- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-30
- Bylos Nr.
- A-822-1522-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Dainius Raižys
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie LR
- Pareiškėjas
- D. V.
- Kategorijos
- 15.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, atstovei Aušrai Gecevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie LR vidaus reiklų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 3 - 5) prašė priteisti iš Lietuvos valstybės jam padarytą 1470 Lt turtinę ir 2000 Lt neturtinę žalą.
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad 2008-12-15 kreipėsi į atsakovą su reikalavimu atlyginti materialinę ir nematerialinę žalą, kuri atsirado iš atsakovo neteisėtų veiksmų, nes buvo priverstas apmokėti 1500 Lt sąskaitą už automobilio laikymą baudos aikštelėje. Šiuos pinigus paėmęs iš Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos (toliau – ir VBJS) kasos, kurioje visuomeniniais pagrindais dirbo vairuotoju. Nurodė, kad pareigūnų veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildina žalą, neteisėtais pripažino LR vidaus reikalų ministerijos generalinis inspektorius 2008-09-29 akte Nr.4D-179 ir LR Seimo kontrolieriai savo 2008-11-28 pažymoje Nr. 4D-2008/1-746. Pareiškėjas nurodė, kad neteisėti pareigūnų veiksmai pasireiškė dviem atvejais (epizodais). Pirmu atveju (epizodu) 2008-05-19 jis važiavo į darbą ir keli metrai iki darbovietės buvo sustabdytas policijos ekipažo. Policininkai vizualiai nusprendė, kad pareiškėjas gali būti neblaivus, pasiūlė nuvažiuoti į kelių policiją pasitikrinti alkotesteriu, o automobilį nuvarė kelis metrus į šoną, į Dapkevičiaus gatvę. Į prašymą nuvaryti automobilį į mokamą automobilių stovėjimo aikštelę šalia pareiškėjo darbo, policininkai nereagavo. Mašina buvo pastatyta Dapkevičiaus gatvėje, toje vietoje, kurioje nereikėjo mokėti už stovėjimą. Kelių policijoje jis buvo patikrintas alkotesteriu, prietaisas parodė daugiau kaip vieną promilę alkoholio organizme. Po patikrinimo pareiškėjas išvažiavo, kad su blaiviu vairuotoju, kurį iškvietė telefonu, galėtų sutvarkyti automobilio stovėjimo klausimą. Vėliau policininkai pareiškėjo automobiliui iškvietė evakavimo tarnybą, nors jis asmeniškai prašė leisti nuvaryti mašiną į mokamą stovėjimo aikštelę. Todėl atsisakė pasirašyti ant dokumentų, susijusių su automobilio evakuacija, kuri, pareiškėjo vertinimu, buvo neteisėta, nes automobilis niekam netrukdė, stovėjo vietoje, kur galėtų stovėti ir dabar. Savo veiksmais policininkai šiurkščiai pažeidė jo teises į nuosavybę, neteisėtai konfiskavo automobilį. 2008-05-20 jis bandė atsiimti automobilį iš aikštelės, bet automobilis grąžintas nebuvo. Dėl automobilio grąžinimo kreipėsi į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybą, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Šiais neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta moralinė ir materialinė žala, kuri buvo sąlygota policijos pareigūnų piktnaudžiavimu. Tuo tarpu atgauti automobilį pavyko 2008-06-14 apmokėjus už transportavimą 180 Lt ir saugojimą 390 Lt (viso 570 Lt).
Antru atveju (epizodu), 2008-07-06 jo vairuojamas automobilis Honda Accord buvo sulaikytas policijos ekipažo Subačiaus gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje. Policininkai manė, kad pareiškėjas yra neblaivus, todėl nuvežė į komisariatą. Automobilis buvo paliktas parkavimosi aikštelėje, šalia automobilio buvo pareiškėjo pažįstami V. S. ir N. D.. V. S. turėjo įgaliojimą naudotis automobiliu ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Visgi pareigūnai šį automobilį evakavo į aikštelę, nekreipdami dėmesio į pareikštus prieštaravimus. Pareiškėjo teigimu, ne kartą buvo kreiptasi į policijos vadovybę, kad automobilį grąžintų dėl to, kad jis buvo neteisėtai paimtas, bet visais atvejais buvo atsisakyta. Už automobilio saugojimą buvo sumokėti 900 Lt. Tokiu būdu dėl policijos neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė 1470 Lt (570 Lt + 900 Lt) materialinę žalą. LR vidaus reikalų ministerijos generalinis inspektorius J.Jasaitis laišku 2008-09-22 Nr. 4D-179 konstatavo (dėl 2 epizodo), kad policijos pareigūnai nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos bei netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, todėl tokį sprendimą pripažino neteisėtu ir pažeidžiančiu LR ATPK 269 str. 7 d. ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos 98 p., kadangi minimas automobilis buvo paliktas stovėjimui skirtoje vietoje ir nekėlė grėsmės eismo saugumui bei nepažeidė kitų eismo dalyvių teisių. Pareigūnų E. Jachimovič ir A. Klimo veiksmai nagrinėjamoje situacijoje buvo sąlygoti neteisingai suprastų teisės aktų nuostatų, tarp jų – ir Policijos departamento 2008-02-13 rašto Nr.5-S-1156 reikalavimų, kurie iškreipia įstatymo ir kitų aukštesnio lygmens teisės normų nuostatas, todėl pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimas nebuvo sprendžiamas, tačiau Lietuvos policijos generaliniam komisarui pasiūlyta atšaukti Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2008-02-13 raštą Nr.5-S-1156. Atlikę tyrimą LR Seimo kontrolieriai 2008-11-28 raštu Nr. 4D-2008/1-746 nustatė šiurkščius teisės aktų pažeidimus dėl priverstinio automobilio nutempimo. Taip dalyje dėl 1-ojo epizodo jie nurodė, kad Policijos departamento pažymos 2008-02-13 Nr.5-S-1156 nuostata dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo visais atvejais neatitinka LR ATPK 269 str. 7 d. ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos 98 p. prasmės ir prieštarauja Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 patvirtintos Transporto priemonių nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos 11 p. Minimi teisės aktai nustato priverstinio transporto priemonės nuvežimo sąlygas ir suteikia policijos pareigūnui teisę priimti atitinkamą sprendimą, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Vadovaujantis įstatymu, priverstinis transporto priemonės nuvežimas galimas, jeigu pareigūnas nustato, kad transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises. Seimo kontrolieriaus nuomone, ši sąlyga taikoma visiems LR ATPK 269 str. 7 d. nurodytiems straipsniams. Nuosavybes teises galima riboti tik įstatyme numatytais pagrindais ir preciziškai laikantis įstatymų įgyvendinamuosiuose aktuose nustatytos tvarkos. Šiuo atveju, Policijos departamento 2008-02-13 raštas Nr. 5-S-1156 turi plečiamąją reikšmę. Konstitucinis Teismas 1995-03-26 nutarime konstatavo, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka. Konstitucinis Teismas 2009-04-10 nutarimu byloje Nr. 27/08-29/08-33/08 konstatavo, kad LR ATPK 269 str. 7 d. (2007-12-13 redakcija, 2008-07-03 redakcija), nuostata „Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“ apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Konstitucijos 23 str. 1, 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgus į LR CK 6.245-6.250 str. normas, yra visos LR CK numatytos aplinkybės civilinei atsakomybe kilti.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime teismui (b.l. 18-21) su skundo reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad 2008-05-19 apie 9 val. 10 min. D. V. Vilniuje, Dariaus ir Girėno gatve vairavo automobilį Honda Accord (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,29 promilių alkoholio koncentracija), t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 126 str. 1 dalyje. 2008-07-06, apie 17 val. 35 min. D. V. Vilniuje, Subačiaus gatvėje vairavo automobilį Honda Accord (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vengė blaivumo patikrinimo, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68, 59, 70 p., už ką numatyta atsakomybė LR ATPK 129 straipsnyje. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-08-21 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6-2709-819/2008 D. V. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 129 str., ir nubaudė 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) bauda. Pareiškėjas žalą kildina iš jam nuosavybės teise priklausančio automobilio Honda Accord priverstinio nutempimo. Vadovaujantis LR policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. policijos pareigūnui yra nustatyta pareiga, būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui. Transporto priemonė yra priverstinai nutempiama vadovaujantis LR ATPK 269 str. 7 d. nuostatomis, kurioje nurodyta, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 126 str., 127 str. antrojoje ir trečiojoje dalyse, 128 str., 129 str., 130 str., 1321 str., jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitu asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas. Policijos departamento rašte „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir grąžinimo“ nurodoma, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 126, 129 straipsniuose, priskiriami prie administracinių pažeidimų, keliančių ypatingą grėsmę eismo saugumui ir juos darant yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Siekiant užkardinti galimybes padaryti pakartotinius pažeidimus su šiomis transporto priemonėmis, nurodoma, kad visais minėtais atvejais vairuotojus teisės aktų nustatyta tvarka būtina nušalinti nuo vairavimo, o transporto priemones priverstinai nuvežti į tam skirtas aikšteles. 2008-07-01 įsigaliojo LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nauja redakcija, kurios 33 str. 1 d. nurodyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Neblaivaus, apsvaigusio ar neturinčio teisės vairuoti asmens transporto priemonės vairavimas yra ypač šiurkštūs ir pavojingi administraciniai teisės pažeidimai. Šie pažeidimai pagal administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-06 administracinėje byloje Nr. N444-2795/2008, 2008-06-13 administracinėje byloje Nr. N756-2869/2008) yra vertinami kaip keliantys pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Policijos pareigūnai, įvertinę visas administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, vadovaujantis aukščiau paminėtais teisės aktais, turėjo teisę sulaikyti ir uždaryti automobilį Honda Accord į saugojimo aikštelę. Policijos departamentas nurodo, kad bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be kurių civilinė atsakomybė negalima, sudaro neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. LR CK 6. 271 str. 1 d. reglamentuoja žalos, padarytos dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus darbuotojo kaltės. Pagal šią LR CK normą, būtinoji sąlyga dėl tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas, todėl šiuo atveju nepagrįstas D. V. reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės atlyginti 1470 litų turtinę žalą, nes neįrodyti policijos pareigūnų neteisėti veiksmai, nenustatytas priežastinis ryšys tarp pareigūnų neteisėtų veiksmų ir D. V. kilusios žalos padarymo fakto. LR CK 6.247 str. nurodoma, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių. Nesant pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo taikyti LR CK 6.249 str. 1 d. normos ar, remiantis ja, priteisti žalą. Veiksmų neteisėtumu pagal LR CK 6.271 str. 4 d. yra laikomi institucijų ir pareigūnų aktai ar šių subjektų neteisėta veika. Šiuo atveju priimant sprendimą norminiai teisės aktai pažeisti nebuvo, pareigūnai veikė taip, kaip turėjo veikti. Tiek Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai, ir Vilniaus apskrities VPK viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Mobilios kuopos pareigūnai įformino automobilį nutempimui, nes D. V. automobilį vairavo neblaivus (2008-05-19), o 2008-07-06 automobilį vairavo neblaivus ir neturėdamas tam teisės. D. V. padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra prilyginami pavojingam kelių eismo taisyklių pažeidimui, sukėlusiam grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl policijos pareigūnų veiksmai nutempiant D. V. priklausančią transporto priemonę buvo teisėti. D. V. turėjo įvertinti, kad transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis, galintis sukelti didesnį pavojų aplinkiniams asmenims. D. V. prašo priteisti 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia LR CK 6. 250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksniai ar veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini geros reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Taigi apibendrinus visas išdėstytas būtinas sąlygas civilinės atsakomybės taikymui akivaizdu, kad D. V. jų nepagrindė, o prašoma žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad 2008-05-19 D. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 845378, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas buvo sulaikytas vairuojantis automobilį Honda Accord (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis), šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 p. bei padarė LR ATPK 126 str. 1d . numatytą administracinį teisės pažeidimą (b.l. 11). Užfiksavus pažeidimą D. V. buvo surašytas transporto priemonės paėmimo protokolas, kuriame nurodoma, kad automobilis Honda Accord paimamas dėl to, jog pažeistas Kelių eismo taisyklių 68 punktas (b. l. 77). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-06-11 nutarimu D. V. pripažintas kaltu padaręs LR 126 str. 1d. numatytą pažeidimą ir jam už tai paskirta administracinė nuobauda – 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams (b. l. 27 - 28). 2008-05-20 Policijos komisariatui D. V. pateikė prašymą grąžinti automobilį (b. l. 47). To paties buvo prašoma ir 2008-05-22 skunde (b. l. 69 - 70). Policijos komisariato 2008-05-23 sprendimu Nr. 5-S-3850 prašymas dėl automobilio grąžinimo buvo atmestas, o automobilis D. V. grąžintas 2009-06-14, prieš tais sumokėjus teismo paskirtą baudą (adm. b. Nr.I-1006-473/2009, t.1; b.l. 188). 2008-07-06 D. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 824870, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas buvo sulaikytas vairuojantis automobilį Honda Accord (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip įtariama, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, neblaivumo patikrinimo vengė, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 59, 68, 70 p. bei padarė LR ATPK 129 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą (b. l. 12). Užfiksavus pažeidimą, D. V. buvo surašytas transporto priemonės paėmimo protokolas, kuriame nurodyta, kad automobilis Honda Accord paimamas dėl to, jog buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 59, 68 punktai (b. l. 149). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-08-21 nutarimu D. V. buvo pripažintas kaltu padaręs LR 129 str. numatytą pažeidimą ir jam už tai paskirta administracinė nuobauda – 4500 Lt bauda (b. l. 23 - 26). Automobilis D. V. buvo grąžintas 2008-09-05, pareiškėjui sumokėjus teismo paskirtą baudą (b. l. 53). Policijos departamento 2009-01-06 sprendimu Nr.5-S-56 atsisakyta išmokėti pareiškėjo prašomą kompensaciją dėl priverstinio automobilio nutempimo 2008-05-19 bei 2008-07-06 (b. l. 9 - 10).
Pareiškėjas jam padarytą žalą sieja su neteisėtai jo atžvilgiu taikytomis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis, t.y. veiksmais, kurie priskirtini administracinių teisės pažeidimų teisenai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-17 nutartyje (adm. b. Nr. A442-330-08) pažymėta, kad nepaisant to, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas nepriskiriamas viešajam administravimui, bylos dėl žalos, padarytos taikant tokias užtikrinimo priemones, atlyginimo, nagrinėjamos administraciniuose teismuose. Taigi neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, tarp jų – ir taikant jos užtikrinimo priemones, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. LR civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR civilinio kodekso 6.271 str. 4d.). Teismas pažymėjo, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą LR civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal LR civilinio kodekso 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių. Tos pačios taisyklės taikomos sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą, tiek pareiškėjo nurodytos turtinės, tiek neturtinės žalos atveju pirmiausia būtina įvertinti, ar policijos pareigūnai veikė taip kaip privalėjo veikti vadovaudamiesi galiojančiomis teisės aktų normomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad D. V. priklausantis automobilis Honda Accord, pareigūnams nustačius pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 1d. ir 129 str., priverstinai buvo nuvežtas 2008-05-19 ir 2008-07-06 (b. l. 77, 149). D. V. padarytų administracinių teisės pažeidimų metu galiojusioje LR ATPK 269 str. 7 d. redakcijoje buvo nustatyta, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje (transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui), 126 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), 127 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą), 128 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), 129 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti), 130² straipsnyje (pakartotinis transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), 132¹ straipsnyje (transporto priemonių stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose nesilaikymas), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas.
LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d. nurodoma, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus.
Vertinant D. V. atveju taikytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymo – priverstinio pareiškėjo vairuoto automobilio nuvežimą ir šio automobilio sugrąžinimą sumokėjus baudą – pagrįstumą bei teisėtumą, reikšmingi yra LR Konstitucinio teismo 2009-04-10 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalies (2007-12-13, 2008-07-03 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateikti išaiškinimai. Minėtame nutarime Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant LR ATPK 269 str. 7 d. (2007-12-13 , 2008-07-03 redakcijos) įtvirtintą teisinį reguliavimą, asmenims, padariusiems minėto straipsnio dalyje nurodytus teisės pažeidimus, gali atsirasti skirtingos teisinės pasekmės, kurias sukelia skirtingos teisinės situacijos: transporto priemonė nėra priverstinai nuvežama, jei dėl tokio administracinio teisės pažeidimo nėra trukdomas transporto ar pėsčiųjų eismas arba kitaip nepažeidžiamos kitų asmenų teisės; šiuo atveju transporto priemonės savininko (teisėto valdytojo) teisė naudotis transporto priemone nėra siejama su tuo, ar yra sumokėta skirtoji bauda arba atliktas administracinis areštas; transporto priemonė nėra priverstinai nuvežama, nors dėl tokio administracinio teisės pažeidimo trukdomas transporto ar pėsčiųjų eismas arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės, tačiau policijos pareigūnas, vadovaudamasis ATPK 269 str. 7 d. nuostata, suteikiančia jam teisę spręsti dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, ir įvertinęs visas su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusias aplinkybes, nusprendžia, kad transporto priemonė neturi būti priverstinai nuvežta; taigi šiuo atveju transporto priemonės savininko (teisėto valdytojo) teisė naudotis transporto priemone taip pat nėra siejama su tuo, ar yra sumokėta skirtoji bauda arba atliktas administracinis areštas; transporto priemonė yra priverstinai nuvežama, jei dėl tokio administracinio teisės pažeidimo trukdomas transporto ar pėsčiųjų eismas arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir policijos pareigūnas, vadovaudamasis ATPK 269 str. 7 d. nuostata, suteikiančia jam teisę spręsti dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, ir įvertinęs visas su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusias aplinkybes, nusprendžia, kad transporto priemonė turi būti priverstinai nuvežta. Konstitucinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tokia priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas – vertintina kaip proporcinga, adekvati siekiamiems tikslams.
Atsižvelgęs į Konstitucinio teismo 2009-04-10 nutarime pateiktus išaiškinimus, teismas priėjo išvadą, kad nustačius LR ATPK 269 str. 7 d. nurodytus pažeidimus, policijos pareigūnai, įvertinę visas su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusias aplinkybes, turi teisę savarankiškai nuspręsti dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymo – priverstinio transporto priemonės nuvežimo – būtinumo. Pareiškėjo motyvų, kad vienu atveju policijos pareigūnai galėjo nuvežti automobilį į mokamą automobilių stovėjimo aikštelę šalia pareiškėjo darbo, o kitu atveju perduoti pareiškėjo pažįstamam asmeniui, pirmosios instancijos teismas nelaikė reikšmingais, pažymėjęs, kad teisės aktai neįpareigoja policijos pareigūnų vykdyti neblaivių piliečių reiškiamus pageidavimus. Kiekvienoje situacijoje policijos pareigūnas turi veikti teisės aktuose numatytu būdu.
Tai, jog nustačius vieną iš LR ATPK 269 str. 7 d. nurodytų administracinių teisės pažeidimų, vairuotojas teisės aktų nustatyta tvarka turi būti nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, o pati transporto priemonė nuvežta į tam skirtas saugojimo aikšteles, nurodoma ir Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos 2008-02-13 rašte Nr. 5-S-1156 (b. l. 183).
Kaip minėta, D. V. 2008-05-19 padarytas LR ATPK 126 str. 1 d. pažeidimas ir 2008-07-06 padarytas LR ATPK 129 str. pažeidimas yra numatyti LR ATPK 269 str. 7 d. ir kuriems esant galėjo būti taikoma administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas. LR ATPK 126 str. 1 d. bei 129 str. nurodyti pažeidimai yra priskirtini pažeidimams, keliantiems ypatingą grėsmę eismo saugumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Taigi, esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, teismas priėjo išvadą, kad D. V. 2008-05-19 bei 2008-07-06 buvo pagrįstai nušalintas nuo automobilio Honda Accord vairavimo ir ši transporto priemonė priverstinai nuvežta į saugomą aikštelę nepažeidžiant tokius veiksmus reguliuojančių LR ATPK 269 str. 7 d. bei LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d. nuostatų, tiksliai vykdant Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos 2008-02-13 rašte Nr.5-S-1156 išdėstytas rekomendacijas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendime pažymėjo, kad LR vidaus reikalų ministro 2008-09-29 rašte bei LR seimo kontrolieriaus 2008-11-28 rašte pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas bei ginčo santykius reglamentuojančių normų išaiškinimai, nelaikytini oficialiu teisės aiškinimu ir sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, teisiškai nėra reikšmingi.
Teismas pabrėžė, kad LR ATPK 269 str. 7 d. nuostata policijos pareigūnui suteikia teisę spręsti dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, įvertinus visas su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu 2008-07-06 pažeidimo padarymo atveju D. V. jam priklausantį automobilį Honda Accord iš priverstinio saugojimo aikštelės buvo atgavęs vos prieš kelias savaites, tačiau ir vėl buvo sulaikytas darant vieną sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad vien tik nušalinimas neblaivaus asmens nuo vairavimo neeliminavo galimybės tęsti pažeidimą taip sukeliant grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdyti saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, todėl nagrinėjamais atvejais taikyta priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas – buvo proporcinga ir adekvati siekiamiems tikslams apsaugoti eismo dalyvius nuo grėsmių, kurias sukelia asmuo, naudodamas transporto priemonę neblaivus.
Konstitucinis teismas minėtame 2009-04-10 nutarime taip pat pripažino, kad LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 str. 7 d. (2008-07-03 redakcija) nuostata „nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja LR Konstitucijos 23 str. 1, 2 d. bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, teismas pažymėjo, kad po Konstitucinis teismo 2009-04-10 nutarimo paskelbimo, vadovaujantis Konstitucijos 107 str. 1 d., LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 str. 7 d. nuostatos, numatančios, jog nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas, negali būti taikomos. Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, reiškianti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Konstituciniam teismui, kol nėra atitinkamo Konstitucinio teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Konstitucinio teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, tuo tarpu praeityje susiklosčiusių teisinių santykių šiais nutarimais pakeisti negalima. Įvertinus tai, jog Policijos komisariato sprendimai, kuriais D. V. buvo atsisakyta atiduoti automobilį iš saugojimo aikštelės iki paskirtos baudos sumokėjimo, buvo priimti iki Konstitucinio teismo 2009-04-10 nutarimo paskelbimo, darytina išvada, kad šie sprendimai atitiko tuo metu galiojančio LR ATPK 269 str. 7 d. nuostatas. Tokia teisės aiškinimo bei taikymo praktika pateikiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-19 nutartyje (adm. b. Nr. A822-256/2009). Teismas konstatavo, kad Policijos komisariatas veikė bei sprendimus priėmė vadovaudamasis šių sprendimų priėmimo metu galiojančiomis LR ATPK 269 str. 7 d. nuostatomis, todėl šie veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais. Kaip minėta, neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų veiksmai ir sprendimai, kuriais buvo nuvežta D. V. priklausanti transporto priemonė ir grąžinta tik susimokėjus paskirtas administracines nuobaudas, o ne anksčiau, kaip to reikalavo pareiškėjas, buvo pagrįsti ir teisėti. Nesant vienos iš sąlygų – neteisėtų veiksmų – Lietuvos valstybės civilinė atsakomybė nekyla.
III.
Pareiškėjas D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės normų aiškinimu bei taikymu – pažymi, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris yra pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai – Konstitucinis Teismas 2009-04-10 nutarimu byloje Nr. 27/08-29/08-33/08 LR ATPK 269 str. 7 d. (2007-12-13 redakcija, 2008-07-03 redakcija) nuostatą „Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“ apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 23 str. 1, 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad jame keliamas klausimas ne tik dėl pritaikytų materialinės teisės normų netinkamo aiškinimo, bet ir dėl pirmosios instancijos teismo atlikto faktinių aplinkybių vertinimo.
Patikrinusi bylą šiuo aspektu, kolegija pažymi, kad bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ABTĮ 57 str.). Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Pareiškėjas savo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad jo automobilis buvo nutemptas neteisėtai ir policijos pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas 2009-04-10 nutarimu nuostatą, leidžiančią nuvežtą transporto priemonę susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 23 str. 1, 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui.
Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis padarė pagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnai turėjo pagrįstų ir įrodymais paremtų įtarimų, kad pareiškėjas padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d. ir 129 str., kurie yra priskirtini pažeidimams, keliantiems ypatingą grėsmę eismo saugumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Minėti pažeidimai yra numatyti LR ATPK 269 str. 7 d., taigi kuriems esant galėjo būti taikoma administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad policijos pareigūnai nutempdami pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį, abiem atvejais (epizodais) veikė jiems teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose ir teisės aktų, reglamentuojančių transporto priemonių priverstinį nuvežimą, reikalavimų nepažeidė ir dėl to civilinė atsakomybė negali kilti, nes nėra būtinųjų sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio) jai kilti. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų veiksmai ir sprendimai, kuriais buvo nuvežta D. V. priklausanti transporto priemonė ir grąžinta tik po to, kai buvo sumokėtos paskirtos administracinės nuobaudos, buvo pagrįsti ir teisėti.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, tuo tarpu praeityje susiklosčiusių teisinių santykių šiais nutarimais pakeisti negalima. 2003-05-13 sprendime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. 2006-11-13 nutarime Konstitucinis Teismas įtvirtino teisės aktų konstitucingumo prezumpciją, pagal kurią teisės aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais Konstituciją tol, kol Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. 2004-12-13 nutarime Konstitucinis Teismas šią teisės aktų konstitucingumo prezumpciją išaiškino taip, kad tol, kol teisės aktai (jų dalys) Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai arba kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas, taigi visi teisinių santykių subjektai privalo juos vykdyti ir taikyti juos pagal savo kompetenciją. 2003-12-30 nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją, ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Policijos komisariato sprendimai, kuriais D. V. buvo atsisakyta atiduoti automobilį iš saugojimo aikštelės iki paskirtos baudos sumokėjimo, buvo priimti iki Konstitucinio Teismo 2009-04-10 nutarimo paskelbimo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie sprendimai atitiko tuo metu galiojančio LR ATPK 269 str. 7 d. nuostatas. Toks teisės aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2009-02-19 nutartis byloje Nr. A822-256/2009). Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus.
Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos, kolegijos manymu, pakankamai argumentuotai ir detaliai aptarus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Šitie (teismo išvardinti) įrodymai, vertinant juos chronologiško atsiradimo bei jų šaltinių (įrodinėjimo priemonių) įvairumo aspektais, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
Patikrinusi bylą joje surinktų įrodymų įvertinimo teisingumo aspektu, kolegija atsižvelgia į išvardintus argumentus bei, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais ir pateiktomis išvadomis, pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.