Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023-03-02 įsakymą Nr. 86-TE-23 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. G.“ ir priteisti iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjo R. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas R. G. skunde nurodė, kad Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo gautas Šiaulių̨ apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistės V. J. 2023 m. sausio 9 d. prašymas ištirti galimas psichologinio smurto apraiškas Telšių AVPK Kelių policijos skyriuje bei susirašinėjimo „Viber“ programėlėje tarp šio skyriaus tarnautojų medžiaga. V. J. prašymo dalis ir susirašinėjimo medžiaga „Viber“ programėlėje tarp Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus tarnautojų pavesta nagrinėti Policijos departamento Imuniteto valdybai. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba atlikusi duomenų patikrinimą pagal gautą V. J. prašymą, 2023 m. vasario 28 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-29 ,,Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų̨ veiksmų“, kuria, teigiama, buvo nustatyta, jog Telšių apskrities VPK KPS vyriausioji specialistė M. J. ir vyresnysis specialistas D. R. iš kitų skyriaus darbuotojų rinko pinigus tikslinei dovanai, t. y. atsidėkoti viršininkui R. G. už skyriaus pareigūnams pakeltus koeficientus, laipsnius ir pareigas. M. J. ir D. R. surinko dovanai 200 Eurų, po ko 2022 m. gegužės 5 d. M. J. už surinktus pinigus įsigijo 200 Eurų vertės dovanų kuponą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ e-parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kuris pristatytas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Šis dovanų kuponas, teigiama išvadoje, buvo įteiktas R. G., o 2022 m. birželio 21 d. panaudotas atsiskaitymui už prekes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ fizinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos tarnybinio patikrinimo metu, kaip teigiama išvadoje, nustatytas aplinkybes, 2023 m. vasario 28 d. išvada Nr. 5-IS-29 ,,Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų veiksmų“ pasiūlyta pripažinti, kad Telšių aps. VPK KPS viršininkas R. G., būdamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, padalinio vadovu ir žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkamos teisės normos, netiesioginiais tyčiniais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei nesilaikė Policijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų policijos veiklos principų, tokiais savo veiksmais padarydamas tarnybinį nusižengimą. Minima išvada pasiūlyta Telšių aps. VPK KPS viršininkui R. G. už tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą, įpareigoti Telšių aps. VPK KPS viršininką R. G. grąžinti neteisėtai iš pavaldžių pareigūnų gautą dovaną arba kitokiu būdu atlyginti jos vertę, vadovaujantis Etikos kodekso 9 ir 11 punktais R. G. veiksmus svarstyti Šiaulių aps. VPK policijos darbuotojų etikos komisijoje, tarnybinio patikrinimo išvados kopiją pridėti prie R. G. tarnybos bylos ir šios išvados duomenis įvesti į POLIS Personalo posistemį. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas R. S., laikinai einantis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas, atsižvelgdamas į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2023 m. vasario 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-29 ,,Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų veiksmų“, 2023 03 02 įsakymu Nr. 86-TE-23 “Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. G.” skyrė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkui vyresniajam komisarui R. G. tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Pareiškėjas dėl atsakovo netinkamai atlikto gautos informacijos patikslinimo ir nepagrįstų bei neteisėtų tarnybinio patikrinimo išvadų nurodė, jog susipažinus su Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (toliau – PD IV) 2023 m. vasario 28 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-29, taip pat su PD IV Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. L. 2023 vasario 14 d. pateikta medžiaga 2023-01-20 Nr. 5-PR2-441 ir 2023-01-30 5-PR2-652, pateikiant pareiškėjui auksčiau minėtą medžiagą nesivadovauta Vidaus tarnybos statuto 39 str. 9¹ dalies nuostatomis, kad pareigūnas jo prašymu turi teisę susipažinti su statutinės įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis. Pareiškėjui pateikus 2023-02-10 prašymą „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. PR4-2777, PD IV Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. L. pateikė ne visus neįslaptintus duomenis susipažinti, neatskleisdamas atsakovui žinomų duomenų, siekdamas nuslėpti atitinkamus duomenis, esančius tarnybinio patikrinimo medžiagoje, tuo pažeisdamas pareiškėjo teises, numatytas Vidaus tarnybos statuto 39 str. 91 dalies nuostatose, bei apribodamas galimybę teikti papildomus paaiškinimus, prašymus, įrodymus ar kitą informaciją dėl gauto prašymo ir jame išdėstytų teiginių. Atvirkščiai, nei numato teisės aktai, pareiškėjas buvo tyčia klaidinamas, nepateikiant turimos informacijos ir siekiant ne objektyviai ištirti gautus duomenis, gaunant išsamius paaiškinimus, tačiau turint išankstinį nusistatymą surašyti išvadą, patvirtinančią tarnybinio nusižengimo padarymą, bei gauti tokio turinio pareiškėjo atsakymus į tyrimo metu užduotus klausimus, kuriais pareiškėjas nepasisakytų dėl visų atliekant tyrimą išsiaiškinti svarbių aplinkybių.

Tyrimą atlikęs pareigūnas pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 5-PR1-29, žinodamas tikslius faktinius duomenis, V. J. pateiktą kupono fotonuotrauką, kurioje matyti, kad kupono vertė yra 200 eurų, sąmoningai nurodė klaidinančius duomenis pranešime – „Jūsų dovanai buvo surinkta apie 120 – 180 eurų.“, nors kaip matyti V. J. pateikė 200 eurų vertės kupono fotonuotrauką, teigdama, kad tokį R. G. padovanojo pavaldūs asmenys. Taip pat pažymi, kad pranešimuose dėl tarnybinio nusižengimo nurodoma, kad „Šventės metu Jūsų vadovaujamo skyriaus darbuotojai įteikė Jums dovanų kuponą, skirtą medžioklės reikmenims įsigyti”. Tačiau iš tarnybinio patikrinimo išvadoje esančių duomenų matyti, kad kuponas pirktas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, o šis parduotuvių tinklas nėra priskirtinas medžioklės reikmenų prekybos sričiai. Šiais veiksmais tyrimą atliekantis pareigūnas sąmoningai provokavo ir klaidino R. G., nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau neabejotinai žinodamas R. G. asmeninius pomėgius. Tyrimą atlikęs pareigūnas pateikė klaidingą informaciją, tuo pačiu užduodamas paviršutiniškus klausimus, nors atvirkščiai, jis privalėjo aktyviais veiksmais siekti pašalinti visas tyrimo metu kilusias abejones, reikalaudamas pateikti kuo išsamesnius paaiškinimus, nurodydamas konkrečius klausimus, atsižvelgiant į medžiagoje esančius visus faktinius duomenis.

Vyriausiasis tyrėjas A. L. atlikdamas tarnybinį patikrinimą iš anksto buvo nusistatęs rinkti tik R. G. atžvilgiu nepalankius faktinius duomenis, net ir nesusijusius su tyrimo objektu – dovanos įteikimu. Taigi akivaizdu, jog atliekant tyrimą, buvo vadovautasi išankstiniais įsitikinimais, iš anksto padarytomis išvadomis ir iš anksto turėtu tikslu – patvirtinti V. J. prašyme nurodytas aplinkybes.

Pareiškėjas dėl dovanos įteikimo/priėmimo fakto nustatymo nurodė, kad informacijos tikrinimo metu PD IV Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. L. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-29 nurodo: „vyriausiajai patrulei V. J. po eilinio vertinimo koeficientas nebuvo pakeltas ir nepasiūlyta perkelti į aukštesnes pareigas, ji ir dar viena skyriaus darbuotoja atsisakė prisidėti prie dovanos viršininkui R. G.“. Tokie teiginiai, kuriais išvadoje pasiremiama kaip nustatytais ir patvirtintais, neatitinka tikrovės, nes aptariamų vertinimų, už kurių teigiamus rezultatus esą R. G. dovaną iš pavaldinių priėmė 2022 m. gegužės 6 d. (darbuotojų vertinimas vyko 2022 m. vasario mėnesį), Telšių AVPK KPS vyr. patrulės V. J. tarnybinė veikla už 2021 metus R. G. buvo įvertinta labai gerai ir pateikta vertinimo komisijai išvada siūlyti nustatyti 1,5 didesnį tarnybinės algos koeficientą (teisės aktuose numatytos koeficiento didinimo ribos yra nuo 0,5 iki 1,5), todėl Telšių AVPK KPS vyr. patrulės V. J. tarnybinė veikla už 2021 m. buvo įvertinta labai gerai ir jai buvo nustatytas 1,5 didesnis tarnybinės algos koeficientas. Taigi, jau informacijos tikrinimo metu matyti, kad tyrimą atliekantis pareigūnas siekia iš anksto pageidaujamo rezultato ir bando interpretuoti bei susieti R. G. pavaldžių pareigūnų veiklos vertinimo rezultatus su piniginių lėšų rinkimu dovanos įsigijimui bei atsidėkojimui R. G. kaip padalinio vadovui už pareigūnų veiklos vertinimą ar nevertinimą, nors vertinimai vyko 2022 m. vasario mėnesį, o dovaną įteikti R. G. buvo norima 2022 m. gegužės 6 d., t. y. daugiau kaip po dviejų mėnesių. Nors V. J. savo prašyme apie dovanos įteikimą R. G. rašo kaip apie tikrai įvykusį įvykį, tačiau dovanos – įvardinamo 200 eurų kupono – įteikimo R. G. nematė, nors V. J. ir apklausos metu, kaip matyti iš išvados, užtikrintai teigė, kad „šventės metu Kelių policijos skyriaus viršininkui R. G. buvo įteiktas dovanų kuponas, skirtas medžioklės reikmenims įsigyti. R. G. dovaną priėmė, ja labai džiaugėsi ir visiems padėkojo“, nors, kaip minėta, pati ji dovanos įteikimo ir jos priėmimo nematė. Tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje, patvirtinant faktą, esą dovana R. G. buvo įteikta ir jo priimta, tarnybinio patikrinimo išvadoje remiamasi V. J. nuomone: „Mano, kad kupono įteikimas buvo atidedamas ir laukiama, kol V. J. su kita kolege išvažiuos iš sodybos (pastarosios neprisidėjo prie dovanos R. G.)“. Taigi, išvada, jog R. G. dovana buvo įteikta ir jis ją priėmė 2022 m. gegužės 6 d. pobūvio metu paremta V. J. manymu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, jog nors šio fakto V. J. ir nematė, tačiau G. S. „dalyvavo ir matė, kaip dovanų kuponas buvo įteiktas R. G. Pastarasis dovaną priėmė ir iš jo elgesio nebuvo panašu, kad jis neketino dovaną grąžinti.“ Tačiau neaišku, kaip galėjo dovanos įteikimą ir jos priėmimą matyti G. S., jei R. G. dovanos negavo. Atsižvelgiant į kitus melagingus G. S. paaiškinimus, ir šie apie dovanos įteikimą ir priėmimą privalėjo būti vertinti kritiškai arba jų patikimumas privalėjo būti patikrintas. PD IV Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. L., atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir išvadoje nurodęs, jog 2022 m. gegužės 6 d. pobūvyje dalyvavo 11-12 asmenų, ir, kad jo metu buvo įteikta ir R. G. priimta dovana, vadovavosi tik V. J. nuomone, kuri manė, kad dovana buvo įteikta ir R. G. priimta, bei G. S. apklausa telefonu, kurio įrašas R. G. pateiktas nebuvo, taigi, nėra aišku, ką G. S. telefonu teigė, ir ar jos pasakyti teiginiai nebuvo perfrazuoti, o jei ne, tuomet nepatikrinti kitais galimais įrodymais, nes R. G. teigė dovanos negavęs, M. J., D. R. teigė dovanos R. G. neteikę. Konstatuoti faktą, kad R. G. dovaną gavo ir ją priėmė, buvo pasiremta vienintelės G. S. telefonu duotu paaiškinimu, kurio turinys nėra žinomas.

Pareiškėjas pažymi, kad Telšių aps. VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų sukurtoje susirašinėjimų „Viber“ programėlės grupėje R. G. nėra įtrauktas kaip dalyvis ir susirašinėjimo negali matyti, tačiau, kaip R. G. pateiktame PD IV paaiškinime nurodyta, jam sužinojus, jog Telšių aps. VPK Kelių policijos skyriaus darbuotojai ketina įteikti dovaną, buvo patikinta, jog R. G. jokių dovanų nepriims, todėl ji ir nebuvo R. G. įteikta, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, jog R. G. 2022 m. gegužės 6 d. pobūvio metu dovaną – įvardijamą 200 eurų kuponą, gavo. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklausti visi pobūvyje dalyvavę asmenys. Be G. S., kuri esą telefoninio pokalbio metu patvirtino mačiusi, jog R. G. 2022 m. gegužės 6 d. pobūvio metu iš darbuotojų dovaną priėmė, pobūvyje dalyvavo Telšių aps. VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai, darbuotojai, taip pat ir netarnaujantys vidaus tarnyboje asmenys, tai: M. J. (teikė paaiškinimą tyrimo metu faktus, nurodė, jog dovana R. G. teikta nebuvo); D. R. (teikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog dovana R. G. teikta nebuvo); A. K. – neapklaustas; D. B. – neapklaustas; E. B. – neapklaustas; K. K. – neapklausta; A. V. – neapklaustas; A. P., nėra pareigūnas, neapklaustas. Taigi, tarnybinio patikrinimo metu esant galimybei patikimai nustatyti dovanos R. G. įteikimo ir priėmimo faktą, šiam faktui patvirtinti buvo pasiremta vien tik G. S. telefonu išsakytais teiginiais, dėl kurių turinio atitikimo išvadoje išdėstytiems teiginiams pareiškėjas negali pasisakyti, kadangi pareiškėjui tokio telefoninio pokalbio įrašas kartu su tarnybinio patikrinimo medžiaga pateiktas nebuvo. Be to, nenurodydamas motyvų ir tai pagrindžiančių faktinių duomenų Tarnybinio patikrinimo išvadoje PD IV Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. L. pripažįsta R. G., M. J. ir D. R. paaiškinimus sąmoningai klaidinančia informacija. Tačiau tai, jog M. J. nupirko aptariamą kuponą nepagrindžia, jog jis buvo įteiktas R. G.. Kaip patvirtino savo paaiškinimuose R. G., M. J. ir D. R., R. G. pareiškus, jog jokių dovanų nepriims, kuponas nebuvo įteiktas ir R. G. jo negavo, tačiau sąmoningai nebuvo tirtos aplinkybės dėl dovanos priėmimo, kupono panaudojimo, o pasikliauta kaip savaime suprantamu dalyku, jog nupirkus 200 eurų vertės kuponą, jis ir buvo įteiktas bei R. G. priimtas. Nors R. G. paaiškino teigęs dar iki pobūvio, jog jokių dovanų nepriims ir dovanos R. G. negavo, jo paaiškinimai buvo vertinti kaip klaidinantys, tačiau aplinkybės, jog R. G. dovaną gavo, nors jokie patikimi duomenys to nepatvirtina, tuo labiau nėra jokių duomenų, kad R. G. kuponą panaudojo įsigydamas medžioklės reikmenis parduotuvėje “(duomenys neskelbtini)”, kurie medžioklės reikmenimis neprekiauja, tyrimo išvadoje nurodomi, kaip nustatyti faktiniai duomenys. Pareigūnas netyręs ir nenustatęs esminio tyrimo dalyko – dovanos (200 Eurų vertės dovanų kupono) įsigyto UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įteikimo fakto, konstatavo, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos (Deklaruojantis asmuo ar jam artimas asmuo negali priimti dovanų ar paslaugų, jeigu tai susiję su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis), bei Tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažino R. G. padarius tarnybinį nusižengimą.UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakymas Policijos departamento Imuniteto valdybai patvirtina, jog apie asmenį, atsiskaičiusį už prekes minėtu kuponu, duomenų neturi, tačiau išvadoje teigiama, jog būtent R. G. 200 eurų kuponą 2022 m. birželio 21 d. panaudojo atsiskaitymui už prekes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ fizinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Taigi, tarnybinė nuobauda R. G. paskirta neteisėtai, kadangi tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti R. G. veiksmuose buvus tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Pareiškėjas R. G. teismo posėdžiuose papildomai pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas remiantis tik V. J. paaiškinimais apie dovanos įtekimą. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas neuždavė konkrečių klausimų, ar dovaną pareiškėjas gavo, kokią dovaną gavo, pareigūnas tik pateikė tarnybinį pranešimą be konkrečių klausimų. Pareiškėjas nurodė, kad jam užėjus į M. J. ir D. R. kabinetą prieš pobūvį, jis sužinojo iš kažkurio pareigūno, kad jam bus teikiama dovana. Pasakė, kad jokių dovanų negali būti ir tai parašė į paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Dovanų čekio ir kvito negavo. Pareiškėjas gavo voką su linksmu sveikinimu, kuris neturi vertės. Prašo skundą tenkinti.

Pareiškėjo atstovė advokatė Solveiga Gečaitė teismo posėdžių metu iš esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentai. Akcentavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, apklausti tik 3 asmenys, nesiaiškinta, kur čekis panaudotas, M. J. šito dalyko neklausė. Įrodymų, kad čekį gavo pareiškėjas, nėra. Čekis nebuvo vardinis, todėl bet kuris asmuo galėjo čekį panaudoti. Pareiškėjas gavo voką su linksmu sveikinimu, o ne kvitą ar čekį. Prašo skundą tenkinti.

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime ir jo atstovas S. U. teismo posėdžiuose nurodė, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) Imuniteto valdyba 2023-01-20 gavo Policijos departamento Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) pirmininko V. B. tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-441 „Dėl Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2023-01-16 kreipimosi dalies bei Telšių AVPK KPS vyr. patrulės V. J. 2023-01-09 prašymo dalies perdavimo nagrinėti pagal kompetenciją“, kuriame nurodyta, kad Policijos departamente buvo gautas Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos kreipimasis (2023 m. sausio 16 d. Nr. 5-G-526) „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vadovų netinkamo elgesio“, prie kurio pridėtas Telšių aps. VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiosios patrulės V. J. 2013 m. sausio 9 d. prašymas bei susirašinėjimo „Viber“ programėlėje medžiaga. Taip pat Policijos departamente buvo gautas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos raštas (2023 m. sausio 10 d. Nr. 5-G-297), kuriuo persiųstas analogiškas V. J. prašymas. Komisijos 2023 m. sausio 19 d. pasitarime buvo nustatyta, kad V. J. prašymo dalis bei visa susirašinėjimo „Viber“ programėlėje medžiaga Komisijoje nenagrinėtina, nes nesusijusi su galimu smurto ar priekabiavimo pasireiškimu. Kadangi vyriausiosios patrulės V. J. prašymo dalis ir susirašinėjimo medžiaga susijusi su Imuniteto valdybos vykdomomis funkcijomis, Komisijos pirmininkas V. B. prašo V. J. prašymo dalį pavesti nagrinėti Policijos departamento Imuniteto valdybai.

Vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2019-01-15 įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – Aprašas) 7 punktu, 2023-01-20 buvo pradėtas gautos informacijos patikslinimas.

2023-02-01, remiantis gautos informacijos patikslinimo metu gautais duomenimis, vadovaujantis Aprašo 7 p. nuostatomis, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Telšių aps. VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų veiksmų (2023-01-30 Nr. 5-PR2-652), dėl galimo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio „Dovanų ar paslaugų priėmimo apribojimai“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – Kodeksas) 6.8-11 ir 7.1-2 papunkčių nuostatų pažeidimo.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams reglamentuoja ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas), įtvirtintos teisės normos, o detalią tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką – Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2023-02-10 pateikus prašymą Nr. PR4-2777 dėl duomenų pateikimo (toliau – ir pareiškėjo prašymas), tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas pateikė ne visus neįslaptintus duomenis susipažinti, tuo pažeidė pareiškėjo teises, numatytas Vidaus tarnybos statuto 39 str. 91 d., bei apribojo galimybę teikti papildomus paaiškinimus, prašymus, įrodymus ar kitą informaciją. Telšių aps. VPK nuomone, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, kadangi tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas R. G. pateikė visus neįslaptintus duomenis gautus iki pareiškėjo prašymo pateikimo dienos 2023-02-10, t. y. 2023-01-20 komisijos pirmininko V. B. tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-441 „Dėl Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2023-01-16 kreipimosi dalies bei Telšių AVPK KPS vyr. patrulės V. J. 2023-01-09 prašymo dalies perdavimo nagrinėti pagal kompetenciją“ ir 2023-01-30 vyriausiojo tyrėjo A. L. tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-652 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“. Pažymi, kad pareiškėjas prašymu neprašė jam pateikti po prašymo pateikimo papildomai gaunamus duomenis. Dovanų čekio 200 eur vertės fotonuotrauka buvo gauta 2023-02-21, t. y. po 2023-02-03 R. G. pateikto pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo. Tai patvirtina prie tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR2-441 pridėta medžiaga, kur dovanų čekio foto nėra.

Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų dėl dovanos įteikimo/priėmimo fakto nustatymo nurodė, kad nesutinka su šiais pareiškėjo teiginiais, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo išanalizuoti ir patikrinti visi reikšmingi faktai leidžiantys konstatuoti jog R. G. padarė tarnybinį nusižengimą. Tai įrodo G. S. parodymai, jog ji prisidėjo 20 Eur prie dovanos R. G. pirkimo, kad pati asmeniškai matė dovanos kupono įteikimo faktą, apie ką vėliau pasakė V. J., kuri šį faktą nurodė 2023-01-09 tarnybiniame pranešime. G. S. telefonu duoto paaiškinimo turinys išdėstytas tarnybinio patikrinimo išvadoje, todėl minėtais dviejų pareigūnių parodymais nėra jokio pagrindo abejoti. Dėl ne visų apklaustų pobūvio dalyvių pažymi, kad tyrimą atliekantis pareigūnas pats pasirenka tyrimo taktiką pagal turimus duomenis, todėl ir buvo priimtas sprendimas neapklausti visų pobūvio dalyvių, kurie besąlygiškai pasisako už puikų mikroklimatą skyriuje. Dovanos, 200 Eur vertės kupono, įteikimo faktas buvo ištirtas ir įrodytas, bei išvadoje tinkamai konstatuotas viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 str. 1 d. nuostatų pažeidimas. Iš pareigūnės M. J. inicijuoto telefoninio susirašinėjimo su kitais skyriaus darbuotojais, per VIBER programą dėl rengiamo pobūvio ir pinigų rinkimo dėl atminimo dovanos R. G., teksto aiškiai matyti, kad buvo renkami pinigai dovanai, kuri bus skirta jų viršininkui R. G. „už pakeltus atlyginimus, o kitiems už pareigas bei laipsnius Susirašinėjime tarp pareigūnų grupės nėra jokių duomenų apie ketinimus nebeteikti viršininkui dovanos, apie dovanos pirkimui išleistų 200 eur panaudojimo pobūvio išlaidoms padengti. Šiuos duomenis M. J. ir D. R. identiškai nurodė 2023-02-14 duotuose paaiškinimuose, kuriuose dovanos tikslas jau įvardinamas kitaip – už gerą skyriaus formavimą, motyvavimą, pagalbą ir palaikymą. M. J. ir D. R., teikdami paaiškinimus turėjo galimybę išsamiau paaiškinti aplinkybes dėl organizavimo įgyti dovanų čekį, kaip pati M. J. įvykdė 200 eur vertės kupono pirkimą ir jį gavo, o pasak jos jei jo nebe teikė tai kaip jį panaudojo. R. G. paaiškinime taip pat nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada ir iš ko sužinojo apie skyriaus darbuotojų ketinimą įteikti jam dovaną, nors kaip pats teigia jis nėra įtrauktas į skyriaus pareigūnų susirašinėjimą per VIBER programėlę. Iš susirašinėjimo turinio dėl dovanos pirkimo aiškiai matyti jog dovanos įteikimas viršininkui turėjo būti jam staigmena. M. J., D. R. ir R. G. duoti paaiškinimai neinformatyvūs, abstraktūs, todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje ir pateiktas įvertinimas kaip jų gynybinė pozicija. Atkreiptinas dėmesys, kad kuponas į M. J. elektroninį paštą atsiųstas 2022-05-05, 19.26 val., kai pobūvis įvyko sekančios dienos vakarą, o paaiškinimuose teigiama, jog tik buvo renkami pinigai dovanai. Atsakingas ir sąžiningas pareigūnas neturėtų slėpti reikšmingos tyrimui informacijos. Statuto 40 str. yra nurodyta pareigūno atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jei pareigūnas padeda atskleisti tarnybinį nusižengimą. Šiuo atveju buvo elgiamasi priešingai.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, apsvarsčiusi 2023 m. vasario 9 d. paklausimą dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų veiksmų, pateikė nuomonę, kad esant nustatytoms ir patvirtintoms (įrodytoms) paminėtoms aplinkybėms, galima įžvelgti, kad skyriaus viršininkas R. G., iš savo pavaldinių priėmęs 120 – 180 eurų vertės dovanų kuponą, kaip padėką už jo atliktus tarnybinius veiksmus, galbūt nesilaikė Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Skiriant tarnybinę nuobaudą pareigūnui R. G. buvo atsižvelgta į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Telšių aps. VPK nuomone, tarnybinis patikrinimas pareigūno R. G. veiksmų atliktas išsamiai ir tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-29 pagrįstai pripažinta, kad Telšių aps. VPK KPS viršininkas R. G., būdamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, padalinio vadovu ir žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkamos teisės normos, netiesioginiais tyčiniais veiksmais pažeidė Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir nesilaikė Policijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų policijos veiklos principų ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį paskirta adekvati tarnybinė nuobauda. Telšių aps. VPK prašo atmesti pareiškėjo R. G. skundą kaip nepagrįstą.

Liudytoja G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad kažkas skambino dėl R. G. tarnybinio patikrinimo. Visi dėjo pinigus dovanai, dėjo ir ji. Pobūvio metu vokas buvo įteiktas pareiškėjui. Kas įdėta į voką, nematė. Negali tiksliai pasakyti, kas įteikė pareiškėjui voką. Įteikiant voką buvo visi skyriaus darbuotojai. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas nekvietė, neprašė pateikti paaiškinimą raštu, apklausė telefonu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023-03-02 įsakymo Nr. 86-TE-23 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. G.“, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, panaikinimo.

Skundžiamas Telšių AVPK viršininko įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, bei atsižvelgiant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2023 m. vasario 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-29 ,,Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada).

Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda yra pagrįsta ir teisėta, būtina nustatyti, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, taip pat tai, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais jo veiklą. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 9 d.) nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 39 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 13 d., toliau – ir Aprašas).

Aprašo 6 punkte numatyta, kad Tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.

Aprašo 7 punktas numato, jei iš gautos informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą nėra aiškūs galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymiai (įvykio vieta, laikas, galimai tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą padariusio pareigūno duomenys ir kt.), vadovas gali pavesti tikrintojui patikslinti gautą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą. Informacijos tikslinimo terminas negali viršyti 10 dienų. Informacijos tikslinimo metu tikrintojas gali susipažinti su dokumentais, informacinių sistemų ir registrų duomenimis, taip pat paprašyti informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą pateikusio asmens patikslinti informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą. Atlikus informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą patikslinimą ir įžvelgus galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymius, pradedamas tarnybinis patikrinimas, laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų.

Kaip nurodyta atsakovo atsiliepime ir to neginčija pareiškėjas, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdyboje gautas Policijos departamento Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininko V. B. tarnybinis pranešimas „Dėl Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2023-01-16 kreipimosi dalies bei Telšių AVPK KPS vyr. patrulės V. J. 2023-01-09 prašymo dalies perdavimo nagrinėti pagal kompetenciją“ (2023 m. sausio 20 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-441). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Policijos departamente buvo gautas Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos kreipimasis (2023 m. sausio 16 d. Nr. 5-G-526) „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vadovų netinkamo elgesio“, prie kurio pridėtas Telšių aps. VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiosios patrulės V. J. 2013 m. sausio 9 d. prašymas bei susirašinėjimo „Viber“ programėlėje medžiaga. Taip pat Policijos departamente buvo gautas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos raštas (2023 m. sausio 10 d. Nr. 5-G-297), kuriuo persiųstas analogiškas V. J. prašymas. Komisijos 2023 m. sausio 19 d. pasitarime buvo nustatyta, kad V. J. prašymo dalis bei visa susirašinėjimo „Viber“ programėlėje medžiaga Komisijoje nenagrinėtina, nes nesusijusi su galimu smurto ar priekabiavimo pasireiškimu. Kadangi vyriausiosios patrulės V. J. prašymo dalis ir susirašinėjimo medžiaga susijusi su Imuniteto valdybos vykdomomis funkcijomis, Komisijos pirmininkas V. B. prašo V. J. prašymo dalį pavesti nagrinėti Policijos departamento Imuniteto valdybai. Vadovaujantis Aprašo 7 punktu, buvo pradėtas gautos informacijos patikslinimas.

Byloje taip pat nustatyta, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus Vyriausiasis tyrėjas A. L. 2023-01-30 surašė tarnybinį pranešimą 5-PR2-652, kuriuo siūlė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Telšių aps. VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų veiksmų.

Byloje nėra ginčo, kad 2023-02-01, remiantis gautos informacijos patikslinimo metu gautais duomenimis, vadovaujantis Aprašo 7 punkto nuostatomis, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Telšių aps. VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų veiksmų (2023-01-30 Nr. 5-PR2-652), dėl galimo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio „Dovanų ar paslaugų priėmimo apribojimai“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 6.8-11 ir 7.1-2 papunkčių nuostatų pažeidimo.

Aprašo 21 punkte, be kita ko, numatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu ir atsisako priimti pranešimo kopiją, tai pažymima pranešimo originalo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti ir priimti pranešimo kopiją neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui.

Pagal Aprašo 22 punktą, tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Terminas pateikti paaiškinimą turi būti ne trumpesnis negu 5 darbo dienos.

Byloje taip pat nustatyta, jog 2023-02-03 pareiškėjui surašytas Apraše nustatytos formos ir turinio pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 5-PR1-29. Teismo vertinimu, pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinys buvo pakankamai aiškus ir išsamus, kad pareiškėjas galėtų aiškiai suvokti, kuo jis buvo kaltinamas (t. y. kad kaltinamas tuo, kad priėmė dovanų kuponą šventės metu 2022 m. gegužės 6 d.). Pareiškėjas 2023-02-14 pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių.

Be to, Aprašo 23 punkte nustatyta, jog tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Pagal Aprašo 24 punktą, tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai).

Kaip minėta, 2023-02-01, remiantis gautos informacijos patikslinimo metu gautais duomenimis, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Telšių aps. VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų veiksmų, kuris pagal Aprašo 23 punktą turėjo būti baigtas 2023 m. kovo 3 d. Kadangi Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2023-02-28, teismas sprendžia, jog buvo laikytasi Aprašo 23 punkte nustatyto termino.

Aprašo 27 punkte reglamentuojama, kad vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo arba dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, o dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno – įsakymą dėl pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar dėl pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą. Aprašo 28 punkte numatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 30 straipsnį, sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, o dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno – pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, turi būti priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, turinčiam teisę skirti pareigūną į pareigas, diena.

Statuto 39 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2020-07-09), be kita ko, numatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.

Kaip minėta, Tarnybinio patikrinimo išvada parengta 2023-02-28. 2023-03-02 priimtas skundžiamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui. Tarnybinė nuobauda paskirta nepraleidus trijų metų termino nuo galimo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos (2022 m. gegužės 6 d.), kadangi pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta dėl galimo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovas laikėsi minėtuose Statuto 39 straipsnio 4 dalies bei Aprašo 27, 28 ir 30 punktuose nustatytos tvarkos bei terminų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Statuto 39 straipsnio 1 dalis, redakcija nuo 2020-01-01). Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 str. 6 d.). Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių (Aprašo 3 p.).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų VTS, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.

Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Kaip jau minėta, skundžiamas Telšių AVPK viršininko įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, bei atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 13 straipsnis „Dovanų ar paslaugų priėmimo apribojimai“ nustato, kad deklaruojantis asmuo ar jam artimas asmuo negali priimti dovanų ar paslaugų, jeigu tai susiję su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis. Šis apribojimas netaikomas dėl ne didesnės negu 150 eurų vertės dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su deklaruojančio asmens tarnybinėmis pareigomis, taip pat dėl reprezentacijai skirtų dovanų su valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika arba kai paslaugomis yra naudojamasi tarnybiniais tikslais. Kai tokios dovanos vertė viršija 150 eurų, ši dovana yra laikoma valstybės ar savivaldybės nuosavybe. Tokia dovana įvertinama ir saugoma institucijos ar įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnis „Policijos veiklos principai“ nustato, kad policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais. Telšių aps. VPK viršininko 2022 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 86-V-33 patvirtinto Kelių policijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 3 punkte nurodyta, kad ši pareigybė reikalinga KPS veiklai tinkamai organizuoti. Vienas iš reikalavimų šias pareigas einančiam pareigūnui yra išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybą vidaus tarnybą ir policijos veiklą (5.3 punktas); šias pareigas einantis pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka atlieka valstybės tarnautojų tarnybinės veikos vertinimus, teikia siūlymus pavaldžių valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų tarnybos eigos klausimais (6.11 punktas); atsako už korupcijos prevencinių priemonių organizavimą ir įgyvendinimą (6.13 punktas); nuolat vykdo pavaldžių pareigūnų ir kitų darbuotojų teisėtumo, pažeidimų kontrolės ir prevencijos priemones, asmeniškai atsako už šių priemonių įgyvendinimą (6.14 punktas).

Nagrinėjamu atveju Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl statutinio valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo fakto ir tarnybinio nusižengimo sudėties nurodyta, kad ,,R. G., eidamas Telšių aps. VPK KPS viršininko pareigas, žinodamas apie savo veiksmų ir priimamų sprendimų neteisėtumą, nesilaikydamas Įstatymo 13 straipsnyje 1 dalyje nustatyto ribojimo priimti dovaną, neteisėtai priėmė iš Telšių aps. VPK KPS darbuotojų 200 Eurų vertės dovanų kuponą už jiems neva pakeltus, koeficientus, laipsnius ir pareigas. Pažymėtina, kad pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veikos vertinimas yra numatytas R. G. pareigybės aprašyme. R. G. pažeidė Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir nesilaikė Policijos įstatymo 4 straipsnyje „Policijos veiklos principai“ įtvirtintų principų, t. y. policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo <...> principais. R. G. šiurkščiai nusižengė, pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams. R. G., būdamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, eidamas vadovaujančias pareigas ir žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkamos teisės normos, tyčiniais ir sąmoningais veiksmais jas pažeidė. Neteisėtai priimdamas dovaną iš pavaldžių pareigūnų, R. G. sumenkino savo, kaip policijos pareigūno ir vadovo reputaciją ne tik pavaldžių pareigūnų, bet ir visos policijos bendruomenės akivaizdoje. R. G. kaltės forma yra netiesioginė tyčia, t. y. priimdamas dovaną, suvokė savo veikos neteisėtumą, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiamos pasekmės, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti. R. G. atlikti veiksmai vertinami kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kurį jam, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skirtina tarnybinė nuobauda. Pareigūno atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.“ Atsakovas, konstatuodamas, kad padarytas tarnybinis pažeidimas rėmėsi Tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, t. y. V. J. prašyme nurodyta informacija, susirašinėjimu ,,Viber“ programėlėje, M. J. įkelta į susirašinėjimo programėlę ,,Viber“ dovanų kupono nuotrauka, G. S. pasakojimu apie dovanų kupono įteikimo aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija apie tai, kad M. J. pirko dovanų kuponą, kuris vėliau buvo panaudotas.

Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklausti visi 2022 m. gegužės 6 d. pobūvyje dalyvavę asmenys, t. y. A. K., D. B., E. B., K. K., A. V., A. P. Tarnybinio patikrinimo metu esant galimybei patikimai nustatyti dovanos R. G. įteikimo ir priėmimo faktą, šiam faktui patvirtinti buvo pasiremta V. J. paaiškinimu ir G. S. telefonu išsakytais teiginiais.

Iš Tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, kad pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, kuris turi pareigą atlikti išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą, t. y. surinkti visus įrodymus, kurie ne tik patvirtina, bet ir paneigia tiriamo valstybės tarnautojo (pareigūno) nusižengimo faktą, bei juos įvertinti išvadoje, to nepadarė. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklausti visi 2022 m. gegužės 6 d. pobūvyje dalyvavę asmenys (dėl to ginčo byloje nėra). Tarnybinio patikrinimo išvados padarytos remiantis V. J. paaiškinimu (kad ji nematė, bet žino, kad dovanų kuponas įteiktas pareiškėjui), G. S. telefoniniu žodiniu paaiškinimu (kuris rašytiniu tarnybiniu pranešimu ar paaiškinimu įformintas nebuvo), tačiau teismo posėdžio metu liudytoja G. S. nurodė, kad pobūvio metu įteikiant voką pareiškėjui buvo visi skyriaus darbuotojai, tačiau kas įdėta į voką, ji nematė, taip pat negalėjo tiksliai pasakyti, kas įteikė pareiškėjui voką. M. J. teikė tarnybinio patikrinimo metu paaiškinimą, jog dovana R. G. teikta nebuvo, D. R. taip pat nurodė, jog dovana R. G. teikta nebuvo.

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tarnybinio patikrinimo metu nepašalino tyrimo metu atsiradusių prieštaravimų dėl dovanų kupono įteikimo R. G. Atsakovas neapklausė kitų pobūvyje dalyvavusių asmenų, kurie galėjo patvirtinti ar paneigti buvo įteiktas dovanų kuponas R. G. ar nebuvo. Nors UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 22 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad 2022 m. gegužės 5 d. 19.26 val. M. J. įsigijo 200 Eurų vertės dovanų kuponą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ e-parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. birželio 21 d. šis kuponas buvo panaudotas atsiskaitymui už prekes UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ fizinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), tačiau tai neįrodo, jog pareiškėjas gavo dovanų kuponą ir jį panaudojo. Atsakovas netikrino M. J. parodymų (jog įsigyto dovanų kupono R. G. neperdavė) ir nesiaiškino, ar ji pati panaudojo dovanų kuponą atsiskaitydama už prekes, ar kuponą perdavė kitam asmeniui ir kokiomis aplinkybėmis. Atsakovas nesurinko visos medžiagos, kuri patvirtintų, jog pareiškėjas padarė veiką, nurodytą Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nevykdė pareigos atlikti išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Taigi, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra neabejotinai įrodyta, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 6 d. priėmė iš Telšių aps. VPK KPS darbuotojų 200 Eurų vertės dovanų kuponą, o visos abejonės aiškintinos pareiškėjo naudai.

Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugpjūčio 10 d., metu nurodė, kad pareiškėjas gavo voką su linksmu sveikinimu 2022 m. gegužės 6 d. pobūvio metu, tačiau tai neturi esminės reikšmės, nes pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu šių aplinkybių nenurodė teikdamas paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio tyrimo metu nebuvo surinkti visi įrodymai (paaiškinimai), paneigiantys ar patvirtinantys galimai padarytą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, nebuvo atliktas išsamus bei visapusiškas tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimas, laikytina, jog buvo padarytas esminis pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas, todėl pareiškėjo skundžiamas sprendimas naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Teismas atkreipia dėmesį, kad į bylą atsakovas nepateikė pareiškėjo pareigybės aprašymo, sprendimo pradėti tarnybinį patikrinimą, rašto su priedais, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2023-02-10 prašymą pateikti turimus tarnybinio patikrinimo duomenis, tačiau tai neturi lemiamos reikšmės šio teismo sprendimo priėmimui, nes, kaip minėta, nustatytas esminis tarnybinio patikrinimo pažeidimas.

Likusieji pareiškėjo ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad dėl jo atstovavimo administracinėje byloje patyrė 4000 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už skundo surašymą, pasirengimą ir atstovavimą viename Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų posėdyje. Pareiškėjas pateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2023 m. liepos 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 872 ir 2023 m. liepos 1 d. banko mokėjimą. Byloje esanti 2023 m. kovo 23 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad pareiškėjas yra atstovaujamas advokatės S. Gečaitės.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK nuostatomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2023 m. I ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2023 m. III ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1799,00 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 4497,50 Eur (1799,00 × 2,5).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatė dalyvavo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 3 d. posėdyje nuo 10:33 val. iki 11.59 val., t. y. 1 val. 26 min., taip pat ir 2023 m. rugpjūčio 10 d. posėdyje nuo 10.07 val. iki 11.20, t. y. 1 val. 13 min.

Rekomendacijų 8.19 p. numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 p. numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Už vieną dalyvavimo valandą teismo posėdžiuose 2023 m. III ketvirtyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktu, priteistina 195,99 Eur (1959,9 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius).

Rekomendacijų 8.19 punkte taip pat numatytas 0,1 koeficiento maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 4000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos pagrįstomis ir būtinomis pagal bylos apimtį bei sudėtingumą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 86-TE-23 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. G.“.

Priteisti pareiškėjui R. G. iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 4000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.