- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-1840-656/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22862-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas (pran.), Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- A. P., R. P.
- Kategorijos
- 78.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apelianto) G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovams A. P. ir R. P. dėl išlaikymo iš pilnamečių vaikų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Bylos esmė
Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti jai iš atsakovų iš kiekvieno kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą po 320,50 Lt dydžio išlaikymą, atsižvelgiant į infliaciją šią sumą atitinkamai indeksuoti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Posėdžio metu reikalavimą patikslino ir prašė priteisti po 300 Lt paramos kas mėnesį. Ieškovė nurodė, kad ji yra pensinio amžiaus, neturi jokio turto, nuolatinės gyvenamosios vietos , jos pajamos yra minimalios, Ji gauna 324 Lt šalpos pensiją ir 35 Lt našlių pensiją, turi rimtų sveikatos problemų, jai diagnozuotos įvairios ligos dėl kurių ji yra tik iš dalies darbinga. Ji neturi nuosavo būsto ir neįstengia jo išsinuomoti. Dėl to jai yra reikalinga parama iš pilnamečių vaikų. Atsakovai yra jos vaikai. Ji jais tinkamai rūpinosi, prižiūrėjo iki jų pilnametystės. Vaikai gerai mokėsi, baigė 12 klasių ir įgijo išsilavinimą. Vaikai nevykdo pareigos ja rūpintis, ja visiškai nesidomi, neteikia jokios paramos. Ieškovės minimalūs poreikiai mėnesiui sudaro 1000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad jos gaunamos pajamos yra 359 Lt, todėl ji iš abiejų atsakovų prašė priteisti 641 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė A. P. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl motinos kaltės ji neturėjo normalios vaikystės. Ieškovė visą laiką gėrė, niekur nedirbo, savo vaikiais nesirūpino. Ji buvo vyriausia iš vaikų, todėl jai atiteko jaunesnės sesers J. P. priežiūra. Vaikus išlaikė jų tėvas, kuris 1990-04-20 mirė. Vaikams padėjo tėvo sesuo O. D.. Nuo 1998-03-16 ji buvo oficiali brolio rūpintoja. Atsakovė A. P. pradėjo dirbti. Dirbti ir prižiūrėti jaunesnę seserį ji nepajėgė. Sesuo buvo apgyvendinta SOS vaikų kaime, o ieškovei teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota motinos valdžia sesers J. atžvilgiu. Ieškovė dėl nuolatinio girtavimo nedirbo, prarado būstą, sveikatą, neįgijo darbo stažo senatvės pensijai ir neturi pastovios gyvenamosios vietos. Atsakovai yra atleistini nuo pareigos išlaikyti nedarbingą motiną dėl to, kad ji vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams ir nusipelnė atitinkamų pasekmių senatvėje. Atsakovė pati yra socialiai remtina.
Atsakovas R. P. prašė ieškinį atmesti nurodydamas, kad jų motina juo nesirūpino, neišlaikė, girtuokliavo, nedirbo. Juo rūpinosi ir jo rūpintoja buvo tėvo sesuo O. D..
II. Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė abiejų atsakovų atžvilgiu.
Teismas sprendime nurodė, kad ieškovės sutuoktinis R. P., ieškovės visų trijų vaikų tėvas, mirė 1990-04-20. Šeima gyveno gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė ieškovės sutuoktiniui R. P.. Po jo mirties šį gyvenamąjį namą su priklausiniais paveldėjo po ¼ dalį ieškovė ir visi tris vaikai. Paveldėjimo dokumentų ieškovė netvarkė, o vaikai buvo nepilnamečiai. Paveldėjimo dokumentus sutvarkė R. P. sesuo O. D. 1993-02-26. Po to ieškovė įkalbėjo vaikus parduoti jiems priklausančias pastato dalis nurodydama, kad už tai jie gyvens bute su visais patogumais. Po to savo ir nepilnamečių vaikų dalis pardavė 1994-04-28. Tad ieškovė ir vaikai liko be gyvenamosios vietos. Ieškovė su vaikais po vyro mirties negyveno, jų neauklėjo, neišlaikė, nedirbo, girtuokliavo ir nusišalino nuo vaikų. Atsakovė A. P. dar būdama moksleivė pradėjo dirbti 1990 metų. Nuomojosi butą, kuriame ir gyveno su broliu (atsakovu) bei seserimi J. ir išlaikė save bei vaikus. Vaikais kiek galėdama rūpinosi vaikų tėvo sesuo O. D.. Atsakovui 1998-03-16 Vilniaus miesto mero potvarkiu Nr. 151 buvo įsteigta rūpyba ir jo rūpintoja paskirta O. D.. Jis ir iki rūpybos jam nustatymo gyveno jos šeimoje ir ji jį išlaikė. J. Vilniaus miesto mero 1996-02-29 potvarkiu Nr. 51 motinos globos netekusiai J. buvo steigta SOS vaikų kaimų draugijos globa ir mergaitė apgyvendinta SOS vaikų kaime Vilniuje. Per šešerius mergaitės globos metus ieškovė nerodė ketinimų dukrą pasiimti ir ja rūpintis. Jos auklėjime ir išlaikyme nedalyvavo ir dėl savo žalingų įpročių dukrą pati atskyrė nuo savęs. 2005-02-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu ieškovei neterminuotai buvo apribota motinos valdžia jos dukters J. P. atžvilgiu
CK 3.155 str. numatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (1d.); tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Ieškovė, kaip motina, turėjo pareigą išlaikyti, prižiūrėti, rūpintis savo nepilnamečiais vaikais ir sudaryti palankias sąlygas jiems visapusiškai vystytis. Teismas nustatė, kad ieškovė neaugino (nesirūpino, neauklėjo, neišlaikė ir pan.) savo vaikų dėl savo pačios kaltės, nes girtuokliavo, nedirbo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovė vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams atsakovams, kas yra pagrindas netenkinti jos ieškinio. Ta aplinkybė, kad ieškovė iki savo sutuoktinio mirties gyveno kartu su vaikais, nesuteikia jai teisės į išlaikymo iš jų priteisimą, nes ir tuo metu ji nedirbo, girtuokliavo ir nesirūpino vaikais, o po sutuoktinio mirties visi tris vaikai dar buvo nepilnamečiai, taigi jiems visiems buvo reikalinga motinos globa. Jos sūnus atsakovas ir dukra J. buvo atskirti nuo jos o atsakovė negyveno su ja dėl jos pačios kaltės. Pačios atsakovės gaunamos pajamos yra labai mažos, jai paskirta socialinė pašalpa, ji viena išlaiko nepilnametį vaiką ir pilnametį vaiką besimokanti mokykloje, pagal savo turtinę padėtį atsakovė negalėtų teikti išlaikymo ieškovei. Atsakovas pagal savo faktinę turtinę padėtį taip pat negalėtų teikti išlaikymo ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-04 sprendimą dalyje, kur teismas nusprendė atmesti ieškovės ieškinį atsakovei A. P. ir priimti naują sprendimą šioje dalyje ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje šio posėdžio metu apklausti liudytojas F. B. ir B. Ž.. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą sudaryti galimybę atidedant posėdį ir apklausti šias liudytojas, nors ieškovė teismui ir buvo nurodžiusi, kad į posėdį liudytojai neatvyko dėl svarbių bei pateisinamų priežasčių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas sprendime netinkami nustatė faktines bylos aplinkybes, kad ieškovė nesirūpino vaikais ir po vyro R. P. mirties su vaikais negyveno, kadangi šie argumentai nepagrįsti bei neįrodyti.Teismo nustatytos aplinkybės neįrodo tai, kad ieškovė nesirūpino atsakove arba, kad dėl ieškovės kaltės atsakovė laiku nebaigė vidurinės mokyklos (baigė 2012 m.). Atsakovė vidurinės mokyklos laiku nebaigė ne dėl ieškovės kaltės, o dėl pačios atsakovės sprendimo, kuriam, be kita ko, ieškovė prieštaravo.Šalys kartu gyveno iki namo pardavimo 1994 m. momento, tačiau ne iki R. P. 1990 m. mirties, kaip tai yra teigiama teismo sprendime. Namo pardavimo metu A. P. jau buvo 18 metų amžiaus, t.y. pilnametė ir ieškovė neprivalėjo jos išlaikyti.Ieškovės nuomone, minėti įrodymai, kad buvo apribotos motinystės teisės kitų vaikų R. P. ir J. P. (Ch.) atžvilgiu neįrodo aplinkybės, kad ieškovė nesirūpino A. P., kadangi pastarieji charakterizuoja tik vėlesnį ieškovės elgesį, o ne laikotarpį iki A. P. pilnametystės, t.y. iki imperatyvių teisės normų reglamentuoto laikotarpio iki kada tėvai turi pareigą rūpintis savo vaikais.Ieškovė yra sulaukusi senatvės pensijinio amžiaus, o tai reiškia, jog ji yra nedarbinga dėl savo amžiaus, dėl to socialinio draudimo prasme ieškovė įgijusi teisę į nedarbingų asmenų socialinį aprūpinimą. Tai reiškia, kad išlaikymo ieškovei reikalingumas yra preziumuojamas.
Atsiliepimas
Atsakovė A. P. prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė nesirūpino ir neišlaikė ne tik jaunesnių vaikų R. P. ir J. P., bet ir atsakovės A. P.. Tas faktas, kad ieškovė ir atsakovė A. P. iki 1994 m. gyveno viename bute, neįrodo atsakovės išlaikymo fakto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti dvi liudytojas. Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio, proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 str.). Nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliantė skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstė visus norimus argumentus. Turimų bylos duomenų pakanka bylos nagrinėjimui rašytinio proceso apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas į paskutinį teismo posėdį kvietė nurodytus liudytojus, tačiau nei liudytojai, nei pati ieškovė neatvyko.
CK 3.205-3.206 straipsniuose reglamentuota vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus. CK 3.205 straipsnio 1 dalis nustato pilnamečių vaikų pareigą privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis; šios straipsnio 4 dalis nustato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismą atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. CK 3.205 straipsnis nustato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo išlaikymo reikalingus tėvus. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. senatvės pensininkai arba invalidai. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Ši norma įtvirtina teismo nuožiūros teisę, t. y. teisę, o ne pareigą atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis, atsisakymu priimti gyventi vaiką, kai jis negalėjo gyventi su kitu iš tėvų ir panašiai. Tačiau vengimas vykdyti pareigas vaikams turi būti kaltas. Aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje buvo pakankamai duomenų, patvirtinančių egzistuojant CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatytą atleidimo nuo išlaikymo pareigos pagrindą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Alimentinė prievolė yra asmeninio pobūdžio, o tai reiškia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už išlaikymo teikimą bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims. CK 3.205 str. numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus (LAT 2003 09 29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei reikalinga parama. Taip pat teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovė A. P. pagal savo turtinę padėtį negalėtų teikti išlaikymo ieškovei. Nagrinėjamo apeliacinio skundo esmė – ne ieškovo nedarbingumas ar išlaikymo reikalingumas, o ieškovės vengimo atlikti savo pareigas nepilnametei dukteriai kaip pagrindo pastarąją atleisti nuo pareigos išlaikyti savo motiną įvertinimas.
Teisėjų kolegija sutinka pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis. Byloje nustatyta, kad, 1990 m. mirus atsakovės tėvui, atsakovė gyveno kartu su ieškove ir 1993 m. gegužės 5 d. tapo pilnamete, tačiau nuo 1990 m. būdama penkiolikos metų amžiaus turėjo pastoviai dirbti, rūpintis jaunesniais broliu ir seserimi. Atsakovė turėjo baigti suaugusiųjų vakarinę vidurinę mokyklą. Nors ieškovė iki savo sutuoktinio mirties gyveno kartu su vaikais, tačiau tai nesuteikia jai teisės į išlaikymo iš jų priteisimą, nes ir tuo metu ji nedirbo, girtuokliavo ir nesirūpino vaikais, o po ieškovės sutuoktinio mirties visi tris vaikai dar buvo nepilnamečiai, taigi jiems visiems buvo reikalinga motinos globa. Jos sūnus atsakovas R. P. ir dukra J. P. buvo faktiškai atskirti nuo ieškovės, o atsakovė negyveno su ja dėl pačios ieškovės kaltės. Šias aplinkybes taip pat patvirtina atsakovai ir liudytojos O. D. parodymai bei bylų medžiaga (Vilniaus miesto civilinė byla Nr. 2-0224-141/05). Laikotarpis, kai ieškovė viena turėjo rūpintis vaikais - tarp atsakovės tėvo mirties ir atsakovės tapimo pilnamete (1993 m.) – truko tris metus, tačiau byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir šiuo laikotarpiu tinkamai nevykdė savo pareigų ugdyti ir išlaikyti atsakovę. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pati ieškovė tinkamai vykdė tėvų pareigas dukrai A. P. iki jos pilnametystės.
Apeliacinio skundo argumentas, kad tik vėliau buvo apribotos ieškovės motinystės teisės kitų vaikų R. P. ir J. P. (Ch.) atžvilgiu, atsakovės išlaikymui nebuvo priteistas išlaikymas, neįrodo aplinkybės, kad ieškovė nesirūpino A. P., vertinamas kaip formalus. Nors, formaliai vertinant, ieškovės motinystės teisės buvo apribotos tik atsakovės jaunesnio brolio ir sesers atžvilgiu jau atsakovei sulaukus pilnametystės, tačiau šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė aplamai nesirūpino visais šeimoje augusiais vaikais. Taip pat patvirtina atsakovų ir liudytojų parodymus apie tai, kad ieškovė ilgą laiką nesirūpino savo šeima kaip visuma.
Rezoliucinė dalis
nutaria
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.