Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovei A. N., atsakovės I. K. atstovui advokatui Mečislovui Norvaišui, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl išlaikymo priteisimo pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovei I. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys ten­kinamas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra nedarbinga ir paramos reikalinga pilnametės atsakovės motina, todėl atsakovė, kuri dirba ir turi pakankamas pajamas, turi pareigą išlaikyti savo motiną. Tačiau ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis mažintinas atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi dar vieną pilnametį vaiką ir teismas privalo atsižvelgti į visų pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas nevisiems vaikams.

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir Civilinio kodekso (toliau CK) 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Alimentinė prievolė yra asmeninio pobūdžio, o tai reiškia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už išlaikymo teikimą bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims. CK 3.205 str. numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-886/2003).

Šioje byloje ieškovė yra sulaukusi senatvės pensinio amžiaus (b. l. 5), o tai reiškia, jog vien dėl to ji yra nedarbinga dėl savo amžiaus ir socialinio draudimo prasme yra įgijusi teisę į nedarbingų asmenų pensinį aprūpinimą. Tokiu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pensinis amžius reiškia, jog išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-886/2003). Be to, ieškovė ne tik yra sulaukusi senatvės pensinio amžiaus, bet dar ir turi jai nustatytą vidutinį specialiųjų poreikių lygį neterminuotam laikui (b. l. 6), serga daugeliu ligų (b. l. 7), nuolat vartoja 18 rūšių vaistus (b. l. 30), yra našlė (b. l. 8, 14, 65), viena išlaiko savo būstą (b. l. 16-21), turi prievolę gražinti vartojimo kreditą ir kas mėnesį moka po 82,38 EUR kredito įmokas (b. l. 69-73), o pragyvena tik iš 215,24 EUR dydžio pajamų, gaunamų kaip netekto darbingumo ir našlių pensijos (b. l. 31-31). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina išlaikymo reikalingumą ieškovei, nes gyvendama viena ir būdama senatvės pensininke bei neįgalia, ji negali iš gaunamų pensijų patenkinti būtinų savo poreikių, yra priversta skolintis arba kęsti skausmus, negalėdama nusipirkti reikalingų vaistų.

Atsakovė neginčijo išlaikymo ieškovei reikalingumo ir ieškovės nurodytų jos poreikių bei jiems patenkinti reikalingų išlaidų, ir pripažino, kad išlaikymas motinai yra reikalingas. Todėl byloje nėra ginčo dėl būtinybės priteisti išlaikymą ieškovei. Ginčas kilo tik dėl iš atsakovės priteistino išlaikymo dydžio.

Kilus ginčui dėl vaikų pareigos išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.205 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju aukščiau minėti įrodymai patvirtina, kad ieškovės, kuri gyvena viena, pajamos yra mažesnės nei išlaidos būtiniems jos poreikiams patenkinti, todėl ieškovė yra priversta tiek skolintis pinigų iš kitų asmenų ir kredito įstaigų, tiek naudotis labdaros ir paramos teikiamomis galimybėmis. Tuo tarpu atsakovė pateikė įrodymus, kad ji gyvena Anglijoje ir dirba dviejuose darbuose (b. l. 44-49), jokių aplinkybių, trukdančių jai dirbti ji nenurodė, sveikatos sutrikimų ar specialių savo poreikių taip pat nenurodė. Be to, iš atsakovės pateikto Leeds miesto tarybos pranešimo apie nuomos mokesčio didinimą (b. l. 42-43) ir iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovė, nors ir nėra susituokusi, bet faktiškai gyvena šeimoje su R. K., kuris taip pat dirba. Todėl atsakovė, turėdama savo šeimą, gali pragyventi ne tik iš savo pajamų, bet ir gauna paramą iš savo šeimos nario R. K.. Tai reiškia, kad vertinant atsakovės galimybes teikti motinai 100 EUR išlaikymą būtina įvertinti ne tik vienos atsakovės pajamas ir išlaidas jos būstui bei vaikams išlaikyti, bet ir jos šeimyninę padėtį. Juk atsakovės dukrą R. K. išlaikyti privalo ne tik atsakovė, bet ir kartu gyvenantis vaiko tėvas R. K. (b. l. 40-41). Atitinkamai atsakovės dukrą D. K. išlaikyti privalo ne tik vien atsakovė, bet ir mergaitės tėvas D. K. (b. l. 39). Atsakovės pateiktas išlaidas, susijusias su būsto išlaikymu (b. l. 51-57) apmokėti turi taip pat ne viena atsakovė, bet ir kartu su ja gyvenantis jos sugyventinis ir jų vaiko tėvas R. K.. Todėl atsakovės argumentas, kad priteisus ieškovei po 100 EUR nukentėtų atsakovės nepilnamečių vaikų interesai yra nepagrįstas ir nepakankamas priteisti ieškovei tik 30 EUR dydžio išlaikymą, nes atsakovės darbo užmokestis nėra vienintelis pajamų šaltinis, galintis užtikrinanti jos vaikų poreikius ir jos būsto išlaikymą. Todėl net ir sumažėjus atsakovės pajamoms dėl jos motinai priteisto didesnio nei 30 EUR išlaikymo, atsakovės vaikų interesais iš esmės nenukentės, nes abiem atsakovės šeimos nariams dirbant Anglijoje, jos šeimos mėnesinių pajamų sumažėjimas 100 EUR suma nėra esminis jų turtinės padėties pablogėjimas ir grėsmės jų vaikų interesams nekelia. Taip pat svarbi aplinkybė, įpareigojanti atsakovę teikti didesnį nei 30 EUR išlaikymą savo motinai, yra ta, kad ieškovė net tik išaugino ir parengė savarankiškam gyvenimui pačią atsakovę, bet ir rūpinosi bei augino atsakovės vaikus, kol ši įsitvirtino ir susikūrė geresnes gyvenimo sąlygas užsienyje. Todėl atsakovė turi ne tik teisinę, bet ir moralinę pareigą padėti savo motinai senatvėje.

Tačiau nustatant iš pilnamečių vaikų priteistino išlaikymo dydį tėvams, įstatymas įpareigoja teismą įvertinti ne tik vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, bet ir atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų (CK 3.205 str. 4 d.). Atsakovės atsiliepime nurodytą faktą, kad ieškovė turi dar ir vyresnį už atsakovę sūnų patvirtino Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pateiktas ieškovės A. N. ir A. N. santuokos sudarymo akto įrašas Nr. 223, kuriame nurodyta, kad ieškovė turi sūnų Eugenijų, gimusį 1974-07-31 (b. l. 65). Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad turi sūnų, kuris šiuo metu gyvena Rusijoje, todėl faktas, kad ieškovė turi du pilnamečius vaikus yra įrodytas. Tai reiškia, kad teismas privalo atsižvelgti ir į ieškovės sūnaus pareigą išlaikyti ieškovę, neatsižvelgiant į tai, kad reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ieškovė reiškia tik savo dukrai.

Ieškovė paaiškino, kad savo sūnaus ji neaugino ir jo neišlaikė nuo 5 metų amžiaus, o jį užaugino ieškovės mama Rusijoje, todėl ieškovė ir nereikalauja išlaikymo iš savo sūnaus.

CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Ši norma įtvirtina teismo teisę, o ne pareigą atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis, atsisakymu priimti gyventi vaiką, kai jis negalėjo gyventi su kitu iš tėvų ir panašiai. Tačiau teismų praktikoje vengimas vykdyti pareigas vaikams turi būti kaltas, o aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1840-656/2015).

Šiuo atveju ieškovė savo sūnaus atsakovu į bylą neįtraukė ir neįrodė, kad ji vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiui savo sūnui, kad yra kalta dėl to, jog sūnus užaugo ne su ja, o su senele. Priešingai, ieškovė patvirtino, kad sūnų augino iki 5 metų amžiaus, o į Rusiją gyventi su senele išleido ne dėl noro juo nesirūpinti, o dėl susiklosčiusių nepalankių gyvenimo aplinkybių, kai sūnus negalėjo pradėti lankyti mokyklos vienintele suprantama rusų kalba. Tokie ieškovės veiksmai neįrodo, kad ji tyčia ir dėl savo kaltės vengė atlikti savo pareigas sūnui, kad juo visiškai nesirūpino. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad jos motinos valdžia sūnaus atžvilgiu buvo apribota, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji prašė paramos pas savo sūnų ir šis atsisakė ją teikti dėl to, kad motina jo neaugino iki pilnametystės. Todėl teismas negali viso ieškovės prašomo išlaikymo priteisti tik iš vieno jos vaiko – atsakovės I. K., nes byloje nėra įrodymų, kad kitas ieškovės pilnametis vaikas – jos sūnus, gali būti visiškai atleistas nuo pareigos išlaikyti savo motiną. Ieškovė pripažino, kad net nebandė kreiptis į savo sūnų dėl paramos senatvėje, todėl ji neįrodė, kad neturi galimybės gauti išlaikymą ne tik iš savo dukros, bet ir papildomai iš savo sūnaus.

Tačiau vertinant abiejų ieškovės vaikų pareigą ją išlaikyti, teismas pripažįsta, kad atsakovė turi pareigą žymiai didesne dalimi prisidėti prie ieškovės išlaikymo nei atsakovės vyresnysis brolis, nes ieškovė atsakovę pati užaugino nuo gimimo iki pat pilnametystės ir parengė savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tuo tarpu atsakovės brolį ir savo sūnų ieškovė augino tik iki 5 metų amžiaus ir savarankiškam gyvenimui jį iš esmės parengė ieškovės motina. Tai reiškia, kad ieškovei sulaukus senatvės jos sūnus turi atvirkščiai nei atsakovės proporcingą pareigą išlaikyti savo motiną, kuri žymiai mažiau prisidėjo prie jo auklėjimo, ugdymo ir parengimo savarankiškam gyvenimui. Todėl teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą visų vaikų pareigą išlaikyti savo paramos reikalingus tėvus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipus atitiks 80 EUR dydžio išlaikymo priteisimas ieškovei iš atsakovės.

Vadovaujantis CK 3.200 str., išlaikymas išieškotinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas priteisiamas neterminuotai, nes ieškovės darbingumas yra prarastas ir specialiųjų poreikių vidutinis lygis nustatytas neterminuotam laikui.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl tenkinant ieškinį šis mokestis valstybei, kuris sudaro 29 EUR (80 EUR x 12 mėn. x 3 %), išieškotinas iš atsakovės (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Be to, iš atsakovė išieškotinos ir 3,48 EUR dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 1 d., 6 d.).

Šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, nes nei viena šalis nepateikė rašytinio prašymo priteisti išlaidas už advokato pagalbą (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso 259 str., 262 str. 2 d., 268 str., 285 str. ir 286 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą savo motinai A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80 EUR (aštuoniasdešimt eurų).

Išlaikymą išieškoti nuo ieškinio padavimo teismui dienos - 2015 m. balandžio 14 d.

Kas mėnesį mokamomis perio­di­nėmis išmo­ko­mis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Išieškoti iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 32,48 EUR (trisdešimt du eurus 48 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas su­mo­kant į į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.