Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko, susipažinusi su nuteistosios R. L. apeliaciniu skundu dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2021 m. birželio 17 d. gautas nuteistosios R. L. apeliacinis skundas dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje ir jai paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė – 2 (dviem) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant pareigas: dirbti ar registruotis darbo biržoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, nuteistajai R. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistosios R. L. pateiktu apeliaciniu skundu bei baudžiamosios bylos duomenimis, vertina, kad yra pakankamas ir objektyvus pagrindas nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, kartu yra pagrindas spręsti dėl baudžiamosios bylos perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 229 straipsnio pagrindu.

Dėl teisėjų kolegijos nusišalinimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisė, kad asmens bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, be kita ko asmeniui turi būti garantuojama, kad jo bylą išnagrinės teisėtos sudėties teismas. Asmens procesinio skundo negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu buvimą.

Teismo nešališkumas pirmiausia siejamas su tuo, kad nė vienas teisėjas negali turėti išankstinio asmeninio nusistatymo ar būti tendencingas, turi būti išsklaidytos bet kokios abejonės bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenei nekiltų nepagrįstų abejonių dėl teisėjo darbo vertinimo.

BPK 58 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu priimti objektyvų sprendimą, tuo tarpu BPK 59 straipsnis įpareigoja teisėją nusišalinti esant BPK 58 straipsnyje numatytiems pagrindams. Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jei yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių teisėjo nešališkumu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniu skundu nuteistoji R. L. prašo vadovaujantis BK 40 straipsnio pagrindu atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje padarymą, laiduotojais siūlant M. K. arba A. A., nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukiant, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje laiduotoja siūloma M. K. yra Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Dariaus Kantaravičiaus mama. Ši aplinkybė proceso dalyviams gali sukelti pagrįstų abejonių teismo nešališkumu, kadangi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Darius Kantaravičius pagal savo užimamas pareigas atlieka tiesioginį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus administravimą, o į atliekamų administravimo veiksmų ratą patenka ir baudžiamųjų bylų paskyrimas. Todėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Dariaus Kantaravičiaus 2021 m. birželio 17 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 323 straipsnio 2 dalimi, baudžiamosios bylos Nr. 1A-486-348/2021 nagrinėjimui buvo sudaryta Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų – Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (pirmininkė ir pranešėja), Valdo Vitunsko.

Kartu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atlieka ir tiesioginį neprocesinių veiksmų koordinavimą, kuris yra susijęs su sklandaus skyriaus darbo užtikrinimu, tai yra atlieka administracinį darbą, kuris tiesiogiai apima ir neprocesinę skyriaus teisėjų veiklą, kaip pavyzdžiui, skyriaus pirmininkas atlikdamas administracinį darbą derina skyriaus teisėjų atostogų grafikus, nagrinėja neprocesinius skundus, kuriuos asmenys teikia dėl jų manymu nekokybiško skyriaus teisėjų darbo, be to, sprendžia kitus organizacinius skyriaus klausimus, kurie yra susiję su darbų paskirstymu.

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuri buvo paskirta baudžiamosios bylos Nr. 1A-486-348/2021 nagrinėjimui dirba Baudžiamųjų bylų skyriuje, kurio skyriaus pirmininkas, kaip aukščiau aptarta, yra Darius Kantaravičius, todėl akivaizdu, kad teisėjus ir skyriaus pirmininką sieja darbiniai santykiai, o kaip jau nurodyta Darius Kantaravičius atlieka ir tiesioginį Baudžiamųjų bylų skyriaus administravimą tiek procesiniu, tiek ir neprocesiniu lygmeniu. Taigi aplinkybė, kad teisėjų kolegiją, nagrinėjančią baudžiamąją bylą Nr. 1A-486-348/2021, ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką Darių Kantaravičių siejantys darbiniai santykiai bei tai, kad teisėjų kolegijai nagrinėti paskirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-486-348/2021 laiduotoja yra siūloma būtent Dariaus Kantaravičiaus mama, objektyviai proceso dalyviams gali sukelti pagrįstų abejonių teisėjų šališkumu ir kartu baigiamojo teismo procesinio sprendimo priėmimo pagrįstumu ir skaidrumu.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, jog siekiant užtikrinti BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą asmenų teisę į nešališką teismą bei siekiant pašalinti bet kokias abejones teismo šališkumu, privalo nusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Dėl baudžiamosios bylos perdavimo pagal BPK 229 straipsnį

Teisėjų kolegijos vertinimu, objektyviam ir pašaliniam stebėtojui aukščiau nutartyje aptartos aplinkybės, susijusios su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Dariaus Kantaravičiaus ir laiduotoja baudžiamojoje byloje siūloma M. K. giminyste, gali sukelti šališko teismo manymą bei sukelti neobjektyvaus R. L. baudžiamosios bylos išnagrinėjimo grėsmę. Siekiant šias abejones išsklaidyti, užtikrinant teisingumo ir skaidrumo interesus, Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kreipiasi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas išspręsti klausimą dėl R. L. baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 4 dalimi, 59 straipsnio 1 dalimi, 229 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

nusišalinti nuo nuteistosios R. L. apeliacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžio nagrinėjimo.

Bylą išsiųsti į Lietuvos apeliacinį teismą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis klausimo dėl R. L. baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui išsprendimui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.