Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui M. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros T. J., kartu gyveno nuomojamame bute, rūpinosi buitimi ir vaiko išlaikymu. Jos santykiai su atsakovu nutrūko 2024 m. gruodžio mėn., ji su vaiku išsikraustė gyventi pas savo mamą. Iš pradžių atsakovas prieštaravo tam, kad dukra gyventų su ja, galvojo, kad negalės su dukra matytis, tačiau dabar jokio ginčo dėl to nėra. Atsakovas retkarčiais išreiškia norą pabendrauti su vaiku, tai daro telefonu, susitinka, šį savaitgalį atsakovas dukrą buvo pasiėmęs 2 valandoms, kartu leido laiką. Ji neprieštarauja, kad dukra bendrautų su tėvu, skatina atsakovą bendrauti dažniau. Nuo 2024 m. gruodžio mėn. iki 2025 m. rugpjūčio mėn. pradžios ji su dukra gyveno pas mamą, pastarąsias dvi savaites gyvena nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini). Gyvena dviese su dukryte, nuoma kainuoja 200 Eur per mėnesį, dar 100 Eur reikia komunaliniams mokesčiams. Taip pat pinigų reikia vaiko maistui, aprangai, sauskelnėms, vykimui pas gydytojus, nes dukrai įtariama (duomenys neskelbtini). Nuo 2025 m. rugsėjo mėn. T. J. pradės lankyti darželį. Vaiko poreikiams kas mėnesį reikia bent 500 Eur. Jos gaunamas pajamas kas mėnesį sudaro apie 1000 Eur iš gaunamos netekto darbingumo pensijos, vienišo asmens išmokos, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vaiko pinigų. Ji mokosi (duomenys neskelbtini), siekia įgyti (duomenys neskelbtini) specialybę. Jau turi barmenės specialybę, kai dukra pradės lankyti darželį, ketina ieškoti darbo. Atsakovas nuo 2024 m. gruodžio mėn. vaiko išlaikymui pinigų nėra davęs, kelis kartus nupirko sauskelnių, saldainių. Nežino kur ir iš kokių pajamų gyvena atsakovas. Kitų išlaikytinių jis neturi. Iki 2024 m. gruodžio mėn. išlaikymo vaikui įsiskolinimo nėra. Jai taikoma atvejo vadyba dėl buvusių kelių neblaivumo atvejų, lankė psichologo konsultacijas, tėvystės kursus, per savaitę vieną kartą bendrauja su socialine darbuotoja. Nuo 2024 m. kovo mėn. daugiau jokių neblaivumo atvejų nėra nustatyta, ji tinkamai rūpinasi dukra.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė ieškinį palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko T. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 5). Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalys nekilnojamųjų daiktų neturi, transporto priemonių neturi (e. b. l. 8-10, 11, 121, 129). Ieškovės pajamas sudaro išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, netekto darbingumo pensija, vienišo asmens išmoka, iš viso laikotarpiu nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. kovo mėn. vidutiniškai apie 800-900 Eur (e. b. l. 15, 16-18). Ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas 45 proc. dalyvumo lygis (e. b. l. 106-108). Atsakovas nuo 2024 m. birželio 17 d. vykdo individualią veiklą, duomenų apie jo pajamas byloje nėra (e. b. l. 33).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis). Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko T. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovo prieštaravimų dėl šio reikalavimo negauta.

Iš ieškovės paaiškinimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados matyti, jog nepilnametė T. J. visą laiką gyvena su motina, tarp jų yra susiklostę artimi tarpusavio santykiai. Vaiko teisių apsaugos institucija nurodė, kad ieškovės šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos, ieškovė stengiasi vykdyti socialinių darbuotojų įpareigojimus, vaikui yra sudarytos saugios, tinkamos gyvenimo sąlygos. Į bylą pateikti duomenys apie šalims taikytą ir taikomą atvejo vadybą (e. b. l. 45-95) patvirtina, kad nustatyti vaiko T. J. interesų pažeidimai buvo susiję su jos tėvų neblaivumo atvejais, tačiau ieškovė bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, lankė psichologo konsultacijas, pozityvios tėvystės kursus, nuo 2024 m. kovo mėn. ieškovės neblaivumo atvejų nenustatyta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas M. J. nuo 2024 m. gruodžio mėn. tik epizodiškai bendrauja su dukra, reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo nepateikė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko T. J. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė, siekdama pagrįsti savo ieškinio reikalavimus, teismo posėdyje nurodė, kad kas mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga bent 500 Eur suma. Šalių dukra yra mažametė (beveik (duomenys neskelbtini) amžiaus), reikalingos lėšos būsto išlaikymui (buto nuoma, komunalinės paslaugos), maistui, rūbams, higienos priemonėms (sauskelnėms), pramogoms, mokesčiui už darželį (numatomas lankymas nuo 2025 m. rugsėjo mėn.). Be to, vaiko sveikatos priežiūrai taip pat reikalingos lėšos, ieškovė nurodė, jog dukra keletą kartų buvo gydoma ligoninės stacionare, gautas siuntimas vykti pas gydytoją į Klaipėdą dėl įtariamos (duomenys neskelbtini) diagnozės. Ieškovė su dukra iki 2025 m. rugpjūčio mėn. pradžios gyveno pas savo mamą, šiuo metu nurodo besinuomojanti butą, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Pragyvena iš gaunamų išmokų, kurių bendra suma, teismo skaičiavimu, šiuo metu sudaro apie 900 Eur kas mėnesį. Ieškovė siekia įgyti antrą profesinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), dukrai pradėjus lankyti darželį, ketina ieškoti darbo. Byloje esančiais duomenimis atsakovas vykdo individualią veiklą, nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių neturi. Iš pagalbos plane užfiksuotų, paties atsakovo socialiniams darbuotojams pateiktų duomenų matyti, kad 2024 m. balandžio mėn. atsakovo gaunamos pajamos kas mėnesį sudarė 1000 Eur. Nuo 2024 m. gruodžio mėn. atsakovas pinigų dukros T. J. išlaikymui neskiria. Toks atsakovo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į tėvo pareigą išlaikyti vaiką. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis nedidelėmis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Įvertinus visas aplinkybes, turimus duomenis apie šalių turtinę padėtį, finansines galimybes teikti išlaikymą, šiandieninę ekonominę Lietuvos Respublikos situaciją, orientaciniu kriterijumi bylose dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo taikomą minimalios mėnesinės algos dydį, prekių kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 1 punktas), konkrečius vaiko T. J. poreikius, taip pat tai, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, kitus išlaikytinius nėra, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkintinas, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, kokia išlaikymo suma iš atsakovo yra atitinkanti tiek vaiko poreikius, tiek šalių galimybes teikti būtent tokio dydžio išlaikymą.

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys, gimus T. J. dar gyveno kartu, jų santykiai nutrūko 2024 m. gruodžio mėn. Iš byloje esančių duomenų, ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalims gyvenant kartu, jos abi tvarkė bendrą ūkį, išlaikė vaiką. Pačios ieškovės teigimu, jie gyveno iš jos gaunamų išmokų, taip pat atsakovas, dirbdamas prie trinkelių gaudavo už dieną 50 Eur, paskui nustojo dirbti, bet ji vertina, kad iki jų bendro gyvenimo pabaigos, išlaikymo įsiskolinimo nėra susidarę. Nuo 2024 m. gruodžio mėn. ieškovė A. B. ir atsakovas M. J. nebegyvena kartu, atsakovas tik retkarčiais susitinka su vaiku trumpalaikiams susitikimams, nesirūpina vaiku nuolat, neteikia išlaikymo. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog išlaikymo įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. Teismui duomenų apie nuo 2024 m. gruodžio mėn. buvusius vaiko T. J. poreikių pokyčius, šalių turtinės padėties esminius pokyčius nėra pateikta, todėl, teismas įvertinęs išlaikymo priteisimui reikšmingas aplinkybes sprendžia, jog tiek išlaikymui, tiek išlaikymo įsiskolinimui skaičiuotina 300 Eur kas mėnesį suma. Įvertinus tai, iš atsakovo M. J. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas dukrai T. J. 1200 Eur (4 mėn. x 300 Eur) už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymui skirtų lėšų administratore uzufrukto teise skirtina ieškovė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad šioje byloje susidarė 237,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimai tenkinti visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos 237,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu ieškovei. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinas 219 Eur žyminis mokestis (111 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 81 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 27 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytina (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Iš M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur (tris šimtus Eur) nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš M. J. priteisti išlaikymo vaikui T. J., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus Eur) už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d.

Vaiko T. J. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti administruoti vaiko motinai A. B.

Iš M. J. priteisti valstybei žyminį mokestį 219 Eur (du šimtus devyniolika Eur) (įmokos kodas 5660) ir 237,50 Eur (du šimtus trisdešimt septynis Eur 50 ct) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.