- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-07
- Bylos Nr.
- e2S-16-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00098-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-16-755/2020
teisėja Monika Benetė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00098-2019-7
2020 m. sausio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1793-1093/2019 pagal atsakovo A. R. prašymą dėl baudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas A. R. pateikė teismui prašymą panaikinti Utenos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo G. Avino 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1793-335/2019 jam paskirtą 230 Eur baudą.
2. Nurodė, kad ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo buvo priimtas pažeidus įstatymu nustatytą tvarką. Pažymėjo, jog prašymas nušalinti teisėją dėl emocinio priešiškumo atsakovo atžvilgiu negali būti vertinamas kaip atsakovo nesąžiningumas ir tyčinis bylos vilkinimas. Pridūrė, kad teismas, skirdamas baudą, neatsižvelgė į atsakovui kilsiančias turtines pasekmes – vykdyti teismo sprendimą dėl didelės sumos išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2019 m. spalio 7 d. nutartimi atsakovo A. R. prašymo netenkino.
4. Nustatė, kad atsakovas ir jo atstovas du kartus nepagrįstai reiškė bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą iš esmės dėl teismo priimtos nutarties, o ta aplinkybė, kad teisėja R. Rimkienė pati nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nereiškė, jog priimant 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, nušalinimo pagrindas buvo. Pažymėjo, kad teisėjai pagrindas nusišalinti atsirado atsakovui pateikus prašymą dėl baudos panaikinimo.
5. Darė išvadą, jog atsakovas, reikšdamas nepagrįstą nušalinimą, nesilaikė kooperacijos principo, nesiekė, kad jo turimas atstovas veiktų kolegiškai ir būtų įgyvendinta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, nesudarant galimybės ieškovui laiku susipažinti su pareiškimu teismo posėdžio dieną. Pabrėžė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje ne tik negalėjo būti išnagrinėta byla, bet ir buvo pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai, kad byla, kurią ieškovas prašė nagrinėti supaprastinta - dokumentinio proceso tvarka, bus išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką ir su mažesnėmis išlaidomis, taip pat didinamos bylinėjimosi išlaidos.
6. Teismas sprendė, jog atsakovas įstatymu jam suteiktomis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį, jomis piktnaudžiavo, neleido teismui susikoncentruoti ties ginčo nagrinėjimu, o apkrovė papildomais nereikalingais prašymais ir bylos medžiaga, todėl pirmininko pavaduotojo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje pagrįstai konstatuota, kad atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir už tai jam skyrė baudą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartį.
8. Paaiškina, kad atsakovas, kilus abejonėms dėl teisėjos R. Rimkienės nešališkumo nagrinėjant bylą, pasinaudojo teise pareikšti teisėjai nušalinimą, taip siekdamas apginti pamatines savo teises į teisingą, nešališką teismą ir bylos nagrinėjimą.
9. Nurodo, kad darant išvadą, jog atsakovas šia procesine teise piktnaudžiavo, turėjo būti nustatyti akivaizdūs naudojimosi nušalinimo pareiškimo teise ne pagal jos paskirtį požymiai.
10. Mano, jog teismas piktnaudžiavimo nušalinimo pareiškimo teise požymių buvimą nustatė nepagrįstai, todėl pats savaime jo baudimas už tai, kad jis, būdamas bylos šalimi, pareiškė teisėjai nušalinimus, reiškia jo nubaudimą už teisėtą naudojimąsi šia procesine teise.
11. Tvirtina, kad antrasis nušalinimas teisėjai R. Rimkienei buvo reiškiamas kitu pagrindu, paduodant skundą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, prašant įvertinti teisėjos veiksmus priimant 2019 m. gegužės 14 d. nutartį, ir antrojo nušalinimo pareiškimo momentu atsakovas turėjo realų pagrindą manyti, jog dėl jo paduoto skundo teisėjai R. Rimkienei galėjo kilti neigiamos emocijos, kurios gali turėti įtaką teisėjai priimant galutinį sprendimą civilinėje byloje. Teigia, kad įstatymas nenumato draudimo reikšti pakartotinį nušalinimą skirtingais argumentais, o 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nebuvo pateikta konkrečių argumentų, kad atsakovas, reikšdamas nušalinimus, būtų pažeidęs draudimą reikšti juos tais pačiais motyvais.
12. Mano, jog teismas skundžiamoje nutartyje akivaizdžiai šališkai įvertino teisėjos R. Rimkienės 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį nusišalinti nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo tuo pagrindu, jog jai reikės nagrinėti atsakovo A. R. prašymą panaikinti jam skirtą baudą. Teigia, kad teisėja R. Rimkienė galiausiai suprato, jog tarp atsakovo A. R. ir jos egzistuoja konfliktas dėl galimai pažeistų atsakovo teisių į teisingą ir nešališką teismą bei bylos nagrinėjimą ir bylą jai toliau nagrinėti paprasčiausiai būtų nepadoru, todėl nusišalino. Todėl tvirtina, jog atsakovas A. R., pačiai teisėjai R. Rimkienei nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, buvo nubaustas ne už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, bet už tai, jog siekė jas apginti, kad byla būtų nagrinėjama teisingai ir nešališkai.
13. Teigia, kad teismas, atsisakymą panaikinti baudą motyvuodamas atsakovui nesilaikius kooperacijos principo, dirbtinai bando pateisinti baudos skyrimą atsakovui ir tuo pačiu imasi vertinti atsakovo atstovo procesinį elgesį, taip perkeldamas prašymo panaikinti baudą esmę į kitas aplinkybes, neturinčias jokios įtakos prašymo svarstymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės asmeniui, kuris piktnaudžiavo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos.
15. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo A. R. 2019 m. birželio 10 d. reikštas nušalinimas teisėjai buvo grindžiamas iš esmės tik teisėjos procesinio veiksmo (tarpinio procesinio sprendimo, kuriuo atsisakyta kviesti liudytoją ir pripažinti būtinu ieškovo dalyvavimu teismo posėdyje, taip išreiškiant išankstinę nuomonę dėl bylos baigties) netinkamu atlikimu, bet ne teisėjos suinteresuotumu bylos baigtimi. Utenos apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, netenkindama atsakovo prašymo, 2019 m. birželio 13 d. nutartyje nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą abejoti teisėjos nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi.
16. 2019 m. rugpjūčio 13 d. atsakovo A. R. pakartotinis pareiškimas nušalinti teisėją buvo grindžiamas galimai esamu asmeninio pobūdžio konfliktu su bylą nagrinėjančia teisėja bei skundo pateikimu Teisėjų etikos ir drausmės komisijai iš esmės dėl teisėjos priimtos 2019 m. gegužės 14 d. nutarties. Pakartotinis atsakovo pareiškimas dėl nušalinimo teismo taip pat buvo atmestas, pripažinus, kad jis paremtas prielaidomis, nenurodant naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti teisėjos nešališkumu, nepateikiant įrodymų, kad skundas dėl teisėjos veiksmų Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje yra jau išnagrinėtas ir teisėjai iškelta drausmės byla.
17. Atsakovas A. R., nesutikdamas su teismo išvada dėl piktnaudžiavimo nušalinimo teise, teigia, kad jis pakartotiniu pareiškimu nurodė naują pagrindą. Tačiau išanalizavus atsakovo pakartotinį pareiškimą nušalinti teisėją bei jo priedą, matyti, kad nušalinimo pagrindu nurodytos tiek tos pačios aplinkybės (2019 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakyta kviesti liudytoją), tiek ir papildomos (asmeninio pobūdžio konfliktas su bylą nagrinėjančia teisėja) iš esmės buvo orientuotos ne į teisėjos šališkumą galinčias pagrįsti aplinkybes, bet į teisėjos priimto tarpinio procesinio sprendimo kritiką (skundą nagrinėjusio teismo įvertintą kaip nepagrįstą). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėjos procesinių veiksmų teisėtumas (pagrįstumas) paprastai gali būti tikrinamas tik konkretų sprendimą apskundus aukštesnės instancijos teismui.
18. Atsižvelgiant į nutarties 15-17 punktus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pagrįstai pripažino atsakovą A. R. piktnaudžiavus procesine – nušalinimo teise ir skundžiama nutartimi nebuvo pagrindo panaikinti atsakovui paskirtą baudą (CPK 185 straipsnis).
19. Atskirajame skunde nurodyti atsakovo A. R. teiginiai dėl teisėjos R. Rimkienės nusišalinimo priežasčių nevertinami, nes jais išreikšta tik subjektyvi atsakovo nuomonė.
20. Kiti atsakovo A. R. nurodyti argumentai bei teiginiai, kaip neturintys esminės teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, nevertinami ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
21. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais naikinti ar leisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.