti, tačiau ta vieta yra takelis, ant kurio galima statyti automobilį. Šaligatvis pagal Kelių eismo saugos įstatymą yra kelio dalis, einanti šalia kelio, prie pat kelio. Takelis ateina statmenai iki kelio ir jo traktuoti kaip šaligatvį yra sudėtinga. Važiuojant link takelio reikia kirsti šaligatvį, tačiau šaligatvis kertamas ir įvažiuojant į namo kiemą. Su automobiliu jis sustojo dėl poreikio sunešti baldus. Tai darė saugiai. Tuo takeliu važiuoja traktoriai, važiuoja šiukšlių automobilis. Kodėl galima jiems? Be to, atsakovo atsiliepime nurodytas neteisingas automobilis, su kuriuo jis tą dieną nevažiavo. Atsiliepime atsakovai mini, kad jis padarė kažkokią žalą, tačiau tokios informacijos, kad žala padaryta nėra.

Iš byloje esančios fotonuotraukos, kurią Institucijai pateikė apie pažeidimą pranešęs asmuo, aiškiai matyti, kad R. I. automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 29) ir tokioje vietoje, kuri bendrąja išplėstine prasme vadinama šaligatviu ir akivaizdžiai nėra transporto priemonių eismui, jų stovėjimui skirta vieta ar teritorija. Plytelėmis grįsta vieta prie namo akivaizdžiai skirta pėstiesiems vaikščioti, ši vieta taip pat gali būti naudojama dviračių eismui. Teisingai Institucija atsiliepime pažymėjo, kad minėta vieta skirta pėstiesiems, kuriems reikia patekti prie laiptinės, vaikų žaidimų aikštelės, pereiti į kitą namą ir pan. Tai, kad minėta vieta tiksliai neatitinka minėto Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 punkte nurodytos „šaligatvis“ sąvokos nešalina pareiškėjo atsakomybės, nes minėta vieta yra akivaizdžiai transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirta teritorija, kuri nurodyta KET 150.5 punkte. Dėl to šioje vietoje pastačius automobilį ir tokiu būdu padarius pažeidimą, kaltas asmuo privalo atsakyti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad sustojo ir stovėjo vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti.

Teismas pažymi, kad R. I. automobilį „Hyundai“ pastatė draudžiamoje vietoje, kuri važiuojamosios kelio dalies aiškiai atskirta borteliais, ką patvirtina ir byloje esanti fotonuotrauka (b. l. 11). Be kita ko, nors ir pareiškėjas teigė, kad jokių ženklų, draudžiančių važiuoti minėtu takeliu, nėra, teismas pažymi, kad kelio ženklo nebuvimas savaime nepaverčia minėtos vietos transporto priemonių eismui skirta vieta ar aikštele. Būdamas namo, (duomenys neskelbtini), gyventoju ir tos vietos žinovu R. I. turėjo suprasti, kad elgėsi neteisėtai, t. y. nors ir trumpą laiką, tačiau pastatė savo automobilį „Hyundai“ draudžiamoje stovėti vietoje.

Nepagrįsti ir atmestini pareiškėjo argumentai, kad nurodytoje vietoje jis yra matęs važiuojančias kitas transporto priemones, aptarnaujantį personalą, dėl ko klaidingu pareiškėjo įsitikinimu ir jam galima buvo važiuoti toje vietoje. Pažymėtina, kad šiuo atveju ne bylos dalykas ir nebuvo nustatinėjamas kitų asmenų elgesys dėl transporto priemonių važiavimo ar stovėjimo analogišku būdu. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad galimai neteisėtas ar net ir teisėtas (gavus leidimą) kitų asmenų elgesys nėra ir negali būti teisėti lūkesčiai pareiškėjui.

Apibendrinant išdėstytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, teismas konstatuotina, kad Institucija teisėtai ir pagrįstai įvertino, jog R. I., vairuodamas automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo vietoje, kurioje pagal KET 150.5 punkto reikalavimus sustoti ir stovėti draudžiama, dėl ko padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Kita vertus, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos rūšies ir jos dydžio parinkimo, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį. Iš skunde ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, jog R. I. teigė automobilį „Hyundai“ pastatęs draudžiamoje vietoje norėdamas iš savo buto išvežti baldus, kuriuos sukrovęs į minėtą automobilį pastarąjį jis iš minėtos vietos patraukė. Pažymėtina, kad pažeidimą fiksuojančioje fotonuotraukoje (b. l. 29) nematyti ir dėl to negalima neabejotinai pripažinti, kad į automobilį ar iš jo buvo kraunami baldai ar kiti didelių gabaritų daiktai: Automobilyje galinės sėdynės nenulenktos, krovinių skyriuje sudėti tik maišai (-as). Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad analogišką pažeidimą pareiškėjas įvykdė ir dieną prieš tai, o būtent 2022 m. spalio 4 d. (Vilniaus miesto apylinkės teismo byla Nr. II-331-990/2023).

Teismas neturi pagrindo netikėti, kad pareiškėjas automobilį draudžiamoje vietoje pastatė dėl patogesnio būdo daiktams susikrauti ar iškrauti. Visgi, byloje esantys tik subjektyvūs pareiškėjo teiginiai leidžia daryti prielaidą, kad toks elgesys buvo būtinas. Dėl to tinkamos nuobaudos paskyrimui būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, kad pažeidimą R. I. darė pakartotinai, po to kai buvo sulaikęs namo gyventojo nepasitenkinimų dėl draudžiamo elgesio, dėl to elgėsi piktnaudžiaudamas savo elgesiu, ignoruodamas kitų asmenų teises. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad Institucija, išnagrinėjusi bylą pagrįstai nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tačiau vis tiek paskyrė artimą minimaliam (o ne sankcijos vidurkiui) atitinkantį nuobaudos dydį.

Tokiu būdu kruopščiai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes dėl pažeidimo ir nuobaudos dydžio teismas visus faktus įvertinęs kaip visumą pripažįsta, kad Institucijos priimtu nutarimu R. I. paskirta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 40 eurų dydžio bauda – atitinka įstatymo nuostatas (ANK 34 straipsnį), nėra per griežta, neprieštarauja teisingumo, protingumo principams, yra proporcinga ir skirta teisingai. Jau aptartos teismo nustatytos aplinkybės vertintinos kaip nesukuriančios pagrindo keisti R. I. už ANK 417 straipsnio 2 dalį taikytą atsakomybę, dėl ko teismas skundą atmeta, o Institucijos nutarimą palieka nepakeistu, patikslinant pažeidimo padarymo faktinę aplinkybę dėl draudžiamos stovėjimui vietos, numatytos KET 105.5 punkte.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

R. I. skundą atmesti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-2843-2023 palikti nepakeistą.

Patikslinti pažeidimo turinį pripažįstant, kad R. I. vairuodamas transporto priemonę „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ne ant šaligatvio, bet transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

TeisėjasMindaugas Striaukas