- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- 1-252-813/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15803-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Kaltinamasis
- K. J.
- Civilinis ieškovas
- D. J.
- Advokatai
- Antanas Jarašius, Vytautas Bučius
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui, kaltinamajam K. J., jo gynėjui advokatui Vytautui Bučiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. J., jo atstovui advokatui Antanui Jarašiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 140 str. 2 d., 253 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. 2015 m. kovo 17 d., apie 12.00 val., J. J. priklausančio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo broliu D. J. metu, paėmęs bei užvedęs grandininį pjūklą, jį užvestą laikydamas rankose vijosi D. J., o pavijęs ir iškėlęs pjūklą virš savęs, pagrasino papjauti ir pakasti, t. y. grasino jį nužudyti, dėl ko nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.
Be to, jis, 2015 m. kovo 17 d., apie 12.00 val., J. J. priklausančio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo broliu D. J. metu, paėmęs bei užvedęs grandininį pjūklą, jį užvestą laikydamas rankose pasivijo savo brolį D. J., o pavijęs pagrasinęs jį nužudyti, tyčia iškėlė užvestą pjūklą virš savęs ir juo kirto nukentėjusiojo D. J. kryptimi, dėl ko D. J., siekiant išvengti smūgio ir dešine ranka numušus pjūklą nuo savęs, juo pataikė į pjūklo ašmenų nesisukančią dalį bei buvo sužalota nukentėjusiojo dešinės rankos plaštaka, pasireiškusi poodine kraujosruva ir muštine žaizda dešinėje plaštakoje, tuo padarė savo artimam giminaičiui – broliui D. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Dėl grasinimo nužudyti, nežymaus sveikatos sutrikdymo
Kaltinamasis K. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad gyvena kartu su mama J. J., pastarajai ir jo broliui S. J. priklausančiame name. 2015-03-17 d. apie 11 val. tarp jo ir atvažiavusio brolio D. J. kilo žodinis konfliktas, kurio metu pastarasis nueidamas spjovė į šoną ir pavadino K. J. melagiu, puolė iš nugaros, apglėbė ir pervertė ant žemės. Pargriuvus D. J. kumščiu ne mažiau 8 kartus sudavė K. J. į galvos sritį ir paleido. K. J., nueidamas liepė broliui D. J. viską baigti ir spjovė ant gyvatvorės, į brolį nesitaikė. Tuo metu D. J. prie dirbtuvių pasiėmė 2 metrų ilgio pagalį ir sudavė K. J. kartą į kairį klubą, kartą į galvą ir kartą į veidą, dėl ko buvo sutrenkta kairės rankos plaštaka, kuria bandė užsidengti veidą. K. J. juto, kad iš kairio skruosto bėga kraujas. Po to K. J. atsitraukė nuo brolio, pasiėmė netoli buvusį benzininį pjūklą, jį užvedė ir liepė broliui D. J. nesiartinti. Po to, brolis D. J. nuėjo link namo, o K. J. išvažiavo į policiją. Važiuojant sutiko policijos pareigūnų ekipažą, kuriuos informavo apie konfliktą ir grįžo namo. K. J. savo broliui negrasino, pjūklą pasiėmė tik norėdamas apsiginti, brolio D. J. su pjūklu nesivijo ir nesužalojo. Šis incidentas sukurtas dėl jų mamai priklausančio turto. Mamos namuose yra įsirengęs seifą, nes turi leidimą šaunamiesiems ginklams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Su ginklu praeityje niekam negrasino. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta.
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu K. J. parodė kur sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), prasidėjo konfliktas su broliu D. J., kur jie abu su broliu buvo susikibę, taip pat parodė vietą, kur spjovė ant gyvatvorės ir iš kur D. J. paėmė pagalį. Kaltinamasis taip pat parodė vietą, iš kur jis pasiėmė ir stovėjo su užvestu benzininiu pjūklu. Parodymų patikrinimo metu paimtas benzininis pjūklas „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b.l. 118-123)
Protokole – pareiškime (b.l. 3) nukentėjusysis D. J. policijai pranešė, kad 2015-03-17 apie 12 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu jo brolis K. J. jį apspjaudė, mosikavosi su užvestu benzininiu pjūklu ir grasino, kad papjaus. K. J. vaikėsi jį po kiemą su pjūklu, norėdamas jį sužaloti. Konflikto metu brolis K. J. pjūklu jam sužalojo dešinę ranką. Brolis K. J. ir anksčiau jam grasindavo, jog „nupils ir užmuš“. Baiminasi dėl savo gyvybės.
Nukentėjusysis D. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jo brolis K. J. gyvena kartu su mama J. J.. Brolio J. santykiai yra įtemti, nes nesutaria dėl mamos globos ir K. J. elgesio su mama. Taip pat brolis K. J. pradėjo nukentėjusiajam priekaištauti dėl tariamos 30 000 Lt skolos. 2015-03-17 apie 12 val. nukentėjusysis atvyko pas mamą padėti sutvarkyti šiltnamį. Būnant kieme prie šiltnamio, prie jo priėjo K. J. ir, vartodamas necenzūrinius žodžius, liepė išeiti. Tarp brolių kilo žodinis konfliktas, kurio metu K. J. suėmė nukentėjusiajam už palto ir spjovė į akis. Abu susigrūmė ir nugriuvo ant žemės. Nukentėjęs užgulęs K. J., suėmė jam kaklą ir ranką, o pastarasis laikė nukentėjusįjį už diržo. K. J. nereagavo į prašymus leisti atsistoti, todėl pastarajam nukentėjusysis ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu sudavė į kojos šlaunį. Po to nutrūko diržas ir D. J. atsilaisvino, atsisėdo nuošaly, o K. J. toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais, priėjo prie jo ir spjovė į veidą. K. J. bandė du kartus suduoti nukentėjusiajam į veidą, tačiau jis smūgių išvengė ir kartą kumščiu bei kartą kairės rankos delnu sudavė K. J. į veidą. K. J. toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais, dar kartą spjovė į veidą, taip pat kartą bandė suduoti jam į veidą, tačiau nukentėjęs smūgio išvengė ir kartą kumščiu sudavė broliui į veidą. Po to, D. J. liko stovėti prie gyvatvorės, o K. J. nubėgo prie ūkinio pastato, pasiėmė benzininį pjūklą, jį užvedė ir padėjo vaikytis nukentėjusįjį po kiemą, grasindamas papjauti ir pakasti. D. J. pats prie K. J. nesiartino, o bėgo nuo jo ir slėpėsi už automobilio. Kuomet brolis K. J. užvestą pjūklą iškėlė virš savęs ir kirto nukentėjusiajam link galvos, nukentėjusysis, siekdamas išvengdamas smūgio, dešine ranka pataikė į pjūklo ašmenų nesisukančią dalį ir tokiu būdu numušė pjūklą nuo savęs. Atbėgusi mama medine atraiža kirto per pjūklą. Po to pjūklas užgeso ir konfliktas nurimo. Palaiko civilinį ieškinį 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2015-03-17 asmens apžiūros protokole nurodyta, jog nukentėjusio D. J. dešinės rankos plaštaka yra ištinusi ir pamėlusi, prie piršto matyti žaizda (1 t., b.l. 29-32).
2015-07-09 specialisto išvadoje Nr. G817/15(02) nurodyta, jog D. J. konstatuotas dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir muštine žaizda dešinėje plaštakoje, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje (1 t., b.l. 34).
Iš 2015-03-17 protokolo – pareiškimo (1 t., b.l. 6) matyti, jog J. J. parodė, kad jos sūnus K. J. tris metus nuolat, sistemiškai jai grasina, jog nušaus ir užmuš. Ji pastarojo labai bijo, baiminasi dėl savo saugumo, gyvybės ir sveikatos.
Liudytoja J. J., sutikusi duoti parodymus ir apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad jos sūnus K. J. kartu su ja gyvena apie 10 metų. Paskutinius trejus metus K. J. ją terorizuoja, grasiną ją ir kitą sūnų D. J. užmušti ir nušauti. K. J. nuolat vartoja necenzūrinius žodžius, ne kartą yra ją apspjaudęs. Dėl namo tarp sūnų D. ir K. J. nuolat kyla žodiniai konfliktai, o 2015-03-17 jie pirmą kartą susimušė. 2015-03-17 D. J. atvyko dengti šiltnamio. Jį pamatęs, K. J. liepė pastarajam važiuoti namo, todėl tarp jos sūnų kilo žodinis konfliktas, kurio metu K. J. griebė D. J. už striukės, spjovė į veidą ir jie susigrūmė. K. J. gulėjo ant žemės, o D. J. laikė jį užspaudęs. K. J. laikė brolį už diržo, kol jis nenutrūko. Ji abu sūnus nuramino. Matė, kad K. J. į žemę nusibrėžė veidą. Po to, K. J. toliau plūdo brolį necenzūriniais žodžiais, spjovė į veidą, jie susigrūmė ir vienas kitam smūgiavo. K. J. smūgiuodamas nepataikė, o D. J. rankomis broliui pataikė į galvos sritį ir kitas kūno vietas. Tiksliai nepamena, kur buvo suduoti smūgiai. Po to, kai K. J. trečią kartą spjovė broliui į veidą ir užsimojo suduoti, o D. J. išvengus smūgio ir sudavus K. J. į veidą, D. J. liko prie gyvatvorės, o K. J. nubėgo prie ūkinio pastato, pasiėmė benzininį pjūklą „Stihl“, jį užkūrė ir pradėjo vaikytis brolį. Liudytoja viso suskaičiavo 27 vaikymosi žingsnius aplink šulinį. Matė, kad K. J. laikė užvestą pjūklą broliui prie galvos, kuomet pastarasis ranka išmušė pjūklą. Liudytoja taip pat tuo metu medine atraiža trenkė per pjūklą. Nepamena, ar pjūklas užgeso, nukrito, ar liko pas K. J., tačiau pastarasis daugiau brolio nebepuolė. Tą pačią dieną apie 18 val. K. J. grįžo namo ir pradėjo grasinti, jog nušaus brolį. Žinojo, kad K. J. turi ginklų, todėl labai išsigando ir apie tai pranešė policijos pareigūnams. Konfliktus sukelia pats K. J.. 2015-03-08 kilusio konflikto metu K. J. buvo jai ranka apglėbęs ir suspaudęs kaklą. 2015-05-05 K. J. buvo ją užrakinęs ūkiniame pastate, plūdo necenzūriniais žodžiais, grasino melagingai apkaltinti piniginės vagyste. K. J. sužalojimų jai niekada nepadarė, pastarajam pretenzijų neturi.
Liudytoja G. S., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad jos sodybos sklypas yra šalia J. sklypo ir ji puikiai mato kaimynų kiemą, daržą, dirbtuves ir dalį namo. Kaimynus K. J. ir J. J. gali charakterizuoti gerai. K. J. niekada nevartoja alkoholio, yra draugiškas ir paslaugus. Anksčiau niekada negirdėjo konfliktų tarp K. J. ir mamos. 2015-03-17 apie 12.30 val., būdama namo kieme, išgirdo triukšmą kaimynų pusėje. Girdėjo, kaip K. J. savo broliui D. J. sakė „atstok, nesikabinėk, važiuok iš čia“. Matė, kad D. J. iš už nugaros pribėgo prie brolio, užšoko ant jo ir pervertė ant žemės. D. J., gulėdamas ant K. J., prispaudė jį prie žemės ir kumščiavo. Nežino, kiek smūgių buvo suduota. Paskui pastarieji išsiskyrė. J. J. buvo prie namų, stovėjo ir žiūrėjo, tačiau nieko nedarė. K. J. nuėjo į dirbtuves, o D. J. link namo. Po to, būdama kambaryje, benzininio pjūklo garso negirdėjo. Apie 14 val. važiavo į darbą ir sutiko automobiliu važiuojantį K. J.. Matė, jog pastarojo veidas yra stipriai sužalotas ir kruvinas.
2015-04-30 specialisto išvadoje Nr. G823/15(02) nurodyta, jog K. J. konstatuotas kairio skruosto sumušimas su odos nubrozdinimu, kairės plaštakos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, galvos sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 92, 93).
Iš 2015-03-17 22.48 val. asmens blaivumo testo matyti, kad K. J. konflikto metu buvo blaivus (1 t., b.l. 103).
Iš 2015-03-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), bei joje stovintis gyvenamasis namas (1 t., b.l. 9-14).
Iš 2015-03-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas benzininis pjūklas „(duomenys neskelbtini)“, du kirviai, kardas ir povandeninės žūklės šautuvas (1 t., b.l. 69-74).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, teigdamas, jog negrasino broliui jį nužudyti ir užvestu grandininiu pjūklu jo nežalojo, teismas jo parodymais netiki. Iš nuoseklių ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų nukentėjusiojo D. J. ir liudytojos J. J. parodymų seka, kad 2015-03-17 d. apie 12 val. įvykio vietoje buvo visai kitokia įvykių eiga, nei aiškina kaltinamasis. Pastarieji proceso dalyviai parodė, kad K. J. su veikiančiu benzininiu grandininiu pjūklu vaikėsi nukentėjusįjį po kiemą, o pasivijęs savo aiškiais veiksmais – iškėlęs pjūklą virš savęs ir modamas link nukentėjusiojo, pagrasino jį papjauti ir pakasti. Ir tik nukentėjusiajam D. J. dešine ranka numušus pjūklą nuo savęs bei liudytojai J. J. medine atraiža trenkus per pjūklą, pavyko išvengti K. J. grasinimų realizacijos.
Tai, kad kaimynystėje gyvenanti liudytoja G. S. negirdėjo ir nematė veikiančio benzininio pjūklo, dar nereiškia, kad jis nebuvo panaudotas kaip grasinimo įrankis. Pati liudytoja patvirtino, kad stebėjo brolių J. žodinį ir fizinį konfliktą iki byloje inkriminuotų ir nagrinėjamų faktinių aplinkybių, t.y. iki pjūklo panaudojimo, o vėliau liudytoja buvo savo namo kambaryje ir tolesnės konflikto eigos nežino. Todėl jos parodymai nagrinėjamai bylai reikšmės neturi, nes ji nežino jokių su byla susijusių aplinkybių.
Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog liudytoja J. J. yra tiek kaltinamajam, tiek nukentėjusiajam artimas asmuo (motina), savaime nesuteikia pagrindo pripažinti jos duotus parodymus nepatikimais. Pagal teismų praktiką vien tik ta aplinkybė, jog liudytojas yra nukentėjusiojo giminaitis ar pažįstamas, jų parodymų kritiško vertinimo savaime nesuponuoja (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–344/2007, 2K-217/2014). Kiekvienas liudytojas, prieš duodamas parodymus teisme, BPK 277 straipsnyje numatyta tvarka yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnis) ir atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, prisiekia duoti teisingus parodymus. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad liudytoja J. J. bei nukentėjęs D. J. būtų sulaužę priesaiką, vengę, atsisakę duoti arba davę melagingus parodymus. Jų parodymai atitinka įrodymams keliamus reikalavimus – buvo nuoseklūs viso proceso metu, sutapo tarpusavyje dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, juos patvirtino kiti bylos duomenys (rašytiniai įrodymai, iš dalies paties kaltinamojo K. J. parodymai, kad jis įvykio metu rankose turėjo veikiantį benzininį pjūklą). Taigi, teismas neturi pagrindo nesiremti šių asmenų parodymais.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kyla tam, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taigi, šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Pagal kasacinio teismo praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).
Šios bylos proceso metu surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis grasinimui pasirinko veikiantį benzininį grandininį pjūklą, juo vaikėsi nukentėjusįjį po kiemą (liudytojos J. J. skaičiavimu – 27 vaikymosi žingsniai), pasivijęs pakėlė pjūklą virš savęs ir modamas link nukentėjusiojo galvos jam pasakė, kad nukentėjusįjį papjaus ir pakas. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis K. J., siekdamas sukurti tikrovišką grasinimo įspūdį, pasirinko efektyvias priemones bei atliko grasinimo realumą sustiprinančius veiksmus – pakėlė veikiantį pjūklą virš galvos nukentėjusio akivaizdoje ir jam išreiškė nužudymo būdą apibūdinančius žodžius. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis tokį grasinimą suvokė kaip realią grėsmę savo gyvybei. Remdamasis šiomis įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad K. J. veikoje yra jam inkriminuoto grasinimo nužudyti BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis.
Teisme valstybinis kaltintojas įrodė ir tai, kad netrukus po grasinimo nužudyti K. J. tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. J. sveikatą. Minėta, kad byloje iš įrodymų visumos įrodyta tai, jog nukentėjęs D. J. savo dešine ranka numušė veikiantį pjūklą nuo savęs, pataikydamas į pjūklo ašmenų nesisukančią dalį. Būtent dėl to buvo sužalota nukentėjusiojo dešinės rankos plaštaka, pasireiškusi poodine kraujosruva ir muštine žaizda dešinėje plaštakoje. Kaltinamasis iš esmės neneigė šios aplinkybės, tačiau manė, kad dėl to yra kaltas ne jis, o pats nukentėjęs, nes kišo ranką prie veikiančio pjūklo. Teismas su šiuo kaltinamojo vertinimu kategoriškai nesutinka ir konstatuoja, kad tarp kaltinamojo veiksmų – pjūklo pakėlimo virš galvos ir nukentėjusiojo grasinimo jį nužudyti, bei kilusių pasekmių – nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl rankos plaštakos sužalojimo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Juk nukentėjusiajam savo ranka nenumušus prie galvos veikiančio pjūklo, galėjo kilti ženkliai sunkesnės pasekmes, galimai būtų realizuotas kaltinamojo išreikštas grasinimas nužudyti. Tai, kad buvo sužalota nukentėjusiojo ranka dėl to, kad jis numušė nuo savęs pjūklą, paliudijo ir S. J., šiam faktui neprieštarauja ir teismo medicinos ekspertės išvadoje nurodytas nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis ir jų lokalizacija. Vadinasi, byloje įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad kaltinamasis tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tai, kad šis sutrikdymas buvo sukeltas artimam giminaičiui – broliui D. J., kaltinamojo K. J. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina). Todėl iš įrodymų visumos konstatuotina, jog kaltinamojo veikoje yra jam inkriminuoto BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis.
Teismas mato reikalą akcentuoti, kad K. J. nėra pareikštas kaltinimas dėl brolio sumušimo iki byloje nagrinėjamo įvykio, t.y. iki to laiko, kuomet buvo išreikštas grasinimas jį nužudyti panaudojant veikiantį benzininį pjūklą. Todėl proceso dalyvių parodymai apie brolių J. žodinį ir fizinį konfliktą bei jo eigą, vykusią iki K. J. šioje byloje inkriminuotų aplinkybių, šiai bylai neturi teisinės reikšmės ir teismas jų nevertina.
Dėl šaudmens įgijimo ir laikymo
Kaltinamasis K. J. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 253 straipsnio 1 dalyje, t.y. tuo, kad jis 2015 m. kovo 17 d., apie 11.00 val., Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo pramoninės gamybos šaudmenį – pistoletinį 45 kalibro šovinį, kurį neteisėtai, neturėdamas leidimo iki 2015 m. kovo 17 d. 21.30 val., laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol šaudmenį kratos metu rado policijos pareigūnai.
Kaltinamasis K. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015-03-17 d. apie 11 val., eidamas link parkelio kelkraštyje rado didelio kalibro šovinį, kurį, nenorėdamas, kad jį rastų vaikai, parsinešė namo. Rastą šovinį padėjo į seifą ir ruošėsi apie tai informuoti policijos pareigūnus, tačiau dėl su broliu kilusio konflikto to padaryti nespėjo.
Iš 2015-03-17 kratos protokolo matyti, kad K. J. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), seife rasta ir paimta: pistoletas CZ Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), 43 vnt. dvylikto kalibro lygiavamzdžio šautuvo šoviniai, 3 dėtuvės, dėžutė su šoviniais 7,65 mm. 6 šoviniai ir 1 šovinys, du kirviai, kardas, povandeninės žūklės šautuvas (1 t., b.l. 62-68).
BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Lingvistinė analizė rodo, kad šiame baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyta nusikaltimo objektyvioji pusė reikalauja daugiau nei vieno šaudmens įgijimo ar kitokios alternatyvios veikos. Tuo tarpu tik vieno šaudmens neteisėtas įgijimas ir laikymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes įstatymų leidėjo nėra laikomas pavojinga baudžiamąja veika.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. J. radęs įgijo ir laikė tik vieną pistoletinį 45 kalibro šovinį. Ši jo veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurią kyla baudžiamoji atsakomybė. Tai reiškia, kad iš byloje nustatytų aplinkybių peršasi išvada, jog K. J. veikoje nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties objektyvios pusės požymio. Teismui padarius šią išvadą, nėra prasmės vertinti K. J. kaltės ir kitų jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties subjektyviųjų požymių. Todėl jis išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios BK 253 str. 1 d., numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Bausmė, baudžiamojo poveikio priemonė, civilinis ieškinys, bylinėjimosi išlaidos
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį (nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai ir gyvybės pavojui), pavojingumo laipsnį (du nesunkūs nusikaltimai) į nusikaltimų padarymo žemus motyvus, į tiesioginės tyčinės kaltės formą, į veikų baigtumo stadiją. Teismas konstatuoja, kad K. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, 16 kartų baustas už KET pažeidimus (1 t., b.l. 137-138), Kėdainių PSPC aktyvioje priežiūroje neįrašytas, dirba pagal verslo liudijimą (1 t., b.l. 140-143), yra neįgalus, turintis 50 proc. darbingumo lygį (2 t., b.l. 5). Šie duomenys rodo, kad K. J. nėra itin pavojingas visuomenei, jo izoliacija nebūtina. Todėl jam už BK 140 str. 2 d., 145 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymą skirtina mažesnė nei vidurkis laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos iš realiosios sutapties, už jas skirtinos bausmės bendrintos iš dalies jas sudedant.
Baigiamųjų kalbų metu nagrinėjimo teisme dalyviai pasisakė dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo – uždraudimo K. J. naudotis teise laikyti ir nešioti ginklą. Teismas pažymi, kad ši poveikio priemonė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš K. J. inkriminuoto kaltinimo matyti, kad šios sąlygos nėra, todėl šią baudžiamojo poveikio priemonę taikyti draudžiama.
Nežiūrint to, K. J. turi būti paskirta tokia laisvės apribojimo bausmė, kuri per savo draudimus ir įpareigojimus pasiektų BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. Iš nukentėjusio D. J. ir liudytojos J. J. parodymų, fiksuotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, seka, jog jie bijo K. J. veiksmų, nes jis turi teisėtai laikomus ginklus. Pats K. J. nusikaltimų pobūdis – grasinimas nužudyti brolį ir jo sveikatos sutrikdymas panaudojant nusikaltimų įrankį – veikiantį grandininį pjūklą, K. J. asmenybė – per 16 kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, visų šalių pripažintas konfliktinių santykių tarp brolių tęstinumas, rodo, kad bausmės paskirčiai pasiekti ir teisingumo principui įgyvendinti šioje byloje būtina taikyti BK 48 str. 5 d. 3 p. numatytą draudimą viso bausmės vykdymo metu K. J. turėti, naudoti, įgyti ir saugoti ginklus bei šaudmenis, o taip pat ir įpareigojimą naktis metu būti namuose. Todėl kratos metu K. J. namuose surasti kardas, povandeninės žūklės šautuvas bei šaunamieji ginklai, jų pažymėjimai ir leidimai juos laikyti (nešiotis) iki bausmės vykdymo pabaigos paliktini saugoti policijos įstaigoje.
Baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo sąvoka, pagrindai ir tvarka nustatyti BK 72 straipsnyje. Jame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos padarymo įrankiai baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip daiktai ar priemonės, kurias kaltininkas tiesiogiai vartoja darydamas nusikaltimą, tiesiogiai veikdamas nusikaltimo objektą, tuo darydamas jam žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad K. J. nukentėjusiajam grasino ir jį sužalojo benzininiu pjūklu „Stihl (duomenys neskelbtini)“, kurį atsinešė iš savo namų sandėliuko. Vadinasi, šis pjūklas jam priklausė nuosavybės teise, ko kaltinamasis ir neneigė. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šis pjūklas buvo nusikalstamos veikos įrankiu. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 67 str. 3 d. numato, kad turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme. Todėl benzininis pjūklas konfiskuotinas.
Nukentėjęs D. J. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais jis nepelnytai patyrė emocinius išgyvenimus, stresą, bijojo dėl savo saugumo ir gyvybės, keletą naktų nemiegojo naktimis, buvo priverstas vartoti vaistus (1 t., b.l. 26).
Pagal LR CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad K. J., nukentėjusiajam D. J. grasino jį nužudyti, o po to tyčia nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Nukentėjusiojo ieškinyje minimi argumentai dėl skausmo, dvasinių išgyvenimų, yra pagrįsti iš dalies. Neabejotinai konstatuotina, kad nukentėjęs dėl prieš jį pavartotų veiksmų patyrė neturtinę žalą, tačiau mažesnio dydžio, nei prašo priteisti ieškiniu. Teisme nukentėjusysis neįrodė, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų jis patyrė itin didelę žalą. Iš brolių J. parodymų matyti, kad jų tarpusavio nesutarimai vyksta jai keli metai; liko neįrodyta, kokius raminamuosius vaistus K. J. vartoja ir ar apskritai juos vartoja; jeigu taip, tai ar savo iniciatyva, ar gydytojo nurodymu; nenustatyta, kad nukentėjusįjį kankino nemiga ir kiek tai truko. Be to, kaltininko tyčinius veiksmus prieš nukentėjusįjį matė tik jo motina, kuri pati įsikišo ir nutraukė konfliktą, o pašaliniai asmenys – nematė. Atsižvelgęs į tai, teismas, įvertinęs CK 6.250 str. įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, seniai nesutariančių artimųjų giminaičių tarp civilinio ieškovo ir atsakovo santykių pobūdį, šalių turtinę padėtį, sužalojimų mastą ir pasekmes bei suformuotą teismų praktiką, sprendžia, kad nukentėjusio D. J. prašomas priteisti neturtinės žalos neturtinis dydis mažintinas iki 700 Eur. Teismo įsitikinimu, būtent ši suma yra reali, ji telpa į protingumo ir sąžiningumo rėmus. Todėl nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas iš dalies, jam iš kaltinamojo priteistina 700,00 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo atstovas advokatas A. Jarašius teisme prašė išieškoti iš kaltinamojo K. J. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo procese nukentėjusiojo D. J. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismui pateiktas advokato A. Jarašiaus pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 838661 už teisines paslaugas dėl 2015-09-22 D. J. sumokėtų 500 EUR, patvirtina, kad D. J. baudžiamajame procese viso patyrė 500 EUR atstovavimo išlaidų (2 t., b.l. 24).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, šios nukentėjusio teisinės pagalbos išlaidos yra protingos, jų dydis nėra aiškiai per didelis, yra įprastas tokio pobūdžio bylose ir neviršija paprastai išieškomų tokių išlaidų sumai. Todėl iš K. J. nukentėjusiajam D. J. priteistinos jo turėtos išlaidos, viso 500 EUR.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
1. Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir jį nubausti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Jos vykdymo metu K. J. įpareigoti nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir K. J. uždrausti turėti, naudoti, įgyti ir saugoti šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus bei šaudmenis.
2. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir jį nubausti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Jos vykdymo metu K. J. įpareigoti nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir K. J. uždrausti turėti, naudoti, įgyti ir saugoti šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus bei šaudmenis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams. Jos vykdymo metu K. J. įpareigoti nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir K. J. uždrausti turėti, naudoti, įgyti ir saugoti šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus bei šaudmenis.
Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., K. J. įpareigoti bausmės vykdymo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis LR BK 72 str., konfiskuoti K. J. priklausantį benzininį pjūklą „Stihl (duomenys neskelbtini)“, saugomą Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Organizaciniame poskyryje.
K. J. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 253 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios BK 253 str. 1 d., numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
K. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nukentėjusiojo D. J., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Jam iš K. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti 700,00 EUR (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 500 EUR (penkis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Pistoletą CZ Nr. (duomenys neskelbtini) , ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), 43 vnt. lygiavamzdžio šautuvo šovinius, 3 dėtuves, dėžutę su šoviniais 7,65 mm. 6 šovinius – iki bausmės vykdymo pabaigos palikti saugoti Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriuje.
Kardą, povandeninės žūklės šautuvą – iki bausmės vykdymo pabaigos palikti saugoti Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK.
Du kirvius, saugomus Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti K. J..
Vieną 45 kalibro šovinį, saugomą į Kauno apskrities VPK Kėdainių PK Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.