- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-01-05
- Bylos Nr.
- L2-284-436/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ generaliniam direktoriui Valentinui Marcinkevičiui ir atstovei Elvyrai Makutėnienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Jurgai Tallat-Kelpšaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl skolos ir palūkanų už termino įvykdyti prievolę pažeidimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kamesta“ prašo priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 4783164,58 Lt skolos, 177567,- Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad remiantis 1992-05-04 Statybos rangos sutartimi Nr. 38, 1992-05-15 Statybos rangos sutartimi Nr. 78 bei vėlesnėmis sutartimis, pasirašytomis su Kauno miesto savivaldybės administracija, jis atliko Marvelės gatvės rekonstrukcijos ir Nemuno kairiojo kranto tvirtinimo darbus Kaune. Sutinkamai su 2005-01-03 šalių pasirašytu papildomu susitarimu prie 2004-01-05 papildomo susitarimo Nr. 44-4-1/RD atsakovas pagal ieškovo pateiktą 2007-06-22 PVM sąskaitą faktūrą KAM Nr. 002136 už atliktus darbus turėjo sumokėti 4783164,58 Lt. Atliktų darbų aktai šiai sumai bei išlaidų sąmata buvo šalių pasirašyta ir priimta be pastabų ir prieštaravimų. Atsakovas minėtos sąskaitos neapmokėjo, todėl 2007-11-20 raštu Nr. 3109, pakartotinai 2008-01-03 raštu Nr. 23 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl atliktų darbų apmokėjimo. 2008-01-30 raštu Nr. (A27-128)-R-316 atsakovas atsisakė vykdyti prievolę motyvuodamas tuo, kad šalių susitarimuose dėl darbų atlikimo numatyta, kad UAB „Kamesta“ darbus atlieka ir perduoda užsakovui - Kauno miesto savivaldybei, pagal kasmetinius darbų vykdymo grafikus. Nors atsakovas grafikų nesudarė, tačiau ieškovo atliktų darbų aktus bei išlaidų sąmatas pasirašė, darbus priėmė. Todėl, sutinkamai su Papildomo susitarimo 7 punkte nustatyta tvarka, atsakovui atsirado pareiga apmokėti sąskaitas faktūras per 30 kalendorinių dienų nuo jų pasirašymo. Esant nustatytam Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės statybos sąnaudų kainų indeksui, atskiras susitarimas tarp šalių nereikalingas. Papildomo susitarimo prie 1992-05-04 Statybos rangos sutarties Nr. 38 ir 1990-05-15 sutarties Nr.78 5 punkte numatyta, kad rangovas projekto koregavimo laikotarpiu vykdys darbus pagal veikiančias statybos normas ir statybinius įkainius. Be to, prieš pasirašant darbų atlikimo aktus, šalių atstovai suderino kainų indeksą, jam pritarė, atliktų darbų aktai buvo pasirašyti ir PVM sąskaita faktūra užvizuota apmokėjimui.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sudarant 2005-01-03 Papildomą susitarimą Nr. 44-4-l/RD(l) Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo bendroje susitarimo kainoje nustatytų 36 426 484 Lt šio susitarimo vykdymui. Būtent todėl šio susitarimo 5 punktu šalys susitarė, kad susitarime numatyti darbai bus vykdomi kiekvienais metais, patvirtinus Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąmatą, pasirašant susitarimus, kuriuose bus nustatoma konkrečių metų statybos darbų apimtys, terminai ir jų apmokėjimo suma. To paties Papildomo susitarimo 7 punktu užsakovas įsipareigojo sumokėti rangovui neviršydamas tų metų susitarime nustatytos darbų apmokėjimo sumos. Kadangi kasmetinis susitarimas dėl Nemuno krantinės statybos darbų 2007 metams pasirašytas nebuvo, todėl atsakovui neatsirado prievolė mokėti rangovui pinigus už savavališkai atliktus darbus. Be to, kaip nustatyta Vidaus audito skyriaus 2008-02-14 ataskaitoje „Dėl Nemuno krantinės tvirtinimo ir papildomų Marvelės gatvės rekonstrukcijos darbų“ Nr. 21-6-1, statybos leidimo Nemuno krantinės tvirtinimo darbams nėra iki šiol, o ieškovas nuo 2004 metų Nemuno krantinės darbus vykdė be statybos leidimo ir užsakovo neperduotoje statybvietėje. Tokiu būdu ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo pinigus už atliktus savavališkus Nemuno krantinės tvirtinimo darbus, tuo pažeidžiant LR Statybos įstatymo 2 str. 71 p., 15 str. 5 d. 2, 3 p. nuostatas bei 2005-01-03 papildomą susitarimą Nr. 44-4-1/RD (1). Ieškovo nurodytas argumentas, kad pagal šalių susitarimų sąlygas darbų vykdymo grafikus privalo sudaryti atsakovas, yra ne tik nepagrįstas, bet ir neatleidžia ieškovo nuo įsipareigojimo Nemuno krantinės darbus vykdyti remiantis kasmet užsakovo patvirtintais darbų vykdymo grafikais bei pasirašius susitarimus, kuriuose būtų nustatyta konkrečių metų statybos darbų apimtys, terminai ir jų apmokėjimo suma. Vidaus audito išvadose taip pat pažymėta, jog Papildomo susitarimo šalys 2007 metais nepasirašė jokių atskirų susitarimų dėl sutarties kainos indeksavimo, tačiau audito metu nustatyta, kad UAB „Kamesta“ Atliktų darbų aktuose nurodytų atliktų darbų vertę (3 670 886,00 Lt) savavališkai (be šalių raštiško susitarimo) indeksavo statybos sąnaudų kainų indeksu, t. y. 1,303 karto, ko pasėkoje atliktų darbų kaina padidėjo net 1 12 278,49 Lt, t. y. iki 4 783 164,58 Lt. Be to, 2004-01-05 papildomo susitarimo Nr. 44-4-1/RD 4 p. nustatyta, jog sutarties objekto kaina bus nustatoma po projektų koregavimo ir ekspertizės kitu papildomu susitarimu. Toks susitarimas buvo sudarytas 2005-01-03 Nr. 44-4-l/RD(l), todėl ieškovo atliktų darbų vertės indeksavimas galimas tik laikantis šio papildomo susitarimo 5 punkte nustatytų sąlygų. Taip pat šalys sudarydamos minėtą papildomą susitarimą susitarė, kad kaina gali (bet neprivalo) būti indeksuojama, ir ne dėl bendro statybos sąnaudų kainų pokyčio, bet dėl infliacijos ir dėl pasikeitusių mokesčių. Be to, jei būtų sutarta kainą indeksuoti, toks susitarimas privalėtų būti įtvirtintas kasmetiniame susitarime, tačiau 2007 metams toks susitarimas sudarytas nebuvo. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba prie LR Vyriausybės 2008-05-08 rašte Nr. 4S-1472 nurodė, kad jų nuomone kaina galėjo būti indeksuojama tik tuo atveju, jeigu sutartyje būtų nustatyta aiški ir nedviprasmiška kainos indeksavimo tvarka ir sąlygos. Sutartyje nustatyta, kad sutarties kaina keičiama dėl infliacijos, tuo tarpu susitarime indeksuojama ne pagal bendrą infliacijos rodiklį, bet naudojant statybos kainų indeksus. Todėl vadovaujantis 2005-01-03 Papildomo susitarimo 5 p. nuostatomis, net ir pasirašant susitarimą, kuriame būtų nustatyta konkrečių metų Nemuno krantinės tvirtinimo statybos darbų apimtys, terminai ir jų apmokėjimo suma, šalys neturėtų teisės indeksuoti kainos naudojant statybos kainų indeksus, o ne pagal bendrą infliacijos rodiklį. Be to, Vidaus audito ataskaitoje taip pat pažymėta, kad ankstesnio vidaus audito metu (2006 m. gruodžio 19 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. 21-6-38) buvo nustatyta, jog į 2005-08-01 UAB „Kamesta“ sudarytą Aleksoto transporto mazgo koncesijos sutartį Nr. 1717 buvo įtraukti Marvelės gatvės tiesybos darbų kiekiai, kurie taip pat buvo įtraukti ir į su ta pačia bendrove 2005-01-03 sudarytą Papildomą susitarimą Nr. 44-4-l/RD(l). Todėl tenkinus ieškovo reikalavimus, už tuos pačius darbus jam būtų apmokėta dvigubai, kas prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintam teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 1992 m. gegužės 4 d. statybos rangos sutarties Nr.38 (T.I, 86 – 87 b.l.), 1992 m. gegužės 15 d. statybos rangos sutarties Nr.78 (T.I, 88 – 89 b.l.), 2004 m. sausio 5 d. Papildomo susitarimo Nr. 44-4-1/RD prie 1992 m. gegužės 4 d. statybos rangos sutarties Nr.38 ir 1992 m. gegužės 15 d. statybos rangos sutarties Nr.78 (T.I, 97 b.l.), 2005 m. sausio 3 d. Papildomo susitarimo Nr. 44-4-1/RD(1) prie 2004 m. sausio 5 d. Papildomo susitarimo Nr. 44-4-1/RD (T.I, 132-136 b.l.) pagrindu tarp bylos šalių - ieškovo UAB „Kamesta“ (Rangovas) ir atsakovo Kauno savivaldybės administracijos (Užsakovas) - susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai dėl Marvelės gatvės rekonstrukcijos ir Nemuno kairiojo kranto krantinės tvirtinimo.
Tarp bylos šalių kilo ginčas ar ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti už 2007 m. atliktus statybos rangos darbus. Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, jog atsakovas (Užsakovas), pasirašęs už 2007 m. birželio mėnesį Atliktų darbų aktus, Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą bei priėmęs apmokėti 2007 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą KAM Nr.002136, pagal 2005-01-03 Papildomo susitarimo Nr. 44-4-l/RD(l) 7 punktą privalo atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovas atsisakymą mokėti už atliktus darbus grindė tuo, jog šalys pagal 2005-01-03 Papildomo susitarimo Nr. 44-4-l/RD(l) 5 punktą nebuvo raštu suderinę 2007 metų statybos darbų apimčių, terminų ir jų apmokėjimo sumos; ieškovas darbus vykdė be statybos leidimo ir užsakovo neperduotoje statybvietėje, t.y. savavališkai; ieškovas vienašališkai indeksavo darbų kainą; atsakovo darbuotojai, pasirašę 2007 m. birželio mėnesį atliktų darbų aktus, Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą bei priėmę 2007 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą KAM Nr.002136, viršijo savo įgaliojimus, todėl ieškovo ieškinys turi būti atmestas. Be to, su ieškovu yra sudaryta 2005 m. rugpjūčio 1 d. Aleksoto transporto mazgo koncesijos sutartis Nr. 1717, į kurią įtraukti Marvelės gatvės tiesybos darbų kiekiai, todėl tenkinus ieškovo reikalavimus, už tuos pačius darbus jam būtų apmokėta dvigubai.
Įvertinęs ieškovo ir atsakovo argumentus, teismas pažymi, kad CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, tiek specialiosiose, reglamentuojančiose statybos rangos teisinius santykius (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.). Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007).
Byloje yra abiejų šalių atstovų pasirašyti Atliktų darbų aktai už 2007 m. birželio mėnesį bendrai 4783164,58 Lt sumai (T.I, 12-18; 19-20 b.l.). Teismas, įvertinęs šiuos dokumentus sprendžia, kad jie atitinka perdavimo-priėmimo aktams įstatymo keliamus reikalavimus, todėl konstatuoja, kad ieškovas (Rangovas) perdavė, o atsakovas (Užsakovas) priėmė 2007 m. atliktus statybos darbus be jokių pastabų ar trūkumų konstatavimo.
Nors atsakovas nurodo, kad jo darbuotojai, pasirašę 2007 m. birželio mėnesį atliktų darbų aktus, viršijo savo įgaliojimus, tačiau šiuo pagrindu priešieškinio byloje dėl aktų, kaip dvišalių sandorių pripažinimo negaliojančiais, nereiškė. Įgaliojimus viršijusio atstovo sudarytas sandoris yra nuginčijamas sandoris (CK 1.92 str.), todėl dėl jo teisėtumo teismas, nepažeisdamas dispozityvumo principo (CPK 13 str.), savo iniciatyva pasisakyti negali. Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad abiejų šalių pasirašyti 2007 m. Atliktų darbų aktai sukelia šalims teisines pasekmes, kol jie nėra nuginčyti.
Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kad ieškovas statybos darbus atliko neturėdamas statybos leidimo ir neperdavus jam statybvietės, teismas pažymi, kad sprendžiant ginčą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, kuriuos Užsakovas priėmė, šios faktinės aplinkybės įtakos neturi. Visų pirma, LR statybos įstatymo 23 straipsnio pažeidimas gali būti konstatuotas tik administracinės teisenos tvarka. Antra, pagrindinės statybos rangos sutarties dalyvių teisės ir pareigos numatytos CK XXXIII skyriaus trečiajame skirsnyje ir Statybos įstatyme. Užsakovas (statytojas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, Statybos įstatymo nustatyta tvarka pasirūpinti statybos leidimu, organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3–5 punktai). Rangovas gali pradėti statybos darbus tik po to, kai užsakovas pateikė statybos leidimą ir statinio projektą bei pagal aktą užsakovas perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė) (Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis galima daryti išvadą, kad statybos projektu ir leidimu bei statybos technine priežiūra turėjo pasirūpinti atsakovas. Byloje nėra duomenų, kad šalims sudarius sutartį, atsakovas ieškovui pateikė nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą, kurio išdavimo klausimus, beje, pats sprendžia, perdavė statybvietę, nors privalėjo tai padaryti. Taigi, pats atsakovas nesilaikė Statybos įstatymo reikalavimų. Dėl to net ir tada, kai rangovas atlieka darbus, pažeisdamas viešosios teisės reikalavimus (neturi statybos leidimo, patvirtinto projekto, nepaskyrė asmens, vykdančio techninę priežiūrą ir pan.), užsakovas privalo atlyginti už faktiškai atliktus statybos darbus. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, kad viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą (užsakovas nesilaikė tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 10 straipsnio, o rangovas – 12 straipsnio reikalavimų), pažeidimas, atsižvelgiant į CK 6.58 straipsnio 2 dalį ir vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita, nepaneigia užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. IĮ „Egistena“ v. AB „Hermis investicija“, byla Nr. 3K-3-685/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. AB „Serneta“, byla Nr. 3K-3-484/2007). Esant nurodytam reglamentavimui ir suformuotai teismų praktikai darytina išvada, kad statybos leidimo neturėjimas ir statybvietės neperdavimas nepaneigia rangovo teisės gauti atlyginimą už faktiškai atliktus darbus.
Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kad šalys pagal 2005-01-03 Papildomo susitarimo Nr. 44-4-l/RD(l) 5 punktą nebuvo raštu suderinę 2007 metų statybos darbų apimčių, terminų ir jų apmokėjimo sumos, teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl 2007 metų statybos darbų apimčių, terminų ir jų apmokėjimo sumos, nereiškia, jog tokio susitarimo nebuvo ar jis dėl formos nesilaikymo yra negaliojantis. Visų pirma, teismo posėdžių metu liudytojais apklausti atsakovo darbuotojai Algirdas Liaucius (T.III, 169 b.l.), Algirdas Vyšniauskas (T.III, 172 antra pusė – 174 b.l), Modestas Kalvaitis (T.III, 174 antra pusė – 175 b.l.) patvirtino, kad tarp šalių 2007 m. vyko pasitarimai dėl atliekamų darbų ir jų apmokėjimo. Antra, šalių atstovų pasirašyti Atliktų darbų aktai už 2007 m. birželio mėnesį bendrai 4783164,58 Lt sumai taip pat patvirtina, kad šalys buvo pasiekusios susitarimą dėl atliktų darbų apimties ir sumų. Trečia, ant 2007 m. birželio 29 d. PVM sąskaitos KAM Nr.002136 esančios Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo A.Vyšniausko ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos J.Matekonienės žymos bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A.Keserausko 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliucija “Apmokėti” leidžia daryti išvadą, kad Užsakovas sutiko su atliktų darbų apimtimis ir kaina. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis civilinėse bylose įrodinėjimo procese taikomu tikimybių pusiausvyros principu, teismas sprendžia, kad iš byloje esančių įrodymų visumos darytina labiau tikėtina išvada, kad šalys nors ir ne rašytine forma, tačiau buvo susitarusios dėl 2007 m. atliktų darbų apimties ir kainos.
Vadovaudamasis tais pačiais argumentais, teismas taip pat sprendžia, kad darbų kainų indeksavimas buvo atliktas ne vienašališkai Rangovo, o derybų metu tarp šalių pasiekus susitarimą ir pritaikius Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą 2007 m. I pusmečio statybos sąnaudų kainų indeksą (T.III, 73 b.l.).
Ta aplinkybė, kad su ieškovu 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta Aleksoto transporto mazgo koncesijos sutartis Nr. 1717, į kurią galimai įtraukti Marvelės gatvės tiesybos darbų kiekiai, nepaneigia ieškovo teisės gauti atlyginimą už statybos rangos darbus, atliktus pagal 2004 m. sausio 5 d. Papildomo susitarimą Nr. 44-4-1/RD prie 1992 m. gegužės 4 d. statybos rangos sutarties Nr.38 ir 1992 m. gegužės 15 d. statybos rangos sutarties Nr.78 ir 2005 m. sausio 3 d. Papildomo susitarimą Nr. 44-4-1/RD(1) prie 2004 m. sausio 5 d. Papildomo susitarimo Nr. 44-4-1/RD. Atsakovas apmokėjęs už atliktus darbus pagal rangos sutartį, galės šia aplinkybe remtis, jei ieškovas Koncesijos sutarties pagrindu sieks gauti atlyginimą už tuos pačius darbus.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti 4783164,58 Lt skolą už atliktus statybos darbus yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Patenkinus ieškinio dalį dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, spęstinas išvestinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo patenkinimo klausimas. Ieškovas palūkanas už termino įvykdyti prievolę pažeidimą prašo priteisti nuo 2007 m. liepos m. 29 d. už 271 dieną, nes pagal 2005-01-03 Papildomo susitarimo Nr. 44-4-l/RD(l) 7 punktą atsakovas turėjo apmokėti 2007 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą KAM Nr.002136 per 30 dienų nuo jos pasirašymo. Pasisakydamas kokia apimtimi turi būti tenkinamas išvestinis reikalavimas, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas sąskaitą gavo ir pasirašė būtent 2007 m. birželio 29 d. Iš ant 2007 m. birželio 29 d. sąskaitos esančių atsakovo darbuotojų įrašų galima spręsti, kad sąskaitą atsakovas tikrai buvo gavęs ir pasirašė 2007 m. rugsėjo 4 d. (T.I, 10 b.l.). Įvertinęs šią aplinkybę ir 2005-01-03 Papildomo susitarimo Nr. 44-4-l/RD(l) 7 punktą, teismas sprendžia, kad ieškovui palūkanos už termino įvykdyti prievolę pažeidimą priteistinos nuo 2007 m. spalio 4 d., t.y. ne už 271 dieną, o už 204 dienas. Tokiu atveju ieškovui nuo 4783164,58 Lt skolos priteistinos 133301,31 Lt 5 % metinės palūkanos už termino įvykdyti prievolę pažeidimą (CK 6.210 str. 1 d.).
Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas reiškė 4960731,58 Lt turtinį reikalavimą, teismas patenkino 4916465,89 Lt turtinį reikalavimą, t.y 99,11 ⁰/₀ pareikštų reikalavimų. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 36810,- Lt žyminį mokestį (T.I, 23; 74-75 b.l.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 36810 x 99,11/100 = 36482,39 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos sudaro 23,50 Lt (T.I, 1 b.l.; T.III, 1 b.l.), o ieškovo reikalavimas patenkintas 99,11 ⁰/₀, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 23,50 x 99,11/100 = 23,49 Lt, o iš ieškovo 0,01 Lt. Iš ieškovo valstybės naudai priteistina suma nykstamai maža 0,01 Lt, jos išieškojimo išlaidos viršys išieškomą sumą, todėl vadovaujantis ekonomiškumo ir racionalumo principais ši suma iš ieškovo valstybės naudai nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti dalinai.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ (į/k 259805810, buveinės adresas Liepų g. 23, Garliava, Kauno raj. sav., a/s LT89 4010 0425 0000 1702) naudai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (į/k 188764867, buveinės adresas Laisvės alėja 96, Kaunas, a/s LT02 4010 0425 0005 0313) 4783164,58 Lt (keturis milijonus septynis šimtus aštuoniasdešimt tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt keturis litus 58 ct) skolos, 133301,31 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris tūkstančius tris šimtus vieną litą 31 ct) palūkanų už termino įvykdyti prievolę pažeidimą.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ naudai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 36482,39 Lt (trisdešimt šešis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt du litus 39 ct) žyminio mokesčio išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 23,49 Lt (dvidešimt tris litus 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.