Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1155-318/2011 Teisėjas Robertas Rainys Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01504-2010-6 Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.9.2.; 1.1.10.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.1.;

2.4.6.3.4.

2011 m. gruodžio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. L. atstovo advokato J. V. ir nuteistojo A. G. (A. G.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams.

Iš A. G. priteista: nukentėjusiosios A. L. naudai 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2200 Lt advokato pagalbai apmokėti; Valstybinės ligonių kasos naudai 20061,33 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 37, 38, 238 p. p. reikalavimus, 2010-10-13 apie 13.24 val., neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, vairavo kelių transporto priemonę - Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka neregistruotą motociklą Honda ir, važiuodamas Ukmergės g. Vilniuje link Pašilaičių mikrorajono, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios už Šeškinės-Ukmergės gatvių sankryžos, buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kur tuo metu gretimose eismo juostose sustojo transporto priemonės, kad praleisti pėsčiuosius, nepraleido jam iš dešinės į kairę einančios pėsčiosios A. L. ir ją partrenkė. Dėl to nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų šiais klausimais formuojamą praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 16 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje pažymėjo, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais; kaltininkui nusikalstant ne pirmąjį kartą, teismai turėtų plačiai motyvuoti, kodėl tikslinga atidėti bausmės vykdymą. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas 13 kartų. Tai, kad kaltinamasis, vairuodamas transporto priemones, nejaučia jokios atsakomybės, rodo ir tai, kad jis jau keletą metų vairuoją motociklą, kurio nėra įregistravęs ir neturi teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonę. Šios aplinkybės, nukentėjusiosios atstovo manymu, rodo, kad jis dėl daromų pažeidimų nesigaili, todėl nepaskyrus laisvės atėmimo bausmės, kaltinamasis nepateisins teismo pasitikėjimo, o paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nepadės pasiekti bausmės tikslų, kuriais siekiama taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo gynėja prašė A. G. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios A. L. ir jos atstovo apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašė nukentėjusiosios A. L. ir jos atstovo bei nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios A. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantai nuteistojo A. G. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo bei paskirtos bausmės rūšies ir dydžio neginčija. Kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia.

Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai A. G. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., nes pastarasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Skirdamas A. G. bausmę, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jos padarymo aplinkybes, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tačiau, paskyręs nuteistajam tinkamą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams -, apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jei yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl šio baudžiamojo įstatymo taikymo, privalo išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nors A. G. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau byloje nustatytas pasekmes jis sukėlė itin šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus – nukentėjusiąją A. L. partrenkė pėsčiųjų perėjoje dienos metu, kai gretimose eismo juostose esančios transporto priemonės buvo sustojusios praleisti pėsčiųjų. Be to vairavo motociklą neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, taigi ir tinkamų įgūdžių, bei neįregistravęs šios transporto priemonės teisės aktų nustatyta tvarka. Faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad nuteistasis A. G. iki šio nusikaltimo padarymo buvo net trylika kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už sukeltus eismo įvykius (t. 1, b.l. 77-82), o tai rodo, kad nuteistasis buvo itin abejingas teisės aktų, reglamentuojančių saugų elgesį kelyje, reikalavimams. Be to, kaip matyti iš Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžio, iki nagrinėjamo eismo įvykio A. G. dar buvo padaręs tyčinį apysunkį nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su fizinio smurto panaudojimu. Praeityje jis buvo padaręs nusikaltimą, už kurį teistumas šiuo metu yra išnykęs (t. 1, b.l. 83-84). Visos šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs daryti įvairius teisės pažeidimus ir reikiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro.

Taigi A. G. padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kolegijos vertinimu, neduoda pagrindo manyti, jog bausmės tikslai pastarojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti A. G. nuo teisės pažeidimų padarymo ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nors A. G. dirba, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, tačiau tai, atsižvelgiant į pirmiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių visumą, negali būti pagrindu taikyti pastarojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas.

Esant šioms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų taikymas A. G. naikintinas. Jam paskirta laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti atviroje kolonijoje.

Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. reglamentuoja, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Kaip jau minėta, A. G. itin atmestinai vykdė teisės aktų, reglamentuojančių eismo dalyvių elgesį, reikalavimus, nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais sukėlė itin sunkias pasekmes. Iki šio nusikaltimo padarymo A. G. buvo 13 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o tai rodo jo didesnį pavojingumą, naudojantis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apylinkės teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę 2 metų terminui.

Nuteistojo prašymas sutrumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas. Nors A. G. tvirtina, jog uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones teismo nustatytam 2 metų terminui apribos jo galimybes dirbti, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones šiam terminui, jis nebeturės galimybės dirbti.

Šioje byloje nukentėjusioji A. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies: iš A. G. priteisė 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji A. L. ir jos atstovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog apylinkės teismas, nustatydamas A. G. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, todėl priteisė akivaizdžiai per mažą neturtinės žalos sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos žalos minimumo ar maksimumo. Ją byloje dėl konkretaus nukentėjusiojo įvertina teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-16/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 2K-442/2009).

Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog A. G. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios pasekmės – eismo įvykio metu nukentėjusiajai A. L. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė muštine plėštine žaizda dešinės pusės antakio-kaktos srityje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies kaulų lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, lydimu galvos smegenų suspaudimo, cerebrinės komos ir potrauminės higromos virš dešiniojo pusrutulio, stuburo III-io kaklo slankstelio lanko lūžiu, krūtinės ląstos dešinės pusės IV šonkaulio lūžiu, oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, trauminiu plaučių uždegimu. Dėl šių sužalojimų nukentėjusioji A. L. nuo 2010-10-13 iki 2010-11-16 buvo gydoma ligoninėje, šiuo metu – ambulatoriškai, paskirta reabilitacijos programa. Ligoninėje nukentėjusiajai buvo atliktos kelios operacijos, tame tarpe, galvos, nukentėjusiosios būklė ilgą laiką buvo labai sunki – tik 2010-11-16, t.y. praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo hospitalizavimo, medikai konstatavo vidutinio sunkumo būklę.

Byloje esantys medicininiai dokumentai tvirtina, jog dėl patirtos sunkios galvos traumos iki šiol sutrikusi A. L. pusiausvyra, koordinacija ir kalba, nusilpę kairės kūno pusės judesiai. Nukentėjusioji savarankiškai nevaikšto. Apsitarnaujant ir tvarkantis buityje jai reikalinga maksimali pagalba, pilno pasveikimo prognozė nepatenkinama (t. 2, b.l. 42). Iš darbingumo lygio pažymos matyti, jog nukentėjusioji A. L. neteko 85 procentų darbingumo (t. 1, b.l. 153). Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio pažyma tvirtina, jog A. L. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis iki 2012-02-02).

Taigi akivaizdu, jog dėl A. G. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. L. patyrė ne tik didelį ilgalaikį fizinį skausmą, bet ir ypatingus dvasinius išgyvenimus bei emocinį sukrėtimą dėl iš esmės pasikeitusio gyvenimo: būdama 43 metų amžiaus, staiga tapo nedarbinga ir visiškai priklausoma nuo savo artimųjų, kardinaliai pasikeitė jos išvaizda (t. 2, b.l. 49-53). Kad nukentėjusioji stipriai išgyvena dėl tokios savo būsenos, teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojais apklausti pastarosios vaikai: A. L. ir O. V.. Jie paaiškino, jog motina dėl savo neįgalumo labai išgyvena, tapo nervinga, prarado norą bendrauti net ir su jai artimais žmonėmis. Be to, neatlaikęs susidariusios situacijos ir įtampos namuose, nusižudyti bandė nukentėjusiosios vyras (t. 2, b.l. 67-69).

Apylinkės teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad nustatytos pasekmės kilo dėl neatsargių A. G. nusikalstamų veiksmų, o jo turtinė padėtis nėra gera, padarė pagrįstą išvadą, jog nukentėjusiosios prašoma priteisti suma neturtinės žalos atlyginimui yra aiškiai per didelė. Tačiau, sumažindamas prašomą priteisti sumą iki 50000 Lt, teismas neatsižvelgė į tai, jog esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju yra nusikalstama veika sukelti padariniai, o ne nuteistojo turtinė padėtis. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.

Apylinkės teismas, argumentuodamas priteistinos žalos dydį, rėmėsi ir ta aplinkybe, kad šiuo metu prasta nuteistojo sveikatos būklė. Iš tiesų, bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu nuteistasis taip pat patyrė sužalojimus, kurie specialisto įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 97-99). Apeliacinės instancijos teismui A. G. pateikė išrašą iš ligos istorijos, kuris tvirtina, kad nuteistajam buvo atlikta su šia trauma susijusi operacija. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, šie sveikatos sutrikimai kilo išimtinai dėl paties nuteistojo A. G. neatsargių nusikalstamų veiksmų, todėl negali turėti esminės įtakos nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydžiui.

Esant šioms aplinkybės, įvertinusi visas reikšmingas bylos aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti priteisiant neturtinę bei turtinę žalą ir vadovaudamasi LR CK 250 str., 6.251 str., 6.282 str. bei 6.283 str. nuostatomis, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais, kolegija daro išvadą, jog A. L. priteistina 70000 litų neturtinė žala. Tokį žalos dydį kolegija laiko atitinkančiu nukentėjusiosios patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl fizinės negalios, gyvenimo kokybės praradimo, bendravimo galimybių sumažėjimo. Toks žalos dydis, kolegijos nuomone, atitinka ir nuteistojo nusikalstamų veiksmų pobūdį bei jo neatsargią kaltę, yra realus atlyginti.

Dėl išdėstytų motyvų nuteistojo A. G. prašymas sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį atmetamas.

Apeliacinį skundą surašė ir apeliacinės instancijos teisme dalyvavo nukentėjusiosios A. L. atstovas advokatas J. V., todėl iš nuteistojo A. G. turi būti išieškotos nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 328 str. 4 p.,

nusprendė:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios A. L. ir jos atstovo advokato J. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendį pakeisti:

1. Panaikinti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymą A. G. atžvilgiu. Jam paskirtą laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmę skirti atlikti atviroje kolonijoje.

2. Iš A. G. nukentėjusiajai A. L. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 70000 (septyniasdešimt tūkstančių) Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš A. G. A. L. naudai papildomai priteisti 1500 Lt (vieną tuksantį penkis šimtus) Lt advokato teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidoms padengti.