Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Nainienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. B. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Gabartienės apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo

E. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Nuspręsta neišieškoti iš E. R. nukentėjusiajam R. B. išlaidas jo atstovės paslaugoms apmokėti. Nuspręsta neišieškoti iš E. R. valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent: jis 2021 m. lapkričio 6 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto įrenginio, naudodamasis savo socialinio tinklapio www.facebook.com asmenine paskyra, pavadinta E. R. (URL adresas (duomenys neskelbtini), interneto pagalba savo paskyroje patalpino viešą įrašą „Visą tiesą apie AFERISTĄ.“ ir baigtame žodžiais „<...> rinkdamas už jas atitinkamas tikinčiųjų aukas.“ (duomenys neskelbtini), kuriame paskleidė apie nukentėjusįjį R. B. konstatuojamojo pobūdžio neigiamą informaciją, t. y. tokiu būdu paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, pakirto pasitikėjimą juo bei apšmeižė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Atsiliepimo į apeliacinius skundus negauta.

5. Teismo posėdyje prokurorė Vitalija Gabartienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, E. R. pripažinti kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 60 MGL dydžio, t. y. 3 000 Eur baudą, nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš E. R. nukentėjusiojo naudai 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

6. Teismo posėdyje nukentėjusiojo R. B. atstovas advokatas Zigmas Pocius prašė tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą, pripažinti E. R. kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, paskirti sankcijoje numatytą bausmę, priteisti nukentėjusiajam R. B. neturtinę žalą, taip pat priteisti atstovavimo išlaidas.

7. Išteisintojo E. R. gynėjas advokatas Edvardas Staponkus prašė atmesti apeliacinius skundus ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. vasario 5 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su E. R. išteisinimu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, kritikuojamas apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas, ginčijama teismo išvada dėl tyčios E. R. veiksmuose nebuvimo.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad išteisinamasis nuosprendis E. R. atžvilgiu buvo priimtas pagrįstai. Tiek prokurorės, tiek nukentėjusiojo R. B. atstovės apeliacinių skundų argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai pateikiamomis ir vertinamomis buvusių įvykių aplinkybėmis, o vien tik tai, kad šie proceso dalyviai susiklosčiusią situaciją vertina kitaip ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir panaikinti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė.

10. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą. Šmeižimas yra tyčinė nusikalstama veika, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, asmenį diskredituojanti informacija. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. duomenų, faktų konstatavimą apie asmenį, jo veiksmus, elgesį (ar reiškinius, įvykius). Sprendžiant BK 154 straipsnio taikymo klausimą, svarbu atskleisti šmeižimo turinį, atriboti informaciją (duomenis, faktus) nuo nuomonės. Duomenims, faktams taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė – tai kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į juos; nuomonei būdingas subjektyvumas, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau nuomonė turi būti paremta tikrovėje egzistuojančiais faktais. Be to, baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla, jei BK 154 straipsnyje apibūdintą informaciją jos skleidėjas suvokė kaip turinčią atitinkamas savybes (neatitiktį tikrovei, niekinantį ar žeminantį pobūdį arba galinčią pakirsti pasitikėjimą žmogumi) ir norėjo paskleisti būtent tokią informaciją. Taigi, turi būti nustatyta tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-38-1073/2018, 2K-253-458/2020 ir kt.).

11. E. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent: jis 2021 m. lapkričio 6 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto įrenginio, naudodamasis savo socialinio tinklapio www.facebook.com asmenine paskyra, pavadinta E. R. (URL adresas (duomenys neskelbtini), interneto pagalba savo paskyroje patalpino viešą įrašą „Visą tiesą apie AFERISTĄ.“ ir baigtame žodžiais „<...> rinkdamas už jas atitinkamas tikinčiųjų aukas.“ (duomenys neskelbtini), kuriame paskleidė apie nukentėjusįjį R. B. konstatuojamojo pobūdžio neigiamą informaciją, t. y. tokiu būdu paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, pakirto pasitikėjimą juo bei apšmeižė.

13. Vertinant nuketėjusiojo R. B. skundo argumentus matyti, kad savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis apeliantas grindžia savo subjektyviu situacijos vertinimu teigdamas, kad E. R. per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą juo, ir taip jį apšmeižė ir to norėjo, todėl priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, negali būti vertinami tik kaip E. R. kritiška nuomonė. Tačiau toks apelianto pateikiamas situacijos vertinimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir neatitinka šioje konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju E. R. pateikta informacija, kitų byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti vertinama kaip tikrovės neatitinkančios informacijos apie R. B. paskleidimas BK 154 straipsnio 2 dalies prasme. Kaip minėta, atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės, kadangi už nuomonės, kad ir nepalankios, turinčios neigiamą atspalvį, išsakymą asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo atveju sprendžiant, ar pateikta tikrovės neatitinkanti ir apeliantą šmeižianti informacija, ar išsakyta subjektyvi nuomonė apie tam tikrus įvykius, turi būti įvertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, galėjusios sąlygoti ar sąlygojusios atitinkamus asmens pasisakymus, jo suvokimą apie tam tikrus įvykius ar faktus, apie kuriuos jis pateikė informaciją.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 6 d. E. R. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje buvo patalpintas viešas įrašas: „Visą tiesą apie AFERISTĄ. R. B., kuris nėra kunigas ir vykdo nusikalstamą veiklą Liuteronu bažnyčios vardu, pasinaudodamas žmonių pasitikėjimu, siūlau pasiskaityti straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ (gegužes 8 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsniu 2021-05-07 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Su pagarba. E. R.“ (t. 1, b. l. 147-151). Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tiriamajame socialinio tinklo „Facebook“ vartotojo „E. R.“ įraše, pradėtame žodžiais „Visą tiesą apie AFERISTĄ.“ ir baigtame žodžiais „<...> rinkdamas už jas atitinkamas tikinčiųjų aukas“, yra pateikiama neigiama informacija apie R. B., kad jis užsiima dokumentų klastojimu. Ši informacija suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija. Tiriamajame socialinio tinklo „Facebook“ vartotojo „E. R.“ įraše pateikta neigiama informacija apie R. B. gali būti žeminanti, jei neatitinka tikrovės. Žeminimas nėra išsakomas grubia leksika (t. 1, b. l. 152-155).

15. Išteisintojo E. R. sutuoktinė I. R. bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme parodė, kad jos vyras iš Vokietijos į Žemaitiją atvyko padėti statyti bažnyčią kaip misionierius, per tą misiją su R. B. ir susipažino. Kadangi R. B. buvo (duomenys neskelbtini) bažnyčios kunigas, jie paprašė, kad jis juos sutuoktų. Nurodė, kad santuoka įvyko 2019 metų sausio ar vasario mėnesį ir buvo patvirtina (duomenys neskelbtini) metrikacijos biure. Vėliau žurnalistei išspausdinus laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ didžiulį straipsnį apie R. B., paaiškėjo, kad jis neturėjo teisės juos sutuokti, neturėjo teisės teikti tokių sakramentų, kad bažnyčia yra uždaroji akcinė bendrovė ir įmonė registruota (duomenys neskelbtini) ir prasidėjo nemalonumai, nesutarimai, tiksliau jie iš jo bažnyčios išėjo. Ministerija patvirtino, kad R. B. neturėjo teisės tuokti, jo bažnyčia nepripažinta Lietuvoje. Nurodė, kad po to, kai sužinojo, kad santuoka yra neteisėta, dar kartą susituokė Šilutės rajone, Saugose, kad santuoka tikrai būtų teisėta Lietuvos liuteronų bažnyčioje. Taigi, kaip matyti pirma informacija, kad R. B. neturi teisės teikti sakramentų, buvo paskleista ne išteisintojo iniciatyva. Liudytojos I. R. parodymus patvirtina 2021 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) bažnyčia yra įregistruota kaip kita (netradicinė) religinė bendruomenė pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 11 straipsnį. Bendruomenė nėra tradicinė Lietuvoje pagal minėto įstatymo 5 straipsnį, valstybės pripažinimas pagal įstatymo 6 straipsnį bendruomenei nėra suteiktas. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.24 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu santuoka buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudaryta santuoka nesukelia tokių pat teisinių pasekmių kaip santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.

16. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, jog R. B. yra kunigas, kad jis turi kunigo įgalinimus, kad gali atlikti santuokos sakramentą, išduoti tai patvirtinantį dokumentą. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) bažnyčios vadovas – bažnyčios administratorius-dvasininkas R. B. (t. 1, b. l. 160-161). Iš 2021 m. spalio 25 d. Centralizuotos religinės organizacijos (duomenys neskelbtini) bažnyčios Rusijos teritorijoje vyskupo I. L. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. B. studijavo jų teologijos institute ir gavo reikiamą išsilavinimo lygį, kad būtų ordinuotas diakonu (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. (duomenys neskelbtini) bažnyčios diakonas turi teisę atlikti pamaldas, teikti krikšto sakramentą, dalyti Šventąją Komuniją, sutuokti jaunuosius bei atlikti kitas krikščionių apeigas pagal Įstatus bei Bažnyčios nuostatas. Šiuo raštu taip pat patvirtinta, kad Juridinės parapijos registracijos kitos valstybės teritorijoje klausimai nėra (duomenys neskelbtini) bažnyčios kompetencija ir yra reguliuojami Lietuvos Respublikos įstatymų (t. 2, b. l. 21-39). Pats nukentėjusysis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad Lietuvoje yra liuteronų kunigų, kurie įšventinti ne vyskupo, o kitų kunigų, nurodė, kad jį, kai atsirado bažnyčia, 2015 metais įšventino kunigas, o kas įšventino nenorėtų atskleisti.

17. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. B. sutuokdamas išteisintąjį E. R. ir I. R. jų neinformavo, jog sudaryta santuoka nesukels tokių pačių pasekmių, kaip santuoka sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą. Tai neabejotinai sąlygojo išteisintojo E. R. suvokimą apie tam tikrus įvykius, kuriuos jis paskelbė asmeninėje „Facebook“ paskyroje. Šios išvados nepaneigia nukentėjusiojo R. B. teiginiai, jog jis nežinojo, kad pagal įstatymą pripažįstamos tik tradicinės bažnytinės santuokos, kadangi akivaizdu, kad jis, kaip įregistruotos (duomenys neskelbtini) bažnyčios vadovas privalo žinoti savo įgalinimų ribas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visa tai, kas aukščiau išdėstyta, sprendžia, kad E. R. turėjo pagrindo susidaryti tam tikrą supratimą apie R. B. ir to paskelbimas asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje negali būti vertinamas kitaip, nei kaip jo nuomonės atspindys, kuriai nėra taikomas tiesos kriterijus. Kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų aplinkybes, kad E. R. turėjo pakankamą faktinį pagrindą susidaryti neigiamą nuomonę apie R. B. veiksmus ir reikšti savo subjektyvų jam žinomų aplinkybių vertinimą, byloje nėra.

19. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad E. R. sistemingai skundė R. B. įvairioms institucijoms dėl neva neteisėtos ir nusikalstamos veiklos, ir dėl to toks išteisintojo elgesys negali būti vertinamas kaip tiesioginės tyčios apšmeižti neturėjimas, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi pranešimas apie galimai padarytas nusikalstamas veikas yra pilietiškumo išraiška. Pažymėtina, kad taikant BK 154 straipsnio nuostatas būtina nustatyti tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti kito asmens garbę ir orumą, ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti kitą asmenį žeminančią informaciją. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. R. tikslo apšmeižti R. B. neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad išteisintasis E. R. dėl R. B. veiksmų kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, rodo, kad E. R. buvo įsitikinęs tokios informacijos teisingumu ir nesiekė apšmeižti R. B.. Šiuo atveju matyti, kad E. R. po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pateikdamas nuomonę apie savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje, nesuvokė, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, nesuprato, jog žemina žmogaus garbę ir orumą, ir to nesiekė. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie galimą nusikalstamos veikos padarymą nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas.

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo E. R. dėl nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, yra teisėtas, pagrįstas, teismo išvados paremtos visapusišku ir objektyviu byloje surinktų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu. Tenkinti nukentėjusiojo ir prokuroro apeliacinius skundus ir išteisinamąjį nuosprendį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2024 m. gegužės 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 137,50 Eur už E. R. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

22. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

23. Ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal išteisintojo padėtį bloginančiais pagrindais paduotus prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus, kurie yra atmetami. Išteisintajam E. R. gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu šioje byloje siekiant įgyvendinti jo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas, nepriklausomai nuo išteisintojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes ir į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš E. R. neišieškotinos.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis R. B. atstovui advokatui Zigmui Pociui sumokėjo 1 000 Eur pagal teisinių paslaugų sutartį.

25. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, spręsdamas dėl tokių bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgia ir į procesinį bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo R. B. ir prokuroro apeliacinius skundus, kurie yra atmetami kaip nepagrįsti, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajam nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo R. B. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Gabartienės apeliacinius skundus atmesti.

Neišieškoti iš išteisintojo E. R. (E. R.) Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nepriteisti iš išteisintojo E. R. (E. R.) nukentėjusiajam R. B. išlaidas jo atstovo paslaugoms apmokėti.