Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Č. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl NŽT skyriaus 2024 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 3VĮ-1740-(15.3.1 E.) „Dėl Marijampolės apskrities Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūnijos Salaperaugio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies, kuria patvirtintas Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas, į kurį XII eiliškumo grupėje 6 numeriu 2 eilute įtrauktas J. Č. dėl 0,41 ha žemės sklypo, projektinis Nr. 457-2 (Nr. 106-2), nuomos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2024 m. birželio 14 d. su skundu kreipėsi į NŽT direktorių, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti prie prašymo pridėtą šioje byloje skundžiamą Įsakymą, nurodydama, jog apie tai, kad žemės sklypas Nr. 106-2 (projektinis Nr. 457-2) suprojektuotas ne jai, o trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Č., kaip gretimo žemės sklypo savininkė sužinojo tik gavusi mažosios bendrijos „Alvi projektai“ 2024 m. gegužės 24 d. kvietimą į žemės sklypo (projektinis sklypo Nr. 457-2), esančio (duomenys neskelbtini), ribų ženklinimą.

Pareiškėjos 2024 m. birželio 14 d. skundas buvo išnagrinėtas NŽT priimant šioje byloje ginčijamą 2024 m. liepos 18 d. raštą Nr. 1SS-293-(5.75 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjos skundas dėl Įsakymo (jo dalies) panaikinimo atmestas.

Pareiškėja į teismą, ginčą išnagrinėjus ikiteismine tvarka, kreipėsi įstatymo nustatytu terminu – per vieno mėnesio terminą nuo sprendimo priėmimo dienos (2024 m. rugpjūčio 8 d.), kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 28 straipsnio nuostatose, todėl atsakovės argumentai dėl galimai praleisto termino ginčyti sprendimus yra nepagrįsti.

Įsakymu pareiškėjai R. P. buvo suprojektuotas 3,42 ha žemės sklypas, projektinis Nr. 459 (Nr. 106-1), trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Č. – 0,41 ha žemės sklypas, projektinis Nr. 457-2 (Nr. 106-2), dėl kurio ir kyla ginčas byloje (toliau – ir Ginčo sklypas).

Bylos duomenimis, NŽT skyriaus vedėjo 2023 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 20VĮ-2369-(14.20.2 E.) „Dėl Marijampolės apskrities Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūnijos ir Sangrūdos seniūnijos Salaperaugio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ priimtas sprendimas rengti Marijampolės apskrities Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūnijos ir Sangrūdos seniūnijos Salaperaugio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Minėtame įsakyme, be kita ko, numatyta, jog asmenys, pageidaujantys Projektui rengti nurodytoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, prašymus NŽT skyriui gali teikti iki 2023 m. rugsėjo 17 d.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. liepos 15 d. NŽT skyriui buvo pateikusi prašymą Nr. 20FP-2091 25 metams išsinuomoti 6 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūnijos Salaperaugio kaime, LŽF plane pažymėtą numeriais „Nr. 106-1, 106-2 ir kiti“.

Iš bylos duomenų matyti, jog NŽT skyriui 2022 m. gegužės 18 d. prašymus Nr. 20FP-1450 ir Nr. 20FP-1451 taip pat buvo pateikęs trečiasis suinteresuotas asmuo J. Č., nurodydamas, jog prašo išnuomoti jam LŽF plotą Nr. 106-1 ir LŽF plotą Nr. 106-2.

NŽT skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 20VĮ-2507-(14.20.2.) buvo patvirtintas Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Marijampolės apskrities Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos seniūnijos ir Liubavo seniūnijos Salaperaugio kadastro vietovėje, sąrašas, į kurį, pagal prašymų valstybinei žemei išsinuomoti padavimo datą trečiasis suinteresuotas asmuo J. Č. įrašytas 12 ir 13 eilės numeriu, pareiškėja R. P. – 16 eilės numeriu.

Šioje byloje skundžiamo Įsakymo, kuriuo patvirtintas Projektas, 1.2 papunkčiu buvo patvirtintas Sąrašas, į kurį XII eiliškumo grupėje 6 numerio 2 eilute įtrauktas šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo J. Č., minėta Įsakymo dalimi jam numatant suprojektuoti 0,41 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 457-2), kuris LŽF plane pažymėtas numeriu 106-2. Į tuo pačiu Įsakymu patvirtintą Sąrašą XII eiliškumo grupėje 8 numeriu įtraukta pareiškėja, jai numatant suprojektuoti 3,42 ha žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 459. Dėl pastarosios Įsakymo dalies ginčo byloje nėra.

Byloje ginčas kyla dėl pirmumo teisės išsinuomoti valstybės laisvos fondo žemę lengvatinėmis sąlygomis žemės sklype, LŽF plane pažymėtame numeriu 106-2 (projektinis Nr. 457-2), kurį Įsakymu numatyta suprojektuoti trečiajam suinteresuotam asmeniui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklės.

Žemės reformos įstatymo 3 straipsnyje (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d.), nurodyta, jog žemės reformos objektas – Lietuvos Respublikos žemės fondas. Minėtas įstatyme numatyti žemės reformos tikslai, kuriais, be kita ko, numatyta įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi: 1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti; 2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Paminėtos tos pačios nuostatos dėl pirmumo teisės išsinuomoti laisvos valstybinės žemės fondo žemę numatytos ir Taisyklių 7 punkte (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.).

Nagrinėjant bylą nustatyta, jog tiek pareiškėja, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė NŽT duomenis apie tai, kad įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. abu atitiko Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą sąlygą. Dėl to byloje ginčo nėra. Byloje taip pat nėra ginčo, jog žemės sklypu 106-2 (projektinis Nr. 457-2) iki tol nei pareiškėja, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nesinaudojo.

Teismas pažymi, jog Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje imperatyviai nurodyta, jeigu tokių asmenų nėra (kurie prieš tai naudojosi žemės sklypu, kurį siekia išsinuomoti), žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu (antra sąlyga).

Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas nuostatas akivaizdu, jog tik tuomet, kai pirmesnė sąlyga nenustatyta, t. y. jeigu nėra asmenų, kurių turimas žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės sklypu, atsižvelgiama į trečią sąlygą, kuri pirmumo teisę išsinuomoti sklypą sieja su prašymo pateikimo laiku, t. y., kuris asmuo prašymą padavė anksčiau.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog žemės sklypas 106-2 (projektinis Nr. 457-2) ribojasi su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. 4400-1097-6220, kadastro Nr. 5170/0002:291. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta Ištrauka iš Marijampolės apskrities Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūnijos Salaperaugio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – ir Projekto ištrauka) ir Nekilnojamo turto kadastro žemėlapio duomenys (Gretimybių žemėlapis), iš kurių aiškiai matyti, jog Ginčo žemės sklypas ribojasi iš pietinės pusės su minėtu pareiškėjos sklypu.

Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojais apklausti gretimų žemės sklypų savininkai (naudotojai) Ž. Š. ir L. Š., kurių paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėja, teikdama prašymą, siekė išsinuomoti visą valstybinės žemės sklypą (apie 6 ha), kuris Projekto ištraukoje pažymėtas brūkšnine linija kaip vienas didelis plotas, tą lauką jie dirbo kaip vieną žemės sklypą. Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas pareiškėjos sutuoktinis V. P., kuris paaiškino, jog tiek prašyme, tiek NŽT vykusiame 2023 m. spalio 6 d. susirinkime pareiškėja pretendavo į maždaug 6 ha dydžio vieną žemės sklypą, kuris plane buvo pažymėtas kaip vientisas, jokiu indeksu kaip atskiras Ginčo žemės sklypas nebuvo pažymėtas.

Iš Projekto Ištraukos matyti, jog aplink pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio kadastro Nr. 5170/0002:292, Ištraukoje pažymėtą indeksu 18-2 (Nr. 359), užbrūkšniuotas kaip vientisas vienas žemės sklypas; indeksai, kurie žymėtų 2 atskirus žemės sklypus nenurodyti.

Teismas pažymi, jog NŽT yra atsakinga už tinkamą žemės reformos įgyvendinimą, asmenų teisių į valstybinės žemės naudojimo įstatymų nustatyta tvarka realizavimą.

Atsakovė, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (taip pat) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1059-502/2019).

Gero administravimo principu įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Juo siekiama užtikrinti, kad, prieš priimdamas administracinį aktą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokio sprendimo priėmimui, kad nekiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1621-629/2019).

Teismas pažymi, jog pareiškėja 2022 m. liepos 15 d. prašymu išreiškė valią išsinuomoti LŽF žemės plotą, kurio numeriai 106-1, 106-2 ir kiti, nurodė didesnį žemės plotą, t. y. 6 ha, nei jai suprojektuota Įsakymu (Nr. 106-1 sudaro 3,42 ha).

Jos prašymu, paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, jog pareiškėja siekė išsinuomoti visą užbrūkšniuotą žemės sklypą, įskaitant plotą, kuris Projekte pažymėtas Nr. 106-2, kuris ribojasi su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. 4400-1097-6220, kadastro Nr. 5170/0002:291.

Todėl atsakovės argumentai, jog prašyme pareiškėja nenurodė, kad su pageidaujamu išsinuomoti žemės sklypu Nr. 106-2 ribojasi minėtas žemės sklypas, o nurodė tik, kad žemė ribojasi su kitu jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. 4400-1097-6308, kadastro Nr. 5170/0002:292, nepaneigia jos valios išraiškos. Minėti argumentai vertintini kaip formalaus pobūdžio, nesudarantys pagrindo tvirtinti, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Č. – 0,41 ha žemės sklypas, projektinis Nr. 457-2 (Nr. 106-2) buvo suprojektuotas teisėtai, nes atsakovė pagal Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą gero administravimo principą privalėjo aiškiai ir konkrečiai išaiškinti valstybinės žemės nuomos sąlygas, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkei, tačiau to neatliko.

Teismas pažymi, jog pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 34 ir 38 punktų reikalavimus, žemės sklypai projektuojami, jų vieta ir ribos su į Pretendentų (Asmenų) sąrašą įtrauktais pretendentais valstybinei žemei įsigyti, išsinuomoti, aptariamos bei derinamos pretendentų susirinkimuose, kurių metu pretendentai supažindinami su laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais ir valstybės išperkamos bei neprivatizuojamos žemės plotais, kuriuose numatoma projektuoti žemės sklypus ar suplanuoti kitus sprendinius; paaiškinamos pretendentų galimybės ir sąlygos įsigyti žemės ar naudotis ja bei žemės sklypų projektavimo tvarka.

Teismui nepateikta objektyvių duomenų, kad pareiškėjai 2023 m. spalio 6 d. buvo pateikta susipažinti su būsimo Projekto planu, kuriame būtų aiškiai pažymėti jos prašyme nurodyti žemės sklypai.

Iš 2023 m. spalio 6 d. pretendentų susirinkimo garso įrašo nustatyta, jog ir Metodikos 34 ir 38 punktų reikalavimų nebuvo laikytasi, pareiškėjai tinkamai neišaiškintos, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkės teisės ir galimybės, klaidingai NŽT specialistės bandoma įteigti, jog jos žemės sklypo tik nedidelė dalis ribojasi su pageidaujamu žemės išnuomoti žemės sklypu, kai tuo tarpu ginčui aktualus teisinis reglamentavimas su pastarąja aplinkybe valstybinės žemės nuomos sąlygų ir pirmumo teisės nesieja.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl Ginčo žemės sklypo tenkintas nepagrįstai, nes jis neatitiko Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos imperatyvios nuostatos dėl antros sąlygos, kadangi Ginčo žemės sklypas nesiribojo su nuosavybės teise valdomu ar iš valstybės nuomojamu žemės sklypu.

Neatitinkant minėtos įstatymo nuostatos antros sąlygos, atsakovei nebuvo teisinio pagrindo taikyti trečią sąlygą pirmumo teisę suteikiant prašymą anksčiau pateikusiam trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaip kad nurodyta skundžiamame NŽT Rašte.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog ginčijama Įsakymo dalimi tvirtinant Sąrašo dalį dėl 0,41 ha žemės sklypo, projektinis Nr. 457-2, suprojektavimo trečiajam suinteresuotam asmeniui, buvo pažeisti Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje ir Taisyklių 7 punkte numatyti reikalavimai, pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą, pažeisti gero administravimo principai.

NŽT, priimdama 2024 m. liepos 18 d. raštą Nr. 1SS-293-(5.75 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“, pagal pareiškėjos 2024 m. birželio 14 d. skundą pirmiau paminėtų teisės aktų reikalavimų neištaisė, tai sudaro pagrindą pareiškėjos skundą iš dalies patenkinti: panaikinti NŽT skyriaus vedėjo 2024 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 3VĮ-1740-(15.3.1 E.) „Dėl Marijampolės apskrities Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūnijos Salaperaugio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kurioje 1.2 papunkčiu patvirtintas sąrašas, į kurį XII eiliškumo grupėje 6 numeriu 2 eilute įtrauktas J. Č. dėl 0,41 ha žemės sklypo, projektinis Nr. 457-2 (Nr. 106-2), taip pat panaikinti NŽT 2024 m. liepos 18 d. raštą Nr. 1SS-293-(5.75 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai), įpareigoti atsakovę NŽT 0,41 ha žemės sklypo, projektinis Nr. 457-2 (Nr. 106-2), suprojektavimo klausimą išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Pažymėtina, kad teismas vertina ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, reikalavimas dėl įpareigojimo NŽT atlikti skunde prašomus konkrečius veiksmus dėl pareiškėjos įtraukimo į Sąrašą atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja R. P. prašo priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Kadangi pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, ji turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nustatyta, kad pareiškėja patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2024 m. rugpjūčio 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 45/2024(1) už skundo parengimą (mokėtina suma 500,00 Eur). Taip pat pareiškėja pateikė 2024 m. rugpjūčio 8 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą Serija LAA Nr. 1222401, kuris patvirtina, jog pareiškėja sumokėjo 500,00 Eur sumą Advokato padėjėjui M. M..

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 2,5 sandaugai.

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 2 161,0 Eur (2024 m. I ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 2 161,0 Eur = 5 402,5 Eur).

Prašoma priteisti už skundo parengimą administracinėje byloje 500,00 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina pareiškėjai.

Iš dalies tenkinus pareiškėjos skundą, iš dalies tenkintinas ir pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsižvelgiant į tenkintą reikalavimų dalį, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą, įvertinus nagrinėjamos bylos pobūdį, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.2 papunktyje bei teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovės priteistina 80 proc. bylinėjimosi išlaidų, t. y. 400,00 Eur (500,00 Eur – 100,00 Eur (20 proc.)) bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 5 dalimis, 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. P. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 3VĮ-1740-(15.3.1 E.) „Dėl Marijampolės apskrities Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūnijos Salaperaugio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kurioje 1.2 papunkčiu patvirtintas Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas, į kurį XII eiliškumo grupėje 6 numeriu 2 eilute įtrauktas J. Č. dėl 0,41 ha žemės sklypo, projektinis Nr. 457-2 (Nr. 106-2).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. liepos 18 d. raštą Nr. 1SS-293-(5.75 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos 0,41 ha žemės sklypo, projektinis Nr. 457-2 (Nr. 106-2), projektavimo klausimą išnagrinėti iš naujo.

Likusią skundo dalį atmesti.

Pareiškėjai R. P. priteisti 400,00 Eur (keturis šimtus eurų ir 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.