Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto prokuratūros prokurorei Rasai Apšegienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto prokuratūros vyriausiojo prokuroro patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. T., O. V., V. V. dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, Valstybinė mokesčių inspekcija, V. Š., Algirdas Kudzys, K. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008-10-02 patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti 2001-04-05 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 01-1285, pasirašytą A.Kudzio, atkurti V. V. teises ir suteikti neatlygintinai žemės sklypą, bei taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – priteisti iš V. V. Lietuvos valstybės naudai 16 800 Lt. Patikslintame ieškinyje nurodė, jog Vilniaus apskrities 2001-04-05 sprendimu Nr. 01-1285 V. V. atkurtos nuosavybės teisės į F. G. valdytą 0,4450 ha žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), suteikiant jai neatlygintinai nuosavybės teise naują 0,0600 ha žemės sklypą Nr. 452 individualiai statybai Pilaitės šiaurinės dalies gyvenamajame kvartale, Vilniuje, o nuosavybės teisės V. V. į 0,3850 ha žemės sklypą bus atkurtos vėliau. V. V. 2001-05-11 pirkimo-pardavimo sutartimi 0,06 ha žemės sklypą, esantį Pilaitės kvartale pardavė K. Š. už 16 000 litų. 2003-07-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu nuosavybės teisė į šį sklypą perėjo V. Š.. Ieškovas nurodė, jog 2004-08-02 Vilniaus apskrities viršininko administracijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos centrinio archyvo raštu Nr. R4-1318 F. G. nebuvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas, o tik nuomininkas, todėl V. V. nepatenka į piliečių sąrašą, kuriems gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į minėtą žemę. 2006-09-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktoje specialisto pažymoje nurodyta, kad 2003-06-13 archyvo pažymėjimas Nr. R4-3965 bei jo priedai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad F. G. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė žemę (duomenys neskelbtini), todėl 2001-04-05 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 01-1285 buvo priimtas nesant F. G. nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 14 punktu, jei yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą, taigi, turi būti vadovaujamasi 2003-09-24 Lietuvos centrinio archyvo pažymėjimu Nr. R4-1318, kuris iš esmės prieštarauja 1991-03-16 Lietuvos archyvo pažymėjimui Nr. 250-G, jog G. F. valdė nuosavybės teise 0,8900 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat nurodė, jog V. V. suteikto neatlygintinai žemės sklypo Nr. 452 individualiai statybai, kurį V. V. pardavė K. Š., restitucija natūra negalima, kadangi žemės sklypas perleistas tretiesiems asmenims, kurie yra sąžiningi įgijėjai. Atsižvelgiant į tai, V. V. privalo atlyginti žemės sklypo vertę, t.y. 16 800Lt valstybės naudai.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-01-27 nutartimi buvo sustabdyta civilinė bylą Nr. 2-199-131/09 iki paaiškės atsakovės V. V. (mirusios 2008-06-09) teisių perėmėjas. 2009-01-14 atnaujintas bylos nagrinėjimas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-27 nutartimi buvo sustabdyta civilinė byla Nr. 2-231-131/09 iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-558-541/09.

Teisme gautas ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pareiškimas dėl civilinės bylos Nr. 2-364-131/2010 atnaujinimo, šalių pakeitimo ir ieškinio dalyko patikslinimo (t.4, b.l. 2-3). Ieškovas nurodė, jog 36-ojo notarų biuro notarė informavo, kad mirus V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) jos turtą paveldėjo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) O. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) Ieškovas prašė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą bei pakeisti ieškinio reikalavimą, t.y. taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – priteisti 16 800 Lt Lietuvos valstybės naudai lygiomis dalimis iš V. V. teisių perėmėjų R. T., O. V. ir V. V..

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-09 atnaujino civilinės bylos Nr. 2-357-131/2012 nagrinėjimą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-10 nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-357-131/2012 iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-453-845/2012.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-09 nutartimi atnaujintas civilinės bylos Nr. 2-582-131/2013 nagrinėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas, kurio tikslas – nors iš dalies panaikinti neteisėto nuosavybės atėmimo padarinius, grąžinti buvusiems savininkams neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą jų turtą ir taip apginti jų nuosavybė teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisių atkūrimas laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų yra viešasis interesas.

Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-04-05 sprendimą Nr. 01-1285 atkurti V. V. teises ir suteikti neatlygintinai žemės sklypą, kadangi šis sprendimas priimtas nesant F. G. nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kurių jos buvo pažeistos, t.y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę - kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių. Kai nuosavybės teisė atkuriama asmeniui, kuris tos teisės neturėjo, toks nuosavybės teisės atkūrimas yra neteisėtas, nes prieštarauja imperatyviosioms specialiojo įstatymo nuostatoms, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik buvusiam savininkui, taip pat pažeidžia viešąjį interesą.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. V. Vilniaus miesto valdybai 1992-01-22 pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį 0,89 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kaip pagrindą nurodydama Lietuvos valstybinio archyvo 1991-09-30 pažymą.

V. V. Vilniaus miesto valdybai 1992-01-22 prašymo pateikimo metu galiojusio įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų (Žin., 1991, Nr.21-545) 9 straipsnį nustatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai galėjo būti išrašai iš ipotekos knygų, turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizacijos sprendimai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti dokumentai. Vadinasi Lietuvos archyvo išduotas 1991-09-30 pažymėjimas Nr. 250-G galėjo būti laikomas nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu ir sudarė pagrindą V. V. atkurti nuosavybės teises į F. G. turėtą žemę.

Vis tik, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. V. pateiktoje Lietuvos valstybinio archyvo 1991-09-30 pažymoje Nr. 250-G, kurios originalas rusų kalba, vertime į lietuvių kalbą, pažymima, jog „sklypų savininkų sąraše Vilniaus mieste 1939 metais yra įrašytas F. G., nors tikslus vertimas iš rusų kalbos būtų – „žemės sklypų valdytojų sąrašuose Vilniaus mieste 1939 metais įrašytas F. G.“(t. 1, b.l. 13). Šis vertimo netikslumas nebuvo pastebėtas, todėl Vilniaus miesto valdybos 1995-06-15 sprendimu Nr.668-1401 pilietei V. V. atstatyta teisė į 0,20 ha ploto žemės sklypą ekvivalentine natūra neatlygintinai suteikiant 0,20 ha neviršijantį žemės sklypą individualiai statybai, už likusią natūra negrąžinamą 0,690 ha ploto žemę kompensuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (b.l.16). Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities sprendimu 2001-04-05 Nr. 01-1285, pilietei V. V. atkurta nuosavybės teisė į jai tenkantį buvusio savininko F. G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,4450 ha žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini) ir V. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0600 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0600 ha 16965,00 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai Pilaitės šiaurinės dalies gyvenamajame kvartale, skl. Nr. 452, Vilniuje (t.1, b.l. 18).

R. V., V. V. dukra, 2003-09-24 pateikė prašymą Vilniaus apskrities Viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prijungti papildomus dokumentus bei archyvo pažymėjimą 2003-06-13 Nr. R4-3965 (t.1, b.l.22). Šiame Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjime 2003-06-13 Nr. R4-3965 nurodoma, jog remiantis Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, sklypų nuomojamų iš Kuprijaniški dv., žemės mokesčių apskaitos 1934-1937 m. knygoje įrašyti skl. 150 (duomenys neskelbtini) nuomininkai yra G. F. ir U.. Žemės plotas – 8671,71 m² , sutartis sudaryta iki 1/I/34, 1/I38 m. /41 (t.1, b.l. 20-21). Vilniaus apskrities Viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-11-13 raštu Nr. 31/03/19-3041 kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl archyvinių duomenų patikslinimo, t.y. ar Lietuvos valstybinio archyvo pažymoje Nr. 250-G nurodytos aplinkybės neprieštarauja Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjime Nr. R4-3965 nurodytoms aplinkybėms, jog žemės sklypą Nr. 150 (duomenys neskelbtini) nuomojosi F. G. (t. 1, b.l. 23). Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2004-03-05 raštu Nr. R4-1318 informavo, jog reikalinga vadovautis 2003-06-13 archyvo pažymėjimu Nr. R4-3965, kadangi išduodant archyvo pažymėjimą Nr. 250-G V. V., dėl neaprašytų archyvinių fondų ne visi dokumentai buvo panaudoti. Nurodė, jog išrašant žinias į archyvo pažymėjimą iš dokumentų F.415 , ap.4, b.122, 1.15, neteisingai nurodytas 1939 m. sąrašo pavadinimas. Turi būti „Vilniaus m. žemės ūkio plotų sąrašas“, o ne „Vilniaus m. žemės savininkų sąrašas“. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teisės departamento Juidinio skyriaus 2004-08-02 pateiktoje išvadoje nurodoma, jog 1991-09-30 pažymėjimas Nr. 250-S, kuriuo remiantis V. V. apskrities viršininko 2001-04-05 sprendimu Nr. 01-1285 dalinai atkurta nuosavybės teisė į savininko F. G. žemę, neatlygintinai perduodant 0,0600 ha ploto žemės sklypą individualaus gyv. Namo statybai Pilaitėje, archyvo 2004-03-05 raštu Nr. R4-1318 pripažintas netekusiu galios ir siūloma inicijuoti sprendimo panaikinimą teismine tvarka.

Teismas atkreipia dėmesį į byloje esančius įrodymus, t.y. Vilniaus miesto ataskaitą už 1912 metus (t. 3, b.l. 158). Nurodoma, jog 1912 m. miestui priklausančių dvarų, žemės sklypų ir žemių surašymas (XIII paragrafo 3 str., reglamentuojančio dvaro sudėtį, priedas Nr. 21). Turto pavadinimas. I Dvarai. Vilniaus apygardos 6-sios apylinkės Kuprijoniškių dvaras. Grafoje „e“ nurodoma, jog dvaras yra šios sudėties: žemės ūkio sodyba, padalinta į 502 sklypus, kurie išnuomoti skirtingam laikui įvairiems asmenims, išvardintiems tolimesniuose puslapiuose. Kitame puslapyje nurodoma: F ir U. G.-G., turto Nr. 150, kv. sieksniai – 1905 (t.3, b.l. 162). Vilniaus miesto ataskaitoje už 1913 metus (priedas Nr. 15), taip pat minimi F ir U. G.-G. (turto Nr. 150), kuriems Kuprijoniškių žemės ūkio sodybos sklypai (1905 kv. sieksniai) buvo išnuomoti skirtingam laikui (t. 3, b.l. 168). Tačiau, kartu nurodoma (priedas Nr. 15), kad prie 1913 metais išpirktų žemės sklypų, nepatenka žemės sklypas Nr. 150 (t. 3, b.l. 170). Tai rodo, jog pagal esamus duomenis, 1912, 1913 metais F ir U. G.-G. buvo išnuomota Kuprijoniškių dvaro, apylinkės „Kominiai“ /originalas – „Kominy“/ žemės ūkio sodyba Nr. 150, tačiau šis (t.y. Nr. 150) žemės sklypas nebuvo išpirktas F ir U. G.-G.

Be to, iš byloje esančio Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateikto Vilniaus mst. žemės ūkio plotų 1939 m. sąrašo (F.415, ap.4, b.122, 1.1, 1 a.p. 15) matyti, jog gatvė – Kaminai 30, vardas pavardė- G. F., bendras plotas - 0,89 (t. 1, b.l. 93-96), kas patvirtina, jog G. F. tik naudojosi 0,89 žemės ūkio plotu.

Atsižvelgiant į esamus dokumentus, į tai, kad 1912-1913 metais Kuprijoniškių dvaro žemės ūkio sodyba buvo išnuomota įvairiems asmenims, tarp kurių buvo ir F ir U. G.-G., naudojantys sklypą Nr. 150, tačiau pagal dokumentus, jie naudojamos žemės nebuvo išpirkę, taip pat į tai, kad sklypų, nuomojamų iš Kuprijaniški dv. žemės mokesčių apskaitos 1934-1937 m. knygos duomenų, sklypas Nr. 150 (duomenys neskelbtini), buvo nuomojamas G. G. F. ir U., bei 1939 m. Vilniaus m. žemės ūkio plotų sąrašuose minimas F. G. ne kaip žemės savininkas, patvirtina, jog F. G. nebuvo (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini), negalėjo būti atkurta nei F. G., nei asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių.

Teismų praktikoje pažymima, jog kai nuosavybės teisė atkuriama asmeniui, kuris tos teisės neturėjo, toks nuosavybės teisės atkūrimas yra neteisėtas, nes prieštarauja imperatyvioms specialiojo įstatymo nuostatoms, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik buvusiam savininkui, taip pat pažeidžia viešąjį interesą (2008-08-01, Nr. 3K-3-297/2008).

Taigi, nekvestionuotinas pagrindas konstatuoti administracinių aktų atkurti nuosavybės teises į žemę negaliojimą, taip pat ir viešojo intereso pažeidimą yra tada, jeigu nustatyta, kad asmuo nebuvo žemės, į kurią ginčijamais administraciniais aktais atkurta nuosavybės teisė, savininkas. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nėra duomenų jog F. G. nuosavybės teise turėjo žemę (duomenys neskelbtini), todėl nuosavybės teisės atkūrimas F. G., asmeniui, kuris tos teisės neturėjo į atkuriamą žemę, yra neteisėtas, prieštaraujantis imperatyviosioms specialiojo įstatymo nuostatoms.

Vertinant tai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-04-05 sprendimas Nr. 01-1285, kuriuo V. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į F. G. nuosavybės teise valdytą žemę, pripažintinas negaliojančiu.

Dėl restitucijos taikymo

Ieškovas prašo taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – priteisti 16800 Lt Lietuvos valstybės naudai lygiomis dalimis iš V. V. teisių perėmėjų R. T., O. V. ir V. V..

Pažymėtina, kad asmenys, tinkamai išreiškę savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neturi patirti neadekvačių neigiamų padarinių dėl valstybės institucijos, įgaliotos vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, pareigūnų padarytų pažeidimų, ir tokiu atveju nėra pagrindo ginti viešąjį interesą. Vadinasi, pirmiausia reikia nustatyti, ar asmuo elgėsi sąžiningai ir tinkamai išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tuo tarpu sprendžiant restitucijos taikymo klausimą svarbu nustatyti ar privalantis turtą grąžinti asmuo buvo nesąžiningas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog V. V. Vilniaus miesto valdybai 1992 m. sausio 22 d. pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą 0,89 ha.

LR Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog „prašyme nurodomi kiti pareiškėjui žinomi piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą, taip pat pageidavimą atgauti turtą natūra arba gauti už jį kompensaciją“ (Žin.1991-07-31, Nr. 21-545).

Prašyme V. V. pažymėjo, jog jai žinomų kitų piliečių, turinčių teisę į šio turto sugrąžinimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nėra (t.1, b.l. 12).

Tačiau, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004-07-05 tarnybiniame pranešime Nr. V3-35, pažymima, jog „ pagal 1992-01-22 prašymą Vilniaus miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į žemę kreipėsi savininko dukra V. V., 1997-01-21 prašymą į minėtą žemę pateikė T. G. (savininko mirusio sūnaus sutuoktinė), įrašydama į prašymą savininko anūkus L. G. ir J. G.“ (t. 1, b.l. 178-179). Tai rodo, jog V. V., kreipdamasi į Vilniaus miesto valdybą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą atstatymo, nuslėpė, jog yra kitų F. G. paveldėtojų, t.y. F. G. sūnus (V. V. brolis), kuriam mirus, teisė į nekilnojamojo turto atkūrimą pereitų jo įstatyminiams paveldėtojams. Vadinasi, V. V., nuslėpdama kitus piliečius, turinčius teisę į turto sugrąžinimą, elgėsi nesąžiningai, pažeisdama Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 straipsnio 2 dalį.

V. V. jai suteiktą žemės sklypą Pilaitės šiaurinės dalies gyvenamajame kvartale, skl. Nr. 452, Vilniuje, 2001-05-11 pirkimo-pardavimo sutartimi už 16 000 litų pardavė K. Š. (b.l. 19).

Vadovaujantis LR CK 180 str. 2 d. nuostatomis yra taikoma restitucija, kurios pagrindu šalys turi grąžinti viską ką yra gavusios pagal sudarytą sandorį. Pagal LR CK 6.146 str. restitucija turėtų būti atlikta natūra, nebent tai sukeltų didelių nepatogumų šalims.

V. V. suteiktas žemės sklypas buvo įgytas trečiųjų asmenų (K. Š., paskui V. Š.), kurie preziumuojami sąžiningais įgijėjais, kadangi žemės sklypo pirkimo-pardavimo metu, t.y. 2001-05-11 nebuvo padaryta išvada, jog F. G. nevaldė nuosavybės teise žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, įvykdyti žemės sklypo grąžinimo natūra nėra galimybės, nes LR CK 4.96 str. 2 d. imperatyviai nurodo, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nagrinėjamu atveju, nebuvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai.

Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas yra perleistas tretiesiems asmenims, kurie yra sąžiningi įgijėjai, restitucija natūra negalima. Tokiu atveju, V. V. privalo atlyginti žemės sklypo vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu jo vertė buvo mažiausia. Žemės sklypo suteikimo V. V. dieną, sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 16 800 Lt, 2001-05-11 pirkimo-pardavimo metu žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 16 800 Lt, todėl iš V. V. priteistina žemės sklypo vertė piniginiu ekvivalentu 16 800 Lt. Teismo 2012-07-09 nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas, įvykus procesiniam V. V. (mirusios 2008-06-09 (t. 3, b.l. 197) teisių perėmimui, teisių perėmėjais nustatyti R. T., O. V. ir V. V.. Tokiu būdu restitucija piniginiu ekvivalentu priteistina iš R. T., O. V. ir V. V..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti netekusiu galios 2001-04-05 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 01-1285, pasirašytą A.Kudzio, atkurti V. V. teises ir suteikti neatlygintinai žemės sklypą.

Taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – priteisti 16 800 Lt Lietuvos valstybės naudai lygiomis dalimis iš V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) teisių perėmėjų R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) O. V., (duomenys neskelbtini), ir V. V., (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.