Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla, neteistas (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą bei būti namie nuo 22 iki 6 val., įspėjimas),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis programuotoju, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams, turto (automobilio) konfiskavimas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), padarymu;

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla, teistas:

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (trys veikos) – vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartimi šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirtą bausmę subendrinus su Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu (kuris iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendžiu) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė;

6. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 284 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10. Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d., Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2, 3, 4, 5 punktais, paleistas lygtinai neatlikęs dvejų metų keturių mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018 m. rugpjūčio 11 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi paskirta papildoma pareiga – 20 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant vieno mėnesio terminą;

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

17. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi subendrinus Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nuosprendžiu ir 2021 m. spalio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi skirtas bausmes – paskirta dvejų metų trijų mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

19. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta atliktos bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendį (nuosprendis šiuo metu neįsiteisėjęs);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

33. Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Antai apklausiamas teismo posėdžio metu kaltinamasis K. I. parodė, kad 2020 m. liepos 13 d. naktį su E. S., G. B. ir G. S. atvažiavo prie elektrinės, prie Ukmergės g. esančios „Maxima“ parduotuvės. Ten išlipo iš automobilio parūkyti. Pro juos praeinantis vaikinas pasiūlė jiems „atsigauti“, nes jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Atrodo, kad tą pasiūlymą girdėjo visi, išskyrus G. S., nes buvo sustoję ratu. Vaikinas parodė maišelį, jie visi susimetę nusipirko. Vaikinas turėjo du maišelius, kuriuos jie nusipirko po 10 Eur. Už du maišelius paprašė 20 Eur. Jis davė 10 Eur, E. S. – 6 Eur, o G. B. – 4 Eur. Visi susimetė bendrai. Minėtam jaunuoliui visi mokėjo atskirai, t. y. minėtas sumas davė tiesiai tam žmogui. Jis (t. y. K. I.) neprašė paskolinti pinigų. Mesdamiesi pinigus visi trys tarėsi vartoti. Vaikinas sakė, kad tai amfetaminas. Dėl psichotropinės medžiagos kiekio jie nesidomėjo. Po to, važiuojant medžiagos buvo pas jį ant galinės sėdynės. Jis sėdėjo mašinos gale, G. B. sėdėjo priekyje, o E. S. vairavo. Pradėjus važiuoti, po 15-20 min. juos sustabdė policija. Kai policija įjungė švyturėlius, jie supanikavo. G. B. paprašė perduoti maišelius ir stabdant išmetė juos pro atidarytą langą ar duris. Prieš išmesdamas tuos maišelius, G. B. dar kišo ranką į dureles. Pažymėtina, kad tokie kaltinamojo K. I. parodymai nėra visiškai detalūs ir tikslūs, kai kuriose aplinkybėse neatitinka kitų įrodymų turinio dalyje dėl to, iš ko jie pirko amfetaminą, tačiau proceso eigoje liko nuoseklūs toje dalyje, kurioje jis teigė, kad amfetaminą pirko kartu su kitais dviem kaltinamaisiais už bendrus pinigus ir bendram vartojimui. Šioje dalyje jo teisme duoti parodymai atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 44, 48, 51-52). Gretinant šiuos parodymus matyti, kad K. I. nuosekliai teigė, kad du maišelius psichotropinės medžiagos – amfetamino visi trys kaltinamieji įsigijo 2020 m. liepos 13 d. iš nenustatyto asmens, nakties metu, už bendrai jų sudėtus pinigus – 20 Eur, ir pirko bendram vartojimui. Pažymėtina, kad tiek G. B., tiek E. S. iš esmės neneigė perdavę atitinkamas sumas pinigų K. I., nors ir teigė, kad neva šiuos pinigus tik paskolino K. I. tiksliai nežinodami, kam jam jie reikalingi. Vis tik teismas tokią G. B. ir E. S. versiją atmeta bei įvertinęs faktinę įvykio situaciją, t. y. tai, kad visi asmenys neseniai buvo vartoję psichotropinių medžiagų, vyko nakties metu į atokesnę nuo pagrindinių gatvių miesto vietą, sprendžia, kad šiuos pinigus jie perdavė būtent turėdami tikslą įsigyti bendram vartojimui amfetamino. Pažymėtina, kad K. I. teigė, jog įsigijus šių medžiagų nevartojo, o planavo jas pavartoti vėliau, tuo tarpu G. B. teigė, kad K. I. prie transformatorinės pasiūlė jam „padaryti takelį“ ir jie pavartojo. Tokie G. B. parodymai rodo, kad visiems kaltinamiesiems dar prie transformatorinės buvo žinoma apie nupirktą už bendrus pinigus amfetaminą, nes apie tai buvo kalbama, kas atitinka ir K. I. parodymus, nors G. B. parodymai apie tai, kad jie toje vietoje ir pavartojo K. I. siūlymu amfetaminą, atmestini. Teismo vertinimu, šioje dalyje patikimi būtent K. I. parodymai, kadangi iš specialisto išvados matyti, jog dviejuose maišeliuose rasti bendros 1,872 g masės milteliai, kurių sudėtyje yra 0,296 g amfetamino (b. l. 114-120). Taigi, vertinant aplinkybę, jog paprastai tokios medžiagos parduodamos po 1 g, bendras miltelių kiekis – 1,872 g yra artimas dviem gramams, jis rastas dviejuose maišeliuose, todėl įtikinami K. I. parodymai, kad jie šių medžiagų nespėjo pavartoti. Teismui nekyla abejonių, kad iki amfetamino įsigijimo iš nenustatyto asmens, tiek K. I., tiek G. B., tiek E. S. buvo vartoję psichotropinių medžiagų anksčiau. Tai patvirtina byloje esančios specialistų išvados. Antai iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadų matyti, kad visų trijų kaltinamųjų šlapime rasta amfetamino pėdsakų (2 t., b. l. 68, 123; 3 t., b. l. 53), o automobilyje rastas bespalvio plastikinio maišelio gniužulas, ant kurio paviršių (vokas Nr. 3) rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai (1 t., b. l. 114-120). Vis tik vien faktas, kad naujai įsigyto amfetamino kaltinamieji pavartoti nespėjo, savaime nepaneigia aplinkybės, kad jie šią medžiagą įsigijo bendrai, už bendrus pinigus ir ji buvo jų visų žinioje. Teismas, paminėtomis Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadomis remiasi kaip įrodymu, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprinančiu teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad visi kaltinamieji vartojantys ir neseniai pavartoję amfetamino, kad įvykio metu siekė tęsti šios medžiagos vartojimą ir tuo tikslu vyko į nurodytą vietą neatsitiktinai, o turėdami tikslą nusipirkti šios psichotropinės medžiagos papildomai. Pažymėtina ir tai, kad K. I. parodė, kad pamačius policiją, jis perdavė maišelius su amfetaminu G. B., kuris dar kažką pasikrapštęs daiktadėžėje išmetė iš automobilio. G. B. neneigė perėmęs iš K. I. amfetaminą ir jį išmetęs. Tuo tarpu E. S. teigė, kad pamačius policiją, mašinoje prasidėjo šurmulys, jis sustojo, dar policijai neįjungus švyturėlių. K. I. bandė jam kažką įkišti, bet jis neėmė, tuomet K. I. perdavė G. B.. G. B. išmetė pro langą. Taigi, teismo vertinimu, rastas amfetaminas buvo jų visų žinioje ir jie tai aiškiai suvokė. Tokią išvadą BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina ir policijos pareigūno K. Š. parodymų, kuriuos jis patvirtino apklausiamas teisme, dalis apie tai, kad įvykio vietoje visi trys asmenys tarpusavyje kalbėjo ir sprendė, kas prisiims kaltę ir prisipažins (1 t., b. l. 47), o tai tik patvirtina, jog rastas amfetaminas priklausė ne kuriam nors vienam kaltinamajam, o jiems visiems, nes priešingu atveju, vienas ar du iš jų būtų aiškiai nurodę, kad psichotropinė medžiaga jiems nepriklauso.

34. Teismas, remdamasis pirmiau aptartais įrodymais ir jų analize sprendžia, kad kaltinamųjų K. I., G. B. ir E. S. kaltė įgijus ir laikius 0,296 g amfetamino kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis visiškai įrodyta.

35. Vis dėl to, teismas šalina iš kaltinimo kaltinamiesiems inkriminuotą BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvųjį požymį – gabenimą. Teismų praktikoje išaiškinta, jog gabenimas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-32/2006 ir kt.). Tuo tarpu gabenimu neturėtų būti laikomas medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje, nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti ar pan. Nagrinėjamoje situacijoje matyti, jog kaltinamieji psichotropinę medžiagą įgijo ketindami suvartoti, visiškai nedideliu laiko tarpu nuo įsigijimo ją vežėsi su savimi tik norėdami parvežti namo G. S., todėl, teismo vertinimu, jų veiksmuose įžvelgti kontroliuojamų medžiagų gabenimo požymį, atsižvelgus į teismų praktikoje pateiktą šio požymio išaiškinimą, nėra pagrindo, taigi ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

36. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamųjų G. B., K. I. ir E. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, požymius.

37. Vis dėlto sprendžiant dėl G. B. pareikštų kaltinimų apimties teismas pastebi, kad šioje byloje G. B. taip pat kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2020 m. liepos 13 d. apie 2.30 val., automobilyje „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) laikė rožinės spalvos netaisyklingos formos tabletę, kurios sudėtyje yra 0,168 g psichotropinės medžiagos MDMA, ir ne mažiau kaip 0,125 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurias minėtu laiku išmetė iš automobilio prie dešinės pusės priekinio rato, kur minėtas psichotropinę ir narkotinę medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

38. Kaltinamasis G. B. šią veiką neigė, tačiau, teismo vertinimu, ši G. B. veika visiškai įrodyta bylos medžiaga. Antai iš K. I. parodymų matyti, kad jis su kaltinamaisiais G. B. ir E. S. įgijo ir laikė 0,296 g amfetamino, tačiau jam apie MDMA ir kanapių dervą, kurios rastos prie automobilio, nieko nėra žinoma. E. S. apskritai neigė kaltę dėl visų veikų. Byloje nėra jokių kaltinamųjų E. S. ir K. I. sąsajų su minėtomis psichotropine ir narkotine medžiagomis. Tuo tarpu sprendžiant būtent dėl G. B. sąsajų su šiomis medžiagomis svarbi bylos įrodymų visuma. Antai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio K. Š. 2020 m. liepos 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. liepos 13 d. apie 2.30 val. sustabdžius G. B. automobilį, kurį vairavo E. S., išlaipinus keleivį G. B., šiam atidarant duris, prie automobilio keleivio priekinių durelių pusės netoli priekinio rato pastebėjo du permatomus, užspaudžiamus, plastikinius maišelius, kurių viduje buvo trapios, baltos spalvos, galimai narkotinės medžiagos. Taip pat šalia gulėjo permatomas, užsuktas plastikinis maišelis, kurio viduje buvo rožinė tabletė su užrašu „KEXZO“ ir rudos spalvos neaiškios kilmės medžiaga, kurios yra galimai narkotinės medžiagos (1 t., b. l. 36). Šias aplinkybes liudytojas K. Š. patvirtino apklausiamas teismo posėdyje. Iš K. I. parodymų matyti, kad po to, kai jis G. B. perdavė jo turėtą amfetaminą, G. B. dar kažko paieškojo durelėse ir kažką išmetė iš automobilio. Taigi, matyti, kad iš esmės greta K. I. perduoto ir G. B. išmesto amfetamino, gulėjo ir rožinė tabletė su užrašu „KEXZO“ ir rudos spalvos neaiškios kilmės medžiaga. Todėl teismas sprendžia, kad šias medžiagas išmetė būtent G. B. Pastebėtina ir tai, kad K. I. parodymai apie tai, kad G. B. kažko ieškojo durelėse prieš išmesdamas medžiagas, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad visas šias medžiagas išmetė automobilio savininkas G. B., kuris vienintelis objektyviai galėjo žinoti, kad tokios medžiagos yra automobilio durelėse. Pastebėtina ir tai, kad skirtingai nei K. I. ar E. S. atveju, atlikus būtent G. B. šlapimo tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1550/2020(01) nurodyta, kad G. B. šlapime, be kitų medžiagų rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (2 t., b. l. 123). Ši psichoaktyvi medžiaga randama kanapėse ar kanapių dervoje, todėl teismas, įvertinęs faktą, kad prie MDMA tabletės, rasta ir kanapių derva, kurios psichoaktyvi medžiaga rasta G. B. šlapime, sprendžia, kad tiek MDMA ir kanapių derva priklausė būtent G. B., kuris šias medžiagas išmetė kartu su K. I. jam perduotu amfetaminu.

39. Teismas pažymi, kad tiek amfetamino laikymo, tiek kanapių dervos bei MDMA laikymas laiko požiūriu sutapo, t. y. visos šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo G. B. žinioje tuo pačiu laiku, jis visas šias medžiagas laikė tame pačiame automobilyje tuo pačiu laiku (amfetaminą kartu su K. I. ir E. S., o MDMA ir kanapių dervą pastariesiems nežinant), visomis šiomis medžiagomis G. B. atsikratė tuo pat metu išmesdamas jas iš automobilio, tuo tarpu MDMA ir kanapių dervos įgijimo požymis jam neinkriminuotas. Esant tokioms aplinkybėms teismas neįžvelgia pagrindo kanapių dervos ir MDMA laikymą kvalifikuoti kaip savarankišką baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kadangi ši veika, atsižvelgiant į medžiagų kiekį ir į tai, kad minimos medžiagos laikytos neturint tikslo jas platinti, iš esmės kvalifikuotina visumoje su G. B. inkriminuotu 0,296 g amfetamino įgijimu ir laikymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

40. Teismas, spręsdamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodyti minėtų psichotropinių medžiagų kiekiai atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Pagal šį norminį aktą tiek visų kaltinamųjų K. I., E. S. ir G. B. disponavime buvęs psichotropinės medžiagos amfetamino, tiek G. B. disponavime buvęs psichotropinės medžiagos MDMA bei narkotinės medžiagos kanapių dervos kiekis, vertinant šias medžiagas ne atskirai, o visumoje, atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

41. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad:

- K. I. 2020 m. liepos 13 d. apie 2.10 val., veikdamas su G. B. ir E. S., susitarę bendrai savo reikmėms iš kito asmens įgyti psichotropinę medžiagą, E. S. vairuojamu automobiliu „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvyko prie transformatorinės, esančios tarp Baltrušaičio g. 3 ir Laisvės pr. 121 namų, Vilniuje, kur už bendrus jo, G. B. ir E. S. pinigus neteisėtai, neturėdami tikslo platinti, iš kito asmens įgijo į du bespalvius plastikinius maišelius supakuotą ne mažiau kaip 0,296 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią laikė automobilyje iki 2.30 val., kai pastebėjus policijos pareigūnus ir E. S. sustabdžius automobilį prie (duomenys neskelbtini), jis perdavė 0,296 g psichotropinės medžiagos – amfetamino G. B., kuris ją išmetė iš automobilio prie automobilio dešinės pusės priekinio rato, kur ją rado ir paėmė policijos pareigūnai;

- E. S. 2020 m. liepos 13 d. apie 2.10 val., veikdamas su G. B. ir K. I., susitarę bendrai savo reikmėms iš kito asmens įgyti psichotropinę medžiagą, jo vairuojamu automobiliu „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvyko prie transformatorinės, esančios tarp Baltrušaičio g. 3 ir Laisvės pr. 121 namų, Vilniuje, kur už bendrus jo, G. B. ir K. I. pinigus neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens įgijo į du bespalvius plastikinius maišelius supakuotą ne mažiau kaip 0,296 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią laikė automobilyje iki 2.30 val., kai pastebėjus policijos pareigūnus ir jam sustabdžius automobilį prie (duomenys neskelbtini), K. I. perdavė G. B. 0,296 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią šis išmetė iš automobilio prie automobilio dešinės pusės priekinio rato, kur ją rado ir paėmė policijos pareigūnai;

- G. B. 2020 m. liepos 13 d. apie 2.10 val., veikdamas su K. I. ir E. S., susitarę bendrai savo reikmėms iš kito asmens įgyti psichotropinę medžiagą, E. S. vairuojamu automobiliu „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvyko prie transformatorinės, esančios tarp Baltrušaičio g. 3 ir Laisvės pr. 121 namų, Vilniuje, kur už bendrus jo, E. S. ir K. I. pinigus neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens įgijo į du bespalvius plastikinius maišelius supakuotą ne mažiau kaip 0,296 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią neteisėtai laikė ir gabeno minėtu automobiliu iki 2.30 val., taip pat nežinant K. I. ir E. S. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2020 m. liepos 13 d. apie 2.30 val., automobilyje „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) laikė rožinės spalvos netaisyklingos formos tabletę, kurios sudėtyje yra 0,168 g psichotropinės medžiagos MDMA, ir ne mažiau kaip 0,125 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurias pastebėjus policijos pareigūnus ir E. S. sustabdžius automobilį prie (duomenys neskelbtini), jis kartu su K. I. jam perduotais 0,296 g psichotropinės medžiagos – amfetamino išmetė iš automobilio prie automobilio dešinės pusės priekinio rato.

42. Tokiomis šio nuosprendžio 41 punkte teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamųjų G. B., K. I. ir E. S. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

43. Šioje byloje G. B. kaltinamas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo 2020 m. gegužės mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2020 m. liepos 14 d. apie 13.28 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 0,003 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kai ją 2020 m. liepos 14 d. apie 13.28 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

44. Kaltinamasis G. B. apklausiamas teisme savo kaltę dėl šios veikos pripažino ir parodė, kad pas jį namuose rado tuščią maišelį su 0,003 g amfetamino. Ten buvo likučiai. Šią psichotropinę medžiagą buvo pirkęs labai seniai. Įvykis, kuomet buvo sustabdyti važiuojant automobiliu, buvo gal prieš dvejus metus, o namuose rastą psichotropinę medžiagą jis įsigijo dar pusmečiu anksčiau. Neatsimena, iš kur gavo namuose rastą medžiagą, jos nepirko. Tokie jo parodymai atitinka kitų bylos įrodymų turinį. Antai iš 2020 m. liepos 14 d. kratos protokolo matyti, kad kratos įtariamojo G. B. gyvenamojoje vietoje metu (duomenys neskelbtini) kambaryje ant rašomojo stalo stovinčioje kartoninėje dėžėje rastas ir paimtas polietileno maišelis su milteliais (1 t., b. l. 99-103). Tuo tarpu iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. sausio 14 d. specialisto išvados matyti, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio (vokas Nr. 1), rastų ir paimtų kratos metu pas G. B. namuose, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, jo masė yra 0,003 g (1 t., b. l. 114-120). Remiantis šiais įrodymais konstatuotina, kad G. B. namuose laikė 0,003 g amfetamino. Atsižvelgiant į tai, kad G. B. 0,003 g amfetamino laikė namuose, o ne automobilyje, šios medžiagos laikymo laikotarpis nesutampa, ši veika kvalifikuotina kaip savarankiška.

45. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, kaltinamojo G. B. disponavime buvęs psichotropinės medžiagos amfetamino kiekis atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

46. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo G. B. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl skirtinų bausmių

47. Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems G. B. ir E. S., vadovaujasi BK VIII skyriaus nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnis, be kita ko, nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

48. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Dėl bausmės, skirtinos G. B.

49. Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktais, skirdamas bausmę kaltinamajam G. B., atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus – G. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kurie abu susiję su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, t. y. kaltinamojo padarytos veikos skatina tokių medžiagų neteisėtą apyvartą visuomenėje, atitinkamai yra atskirų visuomenės narių priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų formavimo pagrindas, kelia pavojų asmens sveikatai, todėl yra pakankamai pavojingos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

50. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam G. B. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, atsižvelgia į jo asmenybę bei šio asmens elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu bei po nusikalstamos veikos padarymo. G. B. yra jauno amžiaus, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. dirbęs programuotoju, šiuo metu apie darbą byloje duomenų nėra (2 t., b. l. 130), iki nusikalstamos veikos padarymo G. B. nebuvo teistas, tačiau jo elgesys nebuvo nepriekaištingas, jam anksčiau ikiteisminiai tyrimai nutraukti, vienas iš jų nutrauktas BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą jis padarė nepraėjus metams nuo 2019 m. liepos 19 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo dienos, todėl į tai atkreiptinas valstybinio kaltintojo dėmesys (2 t., b. l. 142), be to, G. B. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. po nusikalstamos veikos padarymo jis ir toliau elgėsi priešingai teisei, padarė nusikalstamą veiką, susijusią su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu (2 t., b. l. 139-144). Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad G. B. ne kartą baustas administracine tvarka, tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos, tarp jų ir už narkotinių medžiagų vartojimą, nusikaltimą jis padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 134-137). Pastarosios aplinkybės vertintinos G. B. nepalankiai, jo priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys jau susiformavęs, jis nėra atsitiktinis, paminėtos aplinkybės rodo jo atsainų požiūrį į visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų laikymąsi, jo polinkį daryti teisės pažeidimus, tarp jų ir susijusius su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu.

51. Atsižvelgdamas į kaltinamojo G. B. padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus baudos bausmes, kurių dydžiai nustatytini atitinkamai didesni nei 47 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti minimalūs dydžiai, tačiau nesiekiantys šiuose straipsniuose numatytų baudų vidurkių. Teismo vertinimu, pagal G. B. asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, būtent tokios bausmės ir tokio dydžio atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos ar per švelnios.

52. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, G. B. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Teismas šį bausmių bendrinimo būdą taiko atsižvelgdamas į tai, kad G. B. padarytos veikos nors ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, tačiau nelabai skiriasi pagal pavojingumą, kadangi abiem atvejais kaltinamasis disponavo narkotine ir psichotropine medžiaga.

53. Teismas paskirtos bausmės nebendrina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta baudos bausme, kadangi šiuo atveju būtų taikomas bausmių visiškas sudėjimas, atitinkamai tokie teismų sprendimai gali būti vykdomi atskirai.

54. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į G. B. skirtiną galutinę bausmę įskaitytinas šioje byloje laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2020 m. liepos 13 d. 2.45 val. iki 2020 m. liepos 14 d. 13.02 val. (2 t., b. l. 87, 88), šias dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai.

55. Kaltinamajam G. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 113-114), kuri paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl bausmės, skirtinos E. S.

56. Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktais, skirdamas bausmę kaltinamajam E. S., atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus – E. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, kuris susijęs su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, t. y. kaltinamojo padaryta veika skatina tokių medžiagų neteisėtą apyvartą visuomenėje, atitinkamai yra atskirų visuomenės narių priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų formavimo pagrindas, kelia pavojų asmens sveikatai, todėl yra pakankamai pavojinga. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

57. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam E. S. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, atsižvelgia į jo asmenybę bei šio asmens elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu bei po nusikalstamos veikos padarymo. E. S. yra jauno amžiaus, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), laisvėje užsiėmęs individualia veikla (3 t., b. l. 63), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, (duomenys neskelbtini), teistas daug kartų tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos padarymo, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (3 t., b. l. 118-155), daug kartų baustas administracine tvarka, o administracinius nusižengimus darė ir iki nusikalstamos veikos padarymo, ir po jos padarymo, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 64-116). Šios aplinkybės vertintinos E. S. nepalankiai, jo priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys jau yra gana aiškiai susiformavęs ir nėra atsitiktinis, paminėtos aplinkybės rodo jo atsainų požiūrį į visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų laikymąsi, jo polinkį daryti įvairius teisės pažeidimus, tarp jų ir susijusius su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu.

58. Atsižvelgdamas į kaltinamojo E. S. padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytas minimalus šios bausmės rūšies dydis. Teismo vertinimu, pagal E. S. asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

59. Teismas šios bausmės nebendrina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kadangi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, o pastarasis nuosprendis šiuo metu dar neįsiteisėjęs. Bausmių bendrinimo klausimas spręstinas pastarajam nuosprendžiui įsiteisėjus pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.

60. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. S. skirtiną galutinę bausmę įskaitytinas šioje byloje laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2020 m. liepos 13 d. 2.45 val. iki 2020 m. liepos 14 d. 13.03 val. (3 t., b. l. 4, 5), šias dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

61. Kaltinamajam E. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 49-50) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo K. I.

62. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. I. ir laiduotoja D. M. I. pateikė prašymus atleisti kaltinamąjį K. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojos atsakomybėn. Teismo posėdyje D. M. I. nurodė, jog sutinka laiduoti už savo sūnų K. I., prašė nustatyti vienerių metų laidavimo terminą netaikant užstato, vėliau sutiko su ilgesniu laidavimo terminu, nurodė, kad negali sumokėti 2000 Eur užstato, vis tik parodė, kad jos apsisprendimo laiduoti neįtakotų ta aplinkybė, jei vis tik būtų nustatytas užstatas, ji vis tiek laiduotų. Teismo posėdyje valstybinis kaltintojas neprieštaravo laidavimo taikymui, tačiau teigė, kad įvertinus visą situaciją ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, turėtų būti nustatytas 2000 Eur dydžio užstatas, o laidavimo terminas nustatytas maksimaliam 3 metų laikotarpiui.

63. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

64. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti K. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, laikoma, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas, nors jam jau kartą taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai buvo labai senai, todėl jis iš esmės atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus. Trečia, kaltinamasis K. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme nors ir davė ne visiškai tikslius parodymus, tačiau iš esmės pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos esmines faktines aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo padaryta žala.

65. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis K. I. yra jauno amžiaus, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla (2 t., b. l. 75), anksčiau neteistas, tačiau jam taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 81-82), baustas administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus (3 t., b. l. 77-79). Reikšmingai neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje iš esmės nėra. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, motinos teigimu K. I. padeda slaugyti senyvą močiutę, elgiasi namuose gerai ir atsakingai. Teismo posėdžio metu kaltinamasis savo elgesį vertino neigiamai, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą.

66. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste įžvelgtina galimybė pasinaudoti teismui suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

67. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

68. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).

69. Nagrinėjamu atveju atleisti kaltinamąjį K. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo mama D. M. I. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. M. I. anksčiau neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra, administracine tvarka bausta porą kartų, tačiau už nešiurkščius administracinius nusižengimus, baudos sumokėtos (4 t., b. l. 11-113). Taip pat D. M. I. nedirbanti, šiuo metu, jos teigimu, slaugo senyvo amžiaus motiną, registruota Užimtumo tarnyboje. Pažymėtina, kad apklausiama teismo posėdžio metu D. M. I. paaiškino, kad gyvena kartu su savo sūnumi, kuris jai padeda prižiūrėti jos motiną, yra jam autoritetas, sūnaus elgesį smerkia, pasiryžusi su juo kalbėtis, kad daugiau tai nesikartotų.

70. Teismas sprendžia, kad D. M. I. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kadangi jų tarpusavio ryšys yra glaudus, susietas šeiminiais santykiais. Taigi, D. M. I. pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jos asmenybė teigiama, ji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta už nešiurkščius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos, registruota Užimtumo tarnyboje, su kaltinamuoju palaiko artimus šeiminius santykius, todėl teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja D. M. I. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo kartu gyvena ir palaiko artimą ryšį (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vis dėl to teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam K. I. laidavimo institutas taikomas antrą kartą, ir nors pirmąjį kartą laidavimo metu jis naujų veikų nepadarė, tačiau byloje yra duomenų, jog jis vartojantis narkotines ir psichotropines medžiagas (G. S. parodymai), kad jo šlapime rasta ir kitokių psichotropinių medžiagų (kokaino), sprendžia, jog D. M. I. skirtina kaltinamojo K. I. laiduotoja taikant 1000 Eur užstatą ir nustatant trejų metų laidavimo terminą.

V. Dėl proceso išlaidų

71. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. vasario 3 d. pažymą Nr. (12.32Mr) PT-1002 dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Joje nurodoma, kad E. S. šioje baudžiamojoje byloje advokatė Elena Žilėnienė teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios suma yra 290,00 Eur (4 t., b. l. 88-90). Patikslintoje pažymoje nurodoma 405 Eur suma (4 t., b. l. 147-150).

72. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija). Įstatymų leidėjas aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. atkreipia dėmesį į tai, kad tokie teisės aktų pakeitimai padaryti siekiant užkirsti kelią naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba asmenims, kurie turi galimybę pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

73. Sprendžiant dėl 405,00 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo E. S. teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad E. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo laisvė apribota, nusprendęs, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas yra būtinas, jam gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu (4 t., b. l. 75), kita vertus procese gynėjo dalyvavimas buvo nulemtas ir kaltinamųjų interesų prieštaravimų, atsižvelgiant į tai, kad kiti kaltinamieji turėjo gynėjus (3 t., b. l. 40). Kitaip tariant gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas. Kaltinamasis E. S. iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, šiuo nuosprendžiu jam taip pat skiriama laisvės atėmimo bausmė, be to, jis nedirbantis, atitinkamai teismas neįžvelgia pagrindo iš E. S. priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas.

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

74. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini:

- Vokas su tyrimo objektų pakuotėmis, kuris 2021 m. vasario 4 d. kvitu B serija BBB Nr. 6PK002275 perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ūkio poskyrio saugyklą (1 t., b. l. 135, 136);

- Vokas su tyrimo objektų pakuotėmis, kuris 2021 m. vasario 23 d. kvitu B serija BBB Nr. 6PK002291 perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ūkio poskyrio saugyklą (1 t., b. l. 137, 138);

- Vokas su G. B. ir K. I. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, kuris 2021 m. gegužės 17 d. kvitu B serija BBB Nr. 6PK002388 perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugyklą (1 t., b. l. 13-140, 141);

- Po specialisto tyrimo likusios medžiagos, kurios perduotos saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą (1 t., b. l. 114-120).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 307 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

G. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti G. B. subendrintą 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į G. B. paskirtą galutinę bausmę įskaityti šioje byloje laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2020 m. liepos 13 d. 2.45 val. iki 2020 m. liepos 14 d. 13.02 val., šias dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai ir laikyti G. B. nubaustu galutine subendrinta 96 MGL (4900 Eur) dydžio bauda.

Kaltinamajam G. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į E. S. paskirtą galutinę bausmę įskaityti šioje byloje laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2020 m. liepos 13 d. 2.45 val. iki 2020 m. liepos 14 d. 13.03 val., šias dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Kaltinamajam E. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Neišieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už E. S. suteiktą advokato teisinę pagalbą.

K. I., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti D. M. I., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), taikant vieno tūkstančio (1000 Eur) eurų užstatą, įpareigojant užstatą į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti trejų metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti:

- Voką su tyrimo objektų pakuotėmis, kuris 2021 m. vasario 4 d. kvitu B serija BBB Nr. 6PK002275 perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ūkio poskyrio saugyklą;

- Voką su tyrimo objektų pakuotėmis, kuris 2021 m. vasario 23 d. kvitu B serija BBB Nr. 6PK002291 perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ūkio poskyrio saugyklą;

- Voką su G. B. ir K. I. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, kuris 2021 m. gegužės 17 d. kvitu B serija BBB Nr. 6PK002388 perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugyklą;

- Po specialisto tyrimo likusias medžiagas, kurios perduotos saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Užstatą ji turi į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.