- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- 1-1428-1072/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48270-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- L. P.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P. , a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyv. vieta nedeklaruota, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
L. P. tyčia sunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: jis 2022 m. gruodžio 25 d., apie 18.20 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju A. G. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu A. G. į pilvo sritį, padarydamas nukentėjusiajam durtinę – pjautinę žaizdą pilve su kepenų kairės skilties sužalojimu, kas komplikavosi hemoperitoenumu, t. y. sužalojimą, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu jis tyčia sunkiai sutrikdė A. G. sveikatą.
Šiais savo veiksmais L. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę visiškai pripažįsta ir gailisi. Kaltinime teisingai nurodytu metu, t. y. 2022 m. gruodžio 25 d., vakare jis vienas ėjo iš svečių – (duomenys neskelbtini), buvo girtas. Pakeliui sutiko pažįstamą A. G., jis jį palydėjo iki namų, užėjo. Namuose daugiau nieko nebuvo, tik jie. A. G. buvo sveikas, nesužalotas. Bute, virtuvėje, tarp jų kilo konfliktas dėl pinigų. Sunkiai pamena aplinkybes dėl girtumo. Nepamena, kad būtų dūręs A., bet pripažįsta, kad tai padarė, nes rado tualete kitą dieną užkištą kruviną peilį, suprato, kad sužalojo A. Jo kontaktų neturėjo, nes nėra draugai, tik pažįstami. Po kelių dienų pats A. jam paskambino ir papasakojo, kad jis jam dūrė į pilvą, todėl teko gydytis ligoninėje. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, pasakė, kad atlygins žalą, kiek paprašys. A. sutiko su dviem tūkstančiais, norėjo visos sumos iškart, nesutiko su dalimis. Jis (L. P.) tuomet bandė paimti kreditą, nes tokios sumos negali iškart sumokėti, bet nepavyko, nes turi skolų. Yra dirbantis, nori tartis dėl atlyginimo dalimis. Su teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka. Labai gailisi ir atsiprašo dėl savo poelgio, kuris įvyko tik dėl alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kaltinamasis L. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad narkotinių medžiagų jis nevartoja, psichinėmis ligomis neserga. Kartais vartoja alkoholį. 2022 m. gruodžio 25 d. jis kartu su savo žmona K. buvo svečiuose pas jos motiną, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę). Kai pasijuto girtas, pasakė, kad eina namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jau buvo vakaras, tamsu, kelinta valanda, nežino. Žmona liko pas motiną. Dėl girtumo miglotai prisimena aplinkybes. Jam einant link namų, prie jo priėjo iš matymo pažįstamas asmuo, vardu A., pasisiūlė palydėti iki namų. Sutiko. Neprisimena, kas atidarė laiptinės ir buto duris, nes, buvo girtas. Užėjus į jo butą, A. jam pasakė duoti 50 Eur už tai, kad šis jį palydėjo. Jis atsakė, kad neturi pinigų ir neduosiąs. Įvyko žodinis konfliktas, jie nesimušė, nesistumdė, neprisimena ir tokio fakto, kad jis peiliu durtų kažkur A.. Jau buvo atsigulęs į lovą, kai namo grįžo žmona. Ji jo paklausė, iš kur kraujo dėmės koridoriuje. Jis atsakė nežinąs, gal kur pats apsidraskė. Kitą dieną, tai yra 2022 m. gruodžio 26 d., nuėjęs į vonią, į tualetą, jis pamatė už klozeto padėtą peilį. Peilis buvo kruvinas. Jis išsigando, suprato, kad kažką pridarė, kad galimai, matyt, sužalojo peiliu A. Jis tą peilį greitai paėmė ir išėjęs į lauką, toliau nuo namų, jį išmetė. Vietos, kur išmetė, jis parodyti negali, nes neprisimena, buvo šoko būsenoje, kad taip pasielgė. Tuomet 2022 m. gruodžio 30 d. jam paskambino A., iš kur gavo jo telefono numerį – nežino. A. jam papasakojo, kas įvyko. Jam pasakė, kad neprisimena nieko, atsimena paskutinį dalyką, kad A. jo paprašė 50 Eur. Tada A. jo paklausė, ką jie darys dėl šio įvykio. A. pasakė, kad nerašytų pareiškimo, kad kaip nors susitars, kad jam sumokės pinigų tiek, kiek jis norės. A. sutiko, ir pasakė sumą – 2000 Eur. Paskui jis ėjo į banką paimti kredito, tačiau jam nedavė. Tuomet A. pasakė, kad kredito jam nedavė, kad pabandys galbūt iš ko nors pasiskolinti ir jam sumokėti šiuos pinigus. A. sutiko, bet sakė netempti laiko. Vėliau A. buvo atėjęs pas jo žmoną, kai jo nebuvo bute, parodė jai pilvą. Iš žmonos pinigų nereikalavo. Taip parodydamas pilvą A. paaiškino jo žmonai, kad jis (kaltinamasis) prisidirbo. Nuo to laiko su A. daugiau nekontaktavo. Negali paaiškinti ir pateisinti, kodėl taip pasielgė. Viskas dėl alkoholio. Nori atsiprašyti A. ir jam sumokėti tiek pinigų, kiek jis nori, tik šiai dienai neturi tokios galimybės, todėl galbūt jam pavyks su juo (A.) susitarti mokėti dalimis (t. 1, b. l. 192-193, 199).
2023 m. vasario 27 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nurodyta, kad įtariamasis L. P. patvirtino parodymus, duotus apklausos metu (t. 2, b. l. 8-15).
Nukentėjusysis A. G., 2022 m. gruodžio 25 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d., apie 15.00 val., kartu su savo sugyventine I. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), ir savo draugais D. bei J. kartu nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ten visi vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko jo sugyventinė I. Š. išėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Negali tiksliai nurodyti, kada tai įvyko. Jis liko bare su savo draugais ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. 2022 m. gruodžio 25 d., galimai apie 18.00 val., jis vienas ėjo pas savo sugyventinę I. Š., jo draugai liko bare. 2022 m. gruodžio 25 d. apie 18.20 val., kai priėjo prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) pirmos laiptinės ir bandė magnetu atidaryti laiptinės duris, išgirdo, kaip jam iš nugaros kažkas priėjo. Atsisukęs pamatė apie (duomenys neskelbtini) vaikiną, kuris buvo apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos striuke, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, daugiau jo neįsidėmėjo ir apibūdinti bei sudaryti fotoroboto negali. Vaikinas jo paprašė parūkyti, jis pasakė, kad neturi, paskui jis (vaikinas) be jokios priežasties dūrė jam vieną kartą peiliu į pilvą ir pabėgo. Apklausiamas negalėjo nurodyti, iš kur jis prie jo priėjo ir kur link pabėgo. Kai priėjo prie namo laiptinės, jokių žmonių prie namo nebuvo. Kai vaikinas dūrė jam peiliu į pilvą, jis pajuto stiprų fizinį skausmą pilvo srityje. Vaikinui pasišalinus, jis iš karto nuėjo pas savo sugyventinę I. Š., o ši iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Daugiau nieko papasakoti negali. Dėl šio įvykio pretenzijų niekam neturėjo, pareiškimo rašyti ir kreiptis į teismo medicinos ekspertus neketino. Dėl patirtų sužalojimų buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – RVUL), kokie tiksliai sužalojimai jam padaryti apklausiamas negalėjo nurodyti (t. 1, b. l. 78-79).
Nukentėjusysis A. G., 2023 m. sausio 12 d. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d., apie 18.00 val., jis išėjo vienas iš alaus baro (duomenys neskelbtini). Patikslino, kad ėjo namo (duomenys neskelbtini) gatve, prieš alaus barą (duomenys neskelbtini) pasuko į dešinę. Tarp daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), sutiko savo seną pažįstamą vardu L. Jis buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, vos pastovėjo ant kojų. Jis (A.) pasisiūlė palydėti jį namo. L. sutiko, kad jį palydėtų. Jiems einant gatve, praėjo (duomenys neskelbtini), dar šiek tiek paėjo ir L. jam parodė daugiabutį namą, pažymėtą numeriu (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad jis čia gyvena. Paklaustas, kurioje laiptinėje jis gyvena, atsakė, kad antroje. Prie laiptinės L. davė savo raktų ryšulį, kad jis panaudotų magnetuką ir atidarytų laiptinės duris. Įėjus į laiptinę, jis paklausė, kuris butas. L. jam atsakė, kad antras aukštas. Užlipus į antrą aukštą, jis parodė buto duris, tai buvo butas (duomenys neskelbtini). Jis (A.) atrakino buto duris, kadangi nuo tada, kai jis (L.) jam padavė raktų ryšulį, jie (raktai) liko pas jį. Užėjus į butą, L. pasakė, kad jis bute turi butelį degtinės ir pasiūlė jiems jį išgerti. Jis sutiko. L. nuėjo į virtuvę, jis iš nuėjo paskos. Iš pradžių L. pradėjo spintelėse kažko ieškoti, jis pagalvojo, kad anas ieško degtinės butelio. Tačiau, praėjus maždaug 1 minutei, jis atsisuko ir dūrė jam (A.) peiliu į pilvą. Jis (A.) iškart savo ranką pridėjo prie pilvo ir pajuto, kad jo ranka šlampa. Po to iš karto iš jo (L.) buto išbėgo, kadangi galvojo, jog jis durs jam antrą kartą. Išėjęs iš laiptinės jis greitai ėjo namo. Prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės jis sustojo, išsiėmė raktus, kad magnetuku jas atsirakintų. Nuėjo link savo buto, kuriame gyvena ((duomenys neskelbtini)), pasibeldė į duris. Jas atidarė jo sugyventinė I. Š., kuri iš karto pradėjo spiegti, nes ji labai bijo kraujo. Po to sugyventinė iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Jis buvo išvežtas gydymui į RVUL. Kai buvo išleistas iš ligoninės, gruodžio 30 dieną jis nuėjo pas pažįstamą „S.“, kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, paprašyti L. numerio, nes žinojo, jog L. pas S. dažnai ateina išgerti. S. jam davė numerį (tai buvo Nr. (duomenys neskelbtini)). Paskambinę L., jie susitiko (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis (A.) jo paklausė, už ką jis jam dūrė peiliu, parodė savo žaizdą. Jis (L.) atsakė, kad nelabai atsimena, pasitikslino, ar tikrai jam dūrė, nes rado savo bute daug kraujo. Jis (A.) jam atsakė, kad taip, jis dūrė jam (A.). Tada L. labai jo atsiprašinėjo, paprašė nerašyti pareiškimo. Pasakė nueisiąs į banką paimti paskolą ir duosiąs jam 2000 Eur, kaip padėką. Jis (A.) sutiko. Po to jie dar keletą kartų susiskambino, jis (L.) pranešė, kad vyksta į banką. Tos pačios dienos vakare jis (L.) paskambino jam ir pasakė, kad bankas jam paskolos nesuteikė, nes jis jau turėjo paskolą. Tuomet jis (L.) pažadėjo, kad pasiskolins iš draugo ir duos jam 2000 Eur, tačiau nuo to karto daugiau nepaskambino. Jis (A.) pats bandė jam daug kartų skambinti, tačiau mano, kad jis (L.) išjungęs telefoną arba tiesiog pakeitė numerį. Jis iki šiol turi L. buto raktus, nes, kai atrakino jo butą, juos įsidėjo į savo kišenę. O po to, kai jis (L.) jam dūrė peiliu, bėgant iš buto, jie taip ir liko jo kišenėje. L. jis pažįsta apie 16 metų, teigia kažkada taip pat gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat paminėjo, kad jam L. papasakojo, jog jis bute, adresu (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su savo sugyventine, tačiau 2022 m. gruodžio 25 d. jos bute nebuvo, nes ji šventė Šv. Kalėdas pas savo motiną. Jis nurodė, kad, kai ji grįžo namo, pamačiusi tiek kraujo, paklausė, ką jis čia pridarė. Kai sutiko L. tarp daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šis ėjo namo iš savo sugyventinės motinos. Visus kartus po įvykio, kai bendravo su L., skambindavo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2023 m. sausio 10 d. naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 82-85).
Liudytoja I. Š., 2022 m. gruodžio 25 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d., negali pasakyti maždaug kurią valandą, bet dar buvo dienos metas ir šviesu, kartu su savo drauge O., jos pavardės nežino, nuėjo į barą, kurį jos vadina (duomenys neskelbtini). Bare jau buvo jos sugyventinis A. G. Kai jau nusprendė eiti namo, pasikvietė savo sugyventinį, tarp jų kilo konfliktas, nes jos sugyventinis dar neketino eiti namo, tad ji išėjo viena. Apie 18.20 val. išgirdo, kaip kažkas pasibeldė į namų duris, ji atidarė ir pamatė savo sugyventinį A. G.. Jis iškart pakėlė savo drabužius, megztuką ir pasakė „aš numirsiu“ ir tuo metu nukrito tarpduryje. A. G. pakėlus drabužius, ji pamatė, kad jo pilvas kraujuotas, labai išsigando, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė greitąją pagalbą. Negali pasakyti, kaip ir kas sužalojo jos sugyventinį, nes jis jai nieko nepapasakojo. Greitoji pagalba atvyko labai greitai ir jai nurodė, kad sugyventinis bus pristatytas į RVUL. Kai jos sugyventinis grįžo namo, jis vilkėjo mėlynos spalvos striukę, kuri buvo kruvina iš vidaus ir suplyšusi (t. 1, b. l. 135-138).
Liudytojas E. G., 2023 m. sausio 5 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su šeima. Jie gyvena trečiame aukšte, tačiau per bendras duris, palipus laiptais, galima patekti į 2 butus, esančius ketvirtame aukšte. Viename iš jų, o būtent bute Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena sugyventiniai I. ir A. Su šiais gyventojais yra tik kaimyniški santykiai, bendravimas apsiriboja pasisveikinimu. Apie juos nieko blogo pasakyti negali. 2022 m. gruodžio 25 d., apie 19.00 val., kartu su šeima buvo bute, šventė Šv. Kalėdas. Staiga jo žmona už durų išgirdo beldimą. Atidariusi duris žmona pamatė kaimynę I., kuri visų kaimynų, atidariusių duris, prašė iškviesti greitąją, nes jos sugyventiniui atsitiko nelaimė. I. pasakė, kad jos sugyventinis yra „padurtas“, kad teka daug kraujo. Jis nedelsdamas kvietė greitąją, tačiau jam buvo pasakyta, kad greitoji jau iškviesta. Buvo nurodyta laukti. Tada I. paprašė pakilti pas juos į butą, jeigu prireiktų pagalbos. Įėjęs pas juos į butą, pamatė tarp virtuvės ir koridoriaus ant nugaros gulintį A.. Jis buvo su prasegta striuke, aplinkui buvo daug kraujo. A. buvo beveik prarandantis sąmonę, todėl jis stengėsi jį pakalbinti, tačiau jis nieko nepasakė. I. jam papasakojo, kad A. sužalotas jau grįžo namo. Jis nepastebėjo ant I. kraujo dėmių. Aplinka bute lyg buvo tvarkinga. Apskritai tiek jo, tiek ir I. dėmesys buvo nukreiptas į A. Jis buvo bute tol, kol atvyko greitoji medicinos pagalba, o po to išėjo namo (t. 1, b. l. 154-155).
2022 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrima gatvės atkarpa, esanti (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo, prie pirmos daugiabučio namo laiptinės. Virš laiptinės yra durų apšvietimas, durys rakinamos telefonspyne. Prie laiptinės įėjimo durų, ties telefonspyne ant šaligatvio matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, nuo kurių paimama nuoplova, kuri apžiūros metu yra supakuota į voką Nr. 1. Laiptinėje, kylant laiptais iki pat ketvirtajame aukšte esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo dėmės. Dėmės apžiūros metu nufotografuotos. Įvykio vieta apžiūrėta nakties metu naudojant dirbtinį apšvietimą. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 23-35).
2023 m. sausio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra 2022 m. gruodžio 25 d. BPC pateiktas garso įrašas, kurio pavadinimas „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia 2022-12-25 18 34 04)“. Garso įraše užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) butą kaimynai skubiai iškviečia greitąją pagalbą vyrui su durtine žaizda (1 t., b. l. 46-47).
Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, kad RVUL slaugytoja (duomenys neskelbtini) pranešė, kad 19.21 val. GMP brigada į ligoninę atvežė A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad gatvėje jam peiliu dūrė nepažįstamas asmuo. Diagnozuota durtinė pilvo žaizda, jis paguldytas gydymui į (duomenys neskelbtini) chirurgijos skyrių (b. l. 17)
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad 2022 m. gruodžio 25 d. I. Š. savanoriškai pateikė sugyventinio A. G. mėlynos spalvos striukę. (1 t., b. l. 139).
2023 m. vasario 23 d. daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėta 2022 m. gruodžio 25 d. pateikta mėlynos spalvos striukė. Striukės priekyje, viršuje, kairėje pusėje, yra mechaninis audinio pažeidimas. Apžiūros metu ant rankovių bei priekinėje striukės dalyje tiek iš išorinės, tiek iš vidinės pusės matomi gausūs rudos spalvos sutepimai (1 t., b. l. 142-146).
2022 m. gruodžio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja pateikė A. G. drabužius: kelnes, megztinį, batus, kojines, apatines kelnaites, diržą, marškinėlius trumpomis rankovėmis (t. 1, b. l. 158-161).
2023 m. vasario 23 d. daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėjus džinsines kelnes, iš vidaus su prisiūta etikete „Viman Unique Design“, jų priekyje matomi rudos spalvos sutepimai, gausiausi ties užtrauktuku ir dešinės klešnės viršuje, galinėje pusėje matomi negausūs rudos spalvos sutepimai. Apžiūrėjus apatines kelnaites, priekyje ties viduriu matomi gausūs rudos spalvos sutepimai. Apžiūrėjus marškinėlius, juodos spalvos, trumpomis rankovėmis, priekinėje dalyje, ties viduriu matomas apie 1 cm ilgio mechaninis audinio pažeidimas. Ant marškinėlių matomi rudos spalvos sutepimai, gausiausi priekyje apatinėje dalyje. Apžiūrėjus pilkos spalvos megztinį, priekinėje dalyje, ties viduriu matomas apie 1 cm ilgio mechaninis audinio pažeidimas. Ant megztinio matomi rudos spalvos sutepimai, gausiausi priekyje apatinėje dalyje. Apžiūrėjus odinį juodos spalvos diržą, tiek ant paties diržo, tiek ant sagties matomi rudos spalvos sutepimai. Apžiūrėjus mėlynai raudonos spalvos batus, matomos nešvarumo žymės ir rudos spalvos sutepimai (t. 1, b. l. 162-171).
2023 m. sausio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės Karolinos Ginčienės išvadoje Nr. G 167/2023 (01) nurodyta, kad A. G. nustatyta durtinė‑pjautinė žaizda pilve su kepenų kairės skilties sužalojimu, kuris komplikavosi hemoperitoenumu. Sužalojimas, nustatytas A. G., padarytas aštriu, duriančių‑pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimas, nustatytas A. G., padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2022 m. gruodžio 25 d., 19.21 val. Sužalojimas, nustatytas A. G., remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, dėl kiauryminio pilvaplėvės sužalojimo su vidaus organo pažeidimu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kepenų sužalojimas, laiku suteikus medicininę pagalbą, sugyja be pasekmių. Durtinė‑pjautinė žaizda sugyja randu (t. 1, b. l. 109-110).
2022 m. gruodžio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės Joanos Voronkevič tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2022 m. gruodžio 25 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. Ivanausku , iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjos vyras grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), su pjautinėmis žaizdomis, ji nepaaiškino, kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužalotas. Atvykus nurodytu adresu, šalia laiptinės pastebėtos raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmes. Nuo laiptinės durų iki pranešėjos buto durų matėsi raudonos spalvos, panašių į kraujo, dėmių pėdsakai. Priėjus prie buto durų, pasitiko pranešėja I. Š., kuri paaiškino, kad apie 18.20 val. jos sugyventinis A. G. grįžo iš baro su pjautine žaizda pilvo srityje. Taip pat paaiškino, kad su A. G. į barą (duomenys neskelbtini), nuėjo dienos metu, gėrė kartu su A. G. draugais. I. Š. grįžo namo, apie 18.10 val., o apie 18.20 val. grįžo sugyventinis, jis kraujavo pilvo srityje, įėjęs, nukrito virtuvėje. Pareiškėja iškvietė policiją. Pareigūnai A. G. rado gulintį ant šono, jam pirmą pagalbą bandė suteikti kaimynas. A. G. beveik nieko nekalbėjo, į klausimą, kas tai galėjo padaryti, atsakė, kad „kažkas lauke“. Atvykusi GMP 0851 A. G. išvežė į RVUL. I. Š. buvo nustatytas 2.88 promilių girtumas. Lauke, apėjus namą iš visų pusių, bei apėjus šalia namo esančius šaligatvius, raudonos spalvos dėmių bei kitų reikšmingų tyrimui pėdsakų nepastebėta. Raudonų dėmių, panašių į kraują, pėdsakai prasideda šalia įėjimo į laiptinę durų (1 t., b. l. 37).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 135 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Teismo vertinimu, kaltinamojo L. P. kaltė, padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis L. P. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, nors, darydamas nusikaltimą, buvo neblaivus ir tikslių aplinkybių neprisimena. Kaltinamasis L. P. parodė, kad susitikus jam su A. G., šis buvo visiškai sveikas. Atėjus pas jį (kaltinamąjį) į namus tarp jo ir A. G. kilo žodinis konfliktas, detalių nepamena. Išmiegojęs, kitą dieną vonioje/tualete rado kruviną peilį, o po kelių dienų paskambinęs A. G. papasakojo, kad jis, L. P., dūrė konflikto metu jam į pilvą. Kad būtent tokius veiksmus atliko kaltinamasis L. P., teismui nekyla abejonių, nes tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo A. G. parodymai, jo rūbų apžiūros protokolas su fotolentele, kur fiksuoti mechaniniai drabužių pažeidimai pilvo srityje, liudytojos I. Š., liudytojo E. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jog A. G. grįžo namo su pjautine žaizda pilve, be to, nurodytas aplinkybes patvirtina ir objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurio matyti, kad prie A. G. gyvenamojo namo laiptinės yra dėmės, panašios į kraujo, pareigūnų kūno kamerų vaizdo apžiūros protokolas su fotolentele. A. G. sužalojimas užfiksuotas ir detalizuotas medicininiuose dokumentuose, įvertintas specialisto išvadoje kaip galimai padarytas nurodytu užduotyje laiku bei aplinkybėmis ir vertintinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes pjautinė žaizda pilve su kepenų kairės skilties sužalojimu komplikavosi hemoperitoenumu. Netikėti ar abejoti byloje pateikta specialisto išvada nėra jokio teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis L. P. tyčia vieną kartą dūrė peiliu A. G. į pilvo sritį ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, taigi jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
III. Bausmės skyrimo motyvai
BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų.
Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuosekliai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ta aplinkybė, kad kaltinamasis nuo pat to momento, kai sužinojo apie savo nusikalstamų veiksmų pasekmes, siekė susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tai pavyko pasiekti teismo posėdžio metu, ne kartą atsiprašė, rodo, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl atsiradusių pasekmių ir kad jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nėra deklaratyvūs.
Lietuvos Aukščiausias teismas (toliau – LAT) savo nutartyse yra ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).
BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-204-942/2015).
Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015).
LAT praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017).
Įvertinant, kas išdėstyta, skiriant bausmę L. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, nusikalstamais veiksmais buvo sunkiai sužalotas žmogus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo spontaniška, panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – suduotas vienas smūgis. Nors yra viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nustatyta pirmiau minėta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. L. P. yra brandaus amžiaus ir tai, kad anksčiau nebuvo teistas, jo atžvilgiu nėra pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai (t. 2., b. l. 18), baustas administracine tvarka per penkis metus tris kartus už negrubius nusižengimus, baudas moka (t. 2, b. l. 20-22), rodo, jog jis nėra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus, neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų. L. P. vedęs, dirba, nėra įrašytas į gydytojo psichiatro ar psichiatro narkologo įskaitas (t. 2., b. l. 26, 27-28). Teismo vertinimu, L. P. nusikalto atsitiktinai, veikė dėl staiga kilusios tyčios. Pažymėtina ir tai, kad L. P. atlikti nusikalstami veiksmai iššaukė sunkias pasekmes iš esmės todėl, kad nukentėjusiajam žaizdos gijimas komplikavosi. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog sužalojimas lėmė negrįžtamas pasekmes. Svarbu paminėti ir neapdairų, kartu rizikingą nukentėjusiojo elgesį, pasireiškusį neatsakingu alkoholio vartojimu, lengvabūdišku menkai pažįstamo neblaivaus pakeleivio, kompaniono pasirinkimu, kas nemaža dalimi nulėmė žalos atsiradimo pasekmes.
BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymo atidėjimo baudžiamasis įstatymas už sunkaus nusikaltimo padarymą nenumato. Kaltinamajam paskyrus net minimalią bausmę, ji būtų neadekvati padarytam nusikaltimui ir pasekmėms, kurias patirtų ne tik pats nuteistasis, bet taip pat ir nukentėjusysis A. G., teismo posėdžio metu prašęs teismo neskirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės, patvirtinęs, jog kaltinamasis jo atsiprašė, jis jam atleido. Paskyrus sankcijoje numatytą bausmę, L. P. netektų ne tik laisvės, bet ir darbo, o nukentėjusysis – galimybės į greitesnį jam padarytos žalos atlyginimą, nes pagal sudarytą taikų susitarimą su nukentėjusiuoju, L. P. įsipareigojo atlyginti žalą per šešis mėnesius. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju, teismas įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes pripažįsta, kad kaltinamajam L. P. tikslinga skirti BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, o jo dydį nustatyti atsižvelgiant į nusikaltimu padarytą ženklią žalą žmogaus sveikatai, didesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, taip pat skiriant įpareigojimus ir draudimus, kurie darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Teismas daro išvadą, kad būtent tokiu būdu nebus pažeistas teisingumo principas ir bus tinkamai įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, paskirtą bausmę mažinant vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 12 d. 15.00 val. iki 2023 m. sausio 13 d. 09.46 val. (1 t., b. l. 183, 2 t., b. l. 1-2), tai yra viena diena, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
IV. Civilinis ieškinys ir taikus susitarimas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 6 847,35 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos turtinės žalos už A. G. suteiktas gydymo paslaugas atlyginimo (t. 1, b. l. 118-123). Taip pat prašoma priteisti penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog civiliniame ieškinyje padaryta žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, žalą kaltinamasis pripažino, dydžio neginčijo, ji pagrįsta byloje esančiais dokumentais apie taikytą nukentėjusiajam gydymą, sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, jog sužalojimas, dėl kurio suteiktos gydymo paslaugos A. G., padarytas nusikalstamais L. P. veiksmais, iš kaltinamojo L. P. civilinio ieškovo naudai priteistina 6 847,35 Eur turtinei žalai atlyginti.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamųjų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktas taikus susitarimas tarp kaltinamojo L. P. bei nukentėjusiojo A. G. dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, pagal kurį L. P. įsipareigojo nukentėjusiajam atlyginti padarytą 2000 Eur dydžio žalą per šešis mėnesius, pradėdamas mokėti po 350 Eur per mėnesį nuo 2023 m. birželio 20 d. pavedimu į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (t. 2., b. l. 74). Teisiamojo posėdžio metu patvirtinta, kad L. P. šis susitarimas yra priimtinas bei suprantamas, susitarimo sąlygos aiškios, jos atitinka sutarties šalių (L. P. bei A. G.) valią. A. G. paaiškino, kad žalą jis vertina kaip turtinę, ją grindžia tuo, kad dėl ligos kurį laiką negalėjo dirbti, tokią sumą būtų užsidirbęs, patvirtino, kad dėl padarytos žalos atlyginimo su L. P. susitarė, jokių kitų pretenzijų dėl patirto sužalojimo kaltinamajam neturi ir ateity neturės, todėl minėtas susitarimas tvirtintinas.
Kaltinamajam iki sutarto termino neatlyginus žalos, nukentėjusysis A. G. turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
V. Kiti klausimai
Dėl kardomųjų priemonių
Ikiteisminio tyrimo metu L. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina (t. 2., b. l. 4-7).
Dėl daiktų
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, vaizdo ir garso įrašai skaitmeninėse laikmenose (CD 3 vnt. prie pirmo ir antro tomo viršelių), esantys prie pirmo ir antro bylos tomų viršelių, paliktini prie bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, savanoriško daiktų pateikimo metu paimta mėlynos spalvos striukė (t. 1, b. l. 139-141), apžiūrėta (t. 1, b. l. 142-147) ir perduota saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 148-150), ir savanoriško daiktų pateikimo metu paimti daiktai (t. 1, b. l. 158-161), apžiūrėti (t. 1, b. l. 162-172) ir perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 173-175), kaip menkaverčiai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 2 (dviejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti L. P. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktų, 5 dalies 4 punkto nuostatomis, per visą bausmės vykdymo laiką:
1) įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą pagal taikų susitarimą, sudarytą su A. G.; 2) įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Laisvės apribojimo bausmę pradėti vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 12 d. 15.00 val. iki 2023 m. sausio 13 d. 09.46 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl A. G. suteiktų gydymo paslaugų tenkinti visiškai. Priteisti iš L. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 6 847,35 Eur turtinę žalą (už A. G. suteiktas gydymo paslaugas) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Patvirtinti 2023 m. gegužės 9 d. sudarytą taikų susitarimą tarp kaltinamojo L. P. bei nukentėjusiojo A. G. dėl žalos, kuriuo patvirtinta, jog L. P. įsipareigoja nukentėjusiajam A. G. sumokėti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) dydžio žalą per 6 (šešis) mėnesius, pradėdamas mokėti po 350 Eur per mėnesį nuo 2023 m. birželio 20 d. pavedimu į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais (CD, 3 vnt.), palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti suplyšusius ir kruvinus daiktus, perduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą pagal 2023-02-27 kvitus B, serija BBB Nr. LS007382, Nr. LS007384.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.