Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2012-01-02 · Byla Nr. PK-336-718/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-02
Bylos Nr.
PK-336-718/2012
Teisminio proceso Nr.
1-06-3-00108-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Pareiškėjas
T. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PKS-336-718/2012Proceso Nr.1-06-3-00108-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.8.1.; 1.2.8.2.1.; 2.9.7.2; 2.9.; (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjusi T. Ž. privataus kaltinimo skundą

Aprašomoji dalis

nustato:

2011-12-23 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas T. Ž. skundas, kuriame prašoma E. J. A. iškelti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str., 155 str.

Šalies argumentai

T. Ž. skunde nurodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme ATPK byloje Nr. A2.9.-5165-730/2011 (teisėjos Erinijos Kazlauskienės), tomas Nr. 1, b.l. 4, yra E. J. A. 2011-08-14 rašytas pareiškimas Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato viršininkui, kuriame minėta pilietė nurodė: „Pranešu Jums, kad mūsų kaimynė T. Ž. iš 24 buto prišlapino prie 21 buto durų, o mano buto durų užraktą sugadino. Laiptinėje triukšmavo ir atjungė gyventojams elektrą. Keikė mus necenzūriniais žodžiais ir grasino 21 buto kaimynei M. D.“. Taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teisme ATPK byloje Nr. A2.9.-5165-730/2011 (teisėjos Erinijos Kazlauskienės), tomas Nr. 1, b.l. 5, yra E. J. A. pareiškimo patikslinimas Klaipėdos m. 1-ojo policijos komisariato viršininkui, kuriame minėta pilietė tęsė toliau savo tariamai nusikalstamą veiką ir nurodė: „2011-08-14, apie 12.00 val., man grįžtant į namus, laiptinėje T. Ž. iš 24 buto daužė 21 buto duris, reikalaudama, kad M. D. atidarytų ir pasirūpintų, kad vanduo būtų įjungtas. Daužė įnirtingai“ >,...< „dar stipriau ėmė daužyti ir viską stebėjo jos duktė „ >,...<„Apie 17.00 val. M. D. buvo pas mane, tada durų daužymas perėjo į mano butą. T. Ž. pareiškė, kad ji prišlapino prie 21 buto durų. Ir pradėjo išjunginėti šviesą bute, sakydama, kad kol neįjungs vandens, neturėsime šviesos.“.,...<„O D. B. sulaužė durų spyną mano bute (23).“

T. Ž. skunde nurodyta, kad nei ji, nei jos dukra faktiškai jokių nurodytų veiksmų neatliko – paskleista informacija yra tyčinis E. J. A. prasimanymas. Tokiais savo veiksmais E. J. A. raštu viešai ją ir jos nepilnametę dukrą D. B. tyčia įžeidė ir apšmeižė. Mano, kad tokie E. J. A. pasisakymai ir įžeidimai buvo atlikti siekiant viešai ją pažeminti, paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie ją ir jos vaiką bei padaryti joms žalą. Pareiškėjos T. Ž. nuomone, E. J. A. turi būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už šmeižimą, įžeidimą ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą.

Privataus kaltinimo bylos procesas pagal T. Ž. skundą negali būti pradėtas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš T. Ž. pareiškimo turinio nematyti, kad E. J. A. veiksmuose yra požymiai nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. ir 155 str. Dėl išdėstytų motyvų, teismas daro išvadą, kad baudžiamasis procesas negalimas, nes yra aiškios baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, nusikaltimas yra pavojinga, priešinga teisei, baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta atitinkama sankcija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsniu, šmeižimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Tokio pobūdžio informacijos paskleidimas – tai jos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes, konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra subjektyvus kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos, jai netaikomas tiesos kriterijus, todėl nuomonė nelaikoma žinia, tačiau ji turi remtis faktais. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. įžeidimas yra viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis nukentėjusiojo akivaizdoje. Įžeidimu kėsinamasi į kito asmens garbę ir orumą. Baudžiamosios teisės prasme įžeidimo būtinas objektyvusis požymis yra užgaulumas. Užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir norint jį pažeminti.

Nors kiekvienas asmuo pats asmeniškai sprendžia, ar kaltininko padarytas jo įvertinimas, veiksmas yra įžeidžiantis, tai yra turi individualiai subjektyvų tokių veiksmų vertinimo kriterijų, teismas privalo atsižvelgti į visuomenėje susiformavusias visuotinai priimtas garbės ir orumo sąvokas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. viešojo ir neviešojo įžeidimo objektyviajai pusei būtinas ne paprastas asmenybės garbės arba jos orumo žeminimas, bet užgaulus pažeminimas, t.y. žeminimas nederama forma. Vertinant, ar pažeminimas buvo užgaulus, privaloma atsižvelgti ir į nukentėjusiojo asmenybę bei teisėtus kaltininko lūkesčius dėl nukentėjusiojo reakcijos ir pažeminimo įvertinimo.

Šalies argumentai

Analizuojant T. Ž. teismui pateiktą skundą, matyti, kad jis paduotas iš esmės dėl to, jog E. J. A. Klaipėdos m. 1-ojo policijos komisariato viršininkui pateikė pareiškimą ir jo patikslinimą, nurodydama, kad T. Ž. 2011-08-14, apie 12.00 val., prišlapino prie 21 buto durų, sugadino durų užraktą, daužė 21 ir 23 butų duris, laiptinėje triukšmavo, atjungė gyventojams elektrą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, be to, visa tai stebėjo jos duktė D. B.. Pareiškėjos teigimu, nei ji, nei jos dukra faktiškai jokių pareiškime ir jo patikslinime nurodytų veiksmų neatliko ir tokiu būdu buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir ją bei jos dukrą žeminanti informacija. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2011-11-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9.-5165-730/2011 T. Ž. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, bei pagal Lietuvos Respublikos ATPK 175 straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų padarytą nedidelį chuliganizmą arba chuliganizmą, taip pat tyčinį suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimą. Tokiu būdu, minėtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pripažinta įrodyta, kad T. Ž. ir jos nepilnametė dukra D. B. rankomis ir kojomis daužė Malūnininkų g. 1 namo 23 buto duris, atjungė elektros energiją, Malūnininkų g. 1 namo 23 bute, ir tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Teismas pripažino, kad šias aplinkybes patvirtino byloje esantys įrodymai. Teismas pažymi, kad, kaip jau minėta anksčiau, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, šmeižimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Esant šioms aplinkybėms, teismas, vertindamas, ar E. J. A. pareiškime ir jo patikslinime pateikta informacija yra neatitinkanti tikrovės bei prasimanyta, neturi pagrindo netikėti minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktais ir teismo patvirtintais įrodymais. Be to, pateikdama policijos komisariatui pareiškimą, E. J. A. tik išdėstė jai žinomas aplinkybes, pasinaudodama savo teise pateikė pareiškimą dėl T. Ž. padaryto administracinio teisės pažeidimo. Teismas minėtu nutarimu nustatė, kad T. Ž. atliko neteisėtus veiksmus, t.y. kad T. Ž. ir jos nepilnametė dukra D. B. rankomis ir kojomis daužė Malūnininkų g. 1 namo 23 buto duris, atjungė elektros energiją, ir už tuos veiksmus T. Ž. buvo nubausta. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo iš naujo tirti E. J. A. pareiškime ir jo patikslinime nurodytas aplinkybes, t.y. jų pagrįstumą, atitikimą tikrovei. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant minėtą administracinę bylą Nr. A2.9.-5165-730/2011, T. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė teismui jokių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, šis teismo nutarimas yra įsiteisėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. J. A. 2011-08-14 rašytame pareiškime Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato viršininkui ir jo patikslinime nurodytos aplinkybės negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, kadangi šios nurodytos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu 2011-11-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu ir teismas neturi teisinio pagrindo jų pakartotinai tirti iš naujo ir nėra pagrindo išvadai, kad surinkti administracinėje byloje duomenys yra melagingi, todėl E. J. A. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str., ir 155 str. numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiu būdu, teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Be to, teismas pažymi tai, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. , 412¹ str.

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal T. Ž. skundą, kuriame prašoma iškelti baudžiamąją bylą E. J. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str., 155 str., kadangi yra aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Laimutė Venckuvienė