Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui V. S., vertėjai Violetai Marčiulionienei, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei Aušrai Gecevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos policijos departamentui prie vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo LR Policijos Departamento prie LR VRM 2009-01-06 raštą Nr.5-S-56; 2) iš atsakovų priteisti 1470 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde (I t. b. l. 4–8, 50, 51) nurodė bei per teismo posėdį paaiškino, kad jis yra Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos (toliau – VBJS) pirmininkas, o D. V. yra minėtos sąjungos narys. 2008-05-19 ir 2008-07-06 D. V. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, įtariant, kad transporto priemonę vairavo neblaivus. 2008-05-19 ir 2008-07-06 jo atžvilgiu buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai ir transporto priemonės paėmimo protokolai, kuriais remiantis D. V. priklausantis automobilis „Honda Accord“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo paimtas ir nutemptas į saugomą aikštelę, esančią Minsko pl. Vilniaus m. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-06-11 nutarimu D. V. paskyrė 1250 Lt baudą pagal LR ATPK 126 str. 1 d. bei 2008-08-21 nutarimu nubaudė 4500 Lt bauda pagal LR ATPK 129 str. Kadangi automobilis „Honda Accord“ buvo naudojamas VBJS reikmėms, pareiškėjas, paprašytas D. V., paėmė pinigus iš VBJS kasos ir sumokėjo už D. V. 1500 Lt už minėto automobilio transportavimą ir saugojimą aikštelėje. Mano, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti ir jam padarė žalą, kadangi nebuvo pagrindo nutempti automobilį, nes jis nei eismui, nei kitiems žmonėms netrukdė bei be pagrindo neleido D. V. ir pareiškėjui prašant perstatyti automobilį į stovėjimo aikštelę ar jį nuvairuoti iš įvykio vietos. Taip pat trečiajam suinteresuotam asmeniui 2008-05-22 pareiškėjas pateikė raštišką prašymą, kuriuo jis prašė gražinti neteisėtai paimtą nurodytą automobilį. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2008-05-27 Nr. 10-10-9-8476 raštu netenkino pareiškėjo prašymų. Nurodo, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais sukėlė jam moralinę ir materialinę žalą, kadangi policijos pareigūnai piktnaudžiavo savo padėtimi ir veikė kartu su SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kuri neteisėtai nuvelka automobilius ir reikalauja pinigų už suteiktas paslaugas. D. V. atgauti automobilį pavyko 2008-06-14, apmokėjus už transportavimą 180 Lt (Kvitas Serija A Nr. 1569132), už saugojimą 390 Lt (kvitas serija BLA Nr. 6012693), todėl turtinę žalą iš viso sudarė 570 Lt. Dėl antrojo įvykio nurodė, kad po D. V. 4500 Lt baudos apmokėjimo, automobilį pavyko pasiimti iš stovėjimo aikštelės, dėl to pareiškėjas iš VBJS kasos baudos sumokėjimui D. V. išdavė 900 Lt. Nors ne kartą kreipėsi į policijos vadovybę dėl automobilio grąžinimo, tačiau visus atsakymus gavo neigiamus, todėl mano, kad neteisėti policijos veiksmai padarė 1470 Lt (570 Lt + 900 Lt = viso1470 Lt) materialinę žalą. Tai, kad atsakovas veikė neteisėtai, patvirtina ir VRM generalinio inspektoriaus J. J. 2008-09-22 raštas Nr. 4D-179 bei LR Seimo kontrolieriaus 2008-11-28 pažyma Nr. 4D-2008/1-746. Mano, kad yra visos LR CK numatytos aplinkybės civilinei atsakomybei atsirasti (LR CK 6.245 - 6.250. LR CK 6.250 str. 2 d.). Atsakovui atsakomybė kyla pagal LR viešojo administravimo įstatymo 39 str. ir LR CK 6.271 str. Mano, kad jam padaryta 1470 Lt turtinė ir 2000 Lt neturtinė žala, kadangi jis išdavė D. V. pinigus tam, kad apmokėti išlaidas už automobilio saugojimą.

Atsakovai Lietuvos Respublikos policijos departamentas prie vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t. b. l. 58–60) nurodė, kad 2008-12-17 atsakovas Policijos departamentas gavo 2008-12-15 VBJS pirmininko V. S. ir D. V. reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Savo reikalavime VBJS ir D. V. nurodė, kad 2008-05-19 ir 2008-07-06 buvo priverstinai nuvežtas automobilis „Honda Accord“, priklausantis D. V., dėl ko pareiškėjui ir D. V. dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų buvo padaryta 1470 Lt žala. 2009-01-06 Policijos departamentas pranešė pareiškėjui ir D. V., kad vairavimas esant neblaiviam, apsvaigusiam ar neturinčiam teisės vairuoti, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, vadovaudamiesi LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 269 str. 7 d. nuostatomis, turėjo teisę priverstinai nuvežti automobilį į saugojimo aikštelę ir negrąžinti jo iki tada, kol nebus sumokėta skirtoji bauda. Policijos departamentas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo D. V. išmokėti rašte prašomos piniginės kompensacijos, kadangi bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, todėl mano, kad pareiškėjas dėl padarytos jam žalos pagal LR CK 6.249 str. reikalaujamų įrodymų nepateikė ir kreiptis į teismą reikalavimo teisės neturi.

Teismo posėdyje atsakovų atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą jam pranešta tinkamai.

LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Byla nagrinėjama atsakovų atstovui nedalyvaujant.

Faktinės bylos aplinkybės

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo LR Policijos Departamento prie LR VRM 2009-01-06 raštą Nr.5-S-56 ir iš atsakovų priteisti 1470 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos. Atsakydamas į 2008-12-15 pareiškėjo ir D. V. prašymą, 2009-01-06 rašte Nr.5-S-56 (I t. b. l. 9, 10) atsakovas Policijos departamentas pareiškėjui ir D. V. nurodė, kad vairavimas esant neblaiviam, apsvaigusiam ar neturinčiam teisės vairuoti, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Todėl mano, kad trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, vadovaudamiesi LR ATPK 269 str. 7 d. nuostatomis, turėjo teisę priverstinai nuvežti automobilį į saugojimo aikštelę ir negrąžinti jo iki tada, kol nebus sumokėta skirtoji bauda. Policijos departamentas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo D. V. išmokėti rašte prašomos piniginės kompensacijos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2008-05-19 apie 9.10 val., D. V., Vilniaus m., Dariaus ir Girėno gatve vairavo automobilį „Honda Accord“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,29 promilių alkoholio koncentracija), t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 126 str. 1 d. (Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų). Remiantis 2008-05-19 transporto priemonės paėmimo protokolu, D. V. priklausanti transporto priemonė „Honda Accord“ buvo paimta ir priverstinai transportuota į saugomą aikštelę, esančią Minsko pl., Vilniuje. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-06-11 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6-2274-603/2008 D. V. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 126 str. 1 d., ir nubaudė 1250 bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams (I t. b. l. 83 – 87, 95, 96).

2008-07-06 apie 17.35 val., D. V., Vilniaus m., Subačiaus gatvėje vairavo automobilį „Honda Accord“, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vengė blaivumo patikrinimo, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68, 59, 70 punktus, už ką atsakomybę numatyta atsakomybė LR ATPK 129 str. (Transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti). Remiantis 2008-07-16 transporto priemonės paėmimo protokolu, D. V. priklausanti transporto priemonė „Honda Accord“ buvo paimta ir priverstinai transportuota į saugomą aikštelę, esančią Minsko pl., Vilniaus m. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-08-21 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6-2709-819/2008 D. V. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 129 str., ir nubaudė 4500 bauda (I t. b. l. 138, 142, 143, 175, 176).

Kaip matyti pagal pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, dėl pirmojo eismo įvykio D. V. 2008-06-14 už transportavimą sumokėjo 180 Lt (Kvitas Serija A Nr. 1569132), už saugojimą – 390 Lt (kvitas serija BLA Nr. 6012693), 2009-01-22 už automobilio vilkimą D. V. sumokėjo 190 Lt, už saugojimą – 450 Lt (I t. b. l. 32, 45). Ūkio banko kvitas patvirtina, kad D. V. 2008-08-22 į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėjo 4500 Lt baudos (I t. b. l. 186).

Kaip pareiškėjas nurodė skunde, pinigus baudai bei už automobilio saugojimą ir transportavimą sumokėti D. V. pasiskolino 1470 Lt iš pareiškėjo, kaip Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos pirmininko. Šias aplinkybes patvirtina D. V. 2008-06-10 ir 2008-08-22 raštai VBJS pirmininkui V. S., kuriuose nurodyta, kad jis iš VBJS pasiskolina 600 Lt (2008-06-10) ir 900 Lt (2008-08-22) bei nurodo, kad skolą grąžins po teismo sprendimo, jei jo skundas bus patenkintas (I t. b. l. 24, 25).

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados

Taigi nagrinėjamos bylos skundo esmė yra tai, ar pagrįstai atsakovas Policijos departamentas, nustatęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V., vairavo būdamas neblaivus, paėmė ir nutempė jam priklausančią transporto priemonę „Honda Accord“ ir ją laikė saugomoje aikštelėje bei ar dėl šių atsakovo veiksmų turi būti atlyginta 1470 Lt turtinė ir 2000 Lt neturtinė žala asmeniui (pareiškėjui), kuris sumokėjo pinigus už D. V. priklausančios transporto priemonės „Honda Accord“ transportavimą ir laikymą saugomoje aikštelėje.

Kaip anksčiau minėta, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad D. V., vairuodamas automobilį „Honda Accord“ buvo neblaivus ir už tai jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 126 str. ir 129 str. ir jam Vilniaus apylinkės 2 teismas skyrė 1250 Lt ir 4500 Lt baudas. Paskirtas baudas už padarytus teisės pažeidimus ir išlaidas už automobilio priverstinį paėmimą bei saugojimą sumokėjo bei automobilį iš saugojimo aikštelės atsiėmė D. V.. Teisiniai santykiai dėl administracinės nuobaudos paskyrimo ir automobilio priverstinio nuvilkimo atsirado tarp D. V. ir institucijos, nustačiusios pažeidimą ir taikiusios priverstinį transporto priemonės nuvežimą kaip administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę. Tuo tarpu pareiškėjas nurodė, kad būdamas VBJS pirmininku, jis iš VBJS kasos D. V. paskolino 1500 Lt baudoms bei išlaidoms už jam priklausančio automobilio „Honda Accord“ automobilio saugojimą sumokėti. 2008-06-10 ir 2008-08-22 D. V. ir pareiškėjas pasirašė susitarimus (I t. b. l. 24, 25), kuriais D. V. įsipareigojo pasiskolintą sumą grąžinti pareiškėjui. Teismas daro išvadą, kad dėl 1500 Lt, kuriuos pareiškėjas paskolino D. V., turtiniai santykiai atsirado tarp pareiškėjo ir D. V.. Todėl pareiškėjas reikalavimą atlyginti jo turtinę žalą, susigrąžinti 1500 Lt, kuriuos jis paskolino D. V., gali reikšti D. V., su kuriuo jį sieja sutartiniai santykiai. Pareiškėjo teiginiai, kad jis skolino D. V. pinigus sumokėti už automobilio saugojimą aikštelėje bei, kad negalėjo naudotis automobiliu yra reikšmingi tik pareiškėjo ir D. V. sutartinių santykių įvykdymui ir negali būti teisiniu pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės. Taigi žala šiuo atveju pareiškėjui galėjo atsirasti kaip jo sutartinių santykių su D. V. neįvykdymo pasekmė. Tuo tarpu, kaip nustatyta LR CK, sutarties neįvykdymo rizika tenka paties sutartinių santykių dalyviams, todėl už savo veiksmų pasekmes turi atsakyti D. V. ir pareiškėjas.

Remiantis LR ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatomis, transporto priemonė yra priverstinai nutempiama padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 126 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), 127 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą), 128 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), 129 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti), 130 straipsnyje (transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos), 132¹ straipsnyje (transporto priemonių stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose nesilaikymas), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitu asmenų teises, policijos pareigūnai turi teise priverstinai nuvežti transporto priemone Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas.

2008-07-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin. Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) naujai redakcijai šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Administracinis teisės pažeidimai, numatyti LR ATPK 126, 129 straipsniuose, priskiriami prie administracinių pažeidimų, keliančių ypatingą grėsmę eismo saugumui ir tuo yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Neblaivaus, apsvaigusio ar neturinčio teisės vairuoti asmens transporto priemonės vairavimas yra ypač šiurkštūs ir pavojingi administraciniai teisės pažeidimai. Šie pažeidimai pagal administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-06 administracinėje byloje Nr. N 444-2795/2008, 2008-06-13 administracinėje byloje Nr. N756 -2869/2008) yra vertinami kaip keliantys pavoju ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūri į eismo saugumą. Siekiant užkardinti galimybes padaryti pakartotinius pažeidimus su šiomis transporto priemonėmis, visais minėtais atvejais nurodoma, kad vairuotojus teisės aktų nustatyta tvarka būtina nušalinti nuo vairavimo, o transporto priemones priverstinai nuvežti į tam skirtas aikšteles.

LR Konstitucinis Teismas 2009-04-10 nutarimu byloje Nr. 27/08-29/08-33/08 konstatavo, kad LR ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007-12-13 redakcija, 2008-07-03 redakcija) (Žin., 2007, Nr. 138-5641, atitaisymas Žin., 2008, Nr. 9; Žin., 2008, Nr. 81-3181) nuostata „Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad atsakovai veikė pagal tuo metu galiojančių LR ATPK nuostatų reikalavimus savo kompetencijos ribose, t. y. policijos pareigūnai, įvertinę administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes bei vadovaudamiesi aukščiau paminėtais teisės aktais, turėjo teisę priverstinai paimti, nuvežti D. V. priklausantį automobilį „Honda Accord“ į saugojimo aikštelę ir negrąžinti jo iki tada, kol nebus sumokėta bauda. Šias aplinkybes skundžiamame 2009-01-06 rašte pagrįstai nurodė atsakovas, atsakydamas į 2008-12-15 pareiškėjo ir D. V. prašymą. Remiantis anskščiau nurodytu, pareiškėjo reikalavimas dėl skundžiamo atsakovo 2009-01-06 rašto Nr.5-S-56 panaikinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Dėl antrojo pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą svarbi yra LR civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (LR CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (LR CK 6.249 str.). LR civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str.). Asmuo, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Pagal LR CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Taigi, kaip jau minėta, pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Be to, būtina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tokiai žalai atlyginti būtina nustatyti ir sąlygų visumą: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos.

Kaip nustatyta, administracinio teisės pažeidimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – subjektas, yra D. V.. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmuo, manydamas, kad atsakovas elgėsi neteisėtai ir tokiais savo veiksmais pažeidė įstatymų nuostatas, t. y. be jokio pagrindo nutempė ir laikė jam priklausantį automobilį ir dėl tokio automobilio priverstinio transportavimo jam buvo padaryta žala, turi teisę LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies pagrindu kreiptis į teismą. Remiantis minėta įstatymo nuostata, jei D. V. mano, kad atsakovas, priverstinai paimdamas jam priklausančią transporto priemonę ją saugojimo aikštelėje laikė neteisėtai ir šiais savo veiksmais jam sukėlė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę dėl jo manomai pažeistų teisių gynimo ar žalos atlyginimo kreiptis į teismą. Tačiau D. V. į teismą nesikreipia, minėto atsakovo rašto neskundžia ir reikalavimų atsakovo atžvilgiu nereiškia.

D. V. 2008-05-19 išduotame įgaliojime Nr. 19-V-33/08 V. S. yra „įgaliotas parengti dokumentus dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų 2008-05-19, gauti automobilį iš baudos aikštelės, paruošti teisminį ieškinį, dėl moralinės ir materialinės kompensacijos priteisimo iš atsakingų pareigūnų ir atstovauti interesus teisme“. Šiame įgaliojime teigiama, kad V. S. įgaliojamas atstovauti, D. V. interesus. Civilinio kodekso 2.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įgaliojimo samprata. Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Civiliniame kodekse nurodytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Tuo tarpu D. V. išduotas įgaliojimas V. S. nebuvo patvirtintas notarine tvarka. Kaip matyti, minėtas įgaliojimas yra išduotas pareiškėjui atstovauti D. V. interesus, t. y . kreiptis į teismą D. V. vardu ir nesuteikia teisinio pagrindo tiesiogiai pareiškėjui reikalauti jam padarytos žalos (patirtos dėl D. V. paskolintų pinigų pagal 2008-06-10 ir 2008-08-22 susitarimus) atlyginimo iš atsakovų. Teismas, patikrino visas pareiškėjo nurodomas aplinkybes, ištyrė jos pateiktus įrodymus ir iškeltas abejones dėl atsakovės veiksmų. Ištyrus bylos medžiagą, nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, galėję sukelti žalos pareiškėjui. Pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius atsakovo neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos Respublikos policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos, todėl skundas atmetamas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.