- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-812-544/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00683-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- N. J.
- Ieškovas
- A. J.
- Išvadą teikia
- Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.3Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-812-544/2015
Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00683-2015-2; Procesinio sprendimo kategorija: 26.3; 3.1.18.1; 3.3.2.3;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. J. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-946-724/2015 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei N. J., institucijai, teikiančiai išvadą Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. J. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. J. iki bus išnagrinėta byla ir priimtas galutinis sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė nepilnametės A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos tėvu A. J.. Iš bylos medžiagos bei paaiškinimų teismas nustatė, jog Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu bendru šalių sutarimu buvo nutraukta N. J. ir A. J. santuoka ir patvirtinta jų sudaryta taikos sutartis. Sutuoktiniai susitarė, kad nepilnametės jų dukters A. J. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su motina N. J.. Teismas nurodė, jog šiuo metu A. J. gyvena kartu su tėvu jo motinai N. J. priklausančiame bute Visagino mieste, yra tėvo prižiūrima ir išlaikoma, mokosi vidurinėje mokykloje 1 a klasėje, o atsakovės tiksli buvimo vieta nežinoma. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgdamas išskirtinai į nepilnametės A. J. interesus, teismas sprendė, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir laikinai nustatyti nepilnametės A. J. gyvenamąją vietą su tėvu A. J. iki bus išnagrinėta byla ir priimtas galutinis sprendimas, yra pagrįstas ir tenkintinas (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu N. J. prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad niekur nepasitraukė ir nepabėgo. Dukra A. gyvena su ja, o tėvo buvo prižiūrima jų susitarimu laikinai nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki liepos mėnesio pabaigos, kadangi jai skubiai prireikė aplankyti sergančią krikšto mamą, gyvenančią Švedijoje. Susitarimo su ieškovu dėl nuolatinės dukros A. gyvenimo vietos pakeitimo nebuvo. Nurodė, kad civilinė byla Nr. N2-131-785/2015 dėl dukros K. gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo nesusijusi su šia byla. Apeliantės nuomone, teismas formaliai ir be reikalo pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes dukrai nėra jokio pavojaus. Ieškovas neturi jokių faktų apie jos „netinkamumą“ keisti nusistovėjusią dukros A. gyvenimo tvarką. Nurodo, kad ieškovas teistas, dukra A. pas jį patyrė traumų. Mano, jog faktiškai dukra gyvens ne su tėvu, bet su ieškovo motina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nuo atvykimo į Lietuvą 2014 m. spalio mėnesio šalių dukra A. mokosi Visagino „Gerosios vilties“ vidurinėje mokykloje ir išreiškė norą likti Lietuvoje. Atsakovė nesidomėjo dukros mokymusi. Ieškovo teigimu, apie tai, kad atsakovei skubiai prireikė Švedijoje aplankyti sergančią krikšto mamą, sužinojo tik iš atsakovės skundo. Atsakovės teiginys, kad ji dukrą prižiūrėti pagal jų susitarimą jam paliko laikinai maždaug dviem mėnesiams, neatitinka tikrovės, nes tuo metu jis buvo komandiruotėje, o dukra buvo palikta jo motinos priežiūrai. Patvirtino, kad 2014 m. vasarą A. susilaužė ranką, kad jai buvo reikalinga reabilitacija sanatorijoje, bet atsakovė nepaliko dukros Lietuvoje, išvyko su ja į Italiją, kur vaiko negydė. Tik šiais metais jis su dukra buvo reabilitacijoje sanatorijoje Druskininkuose.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustatyti nepilnametės dukros A. J. gyvenamąją vietą su jos tėvu A. J. iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis, numatytomis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. gegužės 23 d. Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6-844/2011 patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria nepilnametės A. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina N. J. (b. l. 11-12). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti 2011 m. gegužės 23 d. Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6-844/2011 patvirtintą sutartį ir nustatyti vaiko A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu A. J. bei priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai A. J. (b. l. 1-3). Pareiškime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodė, kad atsakovė išvyko iš Visagino miesto, kito adreso nepranešė, todėl nežino, kur ji gyvena, bet turi duomenų, kad atsakovės ieško Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, nes kitos atsakovės dukros tėvas italas kreipėsi į teismą dėl vaiko grąžinimo. Nuo 2015 m. balandžio mėn. jų dukra gyvena kartu su ieškovu, jis ją prižiūri ir išlaiko.
CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, todėl nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Nagrinėjamu atveju, nors vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, tačiau šalių dukra šiuo metu gyvena su savo tėvu (ieškovu) bute, priklausančiame jo motinai N. J., yra jo prižiūrima ir išlaikoma, mokosi vidurinėje mokykloje. Atsakovės tiksli buvimo vieta skundžiamosios nutarties priėmimo metu nebuvo žinoma, o byloje buvo pagrįstas pagrindas manyti, kad atsakovė yra užsienyje. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir laikinai nustatė šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškovu.
Nors atsakovė N. J. ir nesutiko su skundžiama pirmosios instancijos nutartimi, tačiau neginčijamų duomenų, kad vaiko teisės, laikinai nustačius gyvenamąją vietą su ieškovu, yra ar bus pažeidžiamos, teismui nepateikė (CPK 178 str.). Priešingai, Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-07-09 Nr. (11.5)-30-488 išvados ir 2015-07-08 Nr. (11.12)-33-66 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenimis nustatyta, kad ieškovas tinkamai rūpinasi savo dukra, skiria jai reikalingą dėmesį, mandagiai su ja bendrauja, kad jai sudarytos puikios gyvenimo sąlygos, kad ji sėkmingai baigė pirmą klasę Visagino „Gerosios vilties“ mokykloje ir nori joje toliau mokytis, kad dukra, gyvendama su tėvu, jaučiasi rami ir saugi, kad iki 2014 m. spalio mėn. nepilnametei gyvenant Italijoje atsakovė garsiai ginčydavosi su sugyventiniu ir jai teko slėptis savo kambaryje.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teisme 2015-09-14 gautas ieškovo A. J. pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo civilinėje byloje Nr. 2-946-724/2015 bei atsakovės N. J. sutikimas dėl ieškinio atsiėmimo civilinėje byloje Nr. 2-946-724/2015. Vadinasi, yra labai tikėtina, jog šalys, atsižvelgdamos į nepilnametės dukters interesus, sprendžia ginčą visoms pusėms priimtiniausiu būdu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.