- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- e2SP-13014-947/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07206-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Pareiškėjas
- J. M. K., I. K.
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. M. K. ir I. K. prašymą patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. gegužės 6 d. gautas pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, kad J. M. K. iki santuokos su B. K. nuosavybės teise įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini) ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Atkūrus nepriklausomybę, prasidėjo valstybei priklausančio turto privatizavimo procesas bei kooperatinio išmokėtino turto perdavimas fizinių asmenų nuosavybėn. Taigi J. M. K. nuosavybė į butą bei garažą buvo įregistruota 1992 metais, esant santuokoje su B. K.. Pareiškėjas I. K. (B. K. sūnus iš kitos santuokos) neprieštarauja, kad minėtas butas bei garažas yra asmeninė J. M. K. nuosavybė ir į šį turtą pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjai, siekdami išvengti ateityje galinčio kilti tarpusavio ginčo, sudarė taikos sutartį ir prašo ją patvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. M. 1975 m. rugsėjo 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo pareiškėjai 8 000 rublių. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su B. K.. 1992 m. sausio 10 d. ir 1992 m. rugpjūčio 5 d. pažymos patvirtina, kad pareiškėja pasistatė garažą adresu (duomenys neskelbtini) ir būdama kooperatyvo narė naudojosi butu adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškėjos vardu yra registruotas butas adresu (duomenys neskelbtini) ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismas 1995 m. balandžio 21 d. sprendimu nutraukė pareiškėjos ir B. K. santuoką. B. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Po B. K. mirties jo palikimą priėmė pareiškėjas I. K.. Pareiškėjas po tėvo B. K. mirties paveldėjo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CK 6.984 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad taikos sutartis dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka, negalioja.
Nagrinėjamu atveju taikos sutartimi pareiškėjai siekia pripažinti asmenine J. M. K. nuosavybe butą adresu (duomenys neskelbtini) ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjai siekia susitarti dėl nekilnojamųjų daiktų teisinio režimo.
Faktas, kad turtas yra asmeninė ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjamas nagrinėjant ieškinį. Todėl dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės kategorijos turėtų būti reiškiamas ieškinys ir įrodinėjami bendrosios ar asmeninės nuosavybės įgijimo faktai bei kitos reikšmingos aplinkybės. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą taip pat yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, taip pat žr. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartį civilinė byloje Nr. 2S-1143-622/2009). Taigi atitinkamai toks klausimas negali būti sprendžiamas ir supaprastinto proceso tvarka tvirtinant šalių taikos sutartį.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pareiškėjų pateikta taikos sutartis dėl nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus negali būti tvirtinama supaprastinto proceso tvarka, todėl prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290?291 straipsniais, 579?582 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjų J. M. K. ir I. K. prašymą patvirtinti 2020 m. gegužės 6 d. taikos sutartį.
Nutartis neskundžiama.