- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-17
- Bylos Nr.
- 2S-1022-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01078-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Alfatransa“
- Atsakovas
- SIA „Dozhas“
- Kategorijos
- 118.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Autovira“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alfatransa“ atskiruosius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-463-470/2015 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Autovira“ ieškinį atsakovei SIA „Dozhas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Alfatransa“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2014 m. kovo 20 d. ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu 2011 m. kovo 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sandorį. Šiuo sandoriu ieškovė perleido atsakovei 16051,82 Lt reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Alftransa“.
2014 m. spalio 13 d. teismui buvo pateiktas įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimas dėl ieškovės įmonės pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 8 punkte numatytu pagrindu.
Nustatė, kad, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ieškovės įmonės likvidavimo, įmonė yra pasibaigusi. Duomenų apie ieškovės teisių perėmėjus nėra. Jos neišregistravimo iš juridinių asmenų registro faktą laikė procedūriniu formalumu, nesudarančiu pagrindo įmonės veiklą pripažinti tęsiama.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Atskiruosius skundus dėl šios nutarties pateikė ieškovė ir trečiasis asmuo.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad, byloje įsiteisėjus Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimui už akių, 2014 m. birželio 20 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl ieškovės įmonės pabaigos. Priėmus 2014 m. liepos 7 d. teismo sprendimą dėl ieškovės įmonės pabaigos. 2014 m. liepos 22 d. nutartimi teismas panaikino 2014 m. gegužės 13 d. priimtą sprendimą už akių. Ieškovė 2014 m. liepos 30 d. gavo raštą iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kad SIA „Dozhas“ kasacinis skundas įrašytas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėjamų bylų sąrašą. Tokiu būdu, beveik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl ieškovės įmonės pabaigos ir paaiškėjus naujoms svarbioms aplinkybėms dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, ieškovės įmonė nebuvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Kol ji neišregistruota iš Juridinių asmenų registro, bankroto administratorius turi visas procesines teises. Prašo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas. Pagal CK 2.95 straipsnio 3 dalį juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Ieškovės bankroto administratorius nesikreipė į VĮ Registrų centrą dėl įmonės išregistravimo, dalyvavo 2015 m. sausio 29 d. teismo posėdyje kaip bankrutavusios įmonės atstovas, Alytaus rajono apylinkės teisme bei Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (civilinės bylos Nr. CIK-1121/2014) yra nagrinėjamos su ieškovės, jos kreditorių ir trečiojo asmens interesais susijusios bylos. Tai rodo, jog šios įmonės veikla nėra pasibaigusi. Teismas bylos nutraukimo pagrindus taikė formaliai, rėmėsi prielaidomis, jog įmonės veikla nėra tęsiama.Teismas neteisingai taikė CPK 293 straipsnio 8 punktą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nepagrįstai pripažindamas, kad iš Juridinių asmenų registro neišregistruota įmonė nebeegzistuoja kaip teisinių santykių subjektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, išregistravus bankrutavusią įmonę iš registro, tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami (2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005), taip pat kad išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas (2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2003). Atsižvelgiant į CPK 293 straipsnio 8 punkto nuostatas ir teismų praktiką akivaizdu, kad juridinis asmuo pasibaigia tik nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos. Nutarimas nutraukti bylą pažeidė trečiojo asmens interesus ir užkirto kelią veiksmingai apsaugoti įmonės teises, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą teisę į teismą, CK 1.2. straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, proporcingumo ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus, sudarė galimybę atsakovei piktnaudžiauti savo teisėmis, pažeidžiant CK 1.5. straipsnio įtvirtintus teisingumo, proporcingumo bei sąžiningumo principus. Prašo nutartį panaikinti.
Atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą ieškovė nurodo sutinkanti su trečiojo asmens atskiruoju skundu.
Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė prašo nutartį palikti nepakeistą. Remdamasi CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo sprendimo privalomumo principu teigia, kad likviduotos įmonės bankroto administratorius privalo vykdyti teismo sprendimu dėl ieškovės įmonės pabaigos nustatytus įpareigojimus. Ieškovė iki šiol nėra išregistruota iš Juridinių asmenų registro dėl bankroto administratoriaus netinkamai vykdomų pareigų. CPK 293 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas civilinės bylos nutraukimo pagrindas yra siejamas ne su įmonės išregistravimu iš juridinių asmenų registro, o su įmonės likvidavimo procedūros pabaigos faktu. Įstatymai nenumato likviduoto juridinio asmens teisių perėmimo kitiems asmenims galimybės. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, išnagrinėjęs skundą dėl ieškovės bankroto administratorės UAB „Orinata” veiksmų konstatavo, kad, nevykdydama teismo sprendimo, ji pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso įtvirtintus profesionalumo, pavyzdingumo ir padorumo principus.
Atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą atsakovė papildomai nurodo, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 5 dalis yra imperatyvaus pobūdžio, bankroto administratorius neturi diskrecijos teisės spręsti, kada jam kreiptis dėl įmonės išregistravimo, įgyti pasibaigusios įmonės vardu teises ir pareigas, atstovauti pasibaigusią įmonę teisminiuose ginčuose ir kt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Remiantis ĮBĮ 32 straipsniu, bankrutavusiai įmonei likviduoti ir atitinkamai jos prievolių pabaigai konstatuoti reikalinga atitinkama juridinių faktų sudėtis, t. y. teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis) bei įmonės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio 5, 6 dalys). Teismo sprendimas dėl BUAB „Autovira“ pabaigos ir jos likvidavimo dėl bankroto priimtas 2014 m. liepos 7 d., įsiteisėjo 2014 m. rugpjūčio 7 d., jo teisėtumas nagrinėjamoje byloje negali būti kvestionuojamas (CPK 18 straipsnis), tačiau dėl CPK 18 straipsnio ir ĮBĮ 32 straipsnio reikalavimų nevykdymo UAB „Autovira“ iki šiol nėra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Remiantis šia aplinkybe, vadovaujantis CK 2.95 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro, sutiktina su apeliantais, jog jų ginčijamos nutarties priėmimo metu ieškovė kaip juridinis asmuo nebuvo pasibaigusi, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismo sprendimo neįvykdymo faktas konkrečiu atveju nesudaro pagrindo apeliacine tvarka vertinamos nutarties panaikinimui.
Delsimą įvykdyti teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos bankroto administratorės atstovas motyvavo nagrinėjama byla dėl reikalavimo teisės perleidimo sandorio nuginčijimo bei nebaigtu kasaciniu procesu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo SIA „Dozhas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alfatransa“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Autovira“. Pastarojoje byloje Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino: iš atsakovo UAB „Alfatransa“ ieškovui SIA „Dozhas“ priteisė 16 051,82 Lt skolos (4648,93 Eur), 3281,58 Lt (950,41 Eur) palūkanų, 7,51 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2013 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 580 Lt (167,98 Eur) žyminio mokesčio ir 600 Lt (173,77 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo UAB „Alfatransa“ apeliacinį skundą, 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, ieškovo SIA „Dozhas“ ieškinį atsakovui UAB „Alfatransa“, trečiasis asmuo UAB „Autovira“, atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų koelgija 2015 m. kovo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-141-684/2015, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių pranešimo atsakovui apie reikalavimo perleidimo faktą, todėl sumokėdamas pagal pagrindinę prievolę kreditoriui BUAB ,,Autovira“ atsakovas neveikė savo rizika, o tinkamai įvykdė prievolę tinkamam kreditoriui (CK 6.106 straipsnis 1, 3 dalys).
Apeliacine tvarka vertinamoje byloje ginčijamu sandoriu ieškovė UAB „Autovira“ perleido atsakovei SIA „Dozhas“ reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį UAB „Alfatransa“. Susitarime dėl atsiskaitymo sandorio šalys konstatavo, kad, perleidus reikalavimo teisę, ieškovė atsakovei nieko neskolinga, t.y. ieškovės prievolė atsakovei yra pasibaigusi. Jei šis sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, pritaikius restituciją, atsakovė susigrąžintų 16 051,82 Lt dydžio reikalavimo teisę ieškovei, tačiau šios teisės realizavimas ieškovės bankroto byloje būtų nebeįmanomas – pagal ĮBĮ nuostatas kreditorių reikalavimai gali būti pareiškiami ir tikslinami iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo, ieškovės teisių perėmėjų nėra. Svarbi ir ta aplinkybė, kad reikalavimo teisės perleidimo sandoris nebuvo niekinis. Iš nurodytos kasacinio teismo nutarties matyti, jog SIA „Dozhas“ ieškinio netenkinimo priežastis yra nepateikimas įrodymų apie reikalavimo teisės įgijimo pranešimą skolininkei, o tai įrodyti buvo būtent ieškovo SIA „Dozhas“, tvirtinančio apie šios įstatymu reikalaujamos aplinkybės egzistavimą, pareiga (CPK 185 straipsnis). Tokiu būdu nepriklausomai nuo apeliacine tvarka vertinamos bylos baigties, jei nutartis nutraukti bylą būtų panaikinta dėl ieškovės neišregistravimo iš Juridinių asmenų registro, apeliantės SIA „Dozhas“ finansinis reikalavimas bendrovei „Autovira“ negalėtų būti realizuotas.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 2, 7 straipsniuose reglamentuotais civilinio proceso tikslais, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės bankroto administratorės įstatymų laikymosi privalomumo principo netinkamas įgyvendinimas bankrutavusios įmonės likvidavimo (išregistravimo iš Juridinių asmenų registro) stadijoje nagrinėjamu atveju nesudarė galimybės atsakovei įgyvendinti savo materialiąsias teises, neturėjo įtakos trečiojo asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nutraukti bylą, remiantis įsiteisėjusio teismo sprendimo likviduoti ieškinį pareiškusį juridinį asmenį privalomumo principu (CPK 18 straipsnis, 293 straipsnio 8 punktas, 3 straipsnio 7 dalis).
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.