Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-11787-886/2020 pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“ ieškinį atsakovui M. V. dėl kredito skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama-credit“ Kauno apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovo M. V. 100 Eur kredito skolos, 67,76 Eur pelno palūkanų iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 6,16 Eur pelno palūkanų per mėnesį nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki kredito pagal 2019 m. balandžio 16 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 6256 visiško grąžino dienos, 13,20 Eur administravimo mokesčio iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 1,20 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2020 m. gegužės 17 d. iki kredito pagal 2019 m. balandžio 16 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 6256 visiško grąžino dienos, 9 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 189,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui, priimtas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

5. Teismas netenkino ieškinio reikalavimo dalyje dėl pelno palūkanų priteisimo – 61,16 Eur (67,76 Eur – 6,16 Eur) iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 6,16 Eur per mėnesį nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki kredito pagal sutartį visiško grąžino dienos. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020 suformavo naują praktiką, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Šalių sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad nuo laiku nesumokėtos kredito sumos skaičiuojamos palūkanos atlieka mokėjimo (pelno) funkciją ir nėra kompensuojamojo pobūdžio, o kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriaus reikalavimas dėl kompensavimo funkcijos neatliekančių mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo nustoja galioti pasibaigus sutartiniams santykiams, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti minėtas ieškovės reikalaujamas pelno palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

6. Teismas netenkino ieškinio reikalavimo dalyje dėl administravimo mokesčio priteisimo – 12 Eur (13,20 Eur – 1,20 Eur) iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 1,20 Eur per mėnesį nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki kredito pagal sutartį visiško grąžinimo dienos.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinis skundas atmestinas.

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (vartojimo paskola). Atsakovas 2019 m. balandžio 16 d. gavo iš apeliantės 100 Eur kreditą, kurį privalėjo grąžinti po 30 dienų (kredito grąžinimo terminas 2019 m. gegužės 16 d.), sumokėti palūkanas ir administravimo mokestį. Atsakovas negrąžino paskolos sutartyje nurodytu terminu, bet 2019 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 7,36 Eur dydžio įmoką, todėl kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. birželio 15 d. Suėjus šiam terminui, paskola nebuvo grąžinta, todėl 2020 m. balandžio 17 d. apeliantė pateikė teismui ieškinį dėl suteiktos paskolos, palūkanų ir kitų mokėjimų priteisimo.

13. Byloje kilo ginčas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas reikalavimas - priteisti 61,60 Eur pelno palūkanas nuo 2019 m. birželio 15 d., kai baigėsi pratęstas vartojimo kredito grąžinimo terminas, iki bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-17) ir po 6,16 Eur pelno palūkanų per mėnesį nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki kredito pagal 2019-04-16 vartojimo kredito sutartį Nr. 6256 visiško grąžino dienos.

14. Ginčo esmė, - ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 formuojama praktika dėl pelno palūkanų mokėjimo, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kredito grąžinimo terminą sutartinių santykių pasibaigimu.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 (toliau – kasacinio teismo nutartis) suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

16. Pažymėtina, kad kasacinio teismo nutartis yra priimta keičiant ankstesnę teisminę praktiką dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo kredito sutarties nutraukimo atveju, kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo (kasacinio teismo nutarties 47 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės (nėra kredito sutarties nutraukimo fakto) nėra identiškos kasacinio teismo nutartyje esančioms aplinkybėms (buvo nutraukta kredito sutartis), tačiau sprendžia, kad ši kasacinio teismo nutartis, kaip keičianti ir formuojanti praktiką reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo, yra aktuali ir taikytina nagrinėjamoje byloje. Šioje kasacinio teismo nutartyje atskleidžiama mokėjimo (pelno) palūkanų paskirtis ir tikslas, kas leidžia įvertinti prašomų priteisti mokėjimo (pelno) palūkanų pagrįstumą ir teisėtumą.

18. Be aukščiau nurodytos suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės, kasacinis teismas pasisakė, kad palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Aiškinant CK 6.874 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo kartu galimybę sutarties pažeidimo atveju, nuostatas, turi būti atsižvelgiama į sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis CK normomis. CK 6.874 straipsnio 1 dalis yra viena iš paskolos sutarties bendrąsias nuostatas reglamentuojančių teisės normų, įtvirtintų CK XLIII skyriaus „Paskola“ pirmajame skirsnyje, t. y. ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai (kasacinio teismo nutarties 46 punktas, 49 punktas).

19. Taigi, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos tik už laikotarpį, kai šalis siejo paskolos sutartinai teisiniai santykiai. Kaip jau minėta, šalys susitarė, jog kredito terminas yra 30 dienų ir jis turi būti grąžintas 2019 m. gegužės 16 d. Per šį terminą sutartis nebuvo nutraukta, tačiau pasibaigus šiam terminui atsakovas kredito negrąžino, tokiu būdu pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasibaigus kredito grąžinimo terminui, tarp šalių pasibaigė paskolos sutartiniai teisiniais santykiai, kurių pagrindu apeliantė galėjo reikalauti pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymo natūra. Kredito termino pabaiga reiškia, kad pasibaigia pareiga vykdyti sutartį natūra, o atsakovui, sutartu laiku negrąžinus paskolos, atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, t. y. ieškovė įgyja teisę į netesybų ar nuostolių atlyginimą, tačiau neturi teisės reikalauti sutartį vykdyti natūra (reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų).

20. Kad mokėjimo (pelno) palūkanos negali būti priteisiamos pasibaigus kredito grąžinimo terminui, patvirtina kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai dėl paskolos davėjo lūkesčio intereso, t. y. kasacinis teismas nurodė, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. <...> Tokia situacija, be kita ko, neskatina paskolos davėjo laiku imtis skolos išieškojimo veiksmų, be to, kintant pinigų skolinimo rinkoje kainai, gali sudaryti prielaidas paskolos davėjui nepagrįstai praturtėti paskolos gavėjo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą (kasacinio teismo nutarties 52 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliantės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą už akių palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinį skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.