Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. ir jo gynėjo advokato Vaclovo Ruškio, nuteistųjų O. B. ir R. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

O. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2016 spalio 31 d. epizodas) ir jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2016 lapkričio 16 d. epizodas) ir jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2016 lapkričio 28 d. epizodas) ir jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė paskirta ketveri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta treji metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio O. B. sulaikymo.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

O. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nusikalstamos veikos rezultatas – 90 Eur – konfiskuotinas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė paskirta treji metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio R. M. sulaikymo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas R. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. vasario 23 d.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

R. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nusikalstamos veikos rezultatas – 168 Eur – konfiskuotinas.

R. B. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta keturi mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio R. B. sulaikymo.

R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti U. P. ir T. K. Dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė, gabeno narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti, ir ją pardavė:

jis 2016 m. spalio 31 d., apie 8.09 val., pasinaudodamas socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimo programa „Messenger“ ir slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, susitarė su anoniminiu liudytoju Nr. (duomenys neskelbtini), kad šiam parduos dalį turimų narkotinių medžiagų. Tuoj po to jis, O. B., iki 2016 m. spalio 31 d. 10.57 val. neteisėtai prie savęs laikė du plastikinius paketėlius su juose esančia 1,308 g narkotine medžiaga – kanapėmis, turėdamas tikslą ją parduoti, ją atgabeno prie „(duomenys neskelbtini)“ kiosko, esančio tarp (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namų, (duomenys neskelbtini), ir pardavė už 20 Eur anoniminiam liudytojui Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, O. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai padėjo parduoti psichotropinę medžiagą:

jis iki 2016 m. lapkričio 16 d. apie 10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), susitarė su A. B. (A. B.), kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes šis mirė, padėti jam parduoti narkotinę medžiagą O. B. surastam asmeniui ir tuoj po to, vykdydamas bendrą susitarimą, jis, O. B., 2016 m. lapkričio 16 d., apie 10 val., telefonu susitarė su anoniminiu liudytoju Nr. (duomenys neskelbtini), kad parduos jam dalį turimų psichotropinių medžiagų, ir apie tai pranešė A. B. Tuoj po to A. B., vykdydamas bendrą susitarimą su O. B., tą pačią dieną 10.45 val. šiam prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), susitikus su anoniminiu liudytoju Nr. (duomenys neskelbtini) ir už 40 Eur neteisėtai pardavus du folijos lankstinukus su juose esančiais 1,376 g baltos spalvos milteliais, su jų sudėtyje esančiais 0,503 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, O. B. tokiais savo veiksmais neteisėtai padėjo kitam asmeniui – A. B. – parduoti minėtą psichotropinę medžiagą.

Be to, O. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, ir jas pardavė:

jis 2016 m. lapkričio 28 d. 12.28 val. šalia parduotuvės „G.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš R. M. neteisėtai įgijo du polietileninius maišelius su juose esančiais 1,911 g baltos spalvos milteliais, su jų sudėtyje esančiais 0,066 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir 0,016 g psichotropinės medžiagos – MDMA, jas prie savęs laikė, turėdamas tikslą parduoti, kol toje pačioje vietoje tą pačią dieną ir tuo pačiu laiku už 30 Eur pardavė anoniminiam liudytojui Nr. (duomenys neskelbtini).

R. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė, gabeno psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, ir jas pardavė:

jis iki 2016 m. lapkričio 28 d. 12.28 val. neteisėtai laikė prie savęs du polietileninius maišelius su juose esančiais 1,911 g baltos spalvos milteliais, su jų sudėtyje esančiais 0,066 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir 0,016 g psichotropinės medžiagos – MDMA, turėdamas tikslą jas parduoti, minėtu laiku atsigabeno šalia parduotuvės „G.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir jas už 30 Eur pardavė O. B.

Be to, R. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė, gabeno, turėdamas tikslą parduoti, psichotropinę medžiagą ir ją pardavė:

jis iki 2016 m. gruodžio 28 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, gabeno ir prie savęs laikė šešis plastikinius maišelius su juose esančiais 7,188 g baltos spalvos milteliais, su jų sudėtyje esančiais 0,113 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – ir 0,083 g psichotropinės medžiagos – MDMA – bei 12 vnt. rausvos spalvos tablečių su 1,213 g psichotropinės medžiagos – MDMA, šias psichotropines medžiagas, kurias 2016 m. gruodžio 28 d. 17.56 val. visuomeniniu transportu atgabeno bei laikė pagal išankstinį susitarimą su R. B. prekybos centro „I.“, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daiktų saugojimo dėžutėje Nr. (duomenys neskelbtini), po to tą pačią dieną 17.58 val. (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. B. perdavus 138 Eur R. M. už anksčiau paminėtas psichotropines medžiagas, įgijo raktą nuo saugojimo dėžutės Nr. (duomenys neskelbtini) psichotropinių medžiagų įgijimui, tokiu būdu R. M. už 138 Eur pardavė R. B. šešis plastikinius maišelius su juose esančiais 7,188 g baltos spalvos milteliais, su jų sudėtyje esančiais 0,113 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – ir 0,083 g psichotropinės medžiagos – MDMA – bei 12 vnt. rausvos spalvos tablečių su 1,213 g psichotropinės medžiagos – MDMA.

R. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti:

jis iki 2016 m. gruodžio 28 d. 13.05 val. telefonu susitarė su R. M., jog jis iš anksto sutartoje vietoje, prekybos centre „I.“, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daiktų saugojimo dėžutėje padės šešis plastikinius maišelius su juose esančiais 7,188 g baltos spalvos milteliais, su jų sudėtyje esančiais 0,113 g psichotropinės medžiagos – amfetaminu – ir 0,083 g psichotropinės medžiagos – MDMA – bei 12 vnt. rausvos spalvos tablečių su 1,213 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Vykdydamas susitarimą, R. B. 2016 m. gruodžio 28 d., apie 17.58 val., prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), susitiko su R. M., kuriam perdavė 138 Eur už anksčiau paminėtas psichotropines medžiagas, o R. M. R. B. perdavė raktą nuo prekybos centro „I.“, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patalpose esančios daiktų saugojimo dėžutės Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje laikė anksčiau paminėtas psichotropines medžiagas, skirtas R. B. Po to R. B., tęsdamas pradėtą veiką, 2016 m. gruodžio 28 d., apie 18 val., šias medžiagas iš minėtos saugojimo dėžutės pasiėmė ir tokiu būdu už 138 Eur iš R. M. neteisėtai įsigijo nurodytas psichotropines medžiagas, kurias toliau laikė prie savęs ir gabeno maršrutiniame autobuse „(duomenys neskelbtini)“, kol tą pačią dieną, apie 18.05 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), jį sulaikė policijos pareigūnai ir jo asmens kratos metu minėtas psichotropines medžiagas surado bei paėmė.

Apylinkės teismas nuosprendyje nieko nepasisakė dėl aplinkybių, kurios leistų svarstyti klausimą dėl švelnesnės bausmės R. M. skyrimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. M. gyvena vienas su pensinio amžiaus sulaukusia mama, kuriai yra nustatytas neįgalumas, ji sunkiai vaikšto, todėl nuteistasis ją prižiūri, prausia, ruošia maistą. Jis mamą išlaiko finansiškai, kadangi senatvės pensijos neužtenka. Pirmosios instancijos teismas taip pat nieko nepasisakė dėl R. M. sveikatos būklės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis serga bronchine astma ir aktyvios formos hepatitu C. Dėl šios ligos jam reikia nuolat vartoti vaistus, reikalingas nuolatinis gydymas. Apeliantas mano, kad apylinkės teismas, tinkamai išanalizavęs ir įvertinęs aptartas aplinkybes, skirdamas bausmę, turėjo spręsti klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

Iš visumos byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad R. M. turėti narkotinių medžiagų kiekiai maži, jis neturėjo išankstinio tikslo platinti narkotines medžiagas, o tik padėjo įsigyti pažįstamiems asmeniniam vartojimui. Byloje nėra nustatyta, kad R. M. būtų vertęsis sistemingu narkotinių medžiagų pardavimu ar turėjęs tikslą tai daryti ateityje. Nuteistasis padėjo teisėsaugos pareigūnams nustatyti narkotinių medžiagų platintojus, kurie tuo užsiėmė nuolat. R. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, šiuo metu dirba, darbdavių apibūdinamas teigiamai, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik dveji metai, už vėliau padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, paskirtus įpareigojimus sąžiningai vykdo ir probacijos tarnybos vertinamas teigiamai. Tokių bylos aplinkybių visuma, apelianto vertinimu, suteikia pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta straipsnio sankcijoje, arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis (BK 75 straipsnio l dalies redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d. ir galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.).

Nuteistasis R. M. ir jo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Gynėjas advokatas E. Staponkus prašė tenkinti nuteistojo R. B. apeliacinį skundą.

Gynėjas advokatas M. Venckus prašė tenkinti nuteistojo O. B. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose yra ginčijamos jiems paskirtos bausmės ir prašoma jas švelninti. Būtent šiais klausimais, t. y. dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių ir jų dydžio teisėtumo bei pagrįstumo, galimybės paskirtas bausmes švelninti ar atidėti jų vykdymą, nutartyje ir pasisako apeliacinės instancijos teismas. Nors nuteistųjų skunduose pateikti prašymai yra panašūs, tačiau dalis jų skiriasi arba akcentuojamos kitos aplinkybės, individualiai reikšmingos kiekvienam nuteistajam, todėl apygardos teismas apeliacinius skundus nagrinėja atskirai. Pažymėtina, jog nuteistieji nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, prisipažįsta padarę nusikaltimus, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl nuteistųjų kaltės nepasisako.

Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistųjų kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

Išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir nuteistųjų apeliacinius skundus, atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingas bei proporcingas bausmes, todėl keisti ar naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nesama jokio pagrindo.

I. Dėl nuteistojo R. B. apeliacinio skundo

R. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, tai yra vienas iš mažiausiai pavojingų nusikaltimų, už kurio padarymą įstatymų leidėjas numato alternatyvias bausmes. Narkotines medžiagas nuteistasis įsigijo asmeniniam vartojimui, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, todėl pirmosios instancijos teismas įvertino, kad jo padarytos veikos pavojingumo laipsnis nėra didelis. R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, padėjo jas išaiškinti ir dėl jų padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad šias veikas jis padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Anksčiau ne vieną kartą buvo teistas už analogiškus nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimo narkotinėmis medžiagomis, paskutinį kartą taip pat buvo teistas už analogišką nusikaltimą, už kurį teistumas iki nagrinėjamu atveju inkriminuotų nusikaltimų padarymo nebuvo išnykęs (t. 4, b. l. 157–165). Tris kartus baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 168). Nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo (t. 4, b. l. 166–167). Kaip matyti iš R. B. asmenybės ir elgesio, po anksčiau jam paskirtų ir jo atliktų laisvės atėmimo bausmių, būdamas laisvėje, jis nesiekė integruotis į visuomenę ir iš esmės toliau darė naujus nusikaltimus. Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat tai, kad tuoj po jo sulaikymo R. B. prisipažino, gailėjosi padaręs nusikaltimus, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. B. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas šio straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui.

Taigi matyti, jog, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad nuteistasis R. B. narkotines medžiagas įsigijo asmeniniam vartojimui, ir įvertino ją kaip mažinančią padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Vis dėlto, įvertinęs kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, teismas nenustatė pagrindo skirti kitą, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę, o vien tik aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo padarymo tikslą, savaime nesuponuoja išvados, kad bausmė, remiantis vien šiuo pagrindu, turi būti švelninama. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad R. B. yra neįgalus (t. 4, b. l. 155), jam yra lūžusi ranka. Vis dėlto bylos medžiagoje nesama jokių duomenų, kad dėl sveikatos R. B. negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. jog nuteistasis turėtų būti atleidžiamas nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnis) arba nuosprendžio vykdymas atidedamas, nuteistajam susirgus sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, kol nuteistasis pasveiks (BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra pateikta klaidinga informacija apie ankstesnius jo teistumus. Su šiuo apeliacinio skundo teiginiu apygardos teismas sutinka, kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išties pateikta neišsami informacija apie Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendį. Šiuo nuosprendžiu R. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendis pakeistas: R. B. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 35 parų arešto bausmė. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl R. B. paskirtų bausmių bendrinimo BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 2 punkto pagrindu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmė paskirta šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. B. paskirta 40 parų arešto. Nepaisant šio netikslumo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu R. B. paskirta bausmė nebuvo bendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Be to, nagrinėjamu atveju, paskirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, pirmosios instancijos teismas bendrai atsižvelgė į nuteistojo ankstesnius teistumus, anksčiau padarytas nusikalstamas veikas ir skirtas bausmes, tačiau nesutelkė dėmesio į vieną konkretų nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas R. B. Taigi dėl aptarto netikslumo nesama pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę nuteistajam R. B.

Apeliaciniame skunde R. B. pažymėjo, kad bendrininkams už sunkius nusikaltimus buvo skirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Apygardos teismas pažymi, jog šis nuteistojo teiginys yra visiškai nepagrįstas, kadangi visų pirma Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu R. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nekonstatavus, kad jis nusikaltimą padarė, veikdamas bendrininkų grupe, taigi nesuprantama, apie kokius bendrininkus nuteistasis kalba savo skunde. Antra, jei R. B. apeliaciniame skunde turi omenyje kitus asmenis, kurie buvo nuteisti tuo pačiu nuosprendžiu, tai būtina pažymėti, kad jie pripažinti kaltais, padarę nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jiems paskirtos kur kas griežtesnės laisvės atėmimo bausmės nei R. B., tik vienintelis T. K. taip pat pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, tačiau jam, kaip ir R. B., paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Būtinumą švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę R. B. bando argumentuoti ir tuo motyvu, jog prokuroras teisiamojo posėdžio baigiamųjų kalbų metu prašė jam skirti tik 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apygardos teismas nesutinka, kadangi iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras V. Gulenkovas prašė R. B. pripažinti kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir siūlė jam paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (t. 7, b. l. 25). Papildomai galima pažymėti, kad bausmės skyrimas nėra prokuroro prerogatyva, jis teismui pateikia tik savo nuomonę dėl bausmės rūšies bei dydžio, tačiau šis siūlymas, kaip ir bet kurios kitos proceso šalies nuomonė, teismui nėra privalomas.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apygardos teismas daro išvadą, kad R. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, todėl nesama pagrindo ją švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, pvz., baudą.

II. Dėl nuteistojo O. B. apeliacinio skundo

O. B. padarė tris sunkius nusikaltimus, tai yra vienas iš pavojingiausių nusikalstamų veikų, už kurių padarymą įstatymų leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, jog neneigė savo kaltės, visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, labai gailisi ir aktyviai padėjo išsiaiškinti nusikalstamas veikas, šios aplinkybės jau buvo nustatytos ir įvertintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendyje. Taigi O. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, padėjo jas išaiškinti ir dėl jų padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pakartotinai nebeaptaria, nes vien jų buvimas savaime nesudaro pagrindo švelninti R. B. paskirtą bausmę. Kaip matyti iš duomenų, apibūdinančių O. B. asmenybę, jis anksčiau buvo 8 kartus teistas už įvairius nusikaltimus, teistumas už jų padarymą neišnykęs (t. 3, b. l. 129–140), tris kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (t. 3, b. l. 142). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis yra padaręs, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Po įtarimų šioje byloje įteikimo padarė dar kelis nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas, t. y. šis procesas jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesustabdė. Iki nusikaltimo padarymo dirbo (t. 3, b. l. 141), tačiau, kaip matyti iš O. B. asmenybės ir elgesio po anksčiau jam paskirtų ir atliktų laisvės atėmimo bausmių, praėjus vos keliems mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, būdamas laisvėje, jis nesiekė integruotis į visuomenę, o toliau darė naujus nusikaltimus. Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai O. B. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas šio straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Nors nuteistasis O. B. nurodo, kad narkotines medžiagas pradėjo vartoti, būdamas būtent įkalinimo įstaigoje, tačiau ši aplinkybė nelaikytina pagrindu skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar švelninti jau paskirtąją. Narkotinių medžiagų vartojimas yra paties nuteistojo pasirinkimas, todėl negali būti aplinkybe, kuri leistų skirti mažesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, kadangi priešingu atveju nebūtų užtikrinamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas. Nuteistojo asmeninės ir kitos jį charakterizuojančios aplinkybės nėra išskirtinės ir yra būdingos daugeliui nuteistųjų, tuo tarpu jo padarytos nusikalstamos veikos pasižymi dideliu pavojingumu. Vien nuteistojo dėl paskirtos bausmės patiriamos neigiamos pasekmės ar tam tikri apribojimai nesudaro pagrindo švelninti laisvės atėmimo bausmės, kadangi ja taip pat siekiama prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, o ne asmens, įvykdžiusio nusikaltimą, asmeninį interesą.

Nors nuteistasis O. B. apeliaciniame skunde prašo paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta straipsnio sankcijoje, arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau nenurodo jokių argumentų, kuriais motyvuotų BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 75 straipsnio nuostatų taikymą. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir nuteistojo O. B. asmenybę, nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad O. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl šioje byloje nesama pagrindo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nuteistojo O. B. padaryti nusikaltimai (jų pavojingumo pobūdis ir laipsnis), paties nuteistojo asmenybė (ankstesni teistumai, kurie formuoja teismo nuomonę, jog bausmės, paskirtos už ankstesnius nusikaltimus, O. B. neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams) neleidžia teismui spręsti, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai O. B. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

III. Dėl nuteistojo R. M. ir jo gynėjo advokato V. Ruškio apeliacinio skundo

R. M. padarė du sunkius nusikaltimus, tai yra vienas iš pavojingiausių nusikalstamų veikų, už kurių padarymą įstatymų leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę. R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, padėjo jas išaiškinti ir dėl jų padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šias aplinkybes savo apeliaciniame skunde akcentavo ir nuteistasis, tačiau apygardos teismas dėl jų pakartotinai nebepasisako, kadangi jos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu buvo pripažintos R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nesudaro pagrindo labiau švelninti paskirtą bausmę. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaip matyti iš duomenų, apibūdinančių R. M. asmenybę, iki šių nusikaltimų padarymo anksčiau jau buvo 4 kartus teistas už įvairius nusikaltimus, teistumas už jų padarymą išnykęs (t. 4, b. l. 101–110). Nuteistasis R. M. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog ši aplinkybė neturėtų būti vertinama neigiamai, kadangi jo teistumas jau yra išnykęs. Apygardos teismas pažymi, kad nors teistumas ir yra išnykęs, tačiau visiškai nevertinti ankstesnio asmens baustumo negalima, kadangi anksčiau asmens padarytos nusikalstamos veikos ir skirtos bausmės apibūdina teisiamą asmenį, formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Aplinkybę, jog R. M. nekeičia savo gyvenimo būdo, nedaro tinkamų išvadų ir nekeičia požiūrio į nusikalstamų veikų darymą, patvirtina ir apeliacinio skundo teiginys, kad jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, nes neturėjo išankstinio tikslo platinti narkotines medžiagas, o tik padėjo jų įsigyti pažįstamiems asmeniniam vartojimui. Taigi akivaizdu, jog R. M. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia atitinkamo pavojingumo bei neteisėtumo.

Apeliaciniame skunde yra nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepasisakė dėl R. M. sveikatos būklės – jis serga bronchine astma ir aktyvios formos hepatitu C (t. 7, b. l. 3–6, 9). Kaip ir R. B. atveju, apygardos teismas pažymi, kad bylos medžiagoje nesama jokių duomenų, jog dėl sveikatos būklės R. M. negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. jog nuteistasis turėtų būti atleidžiamas nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnis) arba nuosprendžio vykdymas atidedamas, nuteistajam susirgus sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, kol nuteistasis pasveiks (BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) yra numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos, o stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės (BVK 174 straipsnio 2 dalis). Be to, laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BVK 174 straipsnio 3 dalis). Taigi akivaizdu, jog šios įstatymo nuostatos patvirtina, kad, netgi atliekant laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam yra garantuojama ir esant reikalui suteikiama tinkama sveikatos priežiūra.

Papildomai apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. yra nurodęs, kad jis gyvena vienas su pensinio amžiaus sulaukusia mama, kurią finansiškai išlaiko. Aptardamas šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia dėmesį, jog nuteistojo asmeninės, šeiminės ir kitos jį charakterizuojančios aplinkybės nėra išskirtinės, yra būdingos daugeliui nuteistųjų, todėl jos nesudaro pagrindo švelninti R. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, savo šeiminius įsipareigojimus nuteistasis galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas nusikaltimus, tačiau, kaip matyti, socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nagrinėjamos bylos proceso metu nuteistas R. M. taip pat buvo nuteistas kitoje byloje už kitą nusikaltimą, bausmę jau yra atlikęs. Be to, R. M. yra 26 kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (t. 4, b. l. 112–113). Iki nusikaltimo padarymo nors ir dirbo (t. 4, b. l. 111), tačiau, būdamas laisvėje, R. M. nesiekė integruotis į visuomenę, o toliau darė naujus nusikaltimus. Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. M. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas šio straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Visos anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas siekė užtikrinti proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą, kadangi už dviejų sunkių ir pavojingų nusikaltimų padarymą R. M. buvo paskirta pakankamai švelni laisvės atėmimo bausmė. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo įvertinta, skiriant bausmę ir parenkant jos dydį, tačiau, apygardos teismo vertinimu, nebesudaro pagrindo daugiau švelninti bausmę, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai, o BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas nagrinėjamu atveju formuotų nuteistojo R. M. nebaudžiamumo nuotaikas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų tvirtinti, kad nuteistajam R. M., neperžengiant BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos ribų, paskirtos bausmės prieštarauja teisingumo principui, ir sudarytų pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo, remiantis BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis. Dėl BK 62 straipsnio taikymo pasakytina, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę tik nustatęs, kad yra vienas iš pagrindų, nurodytų BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse. Tenkinti nuteistojo prašymą ir, pritaikius BK 62 straipsnį, paskirti švelnesnę bausmę pagrindo nėra, t. y. nėra sąlygų, būtinų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui yra būtina nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o nagrinėjamu atveju buvo nustatyta tik viena R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog taikyti R. M. jo prašomą bausmės vykdymo atidėjimą taip pat nėra pakankamo pagrindo. Nuteistojo R. M. veikos, už kurių padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra tyčinės, panašios į anksčiau padarytas (t. 4, b. l. 101–110), už ankstesnių nusikaltimų padarymą R. M. buvo nubaustas ir laisvės atėmimo bausmėmis. Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės, net ir pačios griežčiausios, nesustabdė R. M. nuo nusikaltimų darymo, t. y. nuteistasis nusikalstamas veikas daro pakankamai sistemingai, todėl darytina išvada, kad turi susiformavusias teisei nihilistines nuostatas ir savo gyvenimo būdo keisti – gyventi socialiai teisingai, gerbti aplinką ir aplinkinius, paisyti visuomeninių normų ir laikytis teisės aktų reikalavimų – neketina. Šios aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų, t. y. nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad R. M. už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra teisingos, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nesama jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų R. B., O. B., R. M. (R. M.) ir jo gynėjo advokato Vaclovo Ruškio apeliacinius skundus atmesti.