Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutarties, sprendžiant ieškovės A. S. ieškinio atsakovui D. S. dėl ieškinio papildymo reikalavimu dėl uzufrukto vaikams ir jų motinai iki vaikų pilnametystės nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

9. Taigi teismas, prieš priimdamas asmens ieškinį, turi patikrinti, ar laikomasi teisės kreiptis į teismą sąlygų. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti ieškinį. Jei teismas prieš priimdamas ieškinį nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti ieškinį.

10. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį dėl tapataus ginčo jau pasinaudota. Dėl to civilinio proceso įstatymai draudžia nagrinėti dvi ar daugiau bylų, kuriose pareikšti tapatūs reikalavimai, tame pačiame ar skirtinguose teismuose. Atsižvelgiant į tai, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu jo žinioje yra byla dėl ginčo tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas yra laikino pobūdžio, t. y. jis taikytinas tais atvejais, kai anksčiau iškeltoje byloje pagal tapatų ieškinį dar nėra priimtas procesą užbaigiantis teismo procesinis sprendimas. Atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu nereiškia, kad ieškovas nebegalės su tapačiu ieškiniu kreiptis į teismą ateityje. Tokios pasekmės atsiranda tik tuo atveju, kai anksčiau iškeltoje byloje yra priimamas ir įsiteisėja teismo sprendimas dėl ginčo esmės, arba anksčiau iškelta byla yra nutraukiama įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas, tiek šalys yra tapačios kaip ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

13. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė yra pareiškusi ieškinį atsakovui D. S. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo pakeitimo, kuriuo prašo pakeisti 2023-06-07 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta taikos sutartimi 4 p. 2d., kuriuo buvo nustatyta, kad V. S. ir D. L. S. išlaikymui atsakovas teikia po 60 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę; nustatyti, kad 1 p. išlaikymo sumas atsakovas perveda ieškovei ne vėliau kiekvieno einamo mėnesio 15 d.

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė ieškinį atsakovui D. S., kuriuo prašo nustatyti uzufruktą į atsakovui D. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą su priklausiniais), paliekant jame gyventi vaikų motiną A. S. su vaikais iki jauniausiojo vaiko pilnametystės; pakeisti priteistą vaikų išlaikymo dydį (46 Eur), padidinant ji iki 250 Eur kiekvienam vaikui, mokant iki vaikų pilnametystės, šią sumą atitinkamai indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant išlaikymo pervedimo datą ne vėliau kaip iki mėnesio 15 d., taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti ieškiniai yra visiškai tapatūs. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; kt.).

16. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sutiktina, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir teikiant ieškinį nagrinėjamu atveju šalys yra tapačios.

17. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).

18. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011).

19. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė ieškiniu prašo pakeisti 2023-06-07 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta taikos sutartimi 4 p. 2 d., kuriuo buvo nustatyta, kad V. S. ir D. L. S. išlaikymui atsakovas teikia po 60 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę; nustatyti, kad 1 p. išlaikymo sumas atsakovas perveda ieškovei ne vėliau kiekvieno einamo mėnesio 15 d. Šiuo atveju teikdama ieškinį ieškovė prašo nustatyti uzufruktą į atsakovui D. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą su priklausiniais), paliekant jame gyventi vaikų motiną A. S. su vaikais iki jauniausiojo vaiko pilnametystės; pakeisti priteistą vaikų išlaikymo dydį (46 Eur), padidinant ji iki 250 Eur kiekvienam vaikui, mokant iki vaikų pilnametystės, šią sumą atitinkamai indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant išlaikymo pervedimo datą ne vėliau kaip iki mėnesio 15 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors vienas reikalavimas iš esmės sutampa su pareikštu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau antras reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo į atsakovui D. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą, yra naujas, t. y. skiriasi ieškinių pagrindas ir dalykas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas, tiek šalys yra tapačios kaip ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

20. Teismas, matydamas, jog vienas reikalavimas sutampa su kitoje byloje pareikštu reikalavimu, turėjo teisę arba priimti tik ieškinį dėl dalies reikalavimo, arba taikyti trūkumų šalinimo institutą ir ieškovei nustatyti terminą pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio dalyką. Pažymėtina, jog tokiu atveju ieškiniai gali būti nagrinėjamu atskirose bylose arba teisėja gali kreiptis dėl bylų sujungimo.

21. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes bei nurodytą teismų praktiką, nepritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju aptarti ieškiniai yra tapatūs ir dėl to buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti ieškovės ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

22. Taip pat nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje papildomu pagrindu nurodo, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 25 d. priimta nutartis ieškovės A. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl uzufrukto vaikams ir jų motinai iki vaikų pilnametystės nustatymo, išlaikymo dydžio padidinimo atsisakyti priimti, nutartis yra įsiteisėjusi. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta priimti ieškovės A. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl uzufrukto vaikams ir jų motinai iki vaikų pilnametystės nustatymo, išlaikymo dydžio padidinimo, kadangi teismas konstatavo, kad ieškovė nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos. Pažymėtina, kad pagal CPK 137 straipsnio 4 dalį teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį. Taigi, aplinkybė, kad 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovės A. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl uzufrukto vaikams ir jų motinai iki vaikų pilnametystės nustatymo, išlaikymo dydžio padidinimo, nėra pagrindas šiuo atveju atsisakyti priimti. Ieškovė pašalino aplinkybes, kliudžiusias tuo metu priimti ieškinį, todėl gali vėl kreiptis į teismą.

23. Tai, kad ieškovė nurodė, jog ieškinys yra dėl ieškinio papildymo reikalavimu dėl uzufrukto vaikams ir jų motinai, iki vaikų pilnametystės nustatymo; išlaikymo dydžio, priteisto nepilnamečiams vaikams pakeitimo, taip pat nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Svarbu žiūrėti į ieškinio dalyką, nes ieškinio pavadinimas gali ir neatitikti tikslaus ieškovo reikalavimo, nurodyto ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks procesinio dokumento netikslumas nėra esminis trūkumas, turintis reikšmę tolesnei proceso eigai, todėl tokio pobūdžio klausimas (patikslinimas) turėtų būti sprendžiamas parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

24. Nepagrįstais vertintini ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsprendė kartu su ieškiniu pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Neišsprendęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą, todėl nutartis turi būti panaikinta.

25. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Paprastai klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra sprendžiamas priėmus ieškinį ir įvertinus, ar ieškovo reikalavimas tikėtinai pagrįstas bei, ar yra grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys nebuvo priimtas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimo pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti, todėl nebuvo pažeistas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas.

26. Nepagrįstai ieškovė nurodo, kad neleistina teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant tolesnes susijusias bylas. Nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja, nagrinėjo ir ieškovės santuokos nutraukimo bylą, kurioje atvirai demonstravo žeminantį požiūrį į ieškovę. CPK 71 straipsnio 1 dalis numato, kad, teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant. Įstatyme įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą dėl to, kad pakartotinis teisėjo tos pačios bylos nagrinėjimas gali sukelti abejonių dėl nešališkumo, kai bylą nagrinėjęs pirmą kartą teisėjas jau buvo pateikęs teisinį vertinimą. Taigi, ši teisės norma imperatyviai draudžia tam pačiam teisėjui nagrinėti bylą pakartotinai, tačiau CPK nenumato draudimo tam pačiam teisėjui nagrinėti kitas bylas su ta pačia šalimi. Ieškovė nurodo, kad teisėja pirma nagrinėjo ieškovės santuokos nutraukimo bylą, o dabar sprendė klausimą dėl ieškinio dėl ieškinio papildymo reikalavimu dėl uzufrukto vaikams ir jų motinai iki vaikų pilnametystės nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, priėmimo. Tai skirtingos bylos, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti tam pačiam teisėjui pakartotinai pirmosios instancijos teisme nagrinėti tą pačią civilinę bylą. Taip pat pažymėtina, kad draudimas pakartotinai nagrinėti bylą siejamas su bylos išnagrinėjimu iš esmės, bet ne nutarčių, kuriomis ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, priėmimu. Jeigu ieškovei kyla abejonių dėl bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo, nuogąstavimai yra objektyviai pagrįsti, ji turi teisę pasinaudoti teisėjo nušalinimo institutu.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.