Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-7250-394/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-07
Bylos Nr.: eI3-7250-394/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01354-2023-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas: R. G.
Atsakovas: Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai: Solveiga Gečaitė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-7250-394/2023Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01354-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui R. G. ir jo atstovei advokatei Solveigai Gečaitei,atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Linai Mituzienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 86-TE-71 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. G.“ ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu ir jo atstovė advokatė Solveiga Gečaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba (toliau – ir Imuniteto valdyba), atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2023 m. gegužės 10 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-67 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko R. G. veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kuria Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkui R. G. už padarytą tarnybinį nusižengimą netinkamai vykdant pavestas funkcijas, nurodytas Pareigybės aprašymo 6.2 punkte, 6.4 punkte ir 6.7 punkte, Kelių policijos skyriaus (toliau - ir KPS) nuostatų 18.5 punkte, Administracinių nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo aprašo 40 punkte, Veiklos organizavimo aprašo 8.4 punkte, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 6 punkto reikalavimus, todėl siūlė skirti tarnybinę nuobaudą. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 86-TE-71 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. 2023 m. gegužės 10 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-67R teigiama, jog R. G., būdamas KPS viršininku, turėjo imtis veiksmų, t. y. organizuoti, kontroliuoti ir užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi jo vadovaujamame padalinyje. Tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis įrodyta, kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių pareigūnui paminėtų veiksmų neatlikti. Be to, R. G. turėjo pakankamai laiko, kad galėtų tinkamai atlikti jam pavestas funkcijas. Imuniteto valdyba priėjo išvados, kad toks R. G. neveikimas, konkretus jo pasirinktas elgesio modelis, objektyviai prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms jį veikti atitinkamu būdu ir parodė jo aplaidumą ir neatsakingumą, atsainų požiūrį į atliekamas pareigas ir vykdomas funkcijas. Dėl tokio jo elgesio atsiradusios neigiamos pasėkmės – padidėjęs kitų policijos įstaigų pareigūnų darbo krūvis, teisės aktais nustatytos vidaus tvarkos pažeidimai – buvo priežastis suabejoti R. G. kompetencija. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-67R yra neobjektyvi, tendencinga, paremta selektyviai atrinktais įrodymais ir už nustatytus veiklos organizavimo nesklandumus, atsirandančius įprastai kelių policijos skyriaus veiklą vykdant ir ją organizuojant, taikyta išimtinai tik Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkui R. G.. Pažymėjo, jog Lietuvos kelių policijos tarnyba patikrino visų apskričių kelių policijos padalinių registruotus administracinius nusižengimus ir nustatytus trūkumus užfiksavo tarnybiniame pranešime 2023 m. sausio 11 d. Nr. 39-PR2-14 „Dėl Kelių policijos padalinių pajėgų vienetų, dirbusių su nežymėtais tarnybiniais automobiliais, darbo rezultatų rugpjūčio mėnesį“. Analogiški procedūriniai pažeidimai buvo nustatyti ir kitų apskričių skyriuose, kaip ir kitų apskričių skyriuose nustatyti darbo organizavimo trūkumai. Taigi, Lietuvos kelių policijos tarnyba patikrino ir nustatė visose apskrityse darbo organizavimo neatitikimus nustatytiems reikalavimams, kuriuos įpareigojo visų apskričių Kelių policijos skyrius ištaisyti, be to, patikrinimas buvo organizuotas tikslu išsiaiškinti darbo organizavimo trūkumus ir juos ištaisyti, o ne bausti taikant tarnybines nuobaudas, tačiau, nors darbo organizavimo nesklandumai buvo nustatyti visų apskričių Kelių policijos skyriuose, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išskirtinai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Kelių policijos skyriaus viršininko R. G. atžvilgiu. Toks išskirtinis atsakomybės ir tarnybinės nuobaudos R. G. taikymas aiškintinas tuo, jog tarnybinį patikrinimą inicijavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas M. J., laikinai einantis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas, o skundžiamą įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. G.” priėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Ramūnas Sarapas, laikinai einantis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas, dėl kurių veiksmų tarnybos metu R. G. atžvilgiu, t. y. taikyto mobingo – spaudimo palikti tarnybą, pareiškėjo tarnybinio pranešimo pagrindu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas. Pažymėjo, jog Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-5245-621/2023 pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 86-TE-23 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. G.” panaikinimo. Praėjus dviem savaitėm po minėtos nuobaudos paskyrimo, M. J. tarnybiniu pranešimu buvo inicijuotas dar vienas tarnybinis patikrinimas. Dar po kelių savaičių, 2023 m. kovo 29 d. Šiaulių ir Telšių aps. VPK viršininko R. S. įsakymu sudaryta Etikos komisija priėmė sprendimą, kad R. G. pažeidė Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso nuostatas. Visi R. G. tarnybos tyrimai prasidėjo po to, kai dėl R. S., M. J. ir A. K. veiksmų ir daromo poveikio tarnyboje į Policijos departamento Imuniteto valdybą pareiškėjas kreipėsi su tarnybiniu pranešimu. Pareiškėjas mano, jog priimtas ginčijamas įsakymas yra pasekmė to, jog R. G. vadovaujamo skyriaus darbuotoja įkėlė į e-policija.lt filmuotą medžiagą apie Telšių rajono policijos komisariato viršininkės A. K. padarytą šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Dėl šio įvykio M. J. darė spaudimą palikti tarnybą. Pažymėjo, jog Lietuvos kelių policijos tarnybos pažymose, kurias atsakovas laikė pagrindu pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, siūlomose dalyse nė vienai policijos įstaigai nenurodė atlikti tarnybinių patikrinimų. Be to, tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas ir dėl Šiaulių apsk. VPK policijos skyriaus, nors jame taip pat buvo nustatyti trūkumai (abiejų minėtų įstaigų vadovai tie patys). Be to, 2023 m. kovo 30 d. R. G. Policijos departamento Imuniteto valdybai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis 2020 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo 5-V-722 (su pakeitimais), taip pat 2020 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 40-V-220 (su pakeitimais) nuostatomis už veiklos kontrolę ir organizavimą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje eksperimento metu yra atsakingas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas R. R., tačiau jo atsakomybės klausimas nagrinėtas nebuvo, jo atžvilgiu išvadoje parinktas trafaretinis sakinys, jog R. G. teiginiai dėl R. R. atsakomybės ir kontrolės yra tik pareiškėjo gynybinė pozicija. Kaip jau buvo minėta, aukščiau priimtais teisės aktais (2020 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo 5-V-722 (su pakeitimais), taip pat 2020 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 40-V-220 (su pakeitimais) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas R. R. buvo įpareigotas ir paskirtas atsakingu už veiklos kontrolę ir organizavimą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. ir būtent jo priimtu sprendimu administracinių nusižengimų medžiagos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė vairuotojai vairuodami juridiniams asmenims priklausančias transporto priemones, būdavo perduodamos Rajonų policijos komisariatams pagal pažeidimų padarymo vietą, tolesniems tyrimams atlikti. Šis jo sprendimas nebuvo atšauktas nuo 2020 m. rugsėjo 7 d., nuo pat eksperimento pradžios. Per nepilnus trejus metus R. R. nė karto neužsiminė ir nekontroliavo medžiagų perdavimo tvarkos, nors kontrolės funkcija ir atsakomybė jam pavesta. Tik gavęs pavedimą iš R. S., pagal surašytą M. J. tarnybinį pranešimą, atliko patikrinimą ir 2023 m. kovo 6 d. surašė tarnybinį pranešimą, jame įvardindamas R. G. kontrolės stokos pavaldžių darbuotojų atžvilgiu faktą. Be to, ir pats R. R. savo paaiškinime teigia, kad jis neįžvelgė, jog būtų buvęs reikalingas šio skyriaus ir R. G. veiklos organizavimas ir planavimas bei veiklos kontrolė vykdant teisės aktų reikalavimus. Nurodė, jog pareiškėjas, gavęs 2023 m. sausio 11 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriuje surašytą tarnybinį pranešimą Nr. 39-PR2-14, ėmėsi iniciatyvos šalinti nustatytus trūkumus dėl R. R. suformuotos praktikos ir 2023 m. kovo 13 d. asmeniškai išsiuntė el. pranešimą rajonų policijos komisariatų viršininkams dėl el. pašto dėžučių sukūrimo rajonų policijos komisariatuose, kad būtų užtikrintos pranešimų transporto priemonių savininkams formavimo galimybės ir taip būtų laikomasi Administracinių nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo aprašo 11 punkto nuostatos. Visi trūkumai buvo pašalinti. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad teiginiai, jog nesklandumai turėjo didelės įtakos administracinių nusižengimų tyrimo terminui ir pareigūnų darbo krūviui, dėl ko pareigūnai atlikdami šiuos veiksmus esą negalėdavo skirti laiko kitų funkcijų vykdymui, yra visiškai neparemti realybe, nes minimi tyrimo veiksmai yra nereikalaujantys didelių žmogiškųjų išteklių, jų formavimas trunka 2-3 min. Atitinkamų dokumentų formavimas, šiuo atveju – pranešimų transporto priemonių savininkams, vyksta automatiniu būdu, pareigūnui pasirinkus atitinkamą funkcionalumą registre. Išvadoje Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnė nurodo, kad Telšių AVPK nustatyti atvejai, kai netinkamai sukonfigūruojami matavimo vietos koordinačių ir adreso duomenys. Pareigūnė nenurodo, kad be Telšių AVPK identiški trūkumai nustatyti dar šešiose apskrityse (Vilniaus AVPK, Kauno AVPK, Klaipėdos AVPK, Panevėžio AVPK, Tauragės AVPK ir Utenos AVPK.), tačiau vėliau teigia, kad šio dokumento vykdymas ir pavestos užduotys įvykdytos tinkamai, užduočių rezultatai pažymėti tiksliai ir aiškiai. Pagal pavestą M. J. užduotį pareiškėjas pavedė Kelių policijos skyriaus vyriausiajai specialistei M. J. išsiaiškinti tarnybinio automobilio mažo naudojimo priežastis. 2022 m. lapkričio 25 d. M. J. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 86-PR2-4321, kuriame nurodė priežastis dėl mažų naudojimo apimčių bei minėto tarnybinio automobilio intensyvesnio panaudojimo galimybių, nurodė išsamias trūkumų atsiradimo priežastis bei sprendimo būdus, kaip juos pašalinti, taip pat atliko kitus būtinus veiksmus trūkumų pašalinimui. Be Telšių AVPK ataskaitoje identiški pastebėjimai pateikti Klaipėdos ir Panevėžio AVPK, tačiau, kaip minėta, nė vienam kitam pareigūnui tarnybinės atsakomybės klausimas keliamas nebuvo. Ataskaitoje pažymėta, kad iš visų Lietuvos kelių policijos padalinių (tame tarpe ir Šiaulių AVPK) mažiausiai trūkumų nustatyta Telšių AVPK kelių policijos padalinyje – 1 atvejis iš 63 (2 proc.). Ataskaitoje teigiama, kad atlikus pakartotinį patikrinimą esminių trūkumų nenustatyta, visi procesiniai veiksmai atlikti tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė išvadoje taip pat nurodo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą išsiaiškinta, jog 2023 m. sausio 12 d. R. G. per Duomenų valdymo sistemą (toliau – ir DVS) gavo Policijos departamento Viešosios policijos valdybos parengtą ataskaitą Nr. 5-IL-741 „Dėl nuotoliniu būdu atlikto administracinių nusižengimų teisenų ir administracinių nusižengimų registre tvarkomų duomenų kokybės vertinimo“ su įrašyta pastaba „vykdyti ataskaitoje nurodytus reikalavimus“. Pažymėjo, kad pagal pavestą užduotį R. G. pats asmeniškai iš ataskaitos nustatė, kad 4 administracinių nusižengimų medžiagose, kuriuose nustatyti trūkumai, pažeidimus užfiksavo Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai, todėl pavedė Kelių policijos skyriaus vyresniajam specialistui D. R. išsiaiškinti, ar medžiagose nustatyti trūkumai padaryti būtent pažeidimus užfiksavusių Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų, ar jie padaryti kitų padalinių pareigūnų. D. R. administracinių nusižengimų registro pagalba, patikslinęs minėtų administracinių teisenų nustatytus trūkumus, 2023 m. sausio 13 d. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 86-PR2-119, kuriame nurodė išsamias trūkumų atsiradimo priežastis bei perdavė kitų padalinių vadovams (Akmenės r. PK, Mažeikių r. PK bei Šiaulių AVPK ANBS) susipažinti, kadangi trūkumai atsirado dėl minėtų padalinių pareigūnų kaltės, o ne dėl Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų. Minimoje ataskaitoje nustatyta ir pateikta eilė trūkumų dėl Telšių r. PK (vadovė A. K.), Mažeikių r. PK (vadovas A. M.) bei Šiaulių apskr. VPK Joniškio r. PK, tačiau minėtų vadovų atžvilgiu dėl netinkamos pavaldžių darbuotojų kontrolės jokie tyrimai ar tarnybiniai patikrinimai nebuvo pradėti. Tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė išvadoje teigia, kad patikrinus atitinkamas užduotis DVS nustatyta, kad šios užduotys minėtame registre pažymėtos kaip nekontroliuojamos. Taip pat patikrinus keletą kitų, su tarnybinio patikrinimo atlikimu nesusijusių, tačiau padedančių išsiaiškinti, ar R. G. vykdė KPS pareigūnų kontrolę, užduočių, nustatyta, kad pareigūnas DVS užduočių kontrolės funkcija nesinaudojo, t. y. užduotys buvo žymimos nekontroliuojamos, nors DVS yra numatytas užduoties autoriaus galimos vykdyti kontrolės funkcionalumas. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė šiuo atveju formaliai vertino R. G., kaip vadovo, veiksmus ir pateikė išvadas dėl pavestų užduočių kontrolės ir įvykdymo, neįvertindama, jog bendravimas ir diskusijos su pavaldžiais darbuotojais vyksta ne tik dokumentų valdymo sistemos pagalba. Užduočių įvykdymo klausimai nuolat aptariami susirinkimų ir pasitarimų metu, kas buvo daroma ir aptariamais klausimais. Be to tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė nevertino ir tai, jog M. J. ir R. R. deleguotos užduotys R. G. taip pat buvo žymimos nekontroliuojamos. Išvadoje teigiama, kad R. G. pats neorganizavo ataskaitoje išvardintų KPS nustatytų trūkumų pašalinimo, nesugriežtino pavaldžių pareigūnų paskirtų užduočių tikslios įvykdymo kontrolės bei neužtikrino, kad nustatyti teisės aktų nesilaikymo atvejai ateityje nepasikartotų, o dėl nuolatinės administracinių nusižengimų bylų kontrolės vykdymo perdavė atlikti užduotis pavaldiems pareigūnams M. J. ir D. R., kai pareigybių aprašymais minėtiems pareigūnams tokios kontrolės funkcijos nenumatytos. Teigia, jog tarnybinį patikrinimą atlikusios pareigūnės teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi minėtų pareigūnų pareigybių aprašymuose atitinkamų funkcijų vykdymas yra numatytas. Tarnybinio patikrinimo medžiagą sudaro 1333 lapai, tai rodo, kokio masto patikrinimas organizuotas ir kokie žmogiškieji ir materialiniai resursai buvo skirti tam, kad pareiškėjui būtų skirta tarnybinė nuobauda už veiklos organizavimo nesklandumus, nesukėlusius jokių neigiamų pasekmių ir nustatytus ne tik jo vadovaujamo, bet ir visų apskričių kelių policijos skyriuose. Taip pat iš medžiagos kiekio matyti, kad tyrimas buvo atliekamas ne pagal tarnybinio pranešimo turinį, o išeinant už ribų, dėl ko jis buvo pradėtas, siekiant rasti R. G. tarnybos veiklos trūkumų, tuo išplečiant tyrimo ribas griežtesnei tarnybinei atsakomybei taikyti, tačiau be smulkių organizacinių netikslumų, kurie jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, jokių kitų pažeidimų pareiškėjui vykdant tarnybą rasta nebuvo. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, jog jam būtų pateikta visa tarnybinio patikrinimo medžiaga elektroniniu variantu, tačiau buvo informuotas, kad už pateikiamą tarnybinio patikrinimo medžiagą reikia mokėti bei pateikė du mokėjimo lapelius su skirtingomis apmokėjimo sumomis – 79,89 Eur ir 12,59 Eur. Atsisakymas nemokamai pateikti elektroninių (ne popierinių) dokumentų nuorašus pareiškėjui, kaip tos pačios sistemos darbuotojui, kurie iki tol būdavo pateikiami neatlygintinai ir kurie tiesiogiai susiję su tarnybinių santykių procesu, dar kartą patvirtina, kad daromas poveikis R. G. atžvilgiu visomis įmanomomis priemonėmis. Pareiškėjas pasikartojo, jog tarnybinio patikrinimo išvada, kuria buvo pasiremta ginčijamam įsakymui priimti, yra paviršutiniška, neobjektyvi ir joje nėra surinkta jokių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima konstatuoti aplinkybes, lėmusias institucijai neigiamų padarinių atsiradimą ar kilusią žalą. Šiuo atveju pareiškėjo padaryti tarnybinės veiklos trūkumai nesukėlė jokių neigiamų padarinių ir tai vertintina kaip įprastas veiklos nesklandumas ar mažareikšmis tarnybinis nusižengimas.

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime ir atsakovo atstovė Lina Mituzienė teismo posėdžio metu nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas R. G., Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas, elgdamasis aplaidžiai ir neatsakingai, nevykdydamas ir netinkamai vykdydamas pavestas funkcijas, nurodytas Telšių AVPK viršininko 2022 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 86-V-33 patvirtinto Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.2, 6.4, 6.7 punktuose, Telšių AVPK viršininko 2022 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 86-V-31 patvirtinto Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus nuostatų 18.5 punkte, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-431 patvirtinto Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, tyrimo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo organizavimo policijos įstaigose tvarkos aprašo 40 punkte, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 5-V-263 patvirtinto Kelių policijos veiklos organizavimo aprašo 8.4 punkte, pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo veiksmuose nustatyta netiesioginė tyčia, t. y. pastarasis, nevykdydamas funkcijų, suvokė savo veikos neteisėtumą, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti neigiamos pasekmės ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti. Toks aplaidus ir nekokybiškas darbų atlikimas daro įtaką vidaus tarnybos sistemos autoritetui, sukelia nepasitenkinimą ir sumaištį tarp policijos darbuotojų. 2023 m. kovo 3 d. buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo M. J. tarnybinis pranešimas Nr. 40-PR2-2822 dėl jame išvardytų įvykių aplinkybių patikslinimo ir Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus viršininko R. G. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Įvertinus ir patikslinus informaciją, 2023 m. kovo 14 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos policijos generalinio komisaro pavaduotojo S. T. pavedimu Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo argumentai, kad tarnybinis patikrinimas, pradėtas išskirtinai tik jo atžvilgiu, yra tendencingas, siekiant pastarąjį pašalinti iš tarnybos, yra tik deklaratyvūs teiginiai, neparemti jokiais įrodymais. Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas R. G. dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos nustatytų trūkumų nurodo, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas R. R. buvo įpareigotas ir paskirtas atsakingu už veiklos kontrolę ir organizavimą Telšių AVPK Kelių policijos skyriuje nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. ir būtent jo priimtu sprendimu administracinių nusižengimų medžiagos už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė vairuotojai, vairuodami juridiniams asmenims priklausančias transporto priemones, būdavo perduodamos Rajonų policijos komisariatams pagal pažeidimų padarymo vietą tolesniems tyrimams atlikti. Be to, pareiškėjas teigia, jog Telšių AVPK Rajonų policijos komisariatų pareigūnai, tiriantys aukščiau paminėtas medžiagas, asmeniškai su jais diskutuojant neprieštaravo ir pritarė pastarojo nuomonei, kad jie patys, gavę medžiagas, formuotų pranešimus transporto priemonių savininkams. Su šiais pareiškėjo argumentais atsakovas nesutinka ir pastarojo nurodytas aplinkybes paneigia tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. 2020 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-722 „Dėl eksperimento Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate vykdymo aprašo ir pasirengimo vykdyti eksperimentą Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate plano patvirtinimo“ nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate vykdomas eksperimentas organizuojant bendrą veiklą bei šiuo įsakymu patvirtintas eksperimento vykdymo aprašas (toliau – ir Aprašas). Šiame Apraše yra nustatyta Šiaulių ir Telšių AVPK darbo organizavimo tvarka ir jo 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad eksperimento metu Šiaulių AVPK ir Telšių AVPK pareigūnai vykdo jiems pagal pareigybių aprašymus priskirtas funkcijas, jei šiame Apraše nenumatyta kitaip, pagal priskirtą veiklos teritoriją. Aprašo 28 punkte nustatytas Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų, vykdančių neviešą patruliavimą, organizuojančių eismo saugumo priemones, pavaldumas Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybai, šio punkto papunkčiuose, 29 punkte reglamentuota Šiaulių ir Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkų atsakomybė bei 30 punkte įtvirtinta nuostata, jog Kelių policijos skyriaus pareigūnai atlieka pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas. Šiaulių ir Telšių AVPK viršininko 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 40-V-220 (Nr. 86-V-241) „Dėl įgaliojimų suteikimo vykdant eksperimentą Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate“ 1.1.3. punktu R. R. įgaliotas organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus veiklą. Apibendrinant darytina išvada, jog R. R. atsakingas už Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus veiklą, jos tikslų pasiekimą, rezultatus, tačiau pareiškėjui R. G. niekur nedingsta atsakomybė už jo padalinio darbuotojų veiklą, jų darbo funkcijų įgyvendinimą ir kontrolę bei paties pareigybės aprašyme numatytų funkcijų vykdymą. Veiklos organizavimo aprašas reglamentuoja Kelių policijos skyrių veiklos planavimą ir organizavimą, administracinių nusižengimų tyrimo tvarką. Administracinių nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo apraše nustatyta administracinių nusižengimų, užfiksuotų ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, tyrimo ir šių bylų nagrinėjimo organizavimo policijos įstaigose tvarka. Remiantis šių teisės aktų reglamentacija yra paneigiamas pareiškėjo teiginys dėl Šiaulių AVPK Kelių policijos skyriaus viršininko R. R. nustatytos tvarkos dėl administracinių nusižengimų bylų perdavimo kitiems policijos komisariatams. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. M. 2023 m. balandžio 7 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-2271 „Dėl pateiktos informacijos“ bei Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko R. P. 2023 m. balandžio 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. 86-PR2-1185 „Dėl administracinių nusižengimų bylų tyrimo“ ir Telšių AVPK Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko M. T. 2023 m. gegužės 4 d. tarnybinis pranešimas Nr. 86-PR2-1306 „Dėl gautų AN teisenų“ paneigia R. G. teiginius dėl kitų policijos pareigūnų pritarimo jo nuomonei dėl Administracinių nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo aprašo įgyvendinimo bei neatsiradusios neigiamos pasekmės, nes šiuose tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų nustatytų teisės aktų reikalavimų nesilaikymas padidino kitų padalinių pareigūnų darbo krūvį bei turėjo įtakos administracinių nusižengimų bylų tyrimo terminui. Tarnybinio patikrinimo metu buvo išsamiai išanalizuoti pareigūno veiklą reglamentuojantys teisės norminiai aktai, institucijos vidaus teisės aktai ir nustatyta, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos pareiškėjas neatliko, t. y., konkretizuotas pareigūnui nustatytos veikti atitinkamu būdu pareigos pobūdis ir jis įvertintas su tais pareigūno faktiškai atliktais / neatliktais veiksmais, kurių neatlikimu jis kaltinamas. R. G., būdamas Kelių policijos skyriaus viršininku, kuriam pareigybės aprašymu pavestos pavaldžių pareigūnų veiklos, užduočių vykdymo, administracinių nusižengimų bylų, pradėtų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, organizavimo ir kontrolės, užtikrinimo, kad Kelių policijos skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, funkcijos, ilgą laiko tarpą (apie 1 m.) nevykdė pareigos veikti atitinkamu būdu. Be to, šio skyriaus pareigūnams buvo sudarytos sąlygos teisės aktų nuostatas vykdyti iš dalies arba taip, kaip jiems patogu, t. y., atliekant tik dalį funkcijų. Esant tokiam Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimui, nevykdant tinkamos pavaldžių pareigūnų kontrolės arba ją vykdant tik formaliai, nesidomint, ar pareigūnai tinkamai laikosi vidaus teisės aktais nustatytos tvarkos, kontrolės vykdymas tampa tik simboliniu veiksmu, turinčiu įtakos gaunamų rezultatų kiekiui, bet ne jų kokybei ir siekimo efektyvumui. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurios galėjo įtakoti tokį pareiškėjo neveikimą. R. G. turėjo visas reikalingas priemones, leidžiančias tinkamai organizuoti padalinio veiklą ir padedančias vykdyti efektyvią pavaldžių pareigūnų veiklos kontrolę. Jis atitinka pastarojo užimamai pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus, turi pakankamai darbo patirties, 2022 m. pareigūnų metinio vertinimo metu pastarojo veikla įvertinta gerai, kas rodo, kad pareiškėjas moka ir sugeba tinkamai atlikti pavestas funkcijas, vykdyti pareigas. Pažymėjo, jog pareiškėjui elektroniniu paštu buvo siųsti dokumentai, atsisiuntus jų nuorašus elektroninių ryšių priemonėmis, o šių dokumentų kopijos pateiktos kai kurių jų registracijos metaduomenis kopijuojant ne visus, o tik išimtinai susijusius su Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus darbuotojais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. G. skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 86-TE-71 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. G.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viršininko pavaduotojas M. J. 2023 m. kovo 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-2822 „Dėl aplinkybių patikslinimo“ nurodė, jog 2023 m. vasario 28 d. Šiaulių AVPK buvo gautas Lietuvos kelių policijos tarnybos raštas Nr. 40-G-6230 „Dėl Kelių policijos padalinių pajėgų vienetų, dirbusių su nežymėtomis tarnybiniais automobiliais, darbo rezultatų“, kuriame nurodyta, jog daugiausia trūkumų rasta Telšių AVPK kelių policijos skyriuje dėl ANR užregistruotų pažeidimų. Tokiais veiksmais Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai nevykdo Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, tyrimo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo organizavimo policijos įstaigoje tvarkos aprašo reikalavimų, o skyriaus viršininkas R. G. galimai nevykdo pavaldžių pareigūnų įregistruotų pažeidimų kontrolės. R. G. darbo trūkumai nustatyti ir 2022 m. lapkričio 23 d. pažymoje Nr. 40-G-32827, 2022 m. gruodžio 19 d. pažymoje, 2023 m. sausio 27 d. ataskaitoje Nr. 40-G-2965. Tarnybiniame pranešime prašoma pavesti Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyriui patikslinti įvykių aplinkybes ir įvertinti, ar R. G. darbinėje veikloje nėra tarnybinio nusižengimo požymių.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyrius 2023 m. kovo 24 d. pranešime „Dėl tarnybinio nusižengimo“ nurodė, jog yra duomenų, kad galbūt R. G. padarė tarnybinį nusižengimą, būdamas Kelių policijos skyriaus viršininku:

1) laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2023 m. kovo 1 d. sistemingai atlikdamas administracinių nusižengimų bylų, pradėtų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (toliau – ir KET), teisenos vykdymo kontrolę ir tarnybinės veiklos 2022 metų užduotyse suformuotą užduotį „padalinio pareigūnų duomenų apie KET nusižengimus korektiškas ir savalaikis suvedimas ANR“ bei Dokumentų valdymo sistemoje paskirtą užduotį Nr. 111460257 (tarnybiniai pranešimai Nr. 86-PR2-2992 (2022-08-09), Nr. 86-PR2- 3716 (2022-10-03), Nr. 86-PR2-34 (2023-01-04)) ir, turėdamas duomenų, kad pavaldūs Kelių policijos skyriaus pareigūnai, atlikdami veiksmus užfiksuotuose KET pažeidimuose, netinkamai vykdo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 5-V-431 „Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, tyrimo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo organizavimo policijos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, tyrimo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo organizavimo policijos įstaigose tvarkos aprašo 11 punkte įtvirtintų nuostatų reikalavimus, neorganizavo ir nevykdė rastų trūkumų ištaisymo, neteikė darbuotojams metodinės bei praktinės pagalbos dėl netinkamai vykdomų funkcijų ir neužtikrino, kad skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;

2) 2023 m. sausio 12 d. gavęs ataskaitą dėl nuotoliniu būdu atlikto administracinių nusižengimų teisenų ir administracinių nusižengimų registre tvarkomų duomenų kokybės vertinimo su surašyta pastaba „vykdyti ataskaitoje nurodytus reikalavimus“, perdavęs šią ataskaitą žiniai skyriaus pareigūnams bei suformavęs užduotį Nr. 142052873 vykdymui skyriaus vyresniajam specialistui D. R., laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2023 m. kovo 13 d. pats neorganizavo ataskaitoje išvardintų skyriuje nustatytų trūkumų pašalinimo, nesugriežtino pavaldžių pareigūnų paskirtų užduočių tikslaus įvykdymo kontrolės bei neužtikrino, kad nustatyti teisės aktų nesilaikymo atvejai ateityje nepasikartotų;

3) paskirtą vykdyti užduotį Nr. 144510573 dėl nuolatinės administracinių nusižengimų bylų kontrolės vykdymo perdavė atlikti pavaldiems pareigūnams M. J. ir D. R., kai pareigybių aprašymais minėtiems pareigūnams tokios kontrolės funkcijos nenumatytos. Be to, D. R. parengus tarnybinį pranešimą apie jam suformuotos užduoties Nr. 144569119 įvykdymą ir pateikus informaciją, jog administracinių nusižengimų bylose pranešimai transporto priemonių savininkams ar valdytojams nebuvo išsiųsti dėl vieningos ar bendros elektroninio pašto dėžutės nebuvimo bei bendru skyriaus ir Telšių AVPK policijos komisariatų sutarimu, kad minėtus pranešimus suformuos ir išsiųs policijos komisariato pareigūnai, tinkamai neįvertino šios informacijos, jos nepatikrino bei nekontroliavo vykdomos užduoties rezultatų, o apsiribojo tik teigiamu parengto dokumento derinimu;

4) laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2023 m. kovo 1 d. nekontroliavo pavaldiems pareigūnams pavestų užduočių įvykdymo kokybės, pateiktų rezultatų patikimumo ir išsamumo bei visiško užduotyje pateiktų darbų atlikimo (pvz.: DVS užduotys Nr. 142052873, Nr. 144569152, Nr. 139356079, Nr. 142930187 ir kt.).

Pranešime dėl galimo tarnybinio pažeidimo nurodyta, jog šiais savo veiksmais, būdamas atsakingu už Kelių policijos skyriaus veiklos tinkamą organizavimą bei veiklos tikslo pasiekimą, nevykdė tinkamo veiklos organizavimo bei kontrolės ir nesiėmė priemonių, jog pavaldūs pareigūnai tinkamai laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Pranešime pareiškėjas įpareigotas iki 2023 m. kovo 31 d. pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba 2023 m. gegužės 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-67 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Viršininko R. G. veiksmų įvertinimo“ siūlyta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkui R. G. už padarytą tarnybinį nusižengimą, netinkamai vykdant pavestas funkcijas, nurodytas Pareigybės aprašymo 6.2, 6.4 ir 6.7 punktuose, KPS nuostatų 18.5 punkte, Administracinių nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo aprašo 40 punkto, Veiklos organizavimo aprašo 8.4 punktą ir taip pažeidus Lietuvos Respublikos policijos įsatymo 25 straipsnio 2 dalies ir Statuto 26 straipsnio 6 punkto reikalavimus, skirti tarnybinę nuobaudą.

Skundžiamas 2023 m. gegužės 11 d. Telšių AVPK viršininko įsakymas Nr. 86-TE-71 priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ ir atsižvelgiant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2023 m. gegužės 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-67 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko R. G. veiksmų įvertinimo“.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–773/2011; 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–2207/2011; kt.).

Pareiškėjas R. G. yra Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas, jaunesnysis komisaras – statutinis valstybės tarnautojas. Minėto valstybės tarnautojo tarnybinio patikrinimo tvarka reglamentuota 2019 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-55 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą.

Atsakovas, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 21 punkto reikalavimu, 2023 m. kovo 24 d. įteikė pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, nesilaikydamas 2022 m. kovo 10 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-263 patvirtinto Kelių policijos veiklos organizavimo aprašo 8.4 punkto, Administracinių nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo aprašo 40 punkto, Šiaulių AVPK viršininko, laikinai einančio Telšių AVPK viršininko pareigas, R. S. 2022 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 86-V-31 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 18.2 ir 18.5 papunkčių reikalavimų, netinkamai vykdydamas Telšių AVPK viršininko 2022 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 86-V-33 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo patvirtinimo“ patvirtinto kelių policijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.4 ir 6.7 papunkčių nuostatas, pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 6 punkto reikalavimus.

Pranešime dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, kurio pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, išskiriamos atskiros grupės įvykių, tačiau įvertinus visų jų turinį spręstina, kad pareiškėjas kaltintas tuo, jog netinkamai organizavo ir kontroliavo Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus darbą.

2023 m. kovo 30 d. pareiškėjas, teikdamas paaiškinimą dėl tarnybinio patikrinimo, nurodė, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas be pagrindo, nes 2020 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-722 (su pakeitimais), taip pat 2020 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 4-V-220 (su pakeitimais) nuostatomis už veiklos kontrolę ir organizavimą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje yra atsakingas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas R. R..

R. R. 2023 m. balandžio 12 d. paaiškinime nurodė, jog nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. prasidėjus eksperimentui Šiaulių ir Telšių AVPK, jis buvo įgaliotas organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šių apskričių KPS veiklą. Tikėjosi, jog pareiškėjas suprato jo pastabą apie įstatymo nuostatų vykdymą, todėl nebekontroliavo, ar aprašo nuostatos vykdamos tinkamai. Be to, neįžvelgė, kad būtų buvęs reikalingas ypatingas šio skyriaus ir R. G. veiklos organizavimas ir planavimas bei veiklos kontrolė vykdant teisės aktų reikalavimus.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 86-V-33 patvirtinto Kelių policijos skyriaus viršininko pareigybės aprašo 7 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas tiesiogiai pavaldus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojui, atsakingam už policijos veiklos organizavimą. Nors R. R. užima Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko pareigas, tačiau iš 2023 m. vasario 27 d. atlikto tarnybinės veiklos vertinimo matyti, jog jis yra tiesioginis R. G. vadovas.

Teismas, įvertinęs tai, kas aukščiau aptarta ir tarnybinio patikrinimo išvados turinį, nurodo, jog išvadoje nėra aptarta, kodėl tarnybinis patikrinimas pradėtas būtent R. G. atžvilgiu, nors yra surinkta duomenų (R. R. paaiškinimas), kad minėto skyriaus kontrolė buvo priskirta ir R. R.. Atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, nevertino visų duomenų, nenurodė motyvų, neanalizavo ir nepateikė argumentų, kodėl tarnybinis patikrinimas pradėtas tik R. G. atžvilgiu, nors pagrindinis ir vienintelis pareiškėjo paaiškinimo argumentas buvo tas, jog tarnybinis patikrinimas dėl netinkamos kontrolės pradėtas nepagrįstai, nes yra kitų asmenų, kurie taip pat atsakingi už įstatymų vykdymą ir Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus tikslų įgyvendinimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Pažymėtina, jog skiriant tarnybinę nuobaudą turi būti ne tik konstatuojama veika, kuria padaromas tarnybinis nusižengimas, tačiau turi būti vertinami ir nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės, kurių numatymas ir sunkumas galėtų turėti įtakos valstybės tarnautojo atsakomybės laipsniui.

Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) – turinį.

Pranešime dėl tarnybinio patikrinimo nurodyta, jog R. G. galimai laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2023 m. kovo 1 d. atlikdamas KET teisenos vykdymo kontrolę ir tarnybinės veiklos 2022 m. užduotyse suformuotą užduotį „padalinio pareigūnų duomenų apie KET nusižengimus korektiškas ir savalaikis suvedimas į ANR“, neorganizavo ir nevykdė rastų trūkumų ištaisymo.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje apsiribota tik konstatuojamojo pobūdžio teiginiu, jog pareiškėjas tarnybiniuose pranešimuose apie aukščiau atliktų tikrinimų rezultatus nepadarė įrašų (nenurodė, ar buvo rasti trūkumai, neteikė pasiūlymų dėl medžiagų kokybės ir pan.). Tarnybinio tyrimo išvadą surašęs pareigūnas neanalizavo duomenų, ar minėtose AN bylose buvo nustatyta trūkumų, kiek trūkumų buvo nustatyta, ar minėti trūkumai buvo tokio svarbumo, dėl kurio pareigūnui galėtų kilti tarnybinė atsakomybė.

R. G. 2023 m. vasario 27 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-7720 nėra duomenų, jog pareiškėjas 2022 m. paskirtas užduotis būtų vykdęs netinkamai. Išvados skiltyje „Tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai“ 5 punkte prie užduoties „Padalinio pareigūnų duomenų apie Kelių eismo taisyklių nusižengimus korektiškas ir savalaikis suvedimas ANR“ nurodyta, jog buvo atlikta AN bylų kontrolė kas ketvirtį, atsitiktiniu būdu pasirenkant ne mažiau kaip 50 AN teisenų ir surašant tarnybinį pranešimą. 2022 m. I ketvirtį patikrinta – 66, II ketvirtį – 182, III ketvirtį – 178, IV ketvirtį – 197.

Be to, vertinant tarnybinės veiklos rezultatus už 2022 m., pažymėta, jog pareigūnas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius arba pareigūnas vykdė ne visas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, todėl jo tarnybinė veikla per metus įvertinta gerai. Tarnybinę veiklą įvertinęs tiesioginis vadovas nurodė, jog pareiškėjas turėtų savarankiškai susipažinti ir analizuoti naujus teisės aktus, susijusius su darbine veikla. Pastabų, kurios būtų susijusios būtent su AN bylų kontrole ar viso skyriaus kontrole, nenustatyta. Pareiškėjo tiesioginis vadovas, įvertinęs savo pavaldinio darbą, kurį privalo kontroliuoti, nusprendė, kad kontrolės problemų nėra.

Be to, byloje esanti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos 2023 m. sausio 11 d. ataskaita Nr. 5-IL-741 „Dėl nuotoliniu būdu atlikto administracinių nusižengimų registre tvarkomų duomenų kokybės vertinimo“ nustatyta, kad trūkumai pasitaikė visuose tikrintuose Kelių policijos skyriuose. Minėtoje ataskaitoje taip pat nurodyta, jog daugiausia trūkumų nustatyta Telšių apskr. VPK Mažeikių PK bei Šiaulių apskr. VPK Joniškio r. PK (vidutiniškai po 1,3 trūkumo byloje), tuo tarpu Telšių apskr. VPK skyrių registruota vidutiniškai po 0,7 trūkumo byloje.

Pranešime taip pat nurodyta, jog pareiškėjas, 2023 m. sausio 12 d. gavęs ataskaitą dėl nuotoliniu būdu atlikto administracinių nusižengimų teisenų ir administracinių nusižengimų registre tvarkomų duomenų kokybės vertinimo, perdavė šią ataskaitą žiniai skyriaus pareigūnams, pats neorganizavo ataskaitoje išvardintų skyriuje nustatytų trūkumų pašalinimo, nesugriežtino pavaldžių pareigūnų paskirtų užduočių tikslaus įvykdymo kontrolės bei neužtikrino, kad nustatyti teisės aktų nesilaikymo atvejai ateityje nesikartotų.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra aptartas šis konkretus galimai padarytas tarnybinis pažeidimas, nėra aišku, kokių duomenų pagrindu ir kokią išvadą padarė tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo dėl aukščiau nurodyto ir pareiškėjui suformuluoto galimo tarnybinio pažeidimo padarymo. Teismas pažymi, jog papildomų duomenų rinkimas iki tarnybinio tyrimo atlikimo bei pranešimo suformulavimo nėra dokumentai, pagrindžiantys, jog buvo padarytas tarnybinis pažeidimas. Tarnybinio pažeidimo tyrimas yra skirtas tam, jog asmuo, atliekantis tarnybinį patikrinimą, išsamiai išanalizuotų visus surinktus duomenis, juos įvertintų ir, remdamasis tyrimo metu surinktais duomenimis, padarytų išvadą, ar iš tiesų pareigūno darbinėje veikloje buvo tarnybinio nusižengimo sudėtis. Atskirų epizodų, tarnybinių pranešimų perkėlimas į tarnybinio patikrinimo išvadą, neatlikus minėtų duomenų analizės ir nepatikrinus jų atitikties tikrovei, negali būti laikomas pakankamu konstatuoti apie tarnybinio pažeidimo būvimą.

Pranešime taip pat nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2023 m. kovo 1 d. R. G. nekontroliavo pavaldiems pareigūnams pavestų užduočių įvykdymo kontrolės, pateiktų rezultatų patikrinimo ir išsamumo bei visiško užduotyje pateiktų darbų atlikimo (pvz., DVS užduotys Nr. 142052873, Nr. 144569152, Nr. 139356079, Nr. 142930187 ir kt.).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra aptarta tvarka ir įstaigos vidinis reguliavimas, kuriame aiškiai būtų nurodyta pareiga pareigūnui, pavedančiam užduotį pavaldžiam darbuotojui, pažymėti užduoties kontrolę, todėl nėra aišku, kokią nustatytą tvarką pareiškėjas galimai pažeidė. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nepaneigė, jog ir kiti institucijos darbuotojai, turintys teisę pavesti užduotis atlikti kitiems, sistemoje taip pat nepažymėdavo užduoties kontrolės. Be to, iš tarnybinio patikrinimo išvados nėra aišku, kaip užduoties įvykdymo kontrolės nepažymėjimas DVS sistemoje yra susijęs su pareiškėjo pareigybės aprašyme numatyta kontrolės funkciją, kokios objektyvios aplinkybės ar įvykių pasekmės leistų spręsti, jog pareiškėjas nevykdė jam pavestos kontrolės funkcijos.

Iš byloje esančių duomenų matosi, jog pareiškėjas 2023 m. kovo 13 d. kreipėsi į Rajonų policijos komisariatų viršininkus dėl el. pašto dėžučių sukūrimo tam, jog būtų užtikrintos pranešimų transporto priemonių savininkams formavimo galimybės. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, jog tokios iniciatyvos ėmimasis nėra numatytas jo pareigybės aprašyme, t. y. pareiškėjui pareigybės aprašyme nėra numatytas visų rajono policijos komisariatų darbo gerinimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas, siekdamas ataskaitoje nurodytus trūkumus ištaisyti, kreipėsi į kitus rajonų komisariatus dar prieš tarnybinio patikrinimo atlikimą (pranešimas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą įteiktas tik 2023 m. kovo 30 d.), tačiau tarnybinį patikrinimą atlikęs ir tarnybinio patikrinimo išvadą surašęs asmuo šių duomenų nevertino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardinti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminti motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.

Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. a438-384/213).

Iš Tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, kad pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, turintis pareigą atlikti išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą, t. y. surinkti visus įrodymus, kurie ne tik patvirtina, bet ir paneigia tiriamo valstybės tarnautojo (pareigūno) nusižengimo faktą, bei juos įvertinti, to nepadarė. Tarnybinio patikrinimo metu iš viso nebuvo vertintas pareiškėjo pateiktas paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog dėl galimo tarnybinio nusižengimo galimai atsakingas turėtų būti kitas asmuo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje šis pareiškėjo argumentas ignoruotas, nenurodyti jokie su tuo susiję motyvai, neaišku, ar toks pareiškėjo paaiškinimas atmestas ir t. t.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nevertinta ta aplinkybė, jog pareiškėjo iniciatyva buvo sukurta el. pašto dėžutė, kuri pašalino visai ar iš dalies 2023 m. sausio 11 d. Lietuvos kelių tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriuje surašytame tarnybiniame pranešime Nr. 39-PR2-14 nurodytus pažeidimus.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą matyti, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje perkelti kitų asmenų paaiškinimai, aplinkybės bei duomenys, tačiau jie visiškai neanalizuoti. Nesiaiškinta, ar iš tiesų pareiškėjas galimai tinkamai nevykdė savo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, tačiau apsiribota pažeidimų konstatavimu.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą Statuto 39 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėtina, jog tarnybinei atsakomybei kilti būtina įvertinti tarnybinio nusižengimo padarinius.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog dėl R. G. netinkamai vykdytų pareigybės aprašyme numatytų funkcijų padidėjo kitų padalinių pareigūnų darbo krūvis bei turėjo įtakos administracinių nusižengimų bylų tyrimo terminui. Byloje nėra surinkta duomenų, neatlikta analizė, nepateikti jokie skaičiavimai ar kiti objektyvūs duomenys, kurie pagrįstai leistų teigti, jog dėl tariamai netinkamai atliktų pareigų padidėjo kitų padalinių pareigūnų darbo krūvis, pailgėjo bylų tyrimo terminai.

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, jog byloje nėra duomenų, to teismo posėdžio metu nenurodė ir atsakovo atstovė, jog tarnybiniai patikrinimai dėl ataskaitose neįvykdytų užduočių būtų pradėti kitiems Kelių eismo priežiūros skyrių viršininkams, nors analogiško pobūdžio pažeidimai nustatyti tiek Mažeikių PK, tiek Joniškio PK. Be to, iš pateiktų ataskaitų turinio matyti, jog jos yra prevencinio – organizacinio pobūdžio, siekiant gerinti darbo kokybę, atkreipiant dėmesį į taisytinas vietas, vertinant tikrinamų laikotarpių pozytivius ar negatyvius pokyčius, tačiau ne priemonė patraukti atitinkamus pareigūnus tarnybinėn atsakomybėn.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sutinka su pareiškėjo argumentu, jog tarnybinis patikrinimas R. G. atžvilgiu selektyvus. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, jog tokio tarnybinio patikrinimo pradėjimas, išskiriant vieną asmenį iš kitų, turi diskriminacijos požymių.

Atsakovas į pareiškėjo skundo argumentą, jog jam buvo pateikti ne visi su tarnybiniu patikrinimu susiję dokumentai, nurodė, jog pareiškėjui elektroniniu paštu buvo siųsti dokumentai atsisiuntus jų nuorašus elektroninių ryšių priemonėmis, o šių dokumentų kopijos pateiktos kai kurių jų registracijos metaduomenis kopijuojant ne visus, o tik išimtinai susijusius su Telšių aps. VPK Kelių policijos skyriaus darbuotojais. Teismas nurodo, kad asmeniui negali būti ribojama teisė susipažinti su atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga, todėl teiginys, jog buvo pateikta tik susijusi informacija, atmestinas kaip nepagrįstas, nes visa tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga turi ir privalo būti susijusi išimtinai tik su tarnybinio patikrinimo atlikimu.

Teismas sprendžia, jog tarnybinis patikrinimas atliktas bei tarnybinio patikrinimo išvada surašyta neišsamiai, joje trūksta pagrindinių motyvų ir argumentų, kurie pagrįstų arba paneigtų, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, apie kurį jam pranešta. Netinkamai atliktus tarnybinio patikrinimo tyrimą, įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad dėl jo atstovavimo administracinėje byloje patyrė 4 000 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už skundo surašymą, pasirengimą ir atstovavimą viename Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų posėdyje. Pareiškėjas pateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2023 m. rugsėjo 25 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 886 ir 2023 m. rugsėjo 26 d. banko mokėjimą. Byloje esanti 2023 m. gegužės 18 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad pareiškėjas yra atstovaujamas advokatės S. Gečaitės.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK nuostatomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2023 m. II ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2022 m. IV ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1 900,30 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 4 750,75 Eur (1 900,30 × 2,5).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatė dalyvavo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. posėdyje nuo 9.03 val. iki 10.48 val., t. y. 1 val. 45 min.

Rekomendacijų 8.19 p. numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 p. numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tai, jog posėdis truko 1 val. 45 min, teisinių paslaugų teikimo laiko suma apvalinama iki 2 val.

Už dalyvavimą 2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktu, maksimali priteistina suma 391,98 Eur (1 959,9 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos pagrįstomis ir būtinomis pagal bylos apimtį bei sudėtingumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 86-TE-71 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. G.“.

Priteisti pareiškėjui R. G. iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 4 000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė