- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-31
- Bylos Nr.
- T-780-1017/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37023-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pareiškėjas
- UAB „L.“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „L.“ prašymą dėl išieškotojo pakeitimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1298-935/2016.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „L.“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl kreditoriaus R. B. pakeitimo nauju kreditoriumi UAB „L.“ baudžiamojoje byloje Nr. 1-1298-935/2016, kurio nuteistasis (skolininkas) V. J..
Bylos duomenimis, minėtas pareiškimas su priedais (tarp jų ir pranešimas V. J. dėl kreditoriaus pasikeitimo bei reikalavimo perleidimo sutartis) buvo įteikti nuteistajam (skolininkui) V. J. asmeniškai 2019 m. liepos 19 d.
Atsiliepimas
Prašymų, atsiliepimų į prašymą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Nagrinėjant teikimą nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1298-935/2016, V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri BK 63 straipsnio 9 dalies, 5 dalies 2 punkto, 4 dalies pagrindu subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis bei nustatyta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant V. J. bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, taip pat per Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendyje nustatytą terminą atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Minėtu nuosprendžiu iš V. J. civiliniam ieškovui R. B. priteista 1 285 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-1298-935/2016 dėl 1 285 Eur priteisimo iš V. J. civilinio ieškovo R. B. naudai.
R. B. ir UAB „L.“ 2019 m. gegužės 2 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria R. B. (pradinis kreditorius) perleido UAB „L.“ (naujajam kreditoriui) visas reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises į skolininko V. J. 1 285 Eur skolą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl procesinių teisių perėmimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nereglamentuoja procesinių teisių perėmimo, todėl šiuo atveju vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis.
CPK 48 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo ar sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį, antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą.
Pagal Antstolių informacinės sistemos informaciją, nėra duomenų, kad pradiniam kreditoriui R. B. išduotas vykdomasis raštas būtų pateiktas vykdyti antstoliui dėl priverstinio skolos išieškojimo. Taigi vykdymo procesas pradėtas nebuvo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.
CK 6.109 straipsnio 1 dalis nustato, jog reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui.
Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis 2019 m. gegužės 2 d. skolininkui V. J. buvo išsiųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo, prie kurio pridedama reikalavimo teisių perleidimo sutarties kopija. Siunta buvo išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių šio pranešimo ir pridedamų dokumentų įteikimo skolininkui ar kartu gyvenančiam jo šeimos nariui. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, taip pat Liteko (Lietuvos teismų informacinės sistemos) duomenimis, V. J. nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, todėl akivaizdu, kad minėta siunta negalėjo būti jam įteikta asmeniškai siunčiamuoju adresu.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiais teismas yra suformavęs praktiką, jog kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Pareiškėjui kreipusis į teismą su pareiškimu dėl proceso šalies pakeitimo reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, ir apie tokį prašymą teismui informavus laisvės atėmimo bausmę atliekantį skolininką V. J., laikytina, kad skolininkas apie reikalavimo teisės perleidimo sutartį informuotas tinkamai, jam išsiunčiant pranešimą apie reikalavimo perleidimą ir pačios reikalavimo perleidimo sutarties kopiją skolininko laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos adresu.
Teismas, įvertinęs reikalavimų perleidimo sutarties nuostatas, sprendžia, kad UAB „L.“ prašymas dėl procesinių teisių perėmimo tenkintinas.
Pažymėtina, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 str. 2 d.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 290-292 straipsniais,
nutaria:
Prašymą patenkinti.
Pakeisti pradinį išieškotoją R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nauju išieškotoju UAB „L.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1298-935/2016.
Nutarties kopijas išsiųsti pareiškėjui UAB „L.“, suinteresuotam asmeniui – R. B. ir nuteistajam V. J. (per Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją).
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.