Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. K. parodė, kad prisiima visą kaltę, sutinka su kaltinimu. Paaiškino, kad beveik 3 metus gyveno pas savo buvusią draugę I. bute, šalia kurios buto yra D. P. butas. D. P. pastoviai juos filmuodavo, kviesdavo policiją, yra grasinusi jų šunį nunuodyti ir pan. Vieną dieną ji išėjo pro savo duris, pradėjo filmuoti, dėl to įsikarščiavęs norėjo sulaužyti jos telefoną. Visa tai nutiko 2022 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) kieme. Pripažįsta spyrį koja kai apsikabino D. P., nurodė, jog keliu atsirėmė į jos užpakalį, ištraukdamas telefoną ir smūgį ranka į žastą. Kuri tai buvo koja ir į kurios pusės sėdmenis atsirėmė, tiksliai neatsimena. Pripažįsta, kad ištraukė mobilaus ryšio telefoną, jį perlaužė rankomis ir numetė kieme, gali būti, kad jis nebetinkamas naudojimui. Pasikarščiavo dėl visa tai, kas nutiko, dėl to gali tik atsiprašyti. Visa tai nebuvo tyčia daryta, bet galėjo nukentėjusiajai tokiu savo elgesiu padaryti sužalojimus. Visiškai pripažįsta kaltę, kad galėjo užgauti nukentėjusiąją. Kai ją apkabino, galėjo likti mėlynės ant abiejų žastų, sėdmenyse nuo kelio galėjo likti mėlynė, nes, kai ji sukosi, ją apkabino ir tada galėjo užsigauti. Neprisimena ar keikėsi, negali to nei paneigti, nei patvirtinti. Negrasino, kad nužudys nukentėjusiąją, išvis jai negrasino. Parodė, kad ir po šios nusikalstamos veikos nukentėjusiosios veiksmai nebuvo tinkami, ji ieškojo dingsties tolimesniam konfliktui, bandydamas to išvengti išsiskyrė su drauge ir persikėlė gyventi kitur. Be to, turėjo paskirtą kardomąją priemonę neprisiartinti prie nukentėjusios, dėl to teko išsiskirti su savo drauge I. G.. Ir po viso šito jie patys, jų automobiliai nukentėjusiosios vėl buvo filmuojami, vėl buvo keliamas konfliktas. Nukentėjusiosios tokio elgesio priežasties jis nežino ir paaiškinti negali. Viskas prasidėjo kilus nesutarimams dėl gyvenamojo namo, kuriame tuo metu su drauge gyveno, stogo keitimo, nes jis su I. nesutiko su stogo, kurio keitimą inicijavo D. P., pakeitimo kaina, pirma kaina buvo 17 tūkstančių, o po to nukrito iki 10 tūkstančių.

Kaltinamasis patvirtino, kad įvykį tiesiogiai matė J. G. ir I. G.. J. G. yra I. motina, jie buvo jau kaip ir šeima, ji jo nekurstė prieš D. P.. Kitos liudytojos pilno incidento nematė, todėl jų parodymai nėra visiškai tikslūs, be to, jos tik pačią pabaigą matė. Jos taip nurodė turbūt ir todėl, jog su D. P. geriau bendrauja. Sutinka, kad buvo šiek tiek išgėręs nestipraus alaus, blaivus būdamas gal ir nebūtų taip pasielgęs. Turtinę žalą dėl telefono Iphone pripažįsta, o neturtinę žalą prašo teismo kiek įmanoma sumažinti, kadangi tai per didelė nesąmoninga suma. Neturtinės žalos dydis normalus būtų apie 1000 eurų, o15 000 eurų tikrai beprotiška suma. Paaiškino, jog studijas baigė prieš 3 metus, uždirba minimumą, savo vardu turto neturi, šeimos nesukūręs, gyvena pas tėvą. Jo pripažįstamą turtinę žalą ir neturtinės žalos 1000 eurų galėtų atlyginti, taip pat ir išlaidas už advokato paslaugas atlygintų. Atsiprašo dėl savo netinkamo elgesio. Analogiškas aplinkybes kaltinamasis M. K. paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 4-6, 13).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. P. paaiškino, kad 2022 metų sausio 9 dieną, buvo savaitgalis, kaip paprastai, ji atvyko į savo privačią valdą, esančią (duomenys neskelbtini) ir butas Nr. (duomenys neskelbtini). Nieko blogo neįtardama su kaimynais L. nurėdė bendrą eglutę, buvusią kieme, viskas buvo ramu. Girdėjosi, kad J. G. kieme, namas randasi šalia, vyksta triukšmas, girtuokliaujama. Girdėjosi I. G., M. K. balsai, jie ten girtuokliavo. Sausio 9 dieną buvo buto viduje kai išgirdo, kad į langą trinktelėjo kažkoks daiktas. Kadangi užuolaida užtraukta, pasižiūrėjusi matė, kad toliau nuo langų stovi M. K. ir, žinodamas, kad yra viduje, rodinėja nepadorius gestus. Pati nukentėjusioji, kad jis koliojasi negirdėjo, nes langas buvo uždarytas. Tada viduje eglutę nurėdė, sudėjo į dėžes žaisliukus ir galvojo nešti į garažą. Kai ji atsidarė duris, M. K. paleido seriją keiksmažodžių, nuo kurių dar nebuvo taip pažeminta per visą savo amžių. Visi žodžiai buvo išsakyti kaimynams girdint, G., G. girdėjo. Tada ji išsiėmė telefoną iš kišenės, galvodama pafilmuoti, kad šitaip koliojasi. Kai pamatė, kad pro durų kraštą išsitraukė telefoną filmuoti, kaltinamasis puolė ant jos, griebė, įspyrė į užpakalį du kartus. Griebė iš nugaros kaip, kad apsikabint, ranką užsuko, skaudėjo, buvo mėlynė, su langete visą mėnesį vaikščiojo, negalėjo dirbti. Kadangi yra gydytoja odontologė, mėnesį laiko sirgo, nedarbingumo lapelį turėjo, negalėjo dirbti. Toliau skaudėjo dešinį žastą, skaudėjo ir kairiame, ir dešiniame. Kai atvažiavo policija ji buvo šoke, todėl L. ar P. atnešė vaistų. M. K. jai užsuko ranką, ištraukė telefoną, padarė mėlynes ant žastų, įspyrė du kartus ne kelieniu, o koja į dešinės pusės užpakalį. Neprisimena kuo trenkė į žastą, tada paėmė už kairės rankos, nes telefonas buvo joje. Pirmiausia prie jos durų telefoną trenkė ant žemės ir pasakė „va tau k bus filmuoti“. Kadangi telefonas buvo tvirtame apvalkale, neišsinėrė iš apvalkalo, tada pakėlė jį nuo žemės, ištraukė iš apvalkalo, apvalkalą nutrenkė ir ant kelienio savo sulaužė, netgi susipjaustė sau rankas, nes prie durų buvo prilašėję kraujo. Kaltinamasis grasino, sakė „jei aš tavęs nenužudysiu, tai rasiu, kas tave nužudys“, kelis kartus tą pakartojo, sakė „ir tu čia nešliaužiosi, k“. Grasinimus priėmė kaip realią grėsmę gyvybei, jo bijo, tai reiškė, kad duos su pagaliu į galvą ir viskas. Apmaudu, kad kaltinamajame akte šito nebuvo parašyta. Teigia, kad visi incidentai, kurie vyksta kieme, ne pirmas kartas, jų būta ir su J. G., kuri ją išplūdo, ir pan. Nukentėjusioji nesutinka su tuo, kad ji tik ji visuomet provokuoja ir filmuoja, mano, kad ir gretimų namų kaimynai ne visiškai tinkamai elgiasi.

Neturtinė patirta žala sudaro 15 000 eurų, nes mėnesį laiko nedirbo, o kur dar netektos pajamos, nes be jos pačios dar du darbuotojai yra. Paaiškino, kad į mėnesį ji uždirba iki 5 tūkstančių eurų. Moralinė žala neįkainojama, nes buvo pažeminta prieš kaimynus, jiems girdint, negana to, J. G. išplatino socialiniame tinkle Facebook, „kad va, P. gavo į kaulus nuo šito“, žmonės skambinėjo ir klausė kas ją prilupo. Buvo sutrikęs miegas, negalėjo naktimis miegoti, lankėsi pas kardiologus, pas neurologą, kuris išrašė vaistus, juos ir dabar vartoja. Dėl viso šito paskaičiavo žalą, tai maksimumas, bet teismo nuožiūra palieka spręsti, kadangi neturtinė žala yra toks daiktas, kurio negalima įvertini pinigais. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. P. paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 6, 99-102).

Liudytoja R. L. parodė, kad sausio 9 dieną po 15 valandos pabeldė į langą kaimynė D. P., sakydama „L., žiūrėkit, kas darosi“. D. stovėjo prie liudytojos lango, o prie durų stovėjo M. K., I. G. ir jos mama J. G.. M. tuo momentu mosikavo rankomis, keikėsi, jos manymu, buvo stipriai išgėręs, jį tvardė draugė I. ir jos mama J.. D. pasakė, kad M. atėmė iš jos telefoną ir sulaužė. Su D. ieškojo telefono, kuriame visa informacija, nuotraukos, darbo reikalai. Kaimynės iš namo priešais, atidarę langą, pasakė, kad telefoną M. numetė prie kaimynų automobilio. Jį radusi pakvietė D.. Telefono ekranas buvo sulaužytas, kabojo dalys, buvo kruvinas. D. pati pasikėlė telefoną. Liudytoja matė į pabaigą įvykį. Matė, kad M. mosikavo ir keikėsi, iš kalbos matėsi, akys išverstos, judesiai nekoordinuoti, sprendžia, jog buvo neblaivus, neadekvačiai elgėsi. Jo suduotų smūgių asmeniškai pati nematė, kaip telefonas buvo laužomas irgi nematė. Girdėjo, kad ant D. sakė „kad tu padvėstum“ ar kažką panašaus, keikėsi rusiškai. D. minėjo, kad buvo sumušta, kad ranką skauda, sakė, kad įspyrė jai į nugarą, virš sėdmenų, nežino kur, skaudėjo. Stresinėje situacijoje buvo abi, nes neįprasti tokie vaizdai. D. pažįsta daug metų, ji buvo išsigandusi, pasirodė, kad jai žodžiai kliūna. Analogiškas aplinkybes liudytoja R. L. paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 126-127).

Liudytoja Z. P. parodė, kad iš pat ryto buvo sausio 9 diena, sekmadienis, J. kieme kaimynai vaikėsi, žaidė. Paskui kaip ir tylu buvo, toliau žaidė, vaikėsi su šluota ir su šiūpele vieni kitus. Gerokai po pietų, indus plaunant virtuvėje, nes liudytojos langai prieš pat, stovėjo K., I., G., J. toliau stovėjo kai išėjo D. iš savo kambario link sandėliuko. Tada K. gal 2-3 žingsniais rėkdamas „nu kurva“ pribėgo ir tiesiog griebė ją užsisukusią, nes ji ruošėsi eiti į sandėliuką, už pečių, nuo ko ji net sulinko. Matė kai jis atėjo nuo J. kiemo ir griebė ją už pečių. Girdėjo D. rėkiant „ką tu darai?“, jis lygtai sukosi ir įspyrė vieną kartą, bandė spirti antrą kartą, bet pataikė ar ne, nežino, nes D. iš jo išsisuko. Kai antrą kartą spyrė, liudytoja liepė mergaitėm filmuoti, nes bus negerai. Dukra atsakė, kad jau filmuoja. D. išsitraukė iš kišenės telefoną ir galimai norėjo skambinti telefonu, bet jis griebė ją už abiejų rankų per riešus, D. iškėlus rankas buvo, paspaudė, ištraukė telefoną iš rankų ir telefoną gniaužė, tada dėjo į kelienį ir metė link jų namo. Telefonas nukrito prie mašinos priekio, per visą kiemą. Atstumą matuojant, ten sustatytum 4 mašinas nuo namo iki namo, šveitė tą telefoną, telefonas per tvorą nukrito prie kito kaimyno mašinos rato. Visa tai liudytoja matė per savo virtuvės langą. Pirmiausia jis atėjęs griebė ją už pečių, po ko ji net palinko, tada jis jai spyrė nepaleidęs, laikė už striukės, tada spyrė antrą kartą su koja, bet D. tuo metu išsisuko iš jo rankų, spyrė ne padu, o su kelieniu. Nematė, į kurią vietą pataikė, spiriant galėjo pataikyti į sėdmenį ar aukščiau, į kryžmens dalį. Parodė, kad jos namas yra prieš namą, atstumas nuo jos langų iki įvykio vietos bus gal 10 metrų. Virtuvės lango viršus buvo pravertas, todėl viską puikiai girdėjo. Necenzūrinių žodžių buvo „sterva, kurva, išgama“. D. buvo sukrėsta ir išsigandusi. Dukra atidarius miegamojo langą sakė „D. nesinervuok, mes viską nufilmavom“, įrašus perdavė P.. J. su I. jį už striukės nusitempė. Konfliktų kurstytoja yra J. G., ji visą kiemą kursto. D. rami, kaimyniška, ji su kažkokių ryšių neturi, tiesiog kaimyniški santykiai. K., jos nuomone, yra konfliktinė asmenybė. Analogiškas aplinkybes liudytoja Z. P. paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 130-132).

Liudytoja I. G. parodė, kad per patį įvykį ji nebuvo, atvažiavo po viso įvykio. Parodė, kad iki įvykio pas tėtį ant kiemo prie garažo, prie pat D. P. buto, per keliuką, taisė savo automobilį ir išvažiavo. Su ja ant kiemo buvo mama J. G., sesuo U. G., dar buvo R. G., K. G., P. G.. Matė ponią D. vaikščiojant šalia jų su telefonu, neturėjo laiko žiūrėti ar ji fotografavo, ar ne, nes įpratę būti jos fotografuojami ir iškoliojami, jos vaikai nukentėjo per ją. Susitvarkiusi automobilį liudytoja išvažiavo. Įvykio metu asmeniškai nebuvo, jai papasakojo mama. Parodė, kad daugiau nei dešimt metų kenčia nuo D. P.. Ne kartą mačius, kad D. P. fotografuoja juos ir jų vaikus, jos dėka už nieką yra gavusi baudą dėl ant keliuko pastatyto automobilio. Liudytoja nematė, kad ten būtų mėtomos šluotos, girdėjo kad jie juokavo, kikeno, vaikščiojo aplink mašiną. M. su mama žaidė, visi smagiai leido laiką. Asmenų girtumo ji nenustatinėjo, bet jos akimis buvo blaivūs. Atvažiavusi prieš įvykį su mama gėrė kavą, prie jos niekas alkoholio negėrė nei kieme, nei namuose. Nematė tiesiogiai kaltinamojo veiksmų, nukreiptų į nukentėjusiąją. Analogiškas aplinkybes liudytoja I. G. paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 122-124).

Liudytoja J. G. parodė, kad M. K. kurį laiką gyveno su dukra, šiuo metu jie gyvena atskirai. Tą dieną su M. K. tiesiog siautėjo savo teritorijoje – kieme, žaidė. Juos nuo D. P. skiria įvažiavimas į kiemą. D. P., išėjusi demonstratyviai pradėjo juos filmuoti ir taip sukėlė visą tolimesnį „kipišą“. Viskas įvyko prie dukters I. G. durų, (duomenys neskelbtini). D. P. gyvena tame pačiame name pirmame, o dukra antrame aukšte. Atrodo įvykio būta šių metu sausio 9 d., po pietų, šviesus paros metas. Tą dieną iš pradžių buvo kambaryje, atsigėrė kavos, o paskui sugalvojo būti tiesiog savo kieme, kaimynų ramybės netrukdė. Liudytoja gyvena tame pačiame kieme, tik kitame sklype, (duomenys neskelbtini), skiria kelias, įvažiavimas į kiemą. Tą dieną D. pradėjo filmuoti, ją perspėjo, kad nenori būti filmuojami, kad tai nėra jos sklypas, kad jie tarpusavyje bendrauja, jos iš vis nekabina, bet ji sukėlė tokį „kipišą“, Pyktis buvo dėl to, kad D. P. juos filmavo telefonu. M. prie jos priėjęs atėmė telefoną, viskas taip greitai įvyko, kad liudytoja negali net nuosekliai paaiškinti. Paskui ji pati buvo prie visų kaimynų apkaltinta D. P., kad telefoną pavogusi. Tada nukentėjusioji, liudytojos leidimu, išpurtė jai kišenes, kad įsitikintų, kad tikrai pas ją kišenėje telefono nėra. Viskas vyko iškart po to įvykio, kai telefonas buvo paimtas iš P.. D. P. yra svarstyta dėl elgesio su kaimynais Veiverių seniūnijoje, svarstyta Darbo partijos etikos komisijoje, nes tiesiog neišsiteko ant vieno kiemo. Yra P. puldinėjami ir ne vieną kartą kreipėsi pagalbos į policiją ir seniūniją, tarpusavio santykiai nėra geri ir tai tęsiasi 17 metų. M. poelgyje nieko nusikalstamo ji nematė, ten vyko viskas ekspromtu, buvo daug triukšmo, bet veiksmo jokio, nei jis ją mušė. Jokių smurtinių veiksmų M. neatliko. M. atėmė telefoną, ji slydo, parkrito. M. K. negrasino D. P., ji negirdėjo, kad jis keiktųsi, grasintų ar gąsdintų. Tiek kiek matė, tai M. telefoną paėmė iš D. rankos ir gražiai ištraukė. Nebuvo užlaužta ranka, nebuvo įspirta, kiek matė, jis jos nepalietė. Viskas vyko per atstumą. Paskui atvažiavo policija. M. alkoholio vartojęs nebuvo, jie išgėrė tik kavos. Jiems nuolatos kyla piktumas, dėl to, kad 24 val. per parą yra stebimi, D. savo pasistatytomis kameromis, nuolat filmavo jų kiemą. Iš D. P. pusės kyla nepatogumai, nes ji filmavo, tuo tarpu savo sklype kas ką nori, tą ir veikia, nėra jokio poreikio lįsti prie jų nuolatos ir kolioti. Analogiškas aplinkybes liudytoja J. G. paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 140-142).

Liudytoja I. G. parodė, kad su D. yra kaimynė, o su M. draugai. D. P. išprovokavo šį konfliktą. Viskas įvyko šalia namų adresu (duomenys neskelbtini). Ji su M. ėjo namo į jos butą, o D. P., iškišusi galvą, filmavo įeinančius. Nežinau, kodėl ji mus filmavo, reikėtų jos paklausti, ji nuolatos filmuoja ir fotografuoja nuo ryto iki vakaro, yra parašiusi ir pareiškimą policijoje. Nežino, ko ji tuo siekia ir nori. Kai grįžta namo, ji automobilį fotografuoja, renka duomenis, kokiais tikslais liudytoja nežinanti. Tuo metu su M. buvo lauke, ėjo į namus, o D. P., duris prasivėrusi, ir iškart fotografavo savo telefonu. M. paėmė telefoną, nes D. fotografavo. M. jai nieko nesakė, bet D. pradėjo rėkti, kad jis čia negyvens, ji iššaukė konfliktinę situaciją, tada M. pribėgo ir atėmė iš jos dešinės rankos telefoną. Nei ją mušė, nei stūmė, nei kažką. D. rėkavo kažką. Ji juos pijokais vadina, sako, kad liudytoja yra pijokės dukra. D. P. tame name turi 2 butus. D. įžeidinėjo, kad ji su M. bus iškeldinti, kad visi bus pastatyti į vietą, kad paduoti į teismą, kad už viską atsakys ir panašiai. Netgi video įraše matosi, kad ji vaikšto aplink ir provokuoja. Konfliktas kilo iš D. P. pusės, gal taip ir turėjo būti, nes D. ją nuolatos kabina, o M. norėjo apginti, kadangi jos terorizavimai tęsiasi jau 2 metus, neįmanoma per SMS žinutes gyventi, netgi jos telefono numerį užblokavusi. Anksčiau su ja bendravo, viskas gerai buvo, bet jeigu nepaklūsta, neina sniego kasti, dirbti pagal nukentėjusiosios užgaidas, tada tampa pati blogiausia, ji neleidžia net per savo namo kiemą pereiti. Toks didelis konfliktas pirmas čia buvo. Alkoholio tą dieną vartoję nebuvo. M. tą dieną nebuvo vartojęs alkoholio, jis išgeria kartais, bet tikrai ne kiekvieną dieną. Su M. gyveno apie porą metų, nesa susipykę, bet kartu nebegyvena jau apie 4 mėnesius. Kai M. atėmė telefoną, buvo trise, mama irgi matė, ji atėjo iš paskos. Paskui į pabaigą pradėjo kaimynės rėkti per langus, kitos kaimynės pradėjo filmuoti, nes D. liepė. D. balsas dažnai šaukiantis, tai labai girdėjosi, M. tikrai taip nerėkė, kaip ji. Analogiškas aplinkybes liudytoja I. G. paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 145-147).

Liudytoja V. P. parodė, kad tą dieną matė kaip kaimynystėje nuo pat ryto kieme šūkavo, girtuokliavo, tarpusavyje koliojosi. Kieme buvo M., J., I., I., jie šluota mėtėsi. Maždaug apie 15:30 val. D. P. išėjo iš savo buto, esančio šalia I. buto, ir tada M. pradėjo tampytis iš J. ir I. rankų, kad nubėgtų link D. P.. Jis griebė D. iš nugaros, D. buvo nugara į jo pusę, M. pagreitintai atbėgimu atėjo prie D.. Kai jis pagriebė D., pasakė dukrai, kad ji filmuotų viską. Nufilmavo tą įvykį kiek buvo likę, tada pamatė, kad jis atėmė iš D. P. telefoną, kurį laužė savo rankomis per delnus, tada trenkė per kelienį ir numetė per kiemą, per stovėjimo aikštelę į jų kiemą per tvorą. Liudytoja gyvena name prieš D. P. namą, langai yra priešais D. namą, matosi kiemas. J. namas yra per keliuką, o M. gyveno tame pačiame name su D. P.. M. buvo sugriebęs D. už nugaros, pagriebė pirmiausiai už pečių, kilnojo kojas, vadinasi, norėjo įspirti, ar pataikė ar ne, negali garantuoti. Tada jis D. apsisuko priekiu, jau buvo atimtas telefonas, buvo veidas į veidą, tada paėmė jos abi rankas, matėsi raudoni riešai. M. tą sekmadienį po grumtynių pasakė, kad susidoros su D., kad ją nužudys. Negali pasakyti, kaip įvykis baigėsi, nes atsidariusi langą klausė D. ar gali kviesti policiją, tuo metu buvo sulaužytas telefonas. L. ėjo kartu su D. ieškoti telefono, ji matė kur telefonas nukrito, pasakė, kur jis yra. Telefoną D. rado su R. L.. Sugadintą telefoną matė, kita telefono pusė buvo kruvina, tikriausiai M. savo delnus susižalojo į telefoną, nes Iphone nugarėlė kaip stiklinė, tai gal dūžtant jį sužalojo. Konfliktas tuo ir baiginėjosi. Kai įvyko tas susigrumdymas, viskas truko 10-15 min. Kai pasakė, kad iškvietė policiją, liudytojos motina nulipo į apačią, liepė M. eiti, J. puolė kolioti, kad tai ne jų reikalai, ko kišasi Asmeniškai ji nereiškė pretenzijų, nes pačiai ir turtui nieko nenutiko. D. veide matėsi didelis išgąstis, matėsi, kad ji dreba. Paaiškino, kad G. A. yra liudytojos dukra, kuri filmavo įvykį, jai 15 metų. Dukra sveika, ikiteisminio tyrimo metu ji buvo davusi parodymus. Tokie įvykiai nėra kasdien, jeigu jie koliojasi, tą girdėję daug kartų, bet nekreipdavo dėmesio, bet kai žmogus bėga prie žmogaus ir jį griebia už kaklo, dėl to pasakė dukrai filmuoti. Duomenų, patvirtinančių neblaivumą neturi, jie tiesiog atrodė neblaivus. Daro tokią prielaidą pagal žmonių elgseną. Analogiškas aplinkybes liudytoja V. P. paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 135-137).

Be pirmiau aptartų kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, jo kaltę, padarius a akte nurodytas nusikalstamas veikas, pagrindžia ir kiti faktiniai bylos duomenys, kurie laikytini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 20 straipsnio prasme, kurių patikimumu teismas pagrindo abejoti neturi ir, kurie kiekvienas atskirai ir visumoje patvirtina kaltinamojo kaltę padarius prokuroro inkriminuotas nusikalstamas veikas, tarp kurių yra logiškas ryšys ir seka, kurie iš esmės sutampa detalėse ir tarpusavyje neprieštarauja, ir yra sąsajoje vienas su kitu, o būtent:

2022 m. sausio 9 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 5-6) užfiksuota, kad D. P. parodė, jog 2022 m. sausio 9 d. apie 15.30 val. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) laiptų, iš matymo pažįstamas akivaizdžiai neblaivus kaimynas M. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), dėl jai neaiškių priežasčių ją įžeidinėjo, jai pradėjus jo veiksmus filmuoti, jis staiga priėjęs prie jos koja du kartus spyrė jai į dešinės pusės sėdmenis ir ranka sudavė vieną kartą į dešinės rankos žastą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, didelis susijaudinimas ir išgąstis. Po to staiga pagriebė jai kairę ranką ir ją užsuko bei ištraukęs jai iš rankų mobiliojo ryšio telefoną Apple iPhone metė jį į šalia jos buto durų esančias trinkeles ir jį sudaužė. Dėl visiškai sugadinto jai priklausančio telefono Apple iPhone, jai padaryta apie 2 000 Eur turtinė žala, kurią patikslins;

2022 m. sausio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole, foto lentelėse (1 t., b. l. 12-13,14-17) užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) laiptų. Už laiptų matoma atremta į sieną šluota, už jos prie sienos matomas plastikinis suolas. Ant šio suolo sėdimos dalies padėtas sudaužytas mobiliojo ryšio telefonas Apple iPhone, kuris nufotografuotas su masteline liniuote, kaip tyrimui reikšmingas objektas. Daugiau įvykio vietoje reikšmingų šiam ikiteisminiam tyrimui daiktų, objektų nerasta;

2022 m. sausio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 33) užfiksuota, kad V. P. pateikė DVD diską, kuriame yra du vaizdo failai;

2022 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 25-29) užfiksuota, kad apžiūrėti V. P. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti DVD diske esantys du vaizdo failai. Vaizdo faile, kuris pavadintas „Video“, užfiksuota kaip M. K. savo abejose rankose laikydamas kažkokį daiktą, galimai laiko D. P. mobilaus ryšio telefoną, jį rankomis laužia pusiau. Užfiksuota, kaip M. K. galimai plūsta D. P., žodžių nesigirdi. M. K., stovėdamas lauke prie įėjimo durų, savo rankose galimai laiko D. P. mobilaus ryšio telefoną. Jis pasilenkia ir lyg pakelia savo kojos kelį, rankomis smogia į savo kojos kelį D. P. telefoną. Tuomet M. K. pasižiūri į savo kairės ištiestos rankos delną, matoma, kaip savo dešinę ranką iškelia į viršų ir mostu sviedžia rankoje turėtą D. P. telefoną kryptimi nuo kur daromas vaizdo įrašas. Vaizdo faile, kuris pavadintas „Video-2“, užfiksuota kaip J. G. su I. G. bando nuvesti pro duris M. K., neleidžia jam eiti prie D. P., o M. K. galimai plūsta D. P., žodžių nesigirdi. Vaizdo įraše užfiksuota, kad yra skambinama į bendrąjį pagalbos centrą dėl girto kaimyno ir įvykusių grumtynių, kviečiami policijos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini);

2022 m. sausio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 30-31) fiksuota, kad D. P. pateikė telefoną Apple iPhone 12 PRO, kuris yra sudaužytas į tris dalis;

2022 m. sausio 11 d. daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 33-35, 37-41) apžiūrėtas telefonas Apple iPhone 12 PRO 12 PRO, protokole užfiksuota, kad telefonas yra sudaužytas, lūžęs į tris dalis;

2021 m. gegužės 6 d. AB „Telia“ PVM sąskaita-faktūra ir mokėjimo kvitas (1 t., b. l. 44-45), kuriuose nurodyta telefono iPhone 12 Pro 128 GB Gold vertė; Servisa ICT UAB aktu pažymėta, kad padarytas fizinis pažeidimas, sudaužytas telefonas, išsiardęs į kelias dalis, pasiūlymas įsigyti naują aparatą nurodoma pasiūlyta kaina (1 t., b. l. 47);

2022 m. vasario 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 48-50) fiksuota, kad D. P. pateikė kompaktinį diską, kuriame yra užfiksuotas 2022 m. sausio 9 d. įvykis;

2022 m. vasario 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 59-62) apžiūrėtas kompaktiniame diske, pateiktame D. P. 2022 m. rugsėjo 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, esantis vaizdo failas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo faile užfiksuota kaip D. P., ištiesusi į priekį savo kairę ranką ir joje laikydama telefoną, nuo laiptelių nulipa žemyn ir telefonu filmuoja kas vyksta kieme. Staiga nuo lauko vazonų link D. P. bėga M. K.. D. P. kelis žingsnius paeina atbula ir jai sukantis, pribėgęs M. K. D. P. iš nugaros savo abejomis rankomis apglėbia per D. P. rankų žastus. M. K. taip laikydamas D. P., savo kūnu ją pastumia. Paskui M. K. nubėga I. G.. Kas toliau vyksta tarp M. K. ir D. P., vaizdo įraše nematyti, nes tos vietos kamera nefilmuoja. I. G. savo abejomis rankomis paima M. K. už jo dešinės rankos ir jį patraukia. M. K. atsitraukia, savo kairėje rankoje laiko kažką auksinės spalvos, galimai mobilaus ryšio telefoną. Prie vazonų matoma atėjusi J. G.. Daugiau tyrimui reikšmingų įvykio aplinkybių vaizdo įraše neužfiksuota;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 116-117) D. P. nustatyta: kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairiame rieše, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva dešinio sėdmens srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams ) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais).Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių veiksnių, todėl nustatyti, ar tiriamai buvo sukeltas fizinis skausmas, neįmanoma;

liudytoja G. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos L. R. (1 t., b. l. 150-152) parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena su savo mama V. P. ir močiute Z. P.. Butas, kuriame ji gyvena, yra namo antrame aukšte. 2022 m. sausio 9 d. buvo sekmadienis, ji buvo namuose ir pro kambario langą apie 12 val. matė, kaip lauke buvo kaimynai M. K., J. G., I. G. tarpusavyje triukšmavo, mėtėsi šluota, kastuvu. Dar su jais buvo ir I. G., kuri irgi buvo su šiais asmenimis ir tarpusavyje mėtėsi šluota. Po to matė, kaip M. K., būdamas kieme, metė šluotą į (duomenys neskelbtini) namą ir šluota pataikė į D. P. pirmame aukšte esančio buto langą. Šluota nukrito ant žemės. M. K. priėjo prie nukritusios šluotos, ją pakėlė ir rankoje laikydamas šluotą pradėjo šluota daužyti į D. P. buto langą. Daužydamas šluota D. buto langą, M. K. keikėsi sakydamas „žiurke“, rodė ženklus „fakus“. Po to M. K. atsitraukė nuo D. P. lango ir nuėjo į J. G. namų, esančių (duomenys neskelbtini) namo, kiemą. Maždaug po dvidešimt minučių pamatė, kaip iš savo buto išėjo D. P.. M. K. tuo metu buvo J. G. kieme. M. K., pamatęs D. P., išėjusią iš kiemo, greitu žingsniu ėjo link D. P.. D. P. būnant prie savo gyvenamojo namo buto durų, prie jos priėjo M. K. ir D. P. užpuolė jai iš nugaros. Matė kaip M. K., stovėdamas D. P. iš nugaros, savo abejomis rankomis paėmė D. P. už kaklo. Kas toliau vyko, ji nematė, nes tuo metu jos mama ją iš kambario pašaukė ateiti į virtuvę ir telefonu filmuoti. Jos mama su močiute buvo virtuvėje. Tiek virtuvės langas, tiek ir jos kambario langas yra į tą pačią kiemo pusę, į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Jos mama V. ją pakvietė ateiti į virtuvę, kad telefonu ji nufilmuotų vykstantį kieme konfliktą. Ji iš kambario nuėjo į virtuvę ir virtuvėje pro virtuvės langą telefonu filmavo kas vyksta kieme. Jai filmuojant, ji matė, kaip M. K. rankoje turėjo D. P. mobilaus ryšio telefoną. J. G. su I. G. laikė M. K., o šalia jų matė stovinčią D. P.. D. P. nuo M. K. atsitraukė ir matė, kaip M. K., laikydamas savo rankose telefoną, jį rankomis laužė pusiau, o po to mobilaus ryšio telefoną smogė į savo kojos kelį. Girdėjo, kaip M. K. šaukė ant D. P., ką šaukė, nesigirdėjo, bet matėsi, kad K. buvo piktas ir įsiutęs ant D.. M. K. telefoną sviedė į jų kiemą link tvoros. Dar girdėjo, kaip M. K. šaukė ant D. P. tokius žodžius: „jei aš tavęs nenužudysiu, tai nužudys kažkas kitas“. Šių M. K. žodžių ji nenufilmavo. J. G. su I. G. M. K. nuvedė į butą. Šiame konflikte I. G. nebuvo, ji buvo tik tuomet, kai jie tarpusavyje mėtėsi šluota. Tuo metu kai tarp K. ir P. vyko konfliktas, I. G. buvo išvažiavusi. Dar jos mama per langą D. P. pasakė, kad jos konfliktą nufilmavo ir iškvietė policiją. K. girdėjo, kaip jos mama sakė, kad konfliktą nufilmavo. J. su I. M. nuvedė į butą, o po to dar M. išėjo iš savo namų ir ėjo link jų buto, tačiau jos močiutė Z. jam neleido pas juos ateiti, o J. su I. visą laiką laikė M.. Antrą kartą matė, kaip nuo jų namų J. su I. M. nuvedė į namus. Po to matė, kaip į kiemą atvažiavo automobilis ir juo išvažiavo M.. Kitu automobiliu išvažiavo I. G.. Matė, kaip D. ieškojo po visą kiemą savo telefono. Jos pro savo langą D. pasakė kryptį, kur nukrito telefonas. D. savo telefoną surado. Telefonas buvo visiškai sulaužytas, kruvinas. Netrukus atvažiavo policija, bet M. K. buvo išvažiavęs. Matėsi, kad M. K. nuo ryto buvo neblaivus. Ji pati dienos metu nematė kieme D. P., manė, kad jos namuose nėra. Dėl ko M. K. užsipuolė D. P., nežino. Ji pati po to, kai atvyko policijos pareigūnai, bendravo su D.. Matė, kad ji buvo pasimetusi, ant jos abiejų rankų riešų buvo paraudimai. Jai pačiai D. nesiskundė, kad jai kažką skauda.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios atstovas pateikė pareiškimą, sutinkamai su BPK 256 straipsnio nuostatomis, dėl kaltinimo papildymo pasunkinimo ir prašė bylą nagrinėti kaltinant M. K. tuo, kad jis 2022 m. sausio 9 d. apie 15.30 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) įėjimo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, viešoje vietoje, stebint ir kitiems asmenims, be pateisinamo motyvo ir priežasties, įžūliu elgesiu ir piktybiškai tyčiodamasis iš visuotinai priimtų padoraus elgesio normų, įžūliu elgesiu, grasinimais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką – iškeikė D. P., tyčia koja spyrė nukentėjusiajai D. P. du kartus į dešinės pusės sėdmenis, ranka sudavė jai į dešinės rankos žastą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką sugriebęs už kairės rankos ir užsukęs ištraukė mobilaus ryšio telefoną iPhone 12Pro 128 GB Gold, tyčia jį daužė, rankomis laužė, smogė jį į savo kojos kelį bei numetė (duomenys neskelbtini) namo kieme; be to tuo pačiu metu ir toje vietoje grasino D. P. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, be visa kita pareikšdamas, jog „tu čia nešliaužiosi, nes jai ne aš, tai rasiu, kas tave užmuš“; tokiais veiksmais nusikalstamai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padarė D. P. ir nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairiame rieše, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva dešinio sėdmens srityje, o taip pat tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai D. P. tiesioginę 1 179 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 143-145, 179-181).

Nurodė, kad baudžiamojoje byloje valstybinio kaltintojo M. K. veiksmai buvo ir tebėra vertinami bei kvalifikuojami per švelniai, nes, atstovo nuomone, buvo ir yra pagrindai kaltinti M. K. ne tik pagal kaltinamajame akte nurodytuosius baudžiamuosius įstatymus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, bet ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą), o taip pat pagal nusikalstamų veikų sutaptį ir pagal BK 284 straipsnį. Pagrindą tokioms išvadoms (tokio pobūdžio kaltinimui) sudarė ir sudaro ne tik nukentėjusiosios D. P. nuoseklūs parodymai apie atitinkamus jai buvusius išreikštus M. K. grasinimus nužudyti arba bent sunkiai sužaloti bei M. K. įvykdytą nusikalstamą viešosios tvarkos sutrikdymą, nukentėjusiajai padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą ir nukentėjusiosios turto sunaikinimą, bet ir šioje byloje apklaustų atskirų, visiškai nešališkų, liudytojų atitinkami parodymai bei kiti bylos duomenys. Prokuroras su tokiu patikslintu nukentėjusiosios bei jos atstovo iniciatyva kaltinimu nesutinka, nes jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra nepagrįstas.

Kaip jau minėta M. K. prokuroro kaltintas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje padarymu dėl to, kad 2022 m. sausio 9 d. apie 15.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia konfliktavo su nukentėjusiąja, kuriai du kartus koja spyrė į dešinės pusės sėdmenis ir viena kartą ranka sudavė į dešinės rankos žastą. Po to, ketindamas ištraukti mobiliojo ryšio telefoną, užsuko nukentėjusiajai D. P. ranką, ištraukė telefoną ir jį sugadino, tai yra, netyčia rankomis laužė bei smogė į savo kojos kelį, tokiu būdu sugadino svetimą turtą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktas nukentėjusiosios ir jo atstovo prašymas sunkinti kaltinimą M. K. atžvilgiu pagal BPK 256 straipsnio nuostatas, papildomai traukiant kaltinamąjį baudžiamojon atsakomybėn pirmiau nurodytais motyvais ir aplinkybėmis pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). BK 187 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – nuosavybė. Veika pasireiškia alternatyviai svetimo turto sunaikinimu arba jo sužalojimu. Tyčinio turto sunaikinimo sudėtis yra materialioji. Paminėtina ir tai, kad materialiųjų sudėčių atveju asmens santykis apima ne tik fizinį gebėjimą ir norą padaryti veiką, bet ir sukelti padarinius. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą, lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnį galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. K. tyčia sugadinti svetimą turtą – nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną iPhone 12Pro 128 GB Gold yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais pirmiau aptartais įrodymais. Nukentėjusiajai padarytos žalos, kaltinamajam ištraukus iš nukentėjusiosios rankos, kad ši nefilmuotų ir smogus į savo kojos kelį, tokiu būdu jį sulaužius, po ko mobilųjį telefoną numetus (duomenys neskelbtini) namo kieme, dydis – 1 179 Eur, su kuo kaltinamasis visiškai sutinka ir padarytos žalos dydžio neginčija. Juo labiau, kad tokiu būdu nusikaltęs prisipažino ir pats kaltinamasis M. K.. Šią nusikalstamą veiką bylos duomenimis jis padarė tiesiogine tyčia, suvokė, kad taip elgdamasis sugadins svetimą turtą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir tokių padarinių norėjo. Ši nusikalstama veika visiškai įrodyta kaltinamojo, nukentėjusios bei teisme apklaustų liudytojų parodymais, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku pribėgo prie nukentėjusiosios, atėmė ir, trenkdamas per kelį, sulaužė telefoną bei jį nusviedė tolyn, dėl ko šis buvo nenaudojamai sugadintas vienareikšmiškai patvirtina kaltinamojo kaltę. Tarp šių duomenų, gautų įstatymo nustatyta tvarka, kurių iš esmės neginčija ir pats kaltinamasis, prieštaravimų nėra, jie sutampa detalėse, yra logiški bei nuoseklūs. Be to kaltinamojo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, sugadinto daikto, atsižvelgiant į BK 190 straipsnio nuostatas, vertė atitinka veikos kvalifikaciją, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo M. K., duodamas parodymus, savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, jog tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajai D. P. ir teigė, kad įspyrė kojos keliu galimai į apatinę kūno dalį, būdamas iš nugaros pusės apkabinęs nukentėjusiąją. M. K. pripažino, jog galėjo D. P. tokiu savo elgesiu sužaloti, galėjo padaryti konstatuotą specialisto nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis kairiame žaste, kairiame rieše, dešiniame žaste, dešinio sėdmens srityje. Toks sveikatos sutrikdymo mastas konstatuotas specialistų, turinčių žinių ir kompetencijos medicinos srityje, pagal kilusius padarinius teismui abejonių nėra. Bylos duomenimis tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo nagrinėjamu atveju įvyko asmeninio pobūdžio konfliktas, kaltinamajam nesusitvardžius dėl pastovaus kaltinamojo ir jam artimos aplinkos, nesant jo požiūriu tam jokios dingsties, pažeidžiant jų asmeninį gyvenimą bei privatumą, nukentėjusiosios filmavimo, nepagrįstų priekaištų, kurių bylos duomenimis dėl tarpusavyje dėl elementarių dalykų nesutariančių kaimynų būta ne vieno ir anksčiau, kuriems kilti dingstį bei priežastis kiekvienas iš bylos proceso dalyvių, o būtent kaltinamasis ir nukentėjusioji bei liudytojai interpretuoja savaip. Tokias aplinkybes iš esmės patvirtina ir byloje pirmiau apklausti liudytojai, kurių vieni dėl artimesnių santykių linkę palaikyti kaltinamojo, kiti nukentėjusiosios pusę. Vis tik, kadangi kaimyninių santykių darna, palankumas ar priešiškumas vieni kitų atžvilgiu ar tarpusavio buitiniai nesutarimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl to teismas plačiau nepasisako, liudytojų, nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai analizuotini ir vertintini kiek tai susiję nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių kontekste. Kad M. K. pribėgo prie nukentėjusiosios ir koja (keliu) jai spyrė į sėdmenis, tokias aplinkybes pagrindžia ne tik paties kaltinamojo kaltės pripažinimas, bet ir nukentėjusiosios bei liudytojų, apklaustų teisme, Z. P., V. P. parodymai, specialisto išvada, kuria abejoti teismas pagrindo neturi ir, kuri yra patikima ir turinti svarią įrodomąją reikšmę visos baudžiamosios bylos įrodymų sąveikoje veikos kvalifikavimui esant konstatuotam nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui bei esant nustatytiems ir patvirtintiems sužalojimams – kraujosruvoms kairiame žaste, kairiame rieše, dešiniame žaste, dešinio sėdmens srityje. Apklausti liudytojai, kurie matė kaip M. K. pribėgo prie nukentėjusiosios, ją iš nugaros pusės apkabino, būdamas už nukentėjusiosios kilnojo kojas, spyrė du kartus, griebė už rankų nukentėjusiajai, ištraukė ir sugadino minėtą telefoną ir numetė į kitą kiemo pusę tvirtino tokias aplinkybes. Liudytoja R. L., nors tiesiogiai viso įvykio ir konkrečių smūgių nematė, parodė, jog matė kaip kaltinamasis buvo išgėręs, mosikavosi rankomis. Nukentėjusioji D. P. nurodė, kad kaltinamasis jai du kartus įspyrė į užpakalį ir sudavė smūgį ranka, kurios parodymai dėl pastarosios sumušimo buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir nesikeitė. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltinamojo kaltę be paminėto pagrindžia įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame rastas sugadintas telefonas, kuris irgi yra minėto įvykio pasekmė, jis buvo policijos pareigūnų išimtas bei apžiūrėtas, o po apžiūros grąžintas nukentėjusiajai. Liudytojos I. G., kuri tiesiogiai nedalyvavo konflikte ir viso įvykio nuosekliai nematė, parodymai nei patvirtina, nei paneigia kaltinamojo kaltę, tačiau yra antrinis įrodymų šaltinis, neprieštaraujantis dėl įvykio laiko ir vietos pirmiau aptartiems duomenims. Liudytojų I. G., J. G. parodymus, kurios pačios dalyvavo konflikte ir tuo metu buvo artimais ryšiais saistomos su kaltinamuoju, teismas vertina kritiškai, kadangi, vis tik, nors šiuo metu tarpusavio ryšiai jau nutraukti, bylos duomenimis šie liudytojai natūraliai labiau suinteresuoti palaikyti kaltinamojo pusę, kadangi pažinojo kaltinamąjį M. K., o jų santykiai su D. P., pasak jų, dėl šios šmeižto, įžeidinėjimo, pastovaus persekiojimo be pagrindo filmuojant kaimynus, yra prasti ir nedraugiški. Nors šios trys liudytojos buvo netoli įvykio, tačiau teigė, kad toje suirutėje nieko nematė, nes viskas vyko labai trumpai, tačiau tokie jų parodymai, esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, nešalina kaltinamojo atsakomybės. Liudytojos V. P., G. A., vienos šeimos narės, palaikiusius nukentėjusiosios poziciją, teigė, kad kaltinamasis, jų manymu, įvykio metu buvo neblaivus, tolėliau kieme keikėsi, metė šluotą į nukentėjusiosios langą, vienok, šie jų parodymai esminės įrodomosios reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes, kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo duomenimis nurodyti liudytojų šėliojimai, gaudynės, keiksmažodžiai ir pan. kaltinamojo ir jo aplinkos vyko tos dienos rytą (apie 11 val.), o ne popietę (15.30 val.), kas nėra laiko atžvilgiu inkriminuoto kaltinimo apimtyje. Kaltinamojo kaltę be paminėto, nežymiai sutrikdžius sveikatą, patvirtina ir kiti pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, kurie papildo vienas kitą ir patvirtina, jog kaltinamasis kaltas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tokie kaltinamojo veiksmai padaryti tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, ko pasėkoje atsiradusios pasekmės – nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata. Bylos duomenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo fizinę jėgą, padarydamas pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir tuo pačiu sugadino svetimą turtą (sulaužė nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną). Kaltinamasis veikė tyčia, dėl jo neteisėtų veiksmų atsirado pasekmes, tarp kurių yra priežastinis ryšys.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-788/2017).

Dėl pasunkinto kaltinimo pagal BK 284 straipsnio nuostatas, teismo vertinimu, daryti išvados pagrindo taip pat nėra. Iš bylos duomenų, liudytojų, kaltinamojo ir iš pačios nuketėjusiosios parodymų teisme vienareikšmiškai įrodyta, ką patvirtino visi apklausti liudytojais asmenys, šiuo atveju neanalizuojant ir nevertinant tarp M. K. ir D. P. senų kaimyniškų nesutarimų, kaltinamojo M. K. veiksmai nagrinėjamos bylos duomenimis buvo nukreipti ne pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį, parodyti nepagarbą visuomenei ir pan., nes konfliktas kilo iš asmeninių paskatų, dėl nuolat be pagrindo filmuojančios D. P., tikslu ją pamokyti, nagrinėjamu atveju atimant iš jos mobilųjį telefoną, kad ši be sutikimo ir leidimo daugiau jų nefilmuotų, ką iki minėto įvykio, M. K. ir kitų liudytojų parodymais, nukentėjusioji pastoviai darė ir kas būtent įtakojo kaltinamojo įtampą, savitvardos praradimą bei nesuvaldytą pasikarščiavimą nukentėjusiosios D. P., su kuria jau ilgą laiką vyksta ir gretimų namų kaimynų nesutarimai, atžvilgiu, dėl ko buvo M. K. atlikti neteisėti veiksmai. Šiuo atveju kaltinamojo veiksmai nebuvo nukreipti nei į kitus trečiuosius asmenis, nei į jų turtą, o konkrečiai į D. P., todėl pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas, bylos duomenimis nustačius tarp asmenų dėl asmeninių paskatų kilusį tarpusavio konfliktą, pagrindo nėra. Teismų praktikoje pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Šiuo atveju susistumdymas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios truko labai trumpai, vos keletą minučių, ką beje patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, po ko konfliktas nutrūko, toliau nebesitęsė ir tuo viskas pasibaigė. Kita vertus, pasisakytina ir dėl viešosios tvarkos, kaip vieno iš nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių, konfliktas įvyko buitinėje aplinkoje prie pat gyvenamojo namo lauko durų, nukentėjusiajai išėjus iš savo buto su mobiliuoju telefonu į lauką filmuoti kaimyno, šiuo atveju privačioje teritorijoje, ką patvirtina ir filmuota vaizdo medžiaga pateikta byloje. Jokių aplinkinių asmenų privačioje teritorijoje be kaltinamojo, nukentėjusiosios ir su kaltinamuoju kartu buvusios jo aplinkos žmonių (draugės ir jos motinos) savo gyvenamojo namo buto link, nebuvo. Vien ta aplinkybė, kad konfliktą per langą gaminant maistą pastebėjo gretimo namo gyventojos, liudijusios išimtinai nukentėjusiosios naudai, kurių viena telefonu nufilmavo ne visą įvykį, kurio garso įrašo nėra, nepatvirtina buvus visų būtinųjų viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymių, juolab, kad tokie liudytojai kategoriškai nepatvirtino girdėję grasinimų, matę vandališkų piktybiškų ar įžūlių veiksmų, tuo tarpu nepilnametės ikiteisminio tyrimo metu atlikta tyrėjo apklausa nelaikytina savarankišku įrodymų šaltiniu ir iš esmės kaltės nepatvirtina, atsižvelgiant ir tai, kad šios parodymai yra prieštaringi ne tik paros laiko atžvilgiu, bet ir dėl to, kad liudytoja „girdėjo, kaip M. K. šaukė ant D. P., bet ką šaukė, nesigirdėjo; dar girdėjo, kaip M. K. šaukė ant D. P. tokius žodžius „jei aš tavęs nenužudysiu, tai nužudys kažkas kitas“, tačiau šių M. K. žodžių ji nenufilmavo, dėl ko paminėtos aplinkybės duoda pagrindo abejoti tokių duomenų patikimumu ir nuoseklumu.

Bylos duomenimis M. K. yra jauno ir darbingo amžiaus, šeimos nesukūręs, nepilnamečių išlaikytinių neturi (1 t., b. l. 158-159), VšĮ Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centre stebimų pacientų grupei nepriklauso (1 t., b. l. 163), praeityje neteistas (1 t., b. l. 164-165, 166-167), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 168-171), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 173), baigė mokslus ir nuo 2021 m. gegužės 24 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodė gauna minimalias pajamas (1 t., b. l. 172, 2 t., b. l. 113), sutinka atlyginti turtinę žalą ir nukentėjusiosios turėtas advokato išlaidas, neturtinę žalą prašo teismo mažinti, nes ji beprotiškai didelė.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą – padaryti nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnis). Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu, iš esmės nurodęs faktines bylos aplinkybes, kaltę pripažino, tačiau dėl teisinių žinių stokos įvykį aiškino pagal turimą supratimą. Dėl paminėto teismas sprendžia, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir, ką pripažino pats, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įstatymų leidėjas numatęs dėl šių nusikalstamų veikų padarymo keletą alternatyvių bausmių, kurios parinkimas individualizuojant bausmę – teismo prerogatyva. Taigi, pirmiau aptartais duomenimis, vertinant tai, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų išimtinai iš neigiamos pusės charakterizuojančių kaltinamąjį nėra, jis kritiškas ir nuoširdus, supranta negatyvų poelgį ir dėl to išgyvena, sąžiningai dalyvavo nagrinėjant bylą teisme, proceso nevilkino ir atsakomybės dėl atliktų neteisėtų veiksmų nevengė, atsiprašė nukentėjusiosios, todėl kaltinamajam M. K., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, tikslu nubausti ir pataisyti nusikaltusį asmenį, o taip pat prevencijos tikslų, skirtina prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant draudimus/įpareigojimus (BK 41 straipsnis).

2022 m. sausio 9 d. nutarimu D. P. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 110).

Nukentėjusioji bylos nagrinėjimo metu teikė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 71-74), vėliau – patikslintą civilinį ieškinį (3 t., b. l. 14-17), kuriuo prašo:

priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. P. iš kaltinamojo M. K. 1 504,99 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą;

priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. P. iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiosios D. P. patirtas šios bylos procese bylinėjimosi, proceso išlaidas, kurios sudaro 1 308,70 Eur.

Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl M. K. nusikalstamų veiksmų patyrė ir turtinę, ir neturtinę žalą. Kaltininkas iki šiol neatlygino nei dalies žalos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. P., nustatyta: kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairiame rieše, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva dešinio sėdmens srityje; sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių. Šiuos kūno sužalojimus nukentėjusiajai padarė kaltinamasis M. K. savo tyčiniais, žeminančiais jos asmenį veiksmais. Būdama gimusi (duomenys neskelbtini) metais, nukentėjusioji buvo užpulta jauno kaltinamojo ir sumušta vidutyje baltos dienos, viešoje vietoje, stebint bei matant ir kitiems asmenims, buvo iškoneveikta įvairiais necenzūriniais ir pan. žodžiais. Buvo be galo pažeminta, paniekinta, dėl ko buvo sukrėsta ir iki šiol negali psichologiškai atsigauti, jai teko kreiptis dėl to pagalbos ir pas psichologus, pašlijo nervinė būsena. Dėl nurodytųjų sužalojimų teko ne tik patirti gana ženklų fizinį skausmą, bet ir gydytis, gana ilgą laiką buvo apribotos ir bendravimo su kitais žmonėmis galimybės. Dėl užpuolimo bei sumušimo patyrė didelį šoką ir todėl, jog dar niekada savo jau ilgame gyvenime neteko patirti tokio paniekinimo, pažeminimo. Dėl visų tų kaltininko veiksmų nukentėjusiąją iki šiol persekioja įvairūs neigiamo pobūdžio išgyvenimai. Be to, po kaltinimuose nurodomų įvykių kaltininkas dar ilgą laiką tebegyveno šalia, dėl ko jo nematyti, su juo nesusitikti būdavo neįmanoma. O tai užtęsė patirtus neigiamo pobūdžio dvasinius pergyvenimus. Beje, iki šiol dažną naktį susapnuoja košmarus, susijusius su užpuolimu, kartais dėl to pabunda išpilta šalto prakaito. Kaltinimuose nurodytoje vietoje ir paminėtuoju laiku M. K. grasino nukentėjusiąją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, be visa kita pareikšdamas, jog „Tu čia nešliaužiosi, nes jai ne aš, tai rasiu, kas tave užmuš“. Tokie kaltininko veiksmai ne tik šokiravo bei sukrėtė tų veiksmų atlikimo metu. Nukentėjusiąją, jau prielankaus amžiaus moterį (gimusią (duomenys neskelbtini) m.), ženkliai už M. K. silpnesnį žmogų, tas kaltininko gąsdinimas, kuris jai atrodė (ir tebeatrodo) absoliučiai realus, psichologiškai persekiojo ilgą laiką (iš esmės – iki šiol). Tai yra, iš esmės kiekvieną kartą, kuomet grįžta į savo valdą (duomenys neskelbtini), ją pasiveja to grasinimo prisiminimas ir tai itin neramina, gąsdina. Po byloje nagrinėjamų įvykių, kol M. K. ten būdavo, ji bijodavo išeiti į kiemą tamsesniu paros metu. Taigi, dėl minėtojo grasinimo nužudyti ji patyrė (ir tebepatiria) itin neigiamus dvasinius išgyvenimus. Taip pat kaltininkas, savo tyčiniais veiksmais sugadindamas nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną iPhone 12Pro 128 GB Gold, jai kuriam laikui sukėlė ir gana didelius nepatogumus. Nūdienoje žmogui turėti veikiantį mobilaus ryšio telefono aparatą yra būtina nuolatos. Be to, dėl tų kaltininko veiksmų kuriam laikui buvo praradusi jai svarbius elektroninius duomenis, turėjo rūpesčių ir juos atstatant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir patirtus neigiamo pobūdžio išgyvenimus, patirtą moralinį pažeminimą, fizinį skausmą ir kūno sužalojimus, bendravimo su aplinkiniais sumažėjimą, patirtus nepatogumus bei į kitas neigiamas užpuolimo ir sužalojimo pasekmes, o taip pat visus kitus jau paminėtuosius kriterijus, nukentėjusiajai iš M. K. priteistinas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas atitinka tiek nepelnytai patirtus visus neigiamus išgyvenimus, tiek sukeltas atitinkamas neigiamas pasekmes.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio inintegrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).