- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-19
- Bylos Nr.
- 2-3573-889/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01518-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Ieškovas
- V. G.
- Advokatai
- Remigijus Bukėnas, Rasa Vaičekauskytė
- Kategorijos
- 1.3.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovui V. G., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei, atsakovės atstovui advokatui Remigijui Bukėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo pripažinti ieškovo 2016-01-05 atleidimą iš UAB (duomenys neskelbtini) eitų meistro pareigų neteisėtu, priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2016-01-05) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos iš atsakovės, priteisti iš atsakovės ieškovui visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovė 2013-10-11 sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini) meistro pareigose. Nurodo, kad ieškovas 2015-11-27 gavo atsakovės įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame nurodyta, kad bus naikinama ieškovo užimama meistro pareigybė (etatas) ir informavo, kad su ieškovu bus nutraukta 2013-10-11 sudaryta sutartis nuo 2016-02-25 dienos. 2015-12-16 ieškovas pasirašė 2015-12-01 susitarimą dėl 2013-10-11 darbo sutarties nutraukimo, remiantis šio susitarimo 2 punktu darbo sutarties galiojimas turėjo būti nutrauktas ir darbuotojas iš darbo turėjo būti atleistas 2016-01-05. Nurodo, kad 2016-01-02 ieškovas patyrė nugaros traumą, todėl 2016-01-04 kreipėsi į gydymo įstaigą ir nuo 2016-01-04 turi nedarbingumą. Ieškovas nurodo, kad apie savo nedarbingumą 2016-01-06 informavo atsakovą elektroniniu paštu. Ieškovas iš darbo darbdavio buvo atleistas nuo 2016-01-05, remiantis DK 125 straipsniu. Nurodo, kad atsakovas praleido DK 125 str. 1 d. numatytą 7 dienų terminą akceptuoti 2015-12-16 ieškovo elektroniniu paštu išsiųstą 2015-12-01 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir be pagrindo 2016-01-05 nutraukė darbo sutartį. Be to, teigia, kad atsakovė pažeidė DK 131 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą imperatyvią teisės normą ir nutraukė su ieškovu 2013-10-11 darbo sutartį jo laikino nedarbingumo laikotarpiu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškovo ieškinį, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Nurodo, kad atsakovė ieškovui pateikė 2015-11-27 įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą. Šiuo įspėjimu atsakovė ieškovą įspėjo, kad su juo sudaryta darbo sutartis bus nutraukta nuo 2016-02-25, vadovaujantis DK 129 str. Ieškovas, nenorėdamas likti ir dirbti pas atsakovę iki 2016-02-25, 2015-11-30 raštu atsakovei pasiūlė ieškovą atleisti iš darbo nuo 2016-01-05 pagal DK 125 str. ir išmokėti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Atsakovė, atsižvelgdama į ieškovo norą darbo santykius nutraukti 2016-01-05, parengė susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektą. 2015-12-16 ieškovas pasirašė minėtą susitarimą ir jį elektroniniu ir paprastu paštu išsiuntė atsakovei. Nurodo, kad atėjus atsakovės ir ieškovo sutartai darbo sutarties nutraukimo datai, atsakovė atliko veiksmus, skirtus darbo santykių su ieškovu užbaigimui (apie atsakovės ir ieškovo darbo santykių pabaigą buvo informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, padaryti atitinkami įrašai atsakovės turimame darbo sutarties su ieškovu egzemplioriuje, paskaičiuotos ieškovui priklausančios pinigų sumos ir kt.). Nurodo, kad 2016-01-07 ieškovas, gavęs atsakovės pasirašytą susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo kopiją ir atsakovės pasiūlymą dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, atsakovę informavo, jog dokumentus, susijusius su darbo sutarties nutraukimu, pasirašys pasibaigus laikino nedarbingumo laikui. Nurodo, kad 2016-01-25 ieškovo atstovės pasirašytame reikalavime dėl pranešimo SODRAI apie darbo sutarties nutraukimo datos įrašo pakeitimo buvo keliamas tik atleidimo iš darbo datos nukėlimo klausimas. Teigia, kad viskas, kas vyko iki susitarimo pasirašymo, buvo ne pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu svarstymas, o derybos dėl vienos iš susitarimo nutraukti dėl vienos iš susitarimo nutraukti darbo sutartį sąlygų – pagal kokių mėnesių darbo užmokestį turėtų būti skaičiuojama išeitinė išmoka. Ieškovas, siekdamas didesnės išeitinės išmokos, norėjo, kad išeitinė išmoka būtų skaičiuojama atsižvelgiant į mėnesius, kai jis gavo didesnį atlyginimą. Tuo tarpu atsakovė vadovavosi principu, kad išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį, buvusį paskutiniais mėnesiais iki darbo sutarties nutraukimo. Nurodo, kad ieškovas, pasirašydamas atsakovės parengtą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo išreiškė valią nutraukti darbo sutartį susitarime nurodytomis sąlygomis, atitinkančiomis paties ieškovo 2015-11-30 pasiūlymą. Nurodo, kad ieškovas pretenzijas dėl neva pavėluoto atsiskaitymo pateikė tik savo 2016-02-02 ieškinyje, tačiau tokios pretenzijos neturi prasmės ir yra teisiškai nereikšmingos, nes su ieškovu buvo atsiskaityta, nelaukiant DK 206 str. 1 d. 2 p. numatyto ieškovo reikalavimo.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė tenkinti ieškinį. Patikslino, kad ginčo tarp šalių dėl ieškovui išmokėtų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, dydžiu ar apimtimi nėra. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2013-10-11 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini) meistro pareigose (b. l. 12-13). Ieškovas 2015-11-27 gavo atsakovės įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame nurodyta, kad bus naikinama ieškovo užimama meistro pareigybė (etatas) ir informavo, kad su ieškovu bus nutraukta 2013-10-11 sudaryta sutartis nuo 2016-02-25 dienos (b. l. 14). 2015-11-30 raštu ieškovas pateikė pasiūlymą atsakovei atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 125 straipsnį – Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu, išmokant dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, darbo sutartį nutraukiant 2016-01-05, po kasmetinių apmokamų atostogų nuo 2015-12-07 iki 2016-01-04 (b. l. 15). 2015-12-16 ieškovas pasirašė 2015-12-01 susitarimą dėl 2013-10-11 darbo sutarties nutraukimo, remiantis šio susitarimo 2 punktu darbo sutarties galiojimas turėjo būti nutrauktas ir darbuotojas iš darbo turėjo būti atleistas 2016-01-05 (b. l. 16). 2016-01-04 ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b. l. 18). Ieškovas iš einamų pareigų darbdavio buvo atleistas nuo 2016-01-05. Atsakovė, atlikusi informacijos patikrinimą ir gavusi ieškovo paaiškinimus, nustatė, kad 2016-01-05 dienai ieškovas atsakovei yra skolingas 213,05 Eur. Šią sumą sudarė ieškovo atsakovei negrąžinti 212,07 Eur, išduoti ieškovo darbo funkcijų vykdymui ir 0,9835 Eur nuostoliai, atsakovo patirti dėl ieškovui išduoto mobiliojo telefono naudojimo ne pagal paskirtį. Atsakovė apskaičiavo, kad išmokų dydis atleidimo dieną turėtų būti 1071,61 Eur ir 2016-01-05 ieškovui išmokėjo 870,33 Eur, o kitos sumos mokėjimą sulaikė, siūlydama ieškovui susitarti dėl tarpusavio atsiskaitymo (b. l. 50). Ieškovas apie savo nedarbingumą 2016-01-06 informavo atsakovą elektroniniu paštu (b. l. 48). Ieškovui noro dėl tarpusavio atskaitymų užskaitymų neišreiškus, atsakovė išmokėjo likusią sumą ieškovui 2016-01-07, kurią atsakovas grąžino atsakovei nepareikšdamas pretenzijų ir sumokėdamas skolos darbdaviui likutį (l. 49-54). 2016-01-07 ieškovas, gavęs atsakovės pasirašytą susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo kopiją ir atsakovės pasiūlymą dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, atsakovę informavo, jog dokumentus, susijusius su darbo sutarties nutraukimu, pasirašys pasibaigus laikino nedarbingumo laikui (b. l. 57).
2016-01-25 reikalavimu dėl pranešimo SODRAI apie darbo sutarties nutraukimo datos įrašo pakeitimo ieškovo atstovė reikalavo ne vėliau kaip iki 2016-01-27 pakeisti ieškovo atleidimo datą perkeliant ją iki tos dienos, kurią pasibaigs ieškovo laikinojo nedarbingumo laikotarpis (b. l. 22-24). 2016-01-27 raštu atsakovė informavo, kad ieškovo atstovės rašte pateikti reikalavimai nebus tenkinami (b. l. 25-27). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslino, kad ieškovo 2016-01-05 padarytą pavedimą atsakovas gavo tik 2016-01-06, bet nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl ieškovui išmokėtų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, dydžiu ar apimtimi nėra.
DK 125 straipsnyje nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas šalių susitarimu, taip pat reglamentuota darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu tvarka. Tiek darbuotojas, tiek darbdavys gali būti sutarties nutraukimo iniciatoriais, ką suponuoja sutarties šalių lygiateisiškumo principas. Darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu galimas, kai šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus bei pasekmes. Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 125 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-290/2005).
Ieškovas teigia, kad atsakovė praleido DK 125 str. 1 d. numatytą septynių dienų terminą akceptuoti 2015-12-16 ieškovo elektroniniu paštu išsiųstą 2015-12-01 susitarimą dėl 2013-10-11 darbo sutarties nutraukimo ir be jokio teisinio pagrindo su ieškovu nuo 2016-01-05 nutraukė 2013-10-11 darbo sutartį DK 125 str. pagrindu. Pažymėtina, kad būtent ieškovas 2015-11-30 pasiūlė atsakovui nutraukti darbo sutartį pagal DK 125 str. ir darbdavys su jo pasiūlymu sutiko parengdamas 2015-12-01 susitarimą, kurį dėl ieškovo kitame mieste esančios darbo vietos ieškovas pasirašė tik 2015-12-16. Minėtame susitarime pats ieškovas išreiškė savo valią ir šalys susitarė nutraukti darbo sutartį nuo 2016-01-05. DK 125 straipsnis nenumato darbo sutarties šalių, sudariusių raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo, teisės atšaukti savo valią, išreikštą susitarime. Ieškovo pasiūlymas, įformintas atsakovo ir pateiktas pasirašyti ieškovui 2015-12-01 susitarimas atitinka DK 125 straipsnio prasmę, šalys aiškiai susitarė, kurią dieną darbo sutartis nutraukiama, darbdavys įsipareigojo sumokėti įstatyme nustatytas išmokas. Ginčo dėl to, jog susitarimą pasirašė būtent ieškovas, byloje nėra. Pasirašytas dokumentas, atitinkantis sandoriui keliamus reikalavimus, vertintinas kaip asmens valios išraiškos prezumpcija, toks dokumentas šalims įgyja įstatymo galią ir turi būti vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2004). Norint šią prezumpciją nuginčyti, turi būti pateikiami įrodymai, jog susitarimas ar atskiros jo sąlygos neatitiko tikrosios vienos iš susitarimo šalių valios. Teismo posėdžio metu liudytoja L. K. – UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja – nurodė, kad atsakovė laikė, kad ieškovas žino, kad bus atleistas iš darbo 2016-01-05, nes pasirašė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad po jo 2015-12-16 susitarimo pasirašymo apie atleidimą iš darbo su darbdaviu daugiau jokios kalbos nebuvo ir jis daugiau su darbdaviu nesusisiekė. Liudytoja L. K. paaiškino, kad 2016-01-05 telefonu su ieškovu buvo kalbėta apie darbuotojo atsiskaitymą. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu 2016-01-05 dieną rodo, kad ieškovas negalėjo nežinoti, kad yra atleidžiamas iš darbo. Konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, kad darbo sutarties šalys iki 2016-01-05 būtų pakeitę savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo ar jos pagrindo keitimo.
Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas pažeidė DK 131 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą imperatyvią teisės normą ir nutraukė su ieškovu darbo sutartį jo laikino nedarbingumo laikotarpiu. Draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (DK 131 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad minėtas straipsnis aktualus, kai pagal darbo sutarties nutraukimo pagrindą būtinas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą. Darbo sutartį nutraukiant pagal DK 125 str. darbuotojas neįspėjamas – atėjus darbuotojo ir darbdavio sutartai dienai, darbo sutartis nutraukiama. Šalys susitarė, kad darbo santykius nutrauks 2016-01-05, ieškovas aiškiai išreiškė savo valią nutraukti darbo sutartį nuo šios dienos. DK 131 straipsnio 1 dalyje darbdaviui nustatytas draudimas atleisti darbuotoją iš darbdavio laikinojo nedarbingumo laikotarpiu taikytinas tik darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva atveju, todėl nagrinėjamu atveju ieškovo teisės nubuvo pažeistos ir atsakovo veiksmai įstatymui neprieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-337/2009).
Byloje nenustatyta pagrindų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti ieškovo atleidimą pagal DK 125 straipsnį iš darbo 2016-01-05 pagal šalių suderinto susitarimo sąlygas, terminus ir tvarką neteisėtu, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas, kitos jo nurodytos aplinkybės teisinės reikšmės ginčo išsprendimui neturi, todėl plačiau neanalizuotinos (CPK 178 str., 185 str., DK 125 str. 1 d., 131 str. 1 d. 1 p., 141 str. 1 d.).
Ieškovas nurodė, kad atsakovė su ieškovu atsiskaičiusi 2016-01-06 pažeidė DK 141 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta bendrosios atsiskaitymo taisyklės išimtis – tais atvejais, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.) – visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti (2015 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-737-569/2015). Nustatyta, kad atsakovė 2016-01-05 mokėjimo pavedimu ieškovui išmokėjo su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, dėl kurių dydžio ir struktūros ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė pretenzijų atsakovui neturinti. Iš to darytina išvada, kad atsakovė iš esmės nepažeidė DK 141 str. 1 d. įtvirtinto reikalavimo atsiskaityti paskutinę darbo dieną, be to, ieškovas dėl to jokių reikalavimų nepareiškė. Pripažinus ieškovo reikalavimus dėl atleidimo iš darbo nepagrįstais, taikyti DK 300 straipsnio nuostatas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.
Atmetus ieškinį atsakovei iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos 546,76 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, kurios yra pagrįstos ir neviršija teisės aktais nustatytų rekomenduojamų dydžių, o ieškovo patirtos išlaidos neatlygintinos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Priteisti atsakovei UAB „Gensera“ 546,76 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo V. G..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.