Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. skundą dėl Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. birželio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundą padavęs asmuo V. V. prašo panaikinti Institucijos nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Nurodo, kad alkoholį vartojo išvakarėse, kai buvo sustabdytas dėl padaryto pažeidimo. Ryte, sėsdamas už vairo nesijautė, kad galėtų būti apsvaigęs nuo alkoholio. Tyčios vairuoti automobilį būnant apsvaigus nuo alkoholio neturėjo, o padarytas administracinis nusižengimas astitiktinio pobūdžio. Pareiškėjas dirba dvejuose įmonėse UAB ,,(duomenys neskelbtini)” bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, netekus teisės vairuoti, kyla grėsmė prarasti darbą ir vienintelį pajamų šaltinį. Tai apsunkintų rūpinimusi dviejų nepilnamečių vaikų poreikiais bei sutuoktine. Teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti darbinius reikalaus. Pareiškėjas suvokia savo padaryto nusižengimo pavojingumą, labai gailisi ir ateityje tokių nusižengimų nebedarys.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėjo byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, Institucija prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 422 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs, nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai ir užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Administracinė nuobauda yra skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Pareiškėjas nurodo, jog pažeidimą padarė labiau dėl neatsargumo nei dėl tyčios. Nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro ir apsvaigęs nesijautė.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-18 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymi, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-23 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Pareiškėjas pasielgė pavojingai ir neatsakingai, pasikliaudamas savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jog yra blaivus, bet nepasitikino ar iš tiesų yra blaivus, nors, esant menkiausiai abejonei (šiuo atveju teismas tai laiko alkoholio vartojimą išvakarėse), privalėjo tai padaryti prieš sėsdamas vairuoti transporto priemonę.

Transporto priemonės vairavimo inkriminuoto nusižengimo sudėtis yra formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, nes jis savo esme yra itin pavojingas. Įvykdytos veikos pavojingumas nekelia abejonių – asmuo, būdamas neblaivus, valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, o nustatytas neblaivumas šiuo atveju viršijo teisės aktų nustatytą leistiną normą.

Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos matyti, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti.

V. V. kaltę dėl aptariamo nusižengimo padarymo patvirtina paties pareiškėjo prisipažinimas vartojus alkoholį iš vakaro (b. l. 6), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 7), iš kurio matyti, kad tikrai 2023 m. gegužės 20 d. 09.40 val. sustabdžius V. V. vairuojant automobilį ir tikrinant jo blaivumą, pirmu tikrinimu 09.40 val. nustatytas 0,0,76 promilių, o antru tikrinimu 09.56 val. – 0,81 promilės neblaivumas. Tokiu būdu V. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Teismas konstatuoja, jog apelianto patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Skunde nurodomos šeimos ir darbo aplinkybės, pažeidėjui buvo žinomos ir administracinio nusižengimo padarymo metu.

Taigi, minėtos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimui. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus vairuoti automobilį, turi numatyti dėl pažeidimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ar jo artimiesiems, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad apeliantas nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas.

Apeliantas, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismo vertinimu, asmuo, kurio gyvenimo, šeimos ar darbo funkcijos tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų pavojingumą.

Vertinant pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad Institucijos pareigūnas atsižvelgė į visas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir taikė būtent švelnesnę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams bei dėl to taikė draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas minimaliam terminui. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus penkerių metų laikotarpiu matyti, kad V. V. baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 34-38).

Į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam didelių nepatogumų, vien tik rūpesčius ir suvaržymus darbe bei kasdieniniame gyvenime, finansinius nepatogumus, Institucija atsižvelgė, skirdama minimalią sankcijoje numatytą baudą bei pritaikydama anksčiau paminėtus draudimus vairuoti transporto priemones.

Teismas konstatuoja, jog pareiškėjo skunde išvardintos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei dar labiau sutrumpinti paskirtų minimalios trukmės administracinio poveikio priemonių terminą (draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai minimalus terminas yra 12 mėnesių). Teismo vertinimu, paskyrus šią poveikio priemonę už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nėra pagrindo taikyti išimtinę pažeidėjos teisinę padėtį lengvinančią nuostatą dar labiau. V. V. kartu su bauda paskirtos administracinio poveikio priemonės laikytinos proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkančios nubaustojo asmenybę ir pakankamos, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Institucijos vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. birželio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) yra teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o V. V. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. V. skundo netenkinti.

Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. birželio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.